Byla e2A-1158-577/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams A. L. ir G. K. (buvusi L.) dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir G. K. (buvusi L.) 3 972,02 Eur skolą, kurią sudaro 579,24 Eur negrąžintas kreditas, 33,58 Eur negrąžintas viršytas kreditas, 757,07 Eur nesumokėtos palūkanos, 94,12 Eur nesumokėtos padidintos palūkanos, 2 496,14 Eur delspinigiai, 11,89 Eur už GRT pažymas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. L., būdamas santuokoje su atsakove G. L., jai žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T604017489, pagal kurią išdavė atsakovui kredito kortelę ir įsipareigojo kredituoti atsakovą 579,24 Eur (2 000 Lt) kredito limito suma. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 30 d. visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau prievolių pagal sutartį neįvykdė. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido UAB „Kapitalo valda“ teisę reikalauti iš atsakovų įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį.
        2. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko, visą skolą prašė priteisti tik iš atsakovo A. L.. Nurodė, kad atsakovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad sutuoktiniai kreditorių, turto esančio bendrąją jungine nuosavybe neturi, buvę sutuoktiniai daugiau kaip ketverius metus nepalaiko santuokinių santykių, bendro ūkio neveda. Atsakovė nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. gyveno kitu adresu, nei kreditinės kortelės sutartyje nurodė A. L.. Skola pagal kredito sutartį atsirado po santuokos nutraukimo, todėl atsakovų solidari atsakomybė negali būti taikoma. Be to, G. L. nėra šios sutarties šalis, nebuvo apie ją informuota, jokių sutikimų nedavė ir neprisiėmė įsipareigojimų. Reikalavimo perleidimo perdavimo-priėmimo akte skolininku nurodytas tik A. L.. Įrodymų, kad kreditas buvo paimtas šeimos interesams tenkinti, nepateikta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

43.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo A. L. 1 519,16 Eur skolos ir 72,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atsakovo A. L. atžvilgiu atmetė. Ieškinio reikalavimą atsakovės G. K. atžvilgiu atmetė, priteisė atsakovei G. K. iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

63.1. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad kreditas buvo paimtas šeimos interesams tenkinti. Iš bylos duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimu, kuriuo nutraukta atsakovų santuoka, nustatyta, kad buvę sutuoktiniai daugiau kaip ketverius metus nepalaiko santuokinių santykių, bendro ūkio neveda. Teismo nuomone, atsakovės paaiškinimai, jog ji nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. gyveno adresu ( - ), o kreditinės kortelės sutartyje atsakovas A. L. savo adresą nurodė ( - ), papildomai patvirtina, jog sutuoktiniai ginčo sutarties sudarymo metu gyveno skyrium. Įrodymų, kad atsakovas A. L. Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį sudarė atsakovei G. K. žinant ir sutinkant, nepateikta; duomenų, jog atsakovė butų vykdžiusi prievolę, nėra. Teismas atsakovo vienasmenio pareiškimo, jog sutuoktinei yra žinoma apie sutarties sudarymą, nelaikė patvirtinančiu sutuoktinės sutikimo buvimą. Taip pat teismas padarė išvadą, jog atsakovas A. L. nepanaudojo piniginių lėšų bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo prievolę pripažinti solidaria (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), kreditoriaus pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip asmeninę atsakovo A. L. prievolę, o reikalavimą atsakovės G. K. atžvilgiu atmetė.

73.2. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, su ieškovu, perėmusiu kreditinį reikalavimą, neatsiskaitė, iš atsakovo priteisė 579,24 Eur negrąžinto kredito, 33,58 Eur negrąžinto viršyto kredito limito, 757,07 Eur nesumokėtų palūkanų, 94,12 Eur nesumokėtų padidintų palūkanų, iš viso 1 464,01 Eur.

83.3. Įvertinęs tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties metu delspinigiai sudarė 761,73 Lt, ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo ieškovas nesikreipė daugiau nei septynerius metus, t.y. delsė prisiteisti skolą be jokių svarbių priežasčių, teismas padarė išvadą, jog prašoma priteisti delspinigių suma susidarė ne tik dėl prievolės nevykdymo, bet ir dėl ieškovo nepagrįsto delsimo prisiteisti skolą. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. L. susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi sutartimi, į nustatytų delspinigių dydį (0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą), prašomą priteisti delspinigių sumą (2 496,14 Eur) ir negrąžinto kredito sumą (579,24 Eur), prašomus priteisti delspinigius laikė aiškiai per dideliais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu 0,05 proc. dydžiu, o ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, teismas priteisė iš atsakovo 55,15 Eur delspinigių (612,81 Eur (reikalavimo perleidimo metu buvusi pagrindinė skolos suma) x 0,05 proc. x 180 dienų).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

94.

10Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: 1. Priteisti solidariai iš G. K. (buvusi pavardė L.) ir A. L., UAB „Kapitalo valda“ naudai: 1.1. 579,24 Eur negrąžinto kredito, 33,58 Eur negrąžinto viršyto kredito (kredito limito), 757,07 Eur nesumokėtų palūkanų, 94,12 Eur nesumokėtų padidintų palūkanų, 2 496,14 Eur delspinigių, 11,89 Eur už Gyventojų registro pažymas. Iš viso 3 972,02 Eur skolos. 1.2. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo; 1.3. 179 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmos instancijos teisme.1.4. žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

114.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo A. L. prisiimta prievolė nepripažintina solidaria prievole, nepagrįstai sureikšmino 2007 m. sausio 4 d. sprendime nustatytas aplinkybes, kadangi jas į santuokos nutraukimo sutarties tekstą įtraukė patys atsakovai, nesant ginčo, teismo posėdyje jos nebuvo išsamiai išnagrinėtos; santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėtos prievolių nevykdymo aspektu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė G. L. 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdyje pripažino, jog telefono naudojimo ir kitos išlaidos buvo apmokamos iš abiejų sutuoktinių lėšų, t. y. kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, o gautos jų pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.

124.2. Priteisdamas nepagrįstai mažą delspinigių sumą bei žymiai mažesnes bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo kitų teismų formuojamos teismų praktikos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas delsė iš atsakovų prisiteisti skolą, nes iš karto po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo buvo išsiusti pranešimai apie reikalavimo perleidimą su raginimu įvykdyti įsipareigojimus naujajam kreditoriui; ieškovas dėjo pastangas, kad skola būtų išieškota nesikreipiant į teismą, t.y. naudojant ikiteisminio išieškojimo priemones.

134.3. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius už vieną pradelstą dieną. Ieškiniu prašoma priteisti delspinigių suma (2 496,14 Eur) yra paskaičiuota, naudojant 0,05 proc. dydžio delspinigius, ir tai buvo nurodyta ieškinyje.

144.3. Teismas, priteisdamas žymiai mažesnę delspinigių sumą, nepagrįstai pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes atsakovas A. L. nepateikė prašymo taikyti senatį. Tokios pozicijos laikosi ir teismai kitose bylose, kuriose atsakovai neprašė taikyti sutrumpinto delspinigių skaičiavimo termino. Nors teismas nenurodė, kad pritaikė šešių mėnesių senaties terminą, tačiau, skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl delspinigius paskaičiavo tik už 180 dienų. Mano, jog delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami nuo visų negrąžintų sumų už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 3 410 dienas. Teismo priteista 55,18 Eur dydžio delspinigių suma yra neadekvati, neproporcinga ir neprotinga, apie 10 kartų mažesnė už pagrindinę skolą (1 464,01 Eur). Skundžiamu teismo sprendimu priteistų delspinigių suma neatliks savo pagrindinės funkcijos, atsakovai nepajus neigiamų sutarties nevykdymo pasekmių.

155.

16Atsakovai A. L. ir G. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

186.

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

207.

21Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. L. 2006 m. balandžio 3 d. sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T604017489, kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ išdavė atsakovui kredito kortelę ir įsipareigojo kredituoti atsakovą 579,24 Eur (2 000 Lt) kredito limito sumai, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesio 28 dieną pervesti kreditoriui į kreditoriaus sąskaitą 28,96 Eur (100 Lt) dydžio sumą kredito daliniam grąžinimui ir palūkanų mokėjimui kortelės galiojimo ir kredito limito terminu padengimui, t.y. iki 2008-04-30 visiškai atsiskaityti su kreditoriumi (e.b.l. 9-10). Atsakovui neįvykdžius prievolių pagal sutartį, 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04 ir 2009-03-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 936 UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį (e.b.l. 7, 8). 2009-03-31 ieškovas apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovui pranešė raštu ir pareikalavo įvykdyti savo prievolę. Atsakovui neapmokėjus įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, netesybų ir kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų priteisimo solidariai iš atsakovo A. L. bei jo buvusios sutuoktinės G. L. (K.). Pirmosios instancijos teismas atsakovės G. L. atžvilgiu ieškinį atmetė, o atsakovo A. L. – tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nelaikė prievolės solidaria atsakovų prievole; be to, nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydį.

228.

23Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos dalies teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24Dėl prievolės pobūdžio

259.

26Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

2710.

28Apeliantė be kitų argumentų, vadovaujasi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, t.y. sudarydamas santorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandorius sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra nurodyta, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

2911.

30Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas reikalavimą atsakovės G. K. atžvilgiu atmetė vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, tiesiogiai įtvirtinančia, kad solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

3112. Taigi, būtent apeliantė, reikalaudama, kad pagal sutartį atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos poreikių tenkinimui. Šiuo atveju apeliaciniames skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino 2007 m. sausio 4 d. sprendime nustatytas aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo pabaigos, apeliantė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėjo daryti priešingą išvadą, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje turinį, vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyta suteikiamo kredito limito paskirtis, byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius ar ieškovė būtų siuntę pranešimus atsakovei apie sutarties vykdymą, kad pastaroji būtų įvykdžiusi nors dalį prievolės ar pan. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė pripažino apmokėjusi atsakovo A. L. telefono išlaidas, nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl prievolės pobūdžio pagal visiškai kitą sandorį. Taigi, apeliantės argumentai nepaneigia, kad atsakovas A. L. pasirašė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T604017489 be sutuoktinės G. L. sutikimo ir nepanaudojo piniginių lėšų šeimos poreikiams tenkinti, todėl teisėjų kolegija pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog nėra pagrindo prievolę pripažinti solidaria. Dėl delspinigių priteisimo

  1. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria sumažinti prašomi priteisti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad priteista delspinigių suma yra neprotingai maža lyginant su atsakovų neįvykdytais įsipareigojimais. Be to, ieškovės nuomone, teismas, taikydamas 6 mėnesių senatį, pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalį.
  1. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.).
  1. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-62/2012).
  2. Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 496,14 Eur delspinigių. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir priteisė iš atsakovo A. L. 55,18 Eur delspinigių. Apeliantė,visų pirma, teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog paskaičiuodama delspinigius, ieškovė taikė sutartyje numatytą 0,2 proc. delspinigių normą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors teismas nurodė, kad sutartyje įtvirtintus delspinigius 0,2 proc. mažina iki 0,05 proc., tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad vertindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, t.y. įvertino ir tai, kad delspinigių suma susidarė ne tik dėl prievolės nevykdymo, tačiau ir dėl ieškovės nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Priešingai, nei nenurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad teismas motyvavo, jog jau Reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiką bei nebuvo jokių duomenų apie ketinimą vykdyti prievolę bei grąžinti skolą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas paskutinį mokėjimą pagal sutartį atliko 2007 m. sausio 10 d. (e. b. priedo b.l. 7). Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą ieškovės lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovo skola tik didėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės nurodomas delspinigių paskaičiavimas nuo visų kreipimosi į teismą dieną paskaičiuotų negrąžintų sumų (pvz. ir nuo visos palūkanų sumos) yra ydingas, kadangi palūkanų suma per visą laikotarį kito; nepateiktas perleidimo akte nurodytas pagrindinės skolos detalizavimas (t.y. negrąžintas kreditas, palūkanos) ir pan. Taigi, atsižvelgdamas į prašomos priteisti delspinigių sumos (2 496,14 Eur) bei pagrindinio reikalavimo – negrąžinto kredito sumą (579,24 Eur), delspinigių skaičiavimo laikotarpį (3 410 dienų), teisingumo, protingumo ir sąžinigumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės paskaičiuotą delspinigių sumą iki 55,15 Eur. Tokia suma, kaip minėta, atsižvelgiant į pagrindinio reikalavimo sumą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nelaikytina neprotinga bei neproporcinga.
  3. Taip pat ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį, nors pagal teisės aktus savo iniciatyva taikyti senaties neturėjo teisės.
  4. Kaip ir nurodo apeliantė, CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė apeliaciniame skunde pati pastebi, jog nageinėjamoje byloje teismas sprendime nenurodė, kad priteisdamas delspinigius už 180 dienų, pritaikė 6 mėnesių senaties terminą, t.y. vadovavosi CK 1.125 straipsniu, 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taigi, teismo sprendime nesant jokių nuorodų į teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, argumentų dėl senaties taikymo, apeliantės teiginys, kad teismas taikė ieškinio senatį delspinigių skaičiavimui, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Kaip minėta, teismas tiesiog sumažino prašomas priteisti netesybas, jo manymu, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančia suma. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).
  5. Iš apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2710-656/2016, kitų nutarčių turinio matyti, jog jose žemesnės instancijos teismai vadovavosi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, todėl nėra pagrindo laikyti bylų aplinkybes tapačiomis ir šiomis nutartimis vadovautis.
  6. Savarankiškų pagrindų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nenurodė, todėl apeliacinės intsancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą dėl reikalavimo atsakovės G. K. atžvilgiu ir dėl prašomų delspinigių priteisimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto reikalavimas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3220.

33Kiti apeliantės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

3421. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
      4. 3.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 6. 3.1. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad kreditas buvo paimtas... 7. 3.2. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pagal Sutartį prisiimtų... 8. 3.3. Įvertinęs tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties metu delspinigiai... 9. 4.... 10. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 11. 4.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo 12. 4.2. Priteisdamas nepagrįstai mažą delspinigių sumą bei žymiai mažesnes... 13. 4.3. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 0,2 proc.... 14. 4.3. Teismas, priteisdamas žymiai mažesnę delspinigių sumą, nepagrįstai... 15. 5.... 16. Atsakovai A. L. ir G. K. atsiliepimų... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. 6.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 20. 7.... 21. Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 22. 8.... 23. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės... 24. Dėl prievolės pobūdžio... 25. 9.... 26. Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja... 27. 10.... 28. Apeliantė be kitų argumentų, vadovaujasi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje... 29. 11.... 30. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas... 31. 12. Taigi, būtent apeliantė, reikalaudama, kad pagal sutartį atsakytų ir... 32. 20.... 33. Kiti apeliantės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui. Taip pat... 34. 21. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios... 35. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti...