Byla 2A-376-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės,

2sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui T. Kelpšai,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) UAB „Vilniaus energija“ bei (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8850-501/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui L. R. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3656,85 Lt skolos už šildymą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (705,00 Lt: 101,00 Lt žyminio mokesčio bei 595,00Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų)(b.l. 1-4).

7Nurodė, kad tiekė šilumos energiją butui, adresu Subačiaus g. 112-36B, Vilniuje, kuris priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal LR CK 6.384 str. ir 1.71 str. reikalavimus ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal teisės aktus už tiektą šilumos energiją turi atsiskaityti buto savininkas. Su trečiuoju asmeniu L. R. šilumos tiekimo sutartis nesudaryta.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 23-35) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad negali būti atsakingas už trečiojo asmens skolą. Butas 2000-09-22 nuomos sutartimi neterminuotai išnuomotas L. R., kuri šiame bute gyvena su dviem vaikais. Pagal nuomos sutarties 2.2. p. ji įsipareigojo mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, todėl tretysis asmuo laikytinas faktiniu ieškovo tiektos šilumos energijos ir karšto vandens vartotoju. Pagal CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl energijos pirkimo-pardavimo konkliudentiniais veiksmais negalėjo būti sudaryta, nes pagal skolos susidarymo laikotarpį galima spręsti, jog būtent tretysis asmuo iki 2006-11-01 mokėjo ieškovui už šilumos tiekimą, ieškovas priimdavo apmokėjimą, tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, todėl prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šilumos energiją mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kurią įsipareigojimai šiuo atveju tenka vartotojui, o ne atsakovui. Pareiga sudaryti tokias sutartis tenka ieškovui, kuris šito vengia.

9Tretysis asmuo L. R. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdyje skolą pripažino, sutiko ją sumokėti, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašė sprendimo vykdymą išdėstyti. Prašė teismo nustatyti tinkamą atsakovą savo nuožiūra bei išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą.

10Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3.656,85 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 310 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 15 Lt pašto išlaidų ir 200 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto Subačiaus g. 20-5, Vilniuje, savininkas yra atsakovas, o ieškovas šiam butui teikė šilumos energiją ir karštą vandenį; teismui nepateikta įrodymų, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens yra sudaryta sutartis dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo. Teismas nurodė, jog šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami tiek CK normomis, tiek Šilumos ūkio įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais (Ūkio ministro 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sąlygomis). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta, kad tiek šilumos pirkimo – pardavimo sutartys, tiek šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys yra sudaromos tarp šilumos tiekėjo ir atitinkamai pastato savininko – šilumos vartotojų ar butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų (52.1 ir 62 punktai). Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems yra tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, o ne nuomininkas (LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009-07-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-280/2009). Kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ieškovo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko atsakovo, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas (CK 1.71 str. 2 d.). Teismas sprendė, jog atsakomybė už susidariusią skolą tenka atsakovui.

12Apeliantas (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 75-77), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovo naudai 705,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; papildomai iš atsakovo priteisti 363,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog 705,00 Lt sudaro bylos medžiagos rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovas patyrė ir komunikacijos išlaidų. Teigia, jog atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, maksimali kaina už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą (už ieškinio, pretenzijos, rašytinių paaiškinimų parengimą, dokumentų paiešką, kopijų tvirtinimą, atstovavimą, komunikacijos išlaidas) sudarytų 2.575,20 Lt, todėl 595,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė nagrinėjamam ginčui. Pažymi, jog apeliantas turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą.

13Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (b.l. 80-86), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybės patalpos, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. numatyto termino. Mano, jog būtina vadovautis CK 6.583 str. 2 d., kaip banketine teisės norma, nukreipiančia į LRV 2001-07-11 nutarimą Nr.876.Mano, jo teismas turėjo nustatyti, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas, nes LAT šiuo klausimu yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją (LAT 2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-04-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2005). Teigia, jog, nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo ir privalėjo už pateiktą šilumos energiją atsiskaityti (CK 6.2 str.), be to pati nuomininkė iki 2006-10-01 pati mokėjo už šilumos energiją. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. , mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Teigia, jog ir LAT praktikoje konkrečiai nenurodoma, koks konkrečiai turi būti susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko, todėl mano, jog tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Teigia, jog šio sprendimo 2 p., atsakovas buvo įpareigotas sudaryti su sutartis su daugiabučius eksploatuojančiomis įmonėmis. Be to tarp atsakovo ir ieškovo yra sudarytas susitarimas, jog nuomininkas, o ne savivaldybė atsiskaitys su šilumos tiekėju. Pažymi, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes šios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, analogiškų ieškinių ruošta daug, teisiniai santykiai nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir analizės. Taip pat pažymi, jog tretysis asmuo sutiko sumokėti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, todėl 200 Lt priteisimas už L. R. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teigia, jog tretyjį asmenį advokatas atstovavo tik viename teismo posėdyje, kurio trukmė neviršijo LRV 2001-01-22 nutarimu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo mokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 23.3.6.1 p. nurodytos teismo posėdžio trukmės; procesinių dokumentų neruošė, todėl 200 Lt suma už advokato išlaidas, net ir nusprendus, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo už L. R. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra neįrodyta.

14Tretysis asmuo L. R. atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą (b.l. 91) prašė apeliacinį skundą atmesti.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą (b.l. 93-95) prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog šios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, ieškiniai rašomi pagal šabloną ir nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir analizės. Mano, jog ieškovo 2009-03-02 PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo pavedimas nepatvirtina išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą, apskaičiavimo, nes advokato atliktas darbas nedetalizuotas. Mano, jog, net jei būtų patenkintas ieškovo apeliacinis skundas, reikalavimas dėl 363,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti mažintinas, apeliacinio skundo tenkinimo atveju, nes apeliantas nepagrindė savo turėtų išlaidų jokiais įrodymais.

16Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą (b.l. 103-107) prašo apeliacinį skundą atmesti; iš apelianto papildomai priteisti 1.210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog atsakovo nurodytos LAT nutartys (2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-04-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2005) nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių, nes šiose nutartyse aptariami elektros vartojimo teisiniai santykiai. LAT 2008-01-30 nutartyje yra suformavęs precedentą: jei nuomininkas nėra sudaręs rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su individualiai aptartomis sąlygomis, atsiskaityti už šilumos energiją privalo patalpų savininkas. Apelianto minimas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ skirtas juridiniams asmenims, bet ne fiziniams, todėl ginčo santykiams netaikytinas. Taip pat nurodo, jog pagal LR CK 6.156 str. 2 d. draudžiama versti asmenį sudaryti sutartį, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, taigi ieškovas negali įpareigoti nuomininką sudaryti rašytinę sutartį dėl šilumos energijos tiekimo. Pažymi, jog turėjo papildomų išlaidų, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.

17Apeliaciniai skundai netenkintini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

20Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

21Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB“Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nesutinka su 2009-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovui UAB“Vilniaus energija“ yra priteista iš savivaldybės ieškovo naudai 3.656,85 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

22Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

23Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

24Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas(kambarys) esantis Subačiaus 112-36B, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o jame nuomininko teisėmis gyvena tretysis asmuo L. R., tačiau su ja nėra susitarimo dėl atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją nėra. Be to, nuomininkė taip pat nėra sudariusi šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl šių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo su paslaugų teikėju. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino šilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju, buto savininkę - savivaldybę.

25Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos.

26Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkė būtų siekusi sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį su šilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją, taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, būtų susitarusi dėl atsiskaitymo už šilumos energiją. Tuo tarpu mokestis už šilumos energiją ir komunalines paslaugas yra savarankiški mokesčiai, tokią išvadą leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos.

27Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartis byloje Nr.3K-3-280/2009).

28Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose neaptarta situacija, kai daugiabučio namo butų, kitų patalpų, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 punktą ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punkte pateiktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką tokios sutarties šalis gali būti ir juridinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, tarp jų ir daugiabučiame name esančiose gyvenamosiose patalpose.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir nuomininkės sutikimas dalimis padengti įsiskolinimą.

30Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (Taisyklių 57 punktas). Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir standartinės sąlygos galioja tol, kol šalys individualiai susitaria dėl sutarčių sąlygų (Taisyklių 66 punktas).

31CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties. Faktiškai nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, todėl remiantis šiuo nutarimu negalima laikyti trečiųjų asmenų (nuomininkų) šilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Taigi, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto(kambario), laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

32Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė rašytinės buto nuomos sutarties su nuomininke nėra įregistravusi viešame registre, todėl negali sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579straipsnio 4 dalis). Be to, buto savininkė neaptarusi su nuomininkais atsiskaitymo už šiluminę energiją tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Nurodyta aplinkybė nelemia atsakomybės subjekto, tačiau tai rodo įstatyme nustatytų reikalavimų apdairiam nuomotojui nevykdymą. Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), todėl negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

33Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už šilumos energiją, kurie yra priskaičiuojami ir gali būti reikalaujami sumokėti pagal sudarytą susitarimą su patalpų savininku ar atskirą sutartį su šilumos energijos tiekėju. Patalpų savininkas taip pat turi teisę išsiieškoti iš nuomininko patirtus nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nuomojant socialinį būstą.

34Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko dėl šilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo turėjo atsirasti 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ pagrindu, todėl teismas nepagrįstai juo nesivadavo ir nelaikė, jog atsiskaityti su ieškovu turi nuomininkai, o ne patalpų savininkai. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nurodytas sprendimas yra skirtas savivaldybės įmonių veiklai reglamentuoti ir negali būti vertinamas kaip dvišalis susitarimas su ieškovu dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų ir atsiskaitymo per nuomininkus tvarkos. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš patalpų savininko yra pagrįstas ir teisėtas.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su priteista ieškovui 310Lt bylinėjimosi išlaidų suma, iš kurios advokato pagalbos-200Lt, žyminio mokesčio-110Lt, o taip pat nesutinka su priteista 200Lt suma valstybės naudai už nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui, patrauktam atsakovo pusėje, suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniu skundu reikalauja pakeisti teismo sprendimą ir priteisti jam pirmoje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas 705Lt sumai, iš jos 595Lt už procesinių dokumentų parengimą ir 101Lt žyminio mokesčio.

37Kolegija tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta kaip nepagrįstus ir sprendimą šioje dalyje palieka nepakeistą.

38Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių yra paskirstomos vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str. nuostatomis. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių. CPK 98 str. 1d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

39Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Šiuo atveju yra taikomas CK 1.1 str. 2 d. ir subsidiariai mutatis mutandis CK 6.263 str., kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui nepagrįstos žalos.

40Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

41Pagal bylos duomenis (b.l. 5,10,11) nustatyta, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šioje byloje pirmoje teismo instancijoje patyrė 705Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis-110Lt ir 595Lt už advokato pagalbą(ieškinio paruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje).

42Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, kuriose ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, ieškovą faktiškai atstovauja tos pačios kontoros advokatai. Tai rodo, kad visi procesiniai dokumentai šiose bylose yra analogiški, faktiškai skiriasi tik reikalaujamos priteisti sumos, tretieji asmenys ir jiems nuomojami butai. Todėl kolegija mano, kad tokiems pasikartojančio turinio dokumentams parengti nereikia daug naujų specialių žinių ir darbo sąnaudų. Be to, šio pobūdžio bylos tapo nesudėtingos ir dėl LAT suformuotos teismų praktikos, kurio nutartimis remiasi ieškovas. Tai rodo, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pagal savo veiklos pobūdį, turimą teisinę tarnybą ir reiškiamus analogiškus ieškinius, neturėjo būtinybės šioje byloje samdytis advokato ir tuo didinti bylinėjimosi išlaidas, kurios galutiniame rezultate bus perkeltos ant socialiai remtinų asmenų, gyvenančių savivaldybei priklausančiuose būstuose, kadangi šias išlaidas savivaldybė turės teisę išsiieškoti iš nuomininkų. Todėl kolegija sprendžia, kad nors ieškovas skunde ir nurodo, kad prašoma priteisti 595Lt suma už advokato pagalba nėra didelė, nes maksimali suma pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas už atliktą darbą gali būti vertinama net 2575,20Lt, keisti sprendimą ieškovo nurodytais argumentais ir didinti priteistą bylinėjimosi išlaidų 310Lt sumą, į kurią įeina ir žyminis mokestis, pagrindo nėra, kaip nėra pagrindo ją mažinti ir atsakovo argumentais.

43Kolegija mano, kad priteista suma esamoje situacijoje faktiškai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo pricipus, o neatlyginta teisinės pagalbos išlaidų dalis priskirtina prie ieškovo nuostolių, kurie atsirado dėl savo rizikos, nesant būtinybės samdantis advokatus ir mokant tokio dydžio atlygį, kuris teismo yra pripažintas nepagrįstu. Dėl kolegijos aukščiau nurodytų argumentų netenkintinas ir atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje ginčijama priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui.

44Atsakovas skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 200Lt valstybei už trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

45Kolegija pažymi, kad trečiajam asmeniui antrinė teisinė pagalba yra suteikta kompetentingos tarnybos sprendimu, vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu, pavedant pagalbą suteikti Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui A. Merkiui (b.l. 58). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai advokatas A. Merkys dalyvavo teismo posėdyje, o trečiasis asmuo faktiškai nėra atsakovo pusėje, kadangi prašė teismo priimti sprendimą tinkamo atsakovo atžvilgiu ir nesutinka su savivaldybės apeliaciniu skundu(b.l. 63, 91). Todėl kolegija sprendžia, kad patenkinus ieškinį, savivaldybė(atsakovas) turi atlyginti valstybės turėtas išlaidas dėl trečiajam asmeniui suteiktos garantuotos teisinės pagalbos (Įstatymo 24str.5d., CPK 96, 99). Vadovaujantis Įstatymo 17str.5d., advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis, kurio dydį nustato Vyriausybė. LR Vyriausybė 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtino Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles, kurios galioja su vėlesniais pakeitimais. Tarnybos išduotoje pažymoje (b.l. 59) nurodyta, kad pagal Taisyklių 4p. antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 200Lt ir teismas šią sumą priteisė. Savivaldybė skunde teigia, kad Taisyklių 23.3.6.2p. pagrindu advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidos trečiajam asmeniui šioje byloje sudaro 160Lt, o ne 200Lt. Kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka, nes advokatas A. Merkys dalyvavo tik viename teismo posėdyje ir jokių procesinių dokumentų neruošė, kitų veiksmų neatliko, kadangi apie juos įrodymų byloje nėra. Vadovaujantis Taisyklių 23.3.6.2p., atlygintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje faktiškai sudaro ne daugiau kaip 160Lt (0,2xMMA(800Lt), kadangi teismo posėdis truko mažiau nei 4 val. todėl priteista suma tikslintina.

46Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

47Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant valstybei atlygintinų išlaidų sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą trečiajam asmeniui (CPK 326 str.1d.1p.).

48Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, iš jo ieškovui priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio skundo nagrinėjimu, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, o taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98str.).

49Ieškovas už parengimą atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir advokato atstovavimą teisme prašo priteisti 847,0Lt, pridedant šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (b.l. 109,112-114). Tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, dėl pirmos instancijos bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kolegija prašomą priteisti 847Lt bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 300Lt, laikant ją protinga ir teisinga, atmetant likusią advokato pagalbos išlaidų dalį kaip nepagrįstą. Ieškovui taip pat neatlyginamos išlaidos, kurios susiję su jo paties paduotu, tačiau atmestu apeliaciniu skundu.

50Iš savivaldybės valstybei priteistina 9,75Lt procesinių dokumentų siutimo išlaidų (b.l. 111).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

52Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8850-501/2009 iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, t.y. nurodant, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti yra priteista ne 200,0Lt, o 160,0Lt, kurie turi būti sumokėti į Surenkamąją sąskaitą(įmokos kodas 5630).

53Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300,0Lt ieškovui UAB“Vilniaus energija“ advokato pagalbos ir 9,75Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui T.... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 7. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją butui, adresu Subačiaus g. 112-36B,... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 23-35)... 9. Tretysis asmuo L. R. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdyje skolą... 10. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto Subačiaus g. 20-5, Vilniuje,... 12. Apeliantas (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą... 13. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį... 14. Tretysis asmuo L. R. atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilniaus energija“... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į UAB „Vilniaus... 16. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto... 17. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 20. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB“Vilniaus energija“ apeliaciniu... 22. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos... 23. Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.... 24. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas(kambarys)... 25. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius... 26. Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali... 27. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo... 28. Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties... 30. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 31. CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d.... 32. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė rašytinės buto nuomos... 33. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo... 34. Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 36. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su priteista ieškovui 310Lt... 37. Kolegija tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių yra paskirstomos... 39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia procesinis šalių elgesys, t. y.... 40. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 41. Pagal bylos duomenis (b.l. 5,10,11) nustatyta, jog ieškovas UAB „Vilniaus... 42. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjama daug... 43. Kolegija mano, kad priteista suma esamoje situacijoje faktiškai atitinka... 44. Atsakovas skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 45. Kolegija pažymi, kad trečiajam asmeniui antrinė teisinė pagalba yra... 46. Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos... 47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, iš jo ieškovui... 49. Ieškovas už parengimą atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir... 50. Iš savivaldybės valstybei priteistina 9,75Lt procesinių dokumentų siutimo... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 52. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje... 53. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300,0Lt ieškovui...