Byla 2S-952-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Algirdo Auruškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „VĖJO RATAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-459-130/2011 pagal ieškovo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas ieškinį atsakovui UAB „VĖJO RATAI“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 15488 Lt priklausančio atlyginimo, 305,52 Lt palūkanų, viso 15793,52 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui bendrai 15793,52 Lt sumai. Nurodė, kad 2010-04-12 ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas su atsakovu UAB „VĖJO RATAI“ sudarė sutartį Nr. VMG1004146, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti pirkėjų butui, esančiam Žukausko g. 36-2, Vilniuje, kurio plotas 87,07 kv. m, unikalus Nr. 4400-0030-7111:1749. Sutartimi buvo numatyta turto pardavimo kaina 320000 Lt. Ieškovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo surasta turto pirkėja V. G., kuri 2010-07-27 apžiūrėjo turtą ir pasirašė nekilnojamojo turto apžiūros aktą, tačiau atsakovas atsisakė parduoti turtą V. G. už 320000 Lt. Ieškovas pabrėžia, kad V. G. įsigijo kitą butą už didesnę nei 300000 Lt kainą, todėl akivaizdu, jog ji buvo pasirengusi pirkti butą už Sutartyje numatytą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas surado pirkėją, kuris sutiko mokėti 320000 Lt, atsakovas pagal Sutarties 6 p. ir 8 p. nuostatas privalo sumokėti ieškovui 15488 Lt dydžio komisinius. Pagal savo prigimtį ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina atlygintina paslaugų teikimo sutartimi, kurios dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Atsakovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė ieškinio suma savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007). Nesumokėta už paslaugas suma 15793,52 Lt laikytina didelė, vertinant šalių bendradarbiavimą bei atsižvelgiant į sudėtingus procesus šalies ekonomikoje, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina. Kadangi dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-51/2008) patvirtinti nereikalaujama (LR CK 1.5 str. 1 d., 6.189 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.716 str., LR CPK 144 str., 145 str.).

5Atsakovas UAB „VĖJO RATAI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-27 vykusios apžiūros metu ieškovo surastas pirkėjas pageidavo įsigyti butą už mažesnę nei parduodama kainą - 250000 Lt. Tokia kaina bendrovės netenkino, todėl parduoti butą už šią sumą atsakovas nesutiko. Tarp šalių pasirašytos Sutarties 9 p. numato, kad nekilnojamojo turto bendrovė įsipareigoja informuoti klientą apie bet kokį galimą turto pirkėją. Apie tai, kad apžiūroje dalyvavęs asmuo ketina įsigyti parduodamą butą ne už 250000 Lt, o už atsakovo pageidaujamą 320000 Lt sumą, iki pretenzijos gavimo dienos atsakovui nebuvo žinoma. 2010-07-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas atsakovui buvo pateiktas su ieškiniu. Atsakovui nėra žinoma, už kokią kainą ir kada butą įsigijo ieškinyje nurodomas asmuo V. G., tačiau atsakovas mano, kad ieškovo delsimas pateikti pretenziją yra susijęs su tuo, jog ieškovas laukė, kol V. G. įsigys kitą butą (LR CK 6.200 str., 6.720 str., LR CPK 142 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-30 nutartimi tenkino ieškovo UAB „OBER- HAUS“ nekilnojamasis turtas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutarė uždėti areštą atsakovo UAB „VĖJO RATAI“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir/ar kitam ilgalaikiam materialiam turtui, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis, bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 15793,52 Lt ieškinio sumą, nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito materialaus turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 15793,52 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti skolos suma yra nemaža – 15793,52 Lt, esant sunkiai ekonominei situacijai šalyje yra tikimybė, kad atsakovo finansinė padėtis galimai nėra stabili, atsakovas gali turimą turtą išvaistyti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismas mano, kad šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 148 str., 151 str., 152 str.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas UAB „VĖJO RATAI“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-30 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovo finansinė situacija yra gera ir palankaus ieškovui sprendimo priėmimo atveju ieškovo reikalaujama suma būtų sumokėta be jokių užlaikymų. Įmonė gauna stabilias pajamas, dirba pelningai, pardavimo pajamos vien už 2010 m. devynis mėnesius sudaro 2398561 Lt, ilgalaikis materialusis turtas yra apie 1,9 mln. Lt. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovo atžvilgiu nėra taikyta jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pradėta jokių bylų. Ieškovas su atsakovu dirbo eilę metų, todėl atsakovo mokumas jam gerai žinomas. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tam tikra procesinio spaudimo priemonė, kuria ieškovas nesąžiningai naudojasi. Lietuvos apeliacinis teismas (2008-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-916/2008) yra nurodęs, jog prielaida, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, ją taikydamas, teismas turi įvertinti reikalavimo dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes (LR CPK 334 str.).

10Ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamais turtas nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

14Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15Tai, kad atsakovo atžvilgiu nėra taikyta jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pradėta jokių bylų, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

16Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas su atsakovu dirbo eilę metų ir atsakovo bendrovės mokumas ieškovui yra gerai žinomas, nes laikinosios apsaugos priemonės yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai.

17Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas areštavo atsakovo turtą pagal byloje pareikštų reikalavimų sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija bendros ieškinio sumos ir atitinka proporcingumo ieškinio reikalavimams, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

18Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria nutarta uždėti areštą atsakovo UAB „VĖJO RATAI“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir/ar kitam ilgalaikiam materialiam turtui, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis, bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 15793,52 Lt ieškinio sumą, nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito materialaus turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 15793,52 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.

19Apelianto argumentai, kad įmonė yra finansiškai stabili bei pelningai veikianti įmonė (b.l. 36-39), kad, teismui priteisus atitinkamą sumą, nebūtų kliūčių tinkamai atsiskaityti su ieškovu, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Tai, kokia yra atsakovo finansinė padėtis ir vykdoma ūkinė – komercinė veikla, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pareikštiems reikalavimams ir neriboja bendrovės ūkinės-komercinės veiklos. Aplinkybės, kai atsakovas, save laikydamas stabilia ir pelningai veikiančia įmone, formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, parodo, kad atsakovas save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu.

20Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas tinkamai.

22Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 8,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 47) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 92 str., 96 str., 144 str. - 148 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

24Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovo UAB „VĖJO RATAI“ 8,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas UAB „VĖJO RATAI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-30 nutartimi tenkino ieškovo UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovas UAB „VĖJO RATAI“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 10. Ieškovas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamais turtas nepateikė atsiliepimo į... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 15. Tai, kad atsakovo atžvilgiu nėra taikyta jokių kitų laikinųjų apsaugos... 16. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas su atsakovu dirbo eilę metų ir... 17. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes... 18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo... 19. Apelianto argumentai, kad įmonė yra finansiškai stabili bei pelningai... 20. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė... 22. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 8,30 Lt... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 24. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį... 25. Priteisti iš atsakovo UAB „VĖJO RATAI“ 8,30 Lt bylinėjimosi išlaidų...