Byla e2-3510-1032/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“ įgalioto asmens E. R., ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Z. 7 255,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovo P. P. priteisti 5 774,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus E. R., ir atsakovo P. P. 2018 m. balandžio 9 d. sudarytą taikos sutartį. Civilinę bylą Nr. e2-3510-1032/2018 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo P. P. 5 774,97 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukė.

6Į teismo posėdį, vykusį 2018 m. balandžio 12 d., neatvyko ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Raitransa“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“, gautas pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, taip pat ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi bei 285 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtinas sprendimas už akių.

7Teismas

konstatuoja:

8Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Raintransa“, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Orinata”, įgaliotas asmuo – E. R.. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, nuo įmonės įkūrimo, t. y. nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. spalio 28 d., būdamas vieninteliu įmonės akcininku, laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. spalio 3 d. įmonės direktoriumi dirbo P. P.. 2013 m. spalio 4 d. įmonės direktoriumi paskirtas A. Z., kuris nuo 2013 m. spalio 28 d. tapo vieninteliu įmonės akcininku (I t., b. l. 8-14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis, 2013 m. rugsėjo 15 d. buvo atleista didžioji dalis dirbusių darbuotojų. 2013 m. spalio 31 d. buvo atleisti du paskutiniai įmonės darbuotojai, vienas iš jų - įmonės direktorius A. Z. (I t., b. l. 17).

9Nutartyje, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Orinata” iškelta bankroto byla, teismas nustatė, jog bendrovė yra nemoki, veiklos nevykdo, nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, nemokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokų už apdraustuosius, bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl, esant įrodymų visetui, bendrovei keltina bankroto byla dėl nemokumo. 2018 m. sausio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raintransa“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniais reikalavimai, kurių bendra suma – 13 030,87 Eur (I t., b. l. 15-16).

10Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

11Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Atsakovas, būdamas įmonės vadovas privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės vadovo (atsakovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Raitransa“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją, kad susidarė įsiskolinimas kreditoriams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ieškovei iš atsakovo A. Z. priteistina 7 255,93 Eur žala (VSDFV 41,83 Eur kreditorinis reikalavimas, VMI prie Finansų ministerijos 7086,53 Eur kreditorinis reikalavimas, antstolės Vidos Daugirdienės 127,57 Eur kreditorinis reikalavimas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

13Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 163 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 163 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287, straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį patenkinti

18Priteisti iš atsakovo A. Z. 7 255,93 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt tris centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 255,93 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų devyniasdešimt trijų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ naudai.

19Priteisti iš atsakovo A. Z. 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

20Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

21Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai