Byla 2A-162-180/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-781/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fitransas“ ieškinį atsakovei J. Č. dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Fitransas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės J. Č. 121 125,05 Eur nuostolių atlyginimo.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Fitransas“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, tikrindamas įmonės sandorius ir turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad pagal turimą paskutinį – 2012 m. lapkričio 30 d., sąskaitos apyvartos žiniaraštį, bendra skola įmonei 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė 134 013,87 Eur (462 723,11 Lt). Atsakovės skola įmonei 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 121 125,05 Eur (418 220,60 Lt).
  3. Būdama įmonės vadove, atsakovė 2011 ir 2012 metais iš bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos imdavo lėšas, kurias panaudojo ne bendrovės veikloje, bet asmeniniams poreikiams patenkinti. Tai įrodo sąskaitų išrašai ir kasos išlaidų orderiai.
  4. Ieškovės įsitikinimu, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas ir privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisės ieškovei iš atsakovės J. Č. 121 125,05 Eur.
  2. Teismas sprendimą grindė CK 2.87 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam ir laikytis konfidencialumo. Valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas.
  3. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė visas vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).
  4. Teismas, remdamasis byloje ieškovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad dėl atsakovės kaltės buvo prarastos bendrovei priklausančios lėšos, o atsakovė neįrodė ir net nesiekė įrodyti priešingai, – kad iš bendrovės paimtas lėšas ji panaudojo bendrovės veiklai. Įrodyta rašytiniais įrodymais, kad atsakovė bendrovės lėšas pervedė iš banke esančių ieškovės sąskaitų į savo asmeninę banko sąskaitą (CPK 178 str.).
  5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ginčo lėšas pasisavino ne ji, o jos sūnus A. Č., kuris yra nuteistas kitose baudžiamosiose bylose.
  6. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovės sūnus A. Č. ne vieną kartą buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 302 straipsnio 1 dalyje (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas), tačiau atsakovės nurodytose baudžiamosiose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-2662-276/2014 ir Nr. 1-401-891/2015) nebuvo nustatyta, kad A. Č. pasisavino UAB „Fitransas“ lėšas. Nei atsakovės nuodytose baudžiamosiose bylose, nei nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė, kaip ieškovės vadovė, buvo davusi A. Č. ieškovės banko sąskaitų duomenis ir (ar) prisijungimo prie šių sąskaitų duomenis. Priešingai, tiek teismai, tiek pati atsakovė nurodytose bylose pripažino, kad UAB „Fitransas“ finansus kontroliavo būtent ji; atsakovė buvo ne formali bendrovės vadovė – faktiškai jai vadovavo.
  7. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės teiginius apie netinkamai vykdytas vadovės pareigas įrodo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-891/2015, atsakovė pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. už apgaulingą UAB „Fitransas“ apskaitos tvarkymą.
  8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė prašomą priteisti žalą iš esmės grindžia tik savo sukurtais rašytiniais dokumentais.
  9. Ieškovė pateikė ne tik įmonės sąskaitos apyvartos žiniaraščius, bet ir šių žiniaraščių duomenis pagrindžiančius banko sąskaitų išrašus, kasos išlaidų orderius. Atsakovė iš esmės ieškovės reikalaujamos priteisti nuostolių sumos neginčijo.
  10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pati atsakovė neperdavė ieškovo bankroto administratoriui visų ieškovo dokumentų, dėl ko jai ne kartą buvo skirtos baudos už šio įpareigojimo (dokumentų perdavimo) nevykdymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-33924-608/2013; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-40399-141/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46453-600/2015).
  11. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas nusprendė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė bankrutuojančiai įmonei (ieškovei) žalą, pasisavinusi jos lėšas, ir privalo atlyginti ieškovei 121 125,05 Eur žalą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė J. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškinyje nepateikta jokių duomenų apie tai, kokiu laikotarpiu ji (atsakovė) buvo ieškovės vadove. Teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.
    2. Atsakovė nėra skolinga bendrovei ir visi klausimai, susiję su šioje byloje nurodytomis sumomis, yra išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje, kuriame nustatyta, kad atsakovė jokių lėšų nepasisavino.
    3. Ieškovė nepateikė visų turimų dokumentų, o tik išlaidų iš sąskaitos dokumentus. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės sukurtais dokumentais, nes tik priminiai dokumentai turi įrodomąją reikšmę.
    4. Ieškovė jau siekė prisiteisti nuostolių atlyginimą iš J. Č., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5503-433/2016 ieškinį atmetė.
  1. Ieškovė BUAB „Fitransas“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė pateikė savo sukurtus dokumentus. Priešingai, byloje pateikti įmonės sąskaitos išrašai ir kasos išlaidų orderiai įrodo, kad atsakovė neteisėtai pasisavino įmonės lėšas.
    2. Apeliantės nurodyta baudžiamoji byla neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje nebuvo nustatyta, kad A. Č. pasisavino įmonės lėšas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.
  2. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalo atlyginti ieškovei padarytą 121 125,05 Eur dydžio žalą.
  3. Apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde kelia įrodymų pakankamumo ir tikrumo, t. y. įrodymų vertinimo bei teismo sprendimo motyvavimo problemą.
  4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus.
  5. Priešingai nei teigia apeliante, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad apeliantė įmonės vadove buvo nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 4 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Šių duomenų apeliantė neneigė ir neginčijo. Jos vadovavimo laikotarpį taip pat įrodo vieši juridinių asmenų registro duomenys (CPK 177 str., 179 str. 3 d.).
  6. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji nėra skolinga bendrovei ir visi klausimai, susiję su šioje byloje nurodytomis sumomis yra išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio turinio akivaizdu, kad nors įmonė UAB ,,Fitransas“ formaliai paminėta, aiškinantis apeliantė sūnaus A. Č. nusikalstamas veikas ir jų atlikimo vietą, jokių faktinių aplinkybių, sietinų su nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra. Baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės taip pat nesusijusios su ieškovės įrodinėjamais neteisėtais apeliantės veiksmais – apeliantės veiksmų neteisėtumas baudžiamojoje byloje nebuvo įrodinėjamas. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme buvo paminėta ir kita Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla – Nr. 1-401-891/2015, kurioje apeliantė buvo kaltinama neteisėtos veikos padarymu – apgaulingos apskaitos tvarkymu. Joje apeliantė teigė, kad kaltinamajam A. Č. buvo perdavusi savo (asmeninės) banko sąskaitos prisijungimo duomenis, tačiau nagrinėjamai bylai ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės (CPK 177, 178 sr.). Nėra įrodymų, kad ginčo sumą, pasinaudojęs atsakovės prisijungimo prie įmonės banko sąskaitų, pasisavino atsakovės sūnus – visi įrašai dokumentuose įrodo, kad pinigus ėmė atsakovė (CPK 177, 178 str.). Apeliantės teiginiai apie tai, kad visi klausimai, susiję su šioje byloje nurodytomis sumomis, yra išspręsti baudžiamojoje byloje, nepagrįsti įrodymais, paneigti nuosprendžių turiniu (CPK 177, 178, 185 str.).
  7. Apeliantė neneigia, kad ginčo suma buvo paimta iš įmonės sąskaitų ir neįrodinėja, kad buvo panaudota įmonės interesais, jos veiklioje.
  8. Atmestini kaip nepagrįsi apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
  9. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
  10. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, ištyrė bei įvertino įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
  11. Apeliantė teigia, kad teismas sprendimą grindė vien tik ieškovės pateiktais, jos pačios (ieškovės) „sukurtais“ įrodymais, nepateikus pirminių dokumentų, kurių pagrindu ieškovė kildino apeliantės padarytą žalą, nebuvo pateikti. Iš teiginio „sukurtais“ įrodymais, galima daryti prielaidą, kad apeliantė abejoja ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teisingumu, laiko juos, nors tiesiogiai neišsireiškė, juos suklastotais. Tačiau pagal CPK 184 straipsnį, asmuo, pareiškęs apie įrodymų suklastojimą, turi pateiktį tokį teiginį pagrindžiančius įrodymus (CPK 177 str.). Apeliantė tokių įrodymų nepateikė, o abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų tikrumu teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 176, 177, 180, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik įmonės sąskaitos apyvartos žiniaraščiais, bet ir įmonės balansų duomenimis, sąskaitų išrašais, kasos išlaidų orderiais. Šių įrodymų leistinumo, pagrįstumo ir juose užfiksuotų duomenų teisingumo apeliantė neginčijo, neteigė, kad juose nurodytos sumos yra neteisingos, kad ji jas panaudojo ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet įmonės naudai.
  12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes analogiškas ieškinys jau buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5503-433/2016. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinys dėl skolos buvo pareikštas atsakovės sūnui J. Č.. Teismas ieškinį atmetė, nes nebuvo įrodyta, kad UAB ,,Fitransas“ buvo suteikusi paskolą savo akcininkui atsakovui J. Č.. Taigi akivaizdu, kad ginčas nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje nėra tapatus nei dėl; faktinių aplinkybių, nei dėl bylos šalių (CPK 137 str. 2 d.4 p., 293 str. 3 p.).
  13. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi. Teismas, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai