Byla 2-51/2008
Dėl avanso, baudos ir nuostolių išieškojimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2953-28/07 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei T. R. dėl avanso, baudos ir nuostolių išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. R. , kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 187 207,07 Lt, t. y. pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą avansą, baudą ir nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kitą atsakovei priklausantį turtą ieškinio reikalavimų sumai.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovei T. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Bendra areštuoto turto vertė – 187 207,07 Lt. Teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

5Atskiruoju skundu atsakovė T. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nutarė areštuoti atsakovei priklausantį turtą jai nepranešęs, nors CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešant atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
  2. Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti areštą. Teisingumo principas numato, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Ieškovas baudos ir nuostolių priteisimo reikalauja visiškai nepagrįstai, nes ji nevengė sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, bet negalėjo to padaryti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (dėl trečiojo asmens veiksmų). Teigia, kad sutinka grąžinti ieškovui avansą, jeigu jis nebeketina ateityje sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Nors ieškovas niekada nesikreipė į ją su prašymu nutraukti preliminariąją sutartį ir grąžinti avansą.
  3. Areštuoto turto vertė ženkliai viršija prašomą priteisti sumą. Pagal Registro centro duomenis vidutinė areštuoto sklypo rinkos vertė yra 219 695 Lt, o gyvenamojo namo rinkos vertė – 2 236 000 Lt. Teigia, kad ji patiria didelius nuostolius, nes ketino parduoti antrą namo dalį, tačiau namą areštavus – to padaryti nebegali. Tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos.
  4. Ieškovas negali spręsti apie jos finansinį stabilumą pasiremdamas vien tik tuo, kad jai nuosavybės teise priklausančiam namui, įregistruota hipoteka.
  5. Teigia, kad pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties preliminarioje sutartyje nustatytais terminais pasirašyti negalėjo dėl to, kad dėl vykusių teisminių ginčų užtruko namo rekonstrukcijai atlikti reikalingo statybos leidimo išdavimas. Dėl to ji negalėjo nustatytais terminais suformuoti butus. Ji kelis kartus siūlė ieškovui sudaryti pagrindinę suformuotos patalpos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje ji įsipareigotų ateityje priduoti patalpą kaip atskirą butą, tačiau ieškovas atsisakė. Ji nuolat informavo ieškovą apie namo rekonstrukcijos eigą, leido jam apsigyventi patalpose, kurios nuosavybės teise dar neperėjo ieškovui, stengėsi įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau ne dėl jo kaltės to padaryti nepavyko.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. K. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė jokio kito turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą dėl kurio vyksta ginčas, neturi. Jam yra žinoma, kad atsakovė ieško pirkėjų butams, kurių atsakovės pageidaujamomis sąlygomis nesutiko įsigyti pirkėjai, sudarę preliminariąsias sutartis, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė perleis turtą, o gautas lėšas panaudos savo skolų padengimui.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9Nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikštas 187 207,07 Lt reikalavimas, t. y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantės argumentas, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti areštą, nepagrįstas. Kadangi dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama. Be to, kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos gerą turtinę padėtį, kuri leistų spręsti, kad ji bus pajėgi įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

10Apeliantė teisingai nurodo, kad teisingumo principas reikalauja, jog bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, turi būti užtikrinta kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyra. Todėl teismas privalo parinkti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti tokių priemonių taikymo eiliškumą taip, kad nebūtų nepagrįstai iškreipta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra.

11Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, nurodė ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, teismas areštavo atsakovės vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Kolegijos manymu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas ir eiliškumas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir ekonomiškumo principų.

12Apeliantė skunde nurodo, kad areštuoto turto vertė ženkliai viršija prašomą priteisti sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas areštavo atsakovės turtą, atitinkantį ieškinio sumą, nenurodant konkretaus turto. Vykdydamas šią teismo nutartį, konkretų atsakovės turtą surado ir areštavo antstolis, todėl, nesutikdama su arešto apimtimi, atsakovė galėjo skųsti antstolio veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis numato galimybę netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti savo turimą turtą ieškovui ir šitaip užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, CPK 147 straipsnio pagrindu apeliantė gali prašyti teismo pareikalauti ieškovo pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o pagal to paties straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

13Apeliantė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija ir ieškovo jai pareikšto ieškinio nepagrįstumu. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės - grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl skundo argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir jų teisėjų kolegija nenagrinėja. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

14Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 148 str. 1 dalį, kurioje nustatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Ši norma numato ir išimtį, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovei.

15Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.