Byla 3K-3-447/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį ir įpareigojimo sudaryti naują darbo sutartį; trečiasis asmuo – J. K.; institucija, duodanti išvadą byloje – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl viešojo konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos darbo sutarties galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo. Ieškovas 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus; pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – AAVA) ir J. K. sudarytą darbo sutartį; įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį su J. K.; įpareigoti atsakovą sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio viešojo konkurso laimėtoju. 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešasis konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo ieškovas. Kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui AAVA dėl konkurso rezultato panaikinimo ir kitų reikalavimų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo dalį ir dėl jos priėmė naują sprendimą – panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, bet neprašyta sustabdyti jo vykdymo iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, dėl jos paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patvirtino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso rezultatų teisėtumą. Iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme AAVA 2006 m. birželio 26 d. organizavo naują konkursą toms pačioms pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo J. K., su juo sudaryta darbo sutartis. Prieš sudarant darbo sutartį su J. K., jis ėjo valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities gydytojo – pareigas ir buvo ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas. Ieškovas nurodė, kad ginčai dėl teisėto pirminio viešojo konkurso pasibaigė tik 2006 m. lapkričio 16 d., todėl sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatams apskųsti yra praleistas dėl svarbios priežasties, nes ieškovas tikėjosi, kad AAVA su juo sudarys darbo sutartį pagal teisėtai įvykusio viešojo konkurso rezultatus.

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. sprendimu šį teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi bylą nagrinėjusių teismų sprendimus panaikino dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu J. K., įpareigojo atsakovą nutraukti šią darbo sutartį ir sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip teisėtu viešojo konkurso laimėtoju; įpareigojo atsakovą po sprendimo įsiteisėjimo per du mėnesius įvykdyti sprendimą, o jei per nustatytą terminą nebus įvykdytas sprendimas, skirti atsakovui 2000 Lt baudą, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame viešajame konkurse teisėtai laimėjo konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti; dėl šio konkurso rezultatų nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. lapkričio 16 d. vyko teisminiai ginčai, kurie buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatų teisėtumą. Teismas sprendė, kad atsakovas, organizuodamas naują konkursą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė gerą moralę, nes buvo pats pateikęs kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo, tačiau po kelių dienų, nesulaukęs sprendimo, suorganizavo naują konkursą. Teismas nurodė, kad priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį pirminio konkurso rezultatai traktuotini kaip prejudicinis faktas, todėl atsakovas besąlygiškai privalėjo vykdyti šią nutartį, tačiau ieškovo teisė sudaryti darbo sutartį su atsakovu nebuvo įgyvendinta. Teismas konstatavo, kad atsakovas, organizuodamas antrą konkursą, padarė du pažeidimus, t. y. vadovaudamasis neteisėto konkurso rezultatais, sudarė neteisėtą darbo sutartį su trečiuoju asmeniu, taip pažeisdamas trečiojo asmens interesus, o atsisakydamas sudaryti sutartį su ieškovu – ieškovo teisėtus lūkesčius. Teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina faktas, jog darbo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta skubotai, tuoj pat po konkurso, nelaukiant nustatyto įstatymu vieno mėnesio apskundimo termino; trečiasis asmuo žinojo bylos aplinkybes ir prieš sudarydamas su atsakovu darbo sutartį, taip pat turėjo numanyti apie galimas pasekmes, todėl pripažino, kad dalį kaltės dėl sudarytos neteisėtos darbo sutarties turi prisiimti ir trečiasis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatus teisėtais, 2006 m. birželio 29 d. konkursas laikytinas sandoriu, nesukeliančiu teisėtų teisinių pasekmių (CK 1.80 straipsnis). Vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, teismas niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio. Teismas atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti konstatuodamas, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo oficialų atsakymą iš atsakovo, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Teismas nurodė, kad, nors ieškovas ieškinį pateikė 2007 m. balandžio 24 d., tačiau atsakovo pažeidimas yra tęstinis, todėl senaties terminas prasidėjo tik pasibaigus tęstiniam pažeidimui. Ieškovo argumentus, kad yra pažeistos Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostatos ir kad trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. konkurse, nes buvo tos pačios ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas ir buvo neigiamai atestuotas valstybės tarnyboje, teismas laikė nesusijusius su nagrinėjama byla.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus: panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Kadangi ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ne atsakovo atsisakymą priimti jį į darbą, bet konkurso, kuriame dalyvavo pats ieškovas, rezultatus, tai teismas konstatavo, kad apie tariamai pažeistą savo teisę ieškovas sužinojo antrojo konkurso dieną, t. y. 2006 m. birželio 29-ąją, o ne 2007 m. vasario 8-ąją, kai ieškovui buvo pranešta apie atsisakymą sudaryti su juo darbo sutartį. 2006 m. birželio 29 d. konkursas ir 2007 m. vasario 8 d. atsakovo atsisakymas sudaryti darbo sutartį yra du savarankiški juridiniai faktai, o ieškovo reikalavimas sudaryti su juo darbo sutartį grindžiamas pirmojo konkurso rezultatais, todėl teismas sprendė, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių ieškinio senaties dėl antrojo konkurso rezultatų terminą pradėti skaičiuoti nuo atsisakymo sudaryti darbo sutartį momento. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pažeidimas yra tęstinis, nes santykiai dėl konkurso rezultatų nėra tęstiniai. Be to, teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių pagrįstai buvo praleistas ieškinio senaties terminas nuo antrojo konkurso iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo ir nuo šios nutarties iki tos dienos, kai buvo paduotas ieškinys. Be to, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dėl pirmojo konkurso rezultatų teisėtumo vyko teisminiai ginčai, negali būti laikoma svarbia, nes ginčo nagrinėjimas dėl ankstesniojo konkurso nekliudė ieškovui laiku apskųsti 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatų. Teismas pripažino, kad atsakovas, surengdamas naują konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, elgėsi sąžiningai ir nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatai turėtų būti panaikinti, nes Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo pirminio konkurso rezultatai pripažintini negaliojančiais, įsiteisėjo 2006 m. gegužės 3 d., o ginčo konkursas įvyko 2006 m. birželio 29 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, 2006 m. liepos 28 d. pateikęs kasacinį skundą, neprašė sustabdyti 2006 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymo, nors tokia teisė nustatyta CPK 363 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas, pats pateikdamas kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, elgėsi nesąžiningai, yra nepagrįstas, nes skundą privalėjo pateikti remdamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata. Teismas nurodė, kad DK 124 straipsnyje, kuriame nurodomi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, nėra numatytas darbo sutarties pasibaigimas tuo pagrindu, kad darbo sutartis pripažintina negaliojančia; darbo santykiuose dėl jų specifikos negalima restitucija; pagal CK 6.952 straipsnio 2 dalį, jeigu laimėjusiam konkursą asmeniui nesuteikiama teisė, jis negali reikalauti ją suteikti, o gali reikalauti tik atlyginti nuostolius. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama darbo sutartis įstatymams neprieštarauja, nes J. K. į darbą buvo priimtas teisėtai, o pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad jei darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl organizacinių ir kitų priežasčių, jam turi būti išmokama išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau darbuotojas į darbą negrąžinamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą nutraukti ginčijamą darbo sutartį, nepagrįstai pablogėtų trečiojo asmens padėtis, nes sunkiausių neigiamų padarinių patirtų būtent jis, kuris nėra kaltas dėl galbūt padarytų pažeidimų organizuojant pirmiau nurodytus konkursus.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai.

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, t. y. kasatorius apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d. gavęs atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Kadangi atsakovo pažeidimas yra tęstinis, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostata bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atnaujino ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso rezultatams apskųsti, nes iki 2006 m. lapkričio 16 d. vyko teisminis ginčas dėl pirminio viešojo konkurso. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad atsakovo pažeidimas nėra tęstinis.

132. Dėl viešojo konkurso teisėtumo. Atsakovas, organizuodamas naują viešąjį konkursą Alytaus apskrities ligoninės vadovo pareigoms eiti, kai pats apskundė kasaciniam teismui 2006 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, pažeidė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir gerą moralę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria pirminis konkursas buvo pripažintas teisėtu, yra pagrindas vertinti 2006 m. birželio 29 d. konkurso sukeliamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, būdamas Alytaus apskrities vyriausiasis gydytojas ir ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas, žinojo apie besitęsiantį teisminį ginčą, todėl turėjo numatyti, kad pakartotinis viešasis konkursas sukels neigiamas teisines pasekmes, tačiau, elgdamasis nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai, skubotai sudarė darbo sutartį su atsakovu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčijamo viešojo konkurso neteisėtu.

143. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti darbo sutartį su kasatoriumi. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta darbo sutartis yra neteisėta, nes būtina sąlyga šiai sutarčiai sudaryti buvo 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso rezultatai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinę galią turinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškinį.

15Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

161. Dėl ieškinio senaties. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, t. y. 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso, kuriame dalyvavo pats kasatorius, rezultatų paskelbimo diena, o ne 2007 m. vasario 8 d. kasatoriui gavus atsakovo atsisakymą sudaryti darbo sutartį. Kasatorius teisme nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu šį atsakovo atsisakymą. Kadangi 2006 m. birželio 29 d. viešasis konkursas ir 2007 m. vasario 8 d. atsakovo atsisakymas sudaryti darbo sutartį yra du savarankiški juridiniai faktai, tai ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti ginčijamą viešąjį konkursą neteisėtu turi būti skaičiuojamas nuo šio konkurso rezultatų paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo tęstinio kasatoriaus teisių pažeidimo, nes kasatorius neginčija atsakovo atsisakymo sudaryti su juo darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių kasatorius praleido ieškinio senaties terminą, ir pagrįstai šias priežastis pripažino nesvarbiomis, nes teisminis ginčas dėl pirminio viešojo konkurso nekliudė kasatoriui laiku apskųsti šioje byloje ginčijamo konkurso rezultatų, kasatorius viso proceso metu naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, tačiau neprašė sustabdyti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo vykdymo.

172. Dėl viešojo konkurso teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą viešąjį konkursą teisėtu, nes šio konkurso vykdymo metu galiojo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimas, pripažinęs pirminį viešąjį konkursą neteisėtu. Atsakovas šį teismo sprendimą apskundė kasaciniam teismui remdamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kurio nuostatos įpareigojo atsakovą pateikti tokį kasacinį skundą. Be to, pats kasatorius, dalyvaudamas ginčijamame konkurse, savo veiksmais pripažino šio konkurso teisėtumą. Trečiasis asmuo dalyvavo teisėtai surengtame viešajame konkurse, todėl, jam teisėtai laimėjus, atsakovas pagrįstai sudarė darbo sutartį su trečiuoju asmeniu.

183. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti darbo sutartį su kasatoriumi. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia, nes DK nenustatyta tokios sutarties negaliojimo ar darbo sutarties nutraukimo pagrindų tuo atveju, kai teismas įpareigoja į darbuotojo einamas pareigas priimti kitą asmenį. Šiuo atveju taikytina DK 297 straipsnio 4 dalies nuostata, nes dėl organizacinių ir kitų priežasčių negali būti sudaroma darbo sutartis su kasatoriumi.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl ginčo esmės

22Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl viešojo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatų ir jų pagrindu sudarytos darbo sutarties galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešasis konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo kasatorius; dėl šio konkurso rezultatų panaikinimo vyko teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje, kur Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso rezultatus; šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka apskundė atsakovas ir kasatorius, tačiau, nesulaukęs kasacinio teismo sprendimo, atsakovas 2006 m. birželio 26 d. surengė kitą viešąjį konkursą toms pačioms pareigoms eiti, kurį laimėjo trečiasis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešąjį konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti teisėtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pirminio viešojo konkurso (2005 m. rugpjūčio 16 d.) rezultatų teisėtumas yra prejudicinis faktas.

23Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Nagrinėjamoje byloje kasatorius pareiškė šiuos reikalavimus: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso rezultatus; pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą darbo sutartį; įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu; įpareigoti atsakovą sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio viešojo konkurso laimėtoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius iš esmės siekia įgyvendinti savo specialiąją teisę, įgytą pirminio viešojo konkurso metu, todėl pagrindiniu ieškinio reikalavimu laikytinas prašymas įpareigoti atsakovą sudaryti darbo sutartį su kasatoriumi, o visi kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai.

24Dėl įpareigojimo sudaryti darbo sutartį

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažinus pirminio viešojo konkurso rezultatus teisėtais, atsakovas, vykdydamas šią nutartį (CPK 18, 362 straipsniai), turėjo sudaryti su kasatoriumi darbo sutartį, t. y. įgyvendinti kasatoriaus specialiąją teisę, atsiradusią iš pirminio viešojo konkurso rezultatų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įgyvendinti šią specialiąją teisę netrukdė nei antrojo viešojo konkurso rezultatai, nei su trečiuoju asmeniu sudaryta darbo sutartis, nes ginčo darbo sutartis galėjo būti nutraukta atsakovo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Atsakovui gera valia nevykdant galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, iš tokio nevykdymo galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių riziką prisiėmė pats atsakovas.

26Dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo

27Kasatorius ieškiniu inter alia reikalavo panaikinti 2006 m. birželio 26 d. viešojo konkurso rezultatus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, organizuodamas šį konkursą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė gerą moralę, nes buvo pateikęs kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo, tačiau po kelių dienų, nesulaukęs sprendimo, suorganizavo naują konkursą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatus teisėtais, pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 26 d. konkursą laikė sandoriu, nesukeliančiu teisėtų teisinių pasekmių (CK 1.80 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, surengdamas ginčo konkursą, elgėsi sąžiningai ir nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, nes Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimas ginčo konkurso organizavimo metu buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo elgesys, kai, apskundus Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą kasacine tvarka, 2006 m. birželio 26 d. vykdomas naujas viešasis konkursas toms pačioms pareigoms eiti, negali būti pripažintas teisingu, sąžiningu ir protingu (CK 1.5 straipsnis). Nors tuo metu galiojo apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo viešojo konkurso rezultatai buvo panaikinti ir nebuvo formalių apribojimų organizuoti naują viešąjį konkursą, tačiau kasacinio skundo padavimas reiškia, kad teisminis ginčas dar nebuvo užbaigtas ir byloje gali būti priimtas sprendimas, kurio siekė atsakovas, paduodamas kasacinį skundą. Dėl to atsakovo sprendimas organizuoti naują viešąjį konkursą, kai teisminis ginčas dar vyksta, traktuotinas kaip atsakovo rizikos ir atsakomybės prisiėmimas dėl galimų pasekmių. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinės instancijos teismo ir atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentui, kad atsakovas nurodytą teismo sprendimą kasacine tvarka skundė remdamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, todėl toks atsakovo elgesys traktuotinas sąžiningu. Šioje teisės normoje įtvirtintas valstybės interesų gynimo efektyvumo principas reikalauja, kad būtų siekiama maksimalios naudos valstybei. Jei nagrinėjamu atveju buvo būtina kaip įmanoma greičiau turėti nuolatinį ligoninės vadovą, tai atsakovas galėjo vykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuriuo pirminis viešasis konkursas buvo pripažintas neteisėtu, bet ne skųsti šį teismo sprendimą kasacine tvarka reikalaujant šį sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista didelė pinigų suma buvusio vadovo naudai, todėl atsakovo prašymas palikti galioti šį teismo sprendimą neatitinka valstybės interesų gynimo efektyvumo principo. Kitaip tariant, tokie atsakovo veiksmai (kasacinio skundo padavimas) patvirtina tai, kad tikrieji jo ketinimai buvo pripažinti pirminį viešąjį konkursą teisėtu ir sudaryti su kasatoriumi darbo sutartį.

29Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo konkurso rezultatus neteisėtais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nes toks atsakovo elgesys sudarė rimtą pagrindą kasatoriui tikėtis, jog kasacinio teismo sprendimas bus atsakovo vykdomas gera valia. Dėl to teisėjų kolegija atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, kad ginčo viešojo konkurso rezultatai yra teisėti, nes Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo vykdymas nebuvo sustabdytas kasatoriaus iniciatyva, pripažįsta nepagrįstais.

30Dėl darbo sutarties negaliojimo

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. kovo 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą darbo sutartį, o apeliacinės instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

32Minėta, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl, panaikinus tokio konkurso rezultatus kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Specialiųjų teisės aktų (lex specialis) imperatyviai nustatyta, kad ligoninės vadovo darbo sutarties sudarymo pagrindas yra viešojo konkurso rezultatai (1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiojo asmens darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu).

33Dėl ieškinio senaties

34Kasaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl viešojo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais eigos pradžios momento nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra fakto klausimas. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą: pirmosios instancijos teismas – 2007 m. vasario 8 d., kai kasatorius gavo oficialų atsakymą iš atsakovo, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis; apeliacinės instancijos teismas – 2006 m. birželio 29 d., kai buvo paskelbti antrojo viešojo konkurso, kuriame dalyvavo ir kasatorius, rezultatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, nes kasatorius apie tai, kad atsakovas atsisako sudaryti darbo sutartį su juo remdamasis antrojo viešojo konkurso rezultatais sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo atsakovo atsakymą. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažinus pirminio viešojo konkurso rezultatus teisėtais, kasatoriaus teisei sudaryti darbo sutartį įgyvendinti antrojo viešojo konkurso rezultatai savaime (per se) netrukdė, todėl kasatorius negalėjo anksčiau, nei kad atsakovas atsiuntė savo atsakymą, suvokti, jog jo teisės yra pažeistos dėl antrojo viešojo konkurso.

35CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas iš viešojo konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Kasatorius 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą praleidęs vieno mėnesio sutrumpintą ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl viešojo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas atnaujino kasatoriui ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti konstatuodamas, kad aplinkybę, jog dėl pirminio viešojo konkurso rezultatų bylinėjimasis truko ir pasibaigus ginčo konkursui, pripažino svarbia. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes (ginčo sudėtingumą, atsakovo nesąžiningumą, ieškinio senaties termino pobūdį ir kt.), todėl pagrįstai nagrinėjamoje byloje atnaujino kasatoriui ieškinio senaties terminą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kadangi kasatoriaus skundas visiškai patenkintas, iš atsakovo priteisiamas už kasacinį skundą sumokėtas 528 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kasatorius prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. pažymą šioje byloje kasaciniame teisme patirta 51,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslinant, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

41Priteisti ieškovui A. V., asmens kodas ( - ), iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos, juridinio asmens kodas 188697315, 528 (penkis šimtus dvidešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio.

42Priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos, juridinio asmens kodas 188697315, 51,40 Lt (penkiasdešimt vieną litą ir 40 ct) pašto išlaidų valstybei.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl viešojo konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. 1. Dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 13. 2. Dėl viešojo konkurso teisėtumo. Atsakovas, organizuodamas naują... 14. 3. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti... 15. Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo... 16. 1. Dėl ieškinio senaties. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė... 17. 2. Dėl viešojo konkurso teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas... 18. 3. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl ginčo esmės... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl viešojo konkurso ligoninės... 23. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad... 24. Dėl įpareigojimo sudaryti darbo sutartį... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai... 26. Dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo... 27. Kasatorius ieškiniu inter alia reikalavo panaikinti 2006 m. birželio 26 d.... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo elgesys, kai, apskundus Kauno... 29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Dėl darbo sutarties negaliojimo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad... 32. Minėta, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal... 33. Dėl ieškinio senaties... 34. Kasaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl... 35. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. pažymą šioje... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 41. Priteisti ieškovui A. V., asmens kodas ( - ), iš atsakovo Alytaus apskrities... 42. Priteisti iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos,... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...