Byla e2-1646-213/2016
Dėl 2012 m. spalio 12 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Antanui Česlauskui, atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms Ingai Buzienei ir Minarai Matulionytei - Nekrasovienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2012 m. spalio 12 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) ( - ) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, ir

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 21 d. išduotą statybos leidimą. 2) įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius, pastatytus pagal 1 punkte nurodytą statybos leidimą, žemės sklype kadastrinis ( - ), adresu ( - ).

4Ieškinyje bei posėdžio metu ieškovo atstovė Irma Šapokaitė nurodė, kad ieškovas, vykdydamas pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybines priežiūros funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste - Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybom valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 punktu atliko patikrinimą dėl 2012-10-12 statytojui R. Z. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius) atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) ( - ) (toliau tekste - leidimas) ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016-03-22 buvo parengtas „Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aklas“ ( - ) (toliau tekste-patikrinimo aktas), nustatęs teisės akių pažeidimus. Leidimai suteikė teisę statyti pagalbinį pastatą ir gyvenamąjį namą (vieno buto) žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ) (toliau tekste - žemos sklypas) pagal projektuotojo UAB „AKETURI ARCHITEKTAI" parengtą statybos projektą, Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, liepto statybos techninio projekto pakeitimai, Nr. ( - ), parengtas 2012 m. (toliau tekste -projektas).Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-57 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybų leidžiantys dokumentai" Trakų rajono savivaldybės administracija, prieš išduodama statybą leidžianti dokumentą, turi patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, t. y, neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvade teritorijų planavimo ir kitiems teises aktų reikalavimams. Inspekcija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, projektavimo sąlygų sąvadu, projektu, nustatė pažeidimų, kuriems esant, Inspekcijos nuomone, leidimas negalėjo būti išduotas. Taip pat atsakovu byloje yra įtraukiamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, nes pagal Statybos į statymo 23 straipsnio 30 punkto reikalavimus byloje dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančio dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010. „Statybą leidžiantys dokumentai“reikalavimus regionu aplinkos apsaugos departamentas tikrina projektų atitiktis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (minėto reglamento 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 4 punktas), o esant Inspekcijos nustatytiems pažeidimams, minėta institucija negalėjo pritarti projektui pagal kurį išduotas ginčijamas leidimas. Žemes sklypas, kuriam buvo išduotas ginčijimas statybos leidimas pagal Valstybės įmonės Registru centras duomenis yra miško ūkio paskirties. Miškų ūkio paskirties žemės ir miško žemės naudojimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau - Miškų įstatymas), todėl Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą Statybos leidimą dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybos miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje), turėjo vadovautis Miškų įstatymu ir Žemės Įstatymu. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 punktą (redakcija galiojusi, išduodant leidimą) žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio l dalį miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta veisti mišką: 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkiu naudmenos. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė - tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

5Pažymi, kad Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų numatančių, kad be medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių miškų ūkio paskirties ar miško žemėje galėtų būti dar kokių nors kitų statinių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 aiškindamas Miškų įstatymo 2 Straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkiu paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus įrenginius, tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (interalia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius stalinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, kurioje įtvirtinama, kad pagal Žemės įstatymą ir Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje ir miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir visų kitų statinių statyba, interalia gyvenamųjų namų statyba nėra leidžiama. (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-714/2010. LVAT 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1048/2010, LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-I I 5/2011). Iš esmės analogiškai pasisakoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-II7/2008, 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-360/2008. 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2012). Minėtos Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos dėl su mišku, miškų ūkio nesusijusių pastatų statybų miškų ūkio paskirties negalimumo, kuriuos minėtu 2006-03-24 nutarimu išaiškino Konstitucinis teismas, galiojo ginčijamo statybos leidimo ir pastatų statybos po jo išdavimu metu. taip pat jos galioja ir šiuo metu. todėl Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą Statybos leidimą, pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas. Ieškovas laikosi pozicijos, kad miškų ūkio paskirties žemė ir miško žemė negali būti urbanizuojama, gyvenamojo namo statyba joje negalima, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1p., 26 str. 1 d. 3p., Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, todėl leidimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

6Nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje reglamentuota, kad leidimas statyti naują statinį išduodamas tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede įtvirtinta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus projektus; savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus turi nustatyti, ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus kt. Regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina statinių, suprojektuotų neturinčiose direkcijų konservacinio prioriteto ir kompleksinėse saugomose teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrinama projektų atitiktis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus faktus, kad statinys statomas miško paskirties žemėje, nors pagal Žemės įstatymą ir Miškų įstatymą tokia statyba yra negalima, todėl darytina išvada, kad savivaldybės administracija, tikrindama projektą, netinkamai atliko jai priskirtą pareigą ir nepatikrino projekto sprendinių, susijusių su anksčiau nurodytais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, todėl išdavė leidimą pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos taip pat netinkamai atliko savo funkcijas ir tikrindamas projekto sprendinius pritarė gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai miško paskirties žemėje, o tai neatitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, kad esant anksčiau išvardintiems pažeidimams, kuriuos nustatė Inspekcija, atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija, pagal kompetenciją patikrinusi projektą ir jam pritarusi, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas.

7Taip pat nurodė, kad teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl reiškiant ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo yra svarbu, kad būtų panaikintos visos neteisėtų veiksmų pasekmės. Šiuo atveju neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu yra pastatytas gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas. Pagal 2016 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. ( - ) nustatyta, kad patikrinus statinius ( - ), žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) statinių matmenys atitinka 2012-10-12 išduotame statybos leidime Nr. ( - ) (techniniame projekte) užfiksuotus: gyvenamojo namo ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m. aukštis 8,70 m; ūkinio pastato ilgis 21.25 m, plotis 4.55 ra. aukštis 4,55 m (žr. projekto architektūrinę dalį).

8Neteisėtai išduotas Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, vien administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant Šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realini nebūtų apgintas pažeistas interesas. Todėl Inspekcija taip pat reiškia reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

9Atsakovas R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir ieškinį atmesti.

10Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kasacinis teismas išaiškino, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti vienus ar kitus CK 4.103 straipsnyje nustatytus neteisėtų statybų šalinimo padarinius, būtina nustatyti ir įvertinti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus bei juos kvalifikuoti pagal statinio statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2011 m. vasario 7 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Taigi nagrinėjamoje byloje yra apibrėžtas teisės taikymas laike. Ieškovas nurodė, kad ginčija 2012-10-12 išduotą R. Z. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) (toliau - Statybos leidimas). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ginčo dokumentas yra skirtas įteisinti gyvenamojo namo, pagalbinių statinių ir liepto statybos (toliau - statiniai) techninio projekto pakeitimus. Tai įrodo UAB AKETURI ARCHITEKTAI, padarytas bendrosios architektūros dalies projektas, kuriame aiškiai yra nurodyta, jog tai - „techninio projekto pakeitimas“. Kad tai nėra naujas dokumentas, ruoštas pagal 2004 m. balandžio 23 d. patvirtintą architektės A. Kapočienės sąlygų sąvadą, įrodo techniniame projekte esančios 2005-06-14 išduotos techninės sąlygos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų. Juose nurodyta, kad vartotojas yra R. Z., kurio užsakymu yra atliktas objekto prijungimas „nuo KT Rd-301" vartotojo tinklų. Taip pat projekte, kaip jo sudedamoji dalis, yra atsakovo R. Z. užsakymu 2005-05-31 atliktas UAB „Geologiniai tyrimai" žvalgybinis gręžimas, kurio tikslas - tirti žemės gelmes, siekiant įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginius. 2005-09-08 buvo raštu išreikštas sutikimas dėl inžinierinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybės žemėje, kurį davė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyrius. Jo pagrindu UAB TRAIDENIS atliko NV tipo nuotekų valymo įrenginių sumontavimo, paleidimo - derinimo darbus.

11Atsakovas pažymi, kad naujos laidos dokumentas, t.y. techninio projekto pakeitimas, kuriam išduotas ieškovo ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, buvo rengiamas, siekiant užtikrinti visišką bet kokių statybos darbų teisėtumą, siekiant įteisinti ir mažiausią ketinimą nukrypti nuo parengto projekto pagal sąlygų sąvado reikalavimus, kuris itin griežtai reguliavo statybos procesą. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 [5.37] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Reglamento 38-41 p. nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, jei padaryti pakeitimai projekte, ar jie būtų esminiai, ar neesminiai, turėjo būti parengtas naujos laidos projektinių sprendinių įforminimo dokumentas. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2016-03-21 akte Nr. ( - ), ieškovas nurodė, jog patikrinus statinius, jų matmenys atitinka ginčo Statybos leidimą. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dar 2005-09-19 pagal R. Z. 2005-02-28 parengta Projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. 05-44 (Projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. 05-44. Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis 2005-09-19 statybos leidimą, pridedamas kaip priedas Nr. 1). Projektavimo sąlygų sąvadą patvirtino Trakų rajono vyriausioji architektė A. Kapočienė. Jame yra aiškiai suformuluota užduotis – parengti gyvenamojo namo ir liepto projektavimo sąlygas pagal detalųjį planą. Statytojui, t.y. atsakovui, šiame dokumente buvo nurodytos techninės sąlygos, įpareigojant užtikrinti statybos procesą pagal detalųjį planą. Pažymi, kad istoriškai analizuojant pasikeitusį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, projektavimo sąlygų sąvadas buvo esminis dokumentas, siekiant realizuoti statytojo teisę, todėl prieš jį patvirtinant buvo būtina gauti suderinimus iš įvairių institucijų, todėl dėl įvairių sprendinių patikrinimų jo procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Pažymėtina, kad Statinio projektavimo sąlygų sąvado teisėtumui užtikrinti buvo sudaroma Nuolatinės statybos komisija (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalis (akto redakcija galiojusi nuo 2005.01.01 iki 2005.04.02 pagal 2005-02-28 datuojamą projektavimo sąlygų sąvadą)). Tik gavus visų komisijos narių parašus, kuriais o patvirtinami atitinkamos projektuojamos srities užduoties reikalavimai, projektavimo sąlygų sąvadą tvirtindavo Architekto tarnybos vedėjas. Dokumento kopija buvo teikiama apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai, kad ji užtikrintų statybos valstybės priežiūros funkciją (Statybos įstatymo 27 straipsnis). Visas statybos leidimo gavimo proceso sudėtingumas buvo specialiai nukreiptas į projektavimo sąlygų sąvadoparengimą ir jo kontrolę, nes, gavus leidimą, statybos teisėtumas buvo preziumuojamas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (akto redakcija galiojusi nuo 2005.01.01 iki 2005.04.02). Nagrinėjamoje byloje statybos leidimas, norint pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą, buvo būtinas. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai yra išduotas statybos leidimas, statyba buvo laikoma teisėta, o Statybos įstatymo 28 straipsnis, numatęs savavališką statybos padarinių pašalinimą, negali būti taikomas, nes jame buvo numatytos kitos priemonės pažeidimo padariniams šalinti.

12Byloje nekyla ginčo dėl leidimo atlikti pakeitimus projekte, jų atitikties detaliajam planui, t.y. ieškovas neįrodinėja, jog projekto keitimai, papildymai ir taisymai negalimi, dėl ko buvo išduotas 2012-10-12 dokumentas Nr. ( - ) (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju šioje dalyje ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

13Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2004.01.01 iki 2004.05.01) numatė, jog „privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į privačių miškų savininkų organizacijų Siūlymus". Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" 3 punktas numatė, kad „žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus". Pažymėtina, kad tiek detaliojo rengimo dokumentuose ), tiek projektavimo sąlygų sąvade buvo aiškiai nurodyta, jog planavimo tikslai: sodybos atkūrimas. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" 2 punktas nustatė reikalavimą parengti detalųjį planą, siekiant vykdyti statybas. Nagrinėjamoje byloje remiantis detaliojo plano sprendiniais buvo parengtas projektas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, pagal kurį atlikti statybos darbai, ir ieškovas šio fakto neginčija (CPK 178 straipsnis). Taigi teisės aktais buvo suteikta teisė statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms" pripažino, jog reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai" ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-30 įsakymas Nr. P2-1031 dėl detaliojo plano tvirtinimo, kurio 3 punkte suteikta teisė statyti 1 aukšto su mansarda gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, parengtas iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo, t.y. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, objekto statyba sklype ( - ) pagal 2005-02-28 parengtą Projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. 05-44 ir vėlesnį statinio architektūrinės dalies pakeitimą yra teisėta. Tokiu atveju byloje netaikomas principas iš neteisės teisė neatsiranda (exiniuriaiusnonoritur), o taikomas teisinio tikrumo principas.

14Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-30 įsakymu Nr. P2-1031, buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai yra neprieštaraujantys įstatymams, atitinka Vyriausybės nutarimais nustatytas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus, galiojančius savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planu sprendinius, todėl statyba miškų ūkio Paskirties žemėje galima. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas neteisėtas ir neproporcingas, nes atsakovo R. Z. vykdomi statybos darbai miškų ūkio paskirties žemėje buvo galimi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas taip pat palieka galimybę statyti, tačiau pakeitus paskirtį (Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 17 punktas)

15Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

16Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovo R. Z. atsiliepime išdėstytais argumentais, nurodo, kad nėra pagrindo sutikti, kad ginčijamas statybos leidimas buvo rengtas pagal 2004 m. balandžio 23 d. patvirtintą architektės A. Kapočienės sąlygų sąvadą. Kaip jau buvo minėta, atsakovas R. Z. su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį kreipėsi tik 2012-09-26, o 2012-03-09 Trakų rajono savivaldybės administracija R. Z. nustatė reikalavimus gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, liepto statybos techninio projektui rengti ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys, nepatvirtina atsakovo R. Z. teiginių.

17Inspekcija taip pat nesutinka su atsakovo R. Z. atsiliepime dėstoma pozicija, kad ginčijamas statybos leidimas yra naujos laidos projektinių sprendinių pakeitimo įteisinimas. Šiuo atveju yra daroma teisės taikymo klaida. Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad statybos leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nurodyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat yra nurodomos išimtys, kada tokio dokumento nereikia, bet kilusio ginčo atveju tai nėra svarbu todėl, kad atsakovas pripažįsta, jog statybos leidimo reikėjo, todėl jis turėjo būti išduotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

18Atsakovas atsiliepime netinkamai aiškina statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 48 punktą, kuriame nurodyta, kad Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka. Minėtame punkte kalbama apie projekto keitimus, papildymus ar taisymus, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad atsakovui pateikus naują projekto versiją Trakų rajono savivaldybės administracija privalėjo išduoti statybos leidimą neatsižvelgdama į imperatyvių teisės normų reikalavimus. Projektuotojas, parengęs projektą, atsako už jo kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, pakeitus esminius projekto sprendinius yra privaloma gauti naują statybos leidimą. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad pakeitė projektinius sprendinius ir kreipėsi dėl naujo statybos leidimo išdavimo, todėl 2012 metais išduodant statybos leidimą Trakų rajono savivaldybės administracija privalėjo laikytis imperatyvių teisės normų reikalavimų ir neišduoti gyvenamojo namo statybai leidimo miško paskirties žemėje.

19Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2005-09-19 statybą leidžiantis dokumentas R. Z. jau buvo išduotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis statybos leidimas suteikė teisę tik 0,4 kv kabelinės linijos tiesimui, bet ne gyvenamojo namo statybai. Juo labiau, kad šis statybos leidimas galiojo iki 2015-09-19. Darytina išvada, kad ieškinio pareiškimo dieną jis negaliojo ir negali daryti jokios įtakos ginčijamo leidimo neteisėtumo aplinkybių analizei.

20Atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovas R. Z. atsiliepime išsako argumentus, iš esmės analogiškus Trakų rajono savivaldybės administracijos išsakytiems dėl detaliojo plano sprendinių įtakos, priimant statybos leidimą, tai palaiko jau anksčiau išsakytus argumentus. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo nurodomais argumentais, kad Inspekcija privalo ginčyti detalųjį planą. Priešingai, pagal jo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą juo patvirtinti sprendiniai buvo teisėti ir galimi, tačiau dar kartą pastebėtina, kad statytojas turėjo realizuoti detaliojo plano suteiktas galimybes tuo metu, tačiau 2012 metais išduotas statybos leidimas negali būti laikomas teisėtu, nes jo išdavimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau aiškiai buvo pasisakęs, kad miškų paskirties žemėje statyba yra negalima. Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad atsakovas R. Z. žinojo apie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo miškų paskirtį, todėl siekdamas statyti statinius, turėjo domėtis, kokie apribojimai taikomi sklypui. Nėra pagrindo sutikti su pozicija, kad galima turėti teisėtą lūkestį miško paskirties žemėje statyti ne su miško naudojimu susijusius statinius.Inspekcija kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl statybos leidimo panaikinimo nepraleido termino nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų ginčyti statybos leidimui, todėl prašome ieškovo argumentus dėl parleisto ieškinio senaties termino atmesti, laikant, kad Inspekcijos veiksmai nuo administracinio akto teisėtumo tyrimo iki ieškinio pateikimo nebuvo pernelyg užsitęsęs, todėl laikytina, kad Inspekcija veikė teisėtai ir nepažeidė teisės aktų nustatytų terminų.

21Teismui pateiktuose rašytiniuose A. Z. atsikirtimuose į ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovas, pasisakydamas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo, nurodė, jog Inspekcija pareikštu ieškiniu neginčija detaliojo plano. Tai teritorijų planavimo dokumentas, kuris priimtas vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo melu galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija". Tuo tarpu atsikirsdamas į atsakovo R. Z. atsiliepimo argumentus, ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikia byloje įrodymų apie ginčo teritorijos sprendinių atitikimą galiojančiam savivaldybės bendrajam ir specialiesiems planams, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovo teiginius Įrodytais ir juos vertinti. Taigi ieškovo pozicija yra nenuosekli, be to: pirma, ieškovas pripažįsta, jog teritorijų planavimo dokumentas yra teisėtas ir atitinka jo rengimo momentu galiojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją. Nesant ginčo dėl atsakovo parengto detaliojo plano, nėra pagrindo teikti įrodymų, nesusijusių su bylos objektu (CPK 13 straipsnis), todėl ieškovo argumentas, kad atsakovas privalo teikti įrodymus apie teritorijos sprendinių atitikimą galiojančiam savivaldybės bendrajam ir specialiesiems planams, yra neatitinkantis CPK 176 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad bylos nagrinėjimo metu tiriami įrodymai ir įvertinamos aplinkybes, susijusios su ginčo dalyku. Trečia, jei Inspekcija pareikštu ieškiniu neginčija detaliojo plano, dėl kurio iš esmes susiklosto administracinis teisinis santykis (detaliojo plano sprendinių rengimas vyksta pagal teises aktus), galioja Konstitucijos 31 straipsnio reglamentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje būtent Inspekcija turi įrodyti statybos neteisėtumo faktą. įrodinėdama, kad statyba teritorijoje pagal atsakovo parengtą detalųjį planą yra negalima. Taigi įrodyti statybos neteisėtumo faktą galima tik nuginčijus detalųjį planą.

22Ieškovas paaiškinimuose pripažįsta, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą <...> detalieji planai rengiami, kai formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kilai nei žemes ir miškų veiklai plėtoti". Atsakovas rengė detalųjį planą, kad galėtų įgyvendinti statytojo teises. Atsakovas ne šiaip statė statinius miške, o statė būtent toje teritorijoje, kuriai parengtas detalusis planas ir kurioje dėl to statyba buvo galima. Ieškovas pats padarė išvadą, kad pagal 2004 melais galiojusi teisinį reglamentavimą galėjo būti tvirtinamas detalusis planas, kurio tikslas mišku ūkio paskirties žemėje atkurti (pastatyti) sodybą - gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus. Nurodo, kad ieškovas pripažįsta, kad detalusis planas patvirtino teritorijos plėtojimo sprendinius, ir įrodinėja, kad tai nėra dokumentas suteikiantis teisę statyti pastatus. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad teise statyti pastatus suteikia statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau ieškovas pripažindamas aplinkybę, kad detalusis planas suteikė teisę įgyvendinti teritorijos plėtojimo sprendinius, vis tiek mano, kad negalėjo būti išduotas leidimas, nors toks teiginys prieštarauja principui lex retro nonagit. Jei statyba teritorijoje galima, nėra pagrindo atsisakyti išduoti naujos laidos statybą leidžiantį dokumentą. Be to. visiškai neprotinga yra teigti, kad dalis statybos darbu yra teisėti, jei jau įrodinėjama, kad šioje teritorijoje statyba apskritai negalima, t.y. ieškovas nurodė, kad pagal teisini reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba, nors tuo pačiu teigia, jog neginčija darbų pagal 2005-09-19 statybą leidžiantį dokumentą.

23Nurodė, kad atsakovas R. Z. vykdė statybas teritorijoje, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad joje galima gyvenamojo namo bei priklausinio statyba pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, todėl ieškovo argumentas, kad statytojas turėjo realizuoti detaliojo plano suteikiąs galimybes iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 priėmė nutarimą, prieštarauja Statybos įstatyme numatytai teisei į statybos darbų vykdymo terminus ir teisei daryti projektinių sprendinių pakeitimus.

24Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad privataus asmens interesas statyti statinius miške negali būti laikomas svarbesniu už viešąjį interesą, atsakovas atsikerta, jog statiniai pastatyti ne šiaip miške, o teritorijoje, kuri ir buvo suformuota su tikslu įgyvendinti statytojo teise.

25Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas Antanas Česlauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Rėmėsi atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodytais argumentais, kad Vadovaujantis LR teritorijų planavimo Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinė galia. 1 dalyje numatyta, kad patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. 2 dalyje-Savivaldybės tarybos pavirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius. 3 dalyje- Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. 4 dalyje - Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. 2004 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. Nr. ( - )), adresu ( - ), detaliojo plano tvirtinimo" patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. Nr. ( - ), adresu ( - ), detalusis planas ir jo sprendiniai. Įsakymo 3 punkte nurodyta, kad numatoma 1 aukšto su mansarda gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statyba.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija suderino Įsakymu patvirtintą minėtą detalųjį planą (bylos medžiagoje tai atsispindi). Todėl iš ieškinio pagrindo neaišku dėl kokių priežasčių Inspekcija teikia ieškinį, jei pati detalųjį planą, kuriuo pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, suderino. 2004-03-16 Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnija išdavė pažymą, kad žemės sklype kadastro Nr. Nr. ( - ) yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Atsižvelgiant į tai, atsakovui R. Z. teisėtai buvo išduotas statybos leidimas, nes minėtas asmuo atkūrė nuosavybės teises į išlikusį turtą, atsižvelgiant į tai, jis turėjo teisę statyti statinius buvusiųjų prieš nusavinimą statinių vietoje (konstatuota, kad yra išlikę gyvenamojo namo pamatai). Nepaisant to, kad Trakų rajono savivaldybės administracijai nėra žinoma, kad R. Z. būtų teismo keliu įrodęs juridinį faktą dėl statinių buvimo (prieš turto nusavinimą), nei vienas teisės aktas reglamentuojantis teritorijų planavimą (statybos leidimų išdavimą) nenumato, kad leidimą išduodanti Savivaldybės administracija, turėtų reikalauti teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo.

26Ieškovas nesutikdamas su atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstyta pozicija nurodo, kad Inspekcija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju vertinant ginčijamų aktų teisėtumą, svarbi aplinkybė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija ginčijamą statybos leidimą išdavė tuomet, kai jau buvo paskelbtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, o jame pabrėžtas teisės aktų hierarchijos principas, ir nustatyta, kad Konstitucijai ir kitiems įstatymams prieštarauja nuostata ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku nesusijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus. Žinodama šį Konstitucinio Teismo nutarimą Trakų rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo išduoti ginčijamo statybos leidimo. Tai, kad yra 2004-12-30 patvirtintas detalusis planas, nedaro jokios įtakos, nes jo sprendiniai nebuvo realizuoti ir po Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo, negali būti realizuojami. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas turi įstatymo galią ir yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime taip pat nurodo, kad 2004-03-16 Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnija išdavė pažymą, kad žemės sklype kadastro Nr. ( - ) yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, tačiau nėra nurodoma teisės normos, kurios pagrindu kaip teigia Trakų rajono savivaldybės administracija, atsakovas R. Z. atkūrė nuosavybės teises į išlikusį turtą. Vadovaujantis LR CPK 12 straipsniu kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Atsakovui neįrodžius, prašo šį argumentą atmesti kaip neįrodytą. Laikosi pozicijos, kad statybos leidimo metu jau buvo žinomas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl statybos negalimumo miško paskirties žemėje, todėl statybos leidimas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir negalėjo būti išduotas.

27Atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės Inga Buzienė ir Minara Matulionytė – Nekrasovienė iš esmės palaikė savo poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškovo ieškinį ir prašė teismo priimti tokį sprendimą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nurodė, kad Inspekcija ieškinyje teigia, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas, pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, argumentuodama, kad su mišku, miškų ūkiu nesusijusių pastatų statybos miškų ūkio paskirties žemėje yra negalimos, ir išsamiai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (toliau - 2006-03-14 nutarimas) pateiktu Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimu. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai" ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija), Miškų ir Žemės įstatymams. Vadovaujantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) 2007-01-31 nutarimu Nr. 106 panaikino Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktą, kuris, kaip jau minėta, numatė statybos galimybę miško žemėje vietoj buvusių statinių arba teisę rekonstruoti esamus statinius. Vilniaus RAAD sutinka su tuo, kad statiniai miško žemėje negali būti statomi po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

28Trakų rajono savivaldybės administracija išduodama 2012-03-09 raštu Nr. AP3-1059 reikalavimus Projekto keitimui nurodė, kad toks Projektas gali būti rengiamas ir gavusi prašymą statybą leidžiančiam dokumentui išduoti, statinio projektą per IS „Infostatyba" pateikė pagal kompetenciją vertinti Vilniaus RAAD, todėl Vilniaus RAAD neturėjo teisinio pagrindo šio projekto sprendinių nevertinti. Atkreipė dėmesį, kad pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede nustatytas tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritis, savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Vadovaujantis Projekto nagrinėjimo metu galiojusių Detaliųjų planų regimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. ( - ) punkto nuostatomis, vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus; suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas yra nepanaikintas ir galiojantis. Vadovaujantis šio detaliojo plano, kuris buvo patvirtintas iki Konstitucinio Teismo nutarimo, sprendiniais, ir buvo rengiamas Projektas. Taip pat paminėtina Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, jog statinio projektas rengiamas, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir kt.

29Vilniaus RAAD neturi kompetencijos vertinti savivaldybės išduoto statybos leidimo teisėtumo, Vilniaus RAAD turi pareigą atlikti veiksmus dar iki savivaldybei priimant sprendimą išduoti statybos leidimą, t.y. tikrinti projekto sprendinius. Šiuo atveju, 2012 m. Vilniaus RAAD, kaip jau minėta, vadovavosi galiojančiu statybos leidimu, detaliuoju planu ir kitais projekto dokumentais. Trakų rajono savivaldybės administracija išduodama 2012-03-09 raštu Nr. ( - ) reikalavimus Projekto keitimui nurodė, kad toks Projektas gali būti rengiamas ir gavusi prašymą statybą leidžiančiam dokumentui išduoti, statinio projektą per IS „Infostatyba" pateikė pagal kompetenciją vertinti Vilniaus RAAD. Vilniaus RAAD neturėjo teisinio pagrindo šio projekto sprendinių nevertinti.

30Pažymėjo, kad, aiškinantis statybos leidimo teisėtumo klausimą, savivaldybės vaidmuo yra neginčytinas ir tiesioginis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" nuostatomis, savivaldybės administracija priima prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, koordinuoja visą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą bei išduoda statybą leidžiantį dokumentą. Būtent savivaldybės kompetencijoje yra priimti galutinį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo. Kaip jau minėta šiame atsiliepime, Vilniaus RAAD statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese dalyvauja tik tikrindamas Projekto sprendinių atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 14 punktu, jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba" tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas IS „Infostatyba" nurodė savo nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens prašymu turi teisę sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą ir organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima savivaldybės administracija. Trakų rajono savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nenustatė, kad Vilniaus RAAD sprendimo pritarimo Projektui motyvai būtų nepagrįsti ar keltų abejonių, tad nestabdė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų bei neorganizavo suinteresuotų šalių pasitarimo.

31Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo ieškinį tenkinti.

32Tretysis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2016-03-22 patikrinimo akte Nr. ( - ) užfiksuoti statiniai negalėjo būti statomi miško žemėje, nes pagal Miškų įstatymo ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama statyti tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, o atsakovo pastatyti (rekonstruoti) statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

33Ieškinys tenkintinas visiškai.

34Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), asmeninės nuosavybės teise pagal 2003-10-22 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - )priklauso atsakovui R. Z. (1 t., b.l. 147-149).

35Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą (1t., b.l. 12-13), kuriuo statytojui R. Z. (toliau – ir statytojas) buvo leista rekonstruoti gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų bei liepto statybos techninio projekto pakeitimus pagal UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“ 2012 metais parengtą statinio projektą Nr. ( - ) (toliau – projektas) (1 t., b.l. 26-42). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2016 m. kovo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. ( - ), kuriuo nustatė, kad statybos leidimas Nr. ( - ) pagal projektą „Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, liepto statybos techninio projekto pakeitimai“, Nr. ( - ), parengtą 2012 m., išduotas neteisėtai (2 t., b.l. 1-2).

36Ieškovo įgalioti darbuotojai 2016 m. kovo 21 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą NR. ( - ), kuriame užfiksavo, kad gyvenamasis namas yra 13,5 m. ilgio, 6,5 m. pločio ir 8,7 m. aukščio, ūkinis pastatas yra 21,25 m. ilgio, 4,55 m. pločio, 4,55 m. aukščio (1 t., b.l. 141-144).

37Atsakovo R. Z. atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodoma, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui – statybos leidimui– apskųsti.

38Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). ABTĮ33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 10 straipsnis reglamentuoja ieškovo teises ir pareigas atliekant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o taip pat tikrinimo procedūrą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal ieškovo metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Ieškovas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz. patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos (TPSVPĮ 22 str. 1 d. 8 p.). Taigi šis įstatymas yra specialusis ABTĮ atžvilgiu ir sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, turi būti vadovaujamasi šio įstatymo teisės normomis. Atsakovo argumentas, jog turi būti taikomas ABTĮ vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo jau galiojant TPSVPĮ. Ieškovas apie realius pažeidimus, išduodant ginčo leidimą statyti, sužinojo 2016 m. kovo 22 d., surašius patikrinimo aktą. Taigi, nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl leidimo statyti naują statinį teisėtumo. Ieškovas dėl leidimo teisėtumo į teismą kreipėsi 2016 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas nėra praleidęs įstatymo numatyto termino.

39Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.).

40Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

41Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus. 1998 m. birželio 1 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Taigi, tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje.

42Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose akcentuojama, kad miškai – tai ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, todėl darytina išvada, kad miškai – tai visuotinę reikšmę turinčios vertybės, o jų apsauga – viešasis interesas.

43Teismų praktikoje nurodoma, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu galima spręsti, kokios žemės naudmenos gali būti priskirtos atitinkamos paskirties žemei, kartu konstatuota, kad šiomis normomis reglamentuojama ir miško žemėje leistina statyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (interalia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012).

44Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai dar gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių, inter alia pastatų, atstatymas esamose ar buvusiose sodybose nėra leidžiamas.

45Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama miškų ūkio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Pagal šį teisės aktą miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba, o teisė statyti (atstatyti) sodybas miško ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nebuvo nustatyta.

46Ginčo žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei – 1,5593 ha. Pagal Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį miško ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ginčo žemės sklypas priskirtinas „miško žemei“, ir jam taikytini apribojimai, kaip ir bet kokiai kitai miško žemei. Įvertinus Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies normų turinį, sąvoka „miško žemė“ negali būti ipsojure aiškinama kaip suteikianti teisę statyti statinius, išskyrus specializuotus, su mišku susijusius statinius, išvardytus Miškų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė” (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) ne visiškai sutampa – jų skirtumai nėra esminiai, todėl atsakovo R. Z. statomi statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

47Taigi, įvertinusi teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad statybos miško žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenustatė išimčių dėl statinių, interalia sodybų (pastatų), statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl tvirtintina, jog negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miško žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą bei priimti paskesnius išvestinius teisės aktus iš pirmiau nurodyto teisės akto pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo.

48Teismas pažymi, kad projektavimo sąlygų sąvado išdavimas, projekto derinimas ir statybos leidimo išdavimas yra atskiros statybos dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-566/2010). Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą. Šios procedūros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi patikrinti, ar prašoma statyba tame žemės sklype yra galima pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Statybos leidimas buvo išduotas 2012 m. spalio 12 d. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d., taigi prieš išduodant statybos leidimą, priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad „Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (interalia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Šio Reglamento 3 punktas, kaip ir 2 punktas, kuriuo suteikiama teisė žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, po Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 nuo 2007 m. vasario 4 d. neteko galios. Tai reiškia, jog 2007 m. gruodžio 13 d. išduodant statybos leidimą buvo privalu paisyti šio Konstitucinio Teismo nutarimo ir vadovautis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu.

49Pažymėtina, kad egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti įveiktas kitu teisės aktu nustatytu reglamentavimu, kuriame toks draudimas neįrašytas.

50Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Konstitucija.

51Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

52Atsakovo R. Z. bei Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose, be kita ko, nurodyta, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, kadangi leidimas atkūrė nuosavybės teises į išlikusį turtą (tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad būtent R. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektą ir kad būtent teismine tvarka, o ne kitokia buvo nustatyta ta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra išlikę statinių pamatai). Iš to seka, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, pažeidė jai numatytą pareigą patikrinti, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, t.y., pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

53Konstatuoti pažeidimai laikytini pakankamu pagrindu panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z. 2012 m. spalio 12 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), kaip neteisėtą. Todėl ieškinys šioje dalyje ir yra tenkintinas, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus.

54Pripažinus tą aplinkybę, jog statybą leidžiantis dokumentas atsakovui buvo išduotas neteisėtai, tenkintinas ir antrasis ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis nugriauti visus statinius, pastatytus žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę.

55Šis reikalavimas tenkintinas todėl, kad vien administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų. Civilinio kodekso 4.103 str. 1d. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ir Statybos įstatymo 28 1 str. 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, tokiu atveju įpareigoja statytoją, jeigu jo nėra – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininką, valdytoją ar naudotoją per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi teismas šioje byloje nenustatinėjo tos aplinkybės, kas gi yra kaltas dėl neteisėto statybas leidžiančio dokumento išdavimo, todėl laiko, kad statybos padarinius turi pašalinti asmuo, kurio žemėje jie yra pastatyti ir kuris yra jų savininkas, nes jau kaip buvo aukščiau nustatyta, miško žemėje tokia statyba buvo negalima.

56Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-39/2011). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ne tik savininko teisių garantiją, bet ir jo pareigą įgyvendinat nuosavybės teisę laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Todėl būtent atsakovas ir yra įpareigotinas šalinti neteisėtos statybos padarinius.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų.

58Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 31,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalis), iš atsakovų R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis valstybei priteistina po 10,33 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

59Šioje byloje ieškovas patyrė 8,89 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su ieškovo tarnybinio transporto naudojimu. Išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų R. Z. ,Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 2,96 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

60Šioje byloje valstybė dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 5,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovių R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Viliaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis valstybei priteistina po 1,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

61Iš viso iš atsakovų R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybei priteistina po 14,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio.

62Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

63Ieškinį patenkinti visiškai.

64Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z., a. k. ( - ) 2012 m. spalio 12 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ).

65Įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis nugriauti visus statinius užfiksuotus 2012-10-12 išduotame statybos leidime Nr. ( - ) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m., plotis 6,5 m., aukštis 8,70 m., ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m., plotis 4,55 m., aukštis 4,55 m., ir sutvarkyti statybvietę.

66Priteisti valstybei iš atsakovų R. Z., a.k. ( - ) 12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

67Priteisti valstybei iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 181626536, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

68Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 190742148, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

69Priteisti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai iš atsakovų R. Z., asmens kodas ( - ) Trakų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 181626536, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 190742148, po 2,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, „Swedbank“, AB, (kodas 73000).

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti... 4. Ieškinyje bei posėdžio metu ieškovo atstovė Irma Šapokaitė nurodė, kad... 5. Pažymi, kad Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų... 6. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje... 7. Taip pat nurodė, kad teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės... 8. Neteisėtai išduotas Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius... 9. Atsakovas R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 10. Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 11. Atsakovas pažymi, kad naujos laidos dokumentas, t.y. techninio projekto... 12. Byloje nekyla ginčo dėl leidimo atlikti pakeitimus projekte, jų atitikties... 13. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 10... 14. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-30 įsakymu... 15. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.... 16. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovo R. Z.... 17. Inspekcija taip pat nesutinka su atsakovo R. Z. atsiliepime dėstoma pozicija,... 18. Atsakovas atsiliepime netinkamai aiškina statybos techninio reglamento STR... 19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2005-09-19 statybą leidžiantis dokumentas... 20. Atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovas R. Z. atsiliepime išsako argumentus,... 21. Teismui pateiktuose rašytiniuose A. Z. atsikirtimuose į ieškovo pateiktus... 22. Ieškovas paaiškinimuose pripažįsta, kad pagal Lietuvos Respublikos... 23. Nurodė, kad atsakovas R. Z. vykdė statybas teritorijoje, kurioje yra aiškiai... 24. Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad privataus asmens interesas statyti... 25. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas Antanas... 26. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos... 27. Atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentos prie Lietuvos... 28. Trakų rajono savivaldybės administracija išduodama 2012-03-09 raštu Nr.... 29. Vilniaus RAAD neturi kompetencijos vertinti savivaldybės išduoto statybos... 30. Pažymėjo, kad, aiškinantis statybos leidimo teisėtumo klausimą,... 31. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės... 32. Tretysis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos... 33. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 34. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), asmeninės... 35. Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12d. išdavė... 36. Ieškovo įgalioti darbuotojai 2016 m. kovo 21 d. surašė Faktinių duomenų... 37. Atsakovo R. Z. atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodoma, kad ieškovas... 38. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai... 39. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra... 40. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė,... 41. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja... 42. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose... 43. Teismų praktikoje nurodoma, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir... 44. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku... 45. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama... 46. Ginčo žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei –... 47. Taigi, įvertinusi teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad... 48. Teismas pažymi, kad projektavimo sąlygų sąvado išdavimas, projekto... 49. Pažymėtina, kad egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal... 50. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad... 51. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti... 52. Atsakovo R. Z. bei Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose,... 53. Konstatuoti pažeidimai laikytini pakankamu pagrindu panaikinti Trakų rajono... 54. Pripažinus tą aplinkybę, jog statybą leidžiantis dokumentas atsakovui buvo... 55. Šis reikalavimas tenkintinas todėl, kad vien administracinių aktų... 56. Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 58. Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu... 59. Šioje byloje ieškovas patyrė 8,89 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su... 60. Šioje byloje valstybė dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 5,02 Eur... 61. Iš viso iš atsakovų R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir... 62. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 63. Ieškinį patenkinti visiškai.... 64. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z., a. k. ( - ) 2012... 65. Įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo... 66. Priteisti valstybei iš atsakovų R. Z., a.k. ( - ) 12 Eur bylinėjimosi... 67. Priteisti valstybei iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos,... 68. Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 69. Priteisti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...