Byla 3K-3-541-690/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus duona“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Molupis ir Ko“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus duona“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusios žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ieškovė, perkančioji organizacija, kasatorė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Molupis ir Ko“ ir UAB „Alytaus duona“ (toliau kartu – atsakovės, tiekėjos) solidariai 99 609,15 Lt (28 848,80 Eur) ir papildomai iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ – 4577,30 Lt (1325,68 Eur) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Byloje nustatyta, kad ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis atviro konkurso būdu vykdė duonos ir pyrago gaminių viešąjį pirkimą (toliau – Konkursas). Nustačius Konkursui pateiktų neatmestų tiekėjų pasiūlymų eilę, Konkurso laimėtoja paskelbta mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Molupis ir Ko“, antroje vietoje liko UAB „Alytaus duona“. Ieškinyje nurodoma, kad Konkurso laimėtoja pripažinta tiekėja buvo pakviesta iki 2010 m. gruodžio 30 d. atvykti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau 2010 m. gruodžio 29 d. raštu atsisakė tai padaryti, nurodydama aplinkybes, kurios jai buvo žinomos Konkurso procedūrų metu (kad perkančioji organizacija neįsipareigojo nupirkti viso produkcijos kiekio; nustatė nelankstų kainų pakeitimo mechanizmą; baudų sistema pažeidžia tiekėjo teises; nenustatyta galimybė keisti sutartį). UAB „Molupis ir Ko“ atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tai padaryti pasiūlyta antrojoje pasiūlymų eilės vietoje esančiai UAB „Alytaus duona“, tačiau ši 2010 m. gruodžio 29 d. raštu taip pat atsisakė sudaryti sutartį, nenurodydama tokio sprendimo motyvų. Atsakovėms atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, perkančiosios organizacijos padaliniai liko neaprūpinti duonos ir pyrago gaminiais, todėl iki naujo konkurso paskelbimo ir įvykdymo buvo būtina skubos tvarka decentralizuotai atlikti naujas pirkimo procedūras ir nupirkti konkrečiam padaliniui reikalingą gaminių kiekį. Ieškovės teigimu, prekes perkant decentralizuotai, buvo sumokėta didesnė kaina ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovės vertinimu, dalyvavimas konkurse reiškia, kad jį laimėjęs asmuo įsipareigoja sudaryti sutartį; atsisakydamos tai padaryti atsakovės elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovės teigimu, atsakovės yra solidariosios skolininkės dėl 99 609,15 Lt (28 848,80 Eur) nuostolių (ieškovės sumokėtos sumos gaminius perkant decentralizuotai ir organizuojant naują centralizuotą viešąjį pirkimą ir kainos, kurią ieškovė už nupirktą kiekį būtų sumokėjusi pagal atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ pasiūlyme nurodytus įkainius, skirtumo), o UAB „Alytaus duona“ papildomai turi atlyginti 4577,30 Lt (1325,68 Eur) žalos, kurią sudaro ieškovės nuostoliai, apskaičiuoti atsižvelgiant į UAB „Alytaus duona“ ir UAB „Molupis ir Ko“ pasiūlymų įkainių skirtumą.

8II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

9Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą, 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, neįvertino aplinkybės, jog Konkursas gali neįvykti (tuomet reikėtų jį organizuoti iš naujo), Konkurso sąlygose nenurodė, kokį produkcijos kiekį ketina įsigyti; aplinkybė, kad ieškovė pirks tik dalį produkcijos (65 proc. pasiūlyme nurodyto kiekio), paaiškėjo UAB „Molupis ir Ko“ 2010 m. gruodžio 23 d. gavus ieškovės pasiūlymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, Konkurso sąlygose nenurodydama ketinamo įsigyti prekių kiekio, ieškovė prisiėmė riziką, kad sutartis gali būti nesudaryta, ji taip pat nepasinaudojo teise reikalauti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo. Ieškovė privalėjo įvertinti, kad 2010 m. duonos tiekimo sutartis, sudaryta su UAB „Alytaus duona“, nebuvo pratęsta ir baigė galioti 2010 m. gruodį, todėl Konkursą turėjo skelbti anksčiau, kad, jam neįvykus, iki metų pabaigos galėtų surengti naują ir centralizuotai aprūpinti kariuomenę duonos ir pyrago gaminiais. Iš liudytojos R. G. parodymų teismas nustatė, kad Konkurso laimėtoja buvo paskelbta UAB „Klaipėdos duona“ (UAB „Alytaus duona“ buvo trečia), vėliau pranešta, kad laimėjo UAB „Molupis ir Ko“, todėl UAB „Alytaus duona“, likusi antroje pasiūlymų eilės vietoje, ieškojo kitų pirkėjų ir su jais sudarė pirkimo–pardavimo sutartis. Konkursui neįvykus, UAB „Alytaus duona“ siūlė ieškovei dviem mėnesiams pratęsti 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį, tačiau ji su šiuo pasiūlymu nesutiko, leido padaliniams duonos ir pyrago gaminius pirkti decentralizuotai, už didesnę kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovės neatliko neteisėtų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimų neatitinkančių veiksmų, pažymėdamas, jog pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį. Šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, todėl, teismo vertinimu, viešojo pirkimo sutartys nesudarytos dėl ieškovės kaltės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 5 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš UAB „Molupis ir Ko“ 242,30 Lt (70,17 Eur) nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš UAB „Alytaus duona“ – 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad egzistuoja visos keturios atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos. Kolegija sprendė, kad atsakovės pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymų, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdamos pasiūlymus, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdamos pasiūlymus, kuriuose išreiškė sutikimą su visomis Konkurso sąlygomis, atsakovės įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydamos tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje (aplinkybės, kad UAB „Molupis ir Ko“ atskirai neišreiškė sutikimo dėl pirkimo sutarties projekto, teisėjų kolegija nepripažino turinčia reikšmės atsakovės pasiūlymo galiojimui). Kolegijos vertinimu, atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastys, nurodytos UAB „Molupis ir Ko“ 2010 m. gruodžio 29 d. pranešime, nepakankamos ir nesudarė pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius, nes jos atsakovei iš Konkurso dokumentų buvo žinomos iki pasiūlymų pateikimo, pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, sudarant sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose ir tiekėjo pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos; atsakovė galėjo prašyti paaiškinti neaiškias Konkurso sąlygas (VPĮ 27 straipsnis), privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Molupis ir Ko“ su vienu iš ieškovės padalinių po jo atliktų decentralizuotų duonos ir pyrago gaminių viešojo pirkimo procedūrų pasirašė iš esmės identišką sutartį, o tai įrodo jos argumentų nepagrįstumą. Kolegija pažymėjo, kad UAB „Alytaus duona“ 2010 m. gruodžio 29 d. rašte nebuvo nurodyti atsisakymo sudaryti sutartį motyvai, todėl nelaikė pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinto argumento dėl didėjančių žaliavų kainų, atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, turi kelerių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimus kainų pakilimus, teikdama pasiūlymą, prisiėmė verslo riziką. Aplinkybę, kad, UAB „Molupis ir Ko“ paskelbus laimėtoja, UAB „Alytaus duona“ ieškojo naujų pirkėjų ir su jais sudarė sutartis, teisėjų kolegija pripažino atsakovės prisiimta rizika, nes jai esant pasiūlymų eilėje išliko galimybė, kad su ja bus sudaryta pirkimo sutartis. Kolegija sprendė, kad VPĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė (bet ne pareiga) perkančiajai organizacijai reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo; papildomų garantijų reikalavimas, lemiantis brangesnį viešojo pirkimo procesą arba galintis riboti tiekėjų konkurenciją, nepaneigia šių pareigos dalyvaujant pirkimo procedūrose būti sąžiningiems ir laikytis kitų teisės aktuose nustatytų pareigų. Kolegija nurodė, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą pirkimui, įgyja prievolę būti saistomas sutarties, kuri neišnyksta perkančiajai organizacijai nepasinaudojus galimybe reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Dėl to aplinkybė, kad ieškovė nereikalavo prievolių įvykdymo užtikrinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ji atsisakė galimybės reikalauti atlyginti žalą. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pasiūlymo pateikimas nėra besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį, nurodydama, kad pateikdamos pasiūlymus atsakovės pateikė ofertą (CK 6.167 straipsnis), ieškovė ją priėmė pakviesdama atsakoves atvykti sudaryti sutartį; pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Atsakovių pateiktuose pasiūlymuose nurodytas jų galiojimo terminas (iki 2011 m. vasario 25 d.) taip pat yra įpareigojantis. Teisėjų kolegija sprendė, kad egzistuoja skirtingo pobūdžio ieškovės įrodinėjamų nuostolių ir atsakovių veiksmų priežastinis ryšys. Kadangi atsakovės yra konkurentės, besivaržančios viešuosiuose pirkimuose, UAB „Alytaus duona“ buvo sudariusi ankstesnę sutartį su ieškove, tai teisėjų kolegija pripažino, kad, pasiūlymų eilėje užimdama antrą vietą, UAB „Alytaus duona“ turėjo interesą, jog UAB „Molupis ir Ko“ atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį, o UAB „Molupis ir Ko“, nuspręsdama nepasirašyti sutarties, negalėjo žinoti, kad tiesioginė konkurentė taip pat atsisakys sudaryti pirkimo sutartį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatavo, kad UAB „Molupis ir Ko“ veiksmai nulėmė tik ieškovės pasiūlymo sudaryti pirkimo sutartį pateikimą UAB „Alytaus duona“ ir su tuo susijusius ieškovės praradimus; UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį ir žalos, patirtos dėl gaminių pirkimo aukštesnėmis kainomis, ryšys, kolegijos nuomone, pernelyg nutolęs. Teisėjų kolegija nenustatė abiejų atsakovių bendrų veiksmų – dėl UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymo sudaryti sutartį ieškovei atsirado pagrindas siūlyti UAB „Alytaus duona“ sudaryti sutartį ir tik šiai atsisakius kilo poreikis gaminius pirkti decentralizuotai bei skelbti naują konkursą. Kolegijos vertinimu, UAB „Molupis ir Ko“, net ir būdama apdairi bei protinga, niekaip negalėjo numatyti, kad jos atsisakymas sudaryti sutartį dėl priežasčių, kurios UAB ,,Alytaus duona“ buvo žinomos iš ankstesnio bendradarbiavimo su ieškove, lems antroje pasiūlymų eilės vietoje esančios tiekėjos atsisakymą sudaryti sutartį ir Konkurso pasibaigimą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad nėra atsakovių veiksmų bendrumo ir jų priežastinio ryšio, neegzistuoja nė viena iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D., bylos Nr. 3K-7-59/2008, nurodytų sąlygų solidariajai atsakomybei taikyti, ir rėmėsi dalinės atsakomybės prezumpcija. Kadangi UAB „Molupis ir Ko“ veiksmai nulėmė tik pasiūlymo pateikimą UAB „Alytaus duona“, tai kolegija sprendė, kad ieškovės deklaruojami nuostoliai dėl Konkurso procedūrų pasibaigimo ir decentralizuoto gaminių pirkimo nėra UAB „Molupis ir Ko“ veiksmų pasekmė, išskyrus pirmos ir antros vietos laimėtojų pasiūlymų kainos skirtumą; UAB „Molupis ir Ko“ negali būti atsakinga už kitų Konkurso dalyvių sprendimus. Konkurso procedūrų pasibaigimas ir dėl to ieškovei padaryta žala produkciją įsigyjant didesnėmis kainomis, kolegijos įsitikinimu, yra tiesioginė UAB „Alytaus duona“ veiksmų (atsisakymo sudaryti sutartį) pasekmė. Kolegija pritarė ieškovės argumentui, kad atsakovių kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. jos galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį padarys ieškovei žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jos išvengti. Kadangi UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį negalėjo sutrukdyti sudaryti sutarties su UAB „Alytaus duona“, tai kolegija konstatavo, kad ieškovės praradimus dėl UAB ,,Molupis ir Ko“ veiksmų sudaro tik jos ir UAB „Alytaus duona“ Konkursui pateiktų pasiūlymų kainų skirtumas – 242,30 Lt (70,17 Eur); toks nuostolių dydis yra racionalus, atitinka nuostolių atlyginimo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kolegijos nuomone, ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai lygina paskelbus naują konkursą sudarytos pirkimo sutarties kainą ir UAB „Alytaus duona“ pasiūlymo ginčo Konkursui kainą, nes jų negalima palyginti objektyviai – naujai organizuojamas konkursas buvo suskirstytas į dalis (pirma – duonai, batonui, džiūvėsiams, antra – bandelėms, trečia – cukrui), reikalauta pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą; ieškovės darbuotoja teismo posėdyje patvirtino, kad tiek pirkimo skaidymas į dalis, tiek reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą didina pasiūlymo kainą. Ieškovė, naują pirkimą suskirsčiusi į dalis ir pareikalavusi pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, kolegijos teigimu, įrodinėdama nuostolių dydį prarado teisę remtis konkursams pasiūlytų kainų skirtumu. Vertindama ginčo Konkurso ir ieškovės padaliniams decentralizuotai perkant gaminius tiekėjų pasiūlytas kainas, kolegija konstatavo, kad UAB „Alytaus duona“ negali būti atsakinga už ieškovės išlaidavimą gaminius perkant nepagrįstai didelėmis kainomis (vienuose padaliniuose gaminiai buvo perkami už kelis kartus didesnę kainą, nei kituose). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neturėjo galimybių ir kituose padaliniuose pirkti gaminių mažesnėmis kainomis ar kad dėjo maksimalias pastangas pigiausiems gaminiams surasti. Ieškovė, iki naujo konkurso paskelbimo nesugebėjusi užtikrinti veiksmingo, racionalaus ir proporcingo lėšų panaudojimo, kolegijos nuomone, privalo prisiimti su tuo susijusią riziką, kurią nepagrįstai siekia perkelti atsakovėms. Naujam konkursui pateiktų pasiūlymų kainos negali būti vertinamos apskaičiuojant ieškovės nuostolius ir dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių – 2010 m. gruodžio mėn. išaugusios vidutinės mažmeninės duonos gaminių kainos. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovei 2011 m. per protingą terminą analogiškomis sąlygomis nesudarius pakeičiančios sutarties, tikslus jos patirtų nuostolių dydis negali būti įrodomas jos pasirinktu žalos apskaičiavimo būdu (decentralizuotai ir centralizuotai įgytos produkcijos kainas lyginant su Konkursui pateiktų pasiūlymų kainomis). Nors byloje nustatytos visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, kolegija sprendė, kad egzistuoja pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės, kuri nedėjo pakankamai pastangų laiku paskelbti Konkursą, pasirengti galimybei, kad jis neįvyks, pratęsti galiojančią sutartį su UAB „Alytaus duona“, užtikrinti racionalų lėšų naudojimą iki naujo konkurso įvykdymo, kaltę ir iš dalies atleisti UAB ,,Alytaus duona“ nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Ieškovės neapdairumą, aplaidumą, kolegijos teigimu, patvirtina jos atsisakymas pratęsti sutartį su UAB „Alytaus duona“ šios siūlytam 2 mėnesių terminui, sprendimas neprašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir taip pritraukti kuo daugiau dalyvių. Kolegija vertino, kad ieškovės 2010 m. rugsėjo 1 d. raštas UAB ,,Alytaus duona“ dėl 2009 m. gruodžio 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo ir atsakovės 2010 m. rugsėjo 6 d. atsisakymas nepatvirtina ieškovės argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Alytaus duona“ darbuotojos R. G. parodymais, kad, neįvykus Konkursui, atsakovė siūlė ieškovei pratęsti sutartį 2 mėnesiams; pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad pati ieškovė atsisakė pratęsti sutartį trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Kolegija nustatė, kad liudytoja R. G. viename posėdyje nedalyvavo kaip UAB „Alytaus duona“ atstovė ir liudytoja, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ši liudytoja teisme liudijo apie aplinkybes, kurias sužinojo būdama atstove; teismas nepažeidė CPK 61 straipsnio, 192 straipsnio 1 dalies, 189 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, UAB ,,Alytaus duona“ atleido nuo didesnės dalies civilinės atsakomybės ir, nustačiusi nuostolių dydį, kurio ieškovė negalėjo tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), priteisė ieškovei iš UAB „Alytaus duona“ 20 000 Lt nuostolių atlyginimą, kuris atitinka proporcingumo principą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio bei solidariosios atsakomybės. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada apie skirtingą atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį nepagrįsta, padaryta teismui remiantis prielaida apie UAB „Alytaus duona“ interesą, kad UAB „Molupis ir ko“ atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį; tokios aplinkybės byloje nenagrinėtos, faktas, kad UAB „Alytaus duona“, nesibaigus Konkurso procedūroms sudarė sutartis su kitais tiekėjais, įrodo priešingai. Nesutikdama su teismo argumentais, kasatorė teigia, kad pareiga sudaryti pirkimo sutartį nesikeičia priklausomai nuo to, kurioje pasiūlymų eilės vietoje yra tiekėjas, todėl abiejų atsakovių veiksmų (atsisakymų sudaryti pirkimo sutartį) ir kilusios žalos priežastinis ryšys yra vienarūšis (žala atsirado iš abiejų atsakovių veiksmų visumos), o atsakovių atsakomybė – solidarioji (CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo aiškinimas, kad žalą sukėlė tik UAB „Alytaus duona“ veiksmai, prieštarauja protingumo principui, nes sukuria situaciją, kai pirmasis pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas (laimėtojas) yra mažiau atsakingas už pirkimo sutarties sudarymą nei toliau eilėje esantys tiekėjai. Kasatorė laikosi pozicijos, kad, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, UAB „Molupis ir Ko“, nuspręsdama nepasirašyti sutarties, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias kilti pasekmes (kad ir kitas pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas gali nesudaryti sutarties), jai buvo arba turėjo būti žinoma konkurencinė aplinka, žaliavų ir darbo jėgos kainos bei kitos sutarčių pasirašymui galinčios turėti įtakos aplinkybės. Kasatorė pažymi, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, jog skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė; nekonstatuodamas UAB „Molupis ir Ko“ neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, teismas nepagrįstai susiaurino jos atsakomybės apimtį, suteikė pranašumą prieš kitus pasiūlymų eilėje esančius tiekėjus. Kasatorės teigimu, patirtą žalą lėmė Konkurso laimėtoja paskelbtos UAB „Molupis ir Ko“ veiksmai – jai neatsisakius sudaryti sutarties, nuostolių nebūtų kilę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D. , bylos Nr. 3K-7-59/2008), nes nepagrįstai nenustatė solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų. Kasatorės manymu, konstatavus, kad atsakovių nesiejo bendri neteisėti veiksmai, bet žala atsirado dėl jų abiejų veiksmų, t. y. nuostoliai nebūtų atsiradę, jei nebūtų buvę bent vienos iš atsakovių veiksmų, taikytina solidari jų atsakomybė. Be to, dėl padarinių atsakovių veiksmai gali būti laikomi bendrais kaip identiški veiksmai (abi atsakovės atsisakė sudaryti sutartį su ieškove), o tai atitinka dar vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomą solidariosios atsakomybės sąlygą. UAB „Molupis ir Ko“ neįrodė CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties taikymo sąlygos, kad kilusi žala yra įvykio, už kurį ji nėra atsakinga, rezultatas, todėl ji negali būti atsakinga tik už pirmoje ir antroje pasiūlymų eilės vietose esančių pasiūlymų kainų skirtumą.
  2. Dėl padarytos žalos (nuostolių) dydžio. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas jos teisę į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikė duomenis, patvirtinančius patirtos žalos dydį, teismas juos įvertino, tačiau, nekilus ginčo dėl apskaičiuoto žalos dydžio pagal centralizuotai sudarytas sutartis (kurios iš esmės yra pakeičiančiosios sutartys) ir atsakovėms nepareiškus pagrįstų pretenzijų dėl žalos dydžio apskaičiavimo iš decentralizuotų pirkimų, teismas nepagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį ir pats nustatė tikslų žalos dydį. Kasatorė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, pažymėdama, kad ji įrodė tikslų patirtos žalos dydį, o iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokį nuostolių dydį nustatė teismas ir kodėl kasatorei priteistiną sumą sumažino iki 20 000 Lt (5792,40 Eur), nekonstatuoti kasatorės veiksmai, dėl kurių padidėjo nuostoliai ar kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl jos kaltės. Kasaciniame skunde pažymėta, kad Konkursas paskelbtas laiku, pagal patvirtintą viešųjų pirkimų planą; tikėtasi, kad UAB „Alytaus duona“, turėdama galimybę dar metams pratęsti galiojančią 2009 m. gruodžio 30 d. sutartį, tai padarys; iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovės turėjo teisę pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą, tačiau to nepadarė, dėl atsakovių kaltės pirkimo procedūros tęsėsi, nors galėjo baigtis anksčiau, argumentas, kad kasatorė Konkursą „turėjo skelbti anksčiau“, yra neobjektyvus, nepagrįstas jokiais terminais ir teisės aktais; atsižvelgiant į tai, kad kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taikomos subsidiariai, teismas turėjo vertinti, kad vykdydama Konkurso procedūras kasatorė nepadarė jokių VPĮ pažeidimų, buvo apdairi ir rūpestinga; ankstesnis Konkurso paskelbimas galėjo lemti tik tai, jog nebūtų vykdomi decentralizuoti pirkimai, tačiau centralizuotas pirkimas vis tiek būtų įvykęs; racionalus lėšų naudojimas nuo Konkurso pabaigos iki naujo konkurso užtikrintas krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą dėl gaminių pirkimo decentralizuotai, tai daryta laikantis VPĮ reikalavimų.
  3. Dėl sprendimo nereikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Kasatorė nepritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad sprendimas nereikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo patvirtina kasatorės aplaidumą ir kaltę, nes, artėjant sutarties galiojimo pabaigai, ji tariamai neturėjo kitos galimybės, kaip tik skatinti kuo daugiau dalyvių pateikti pasiūlymus. Kasatorė pažymi, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pasirinkti prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba ne. Kadangi papildomų garantijų reikalavimas tiekėjams atsieina papildomų lėšų arba gali riboti tiekėjų konkurenciją, be to, jis nepaneigia pareigos tiekėjams būti sąžiningiems pirkimo procedūrose ir kitų pareigų, kylančių ne tik iš VPI, bet ir iš kitų įstatymų, tai kasatorė paaiškina, kad nusprendė nereikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo, siekdama, jog Konkurse dalyvautų kuo daugiau potencialių tiekėjų ir pirkimui skirtos lėšos būtų panaudotos racionaliai. Toks sprendimas vertintinas ne kaip rizikos prisiėmimas, bet kaip verslo subjektų skatinimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti konkurencingus pasiūlymus, jis atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, 7.3 punkto nuostatas.
  4. Dėl netinkamo „pakeičiančiosios sutarties“ sampratos aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo, kad, neįvykus Konkursui, jos padaliniai organizavo decentralizuotus gaminių viešuosius pirkimus, taikydami mažiausios kainos kriterijų, jų metu įsigyti gaminiai, kurie atsakovių turėjo būti tiekiami pagal sutartis, sudarytas ginčo Konkurso pagrindu, todėl kasatorės padalinių sudarytos sutartys laikytinos pagrindinę sutartį pakeitusiomis sutartimis. Naujas centralizuotas konkursas 2011 m. vasario 23 d. paskelbtas pagal tą pačią techninę specifikaciją (pirmoji pirkimo dalis – duona, batonas, kvietiniai džiūvėsiai ir malti džiūvėsiai, antroji pirkimo dalis – bandelės); konkurso dokumentai, preliminarūs kiekiai, prekių techniniai rodikliai, sutarties sąlygos, kainodaros taisyklės iš esmės buvo tokios pačios kaip ginčo Konkurse. Kadangi pirkimai tiek centralizuotai, tiek decentralizuotai buvo vykdomi taikant viešųjų pirkimų procedūras, tai kasatorė nesutinka su teismo argumentu, kad UAB „Alytaus duona“ negali būti atsakinga dėl ieškovės išlaidavimo, perkant gaminius nepagrįstai didelėmis kainomis decentralizuotų pirkimų metu, pažymėdama, jog teismo nurodyti kainų skirtumai susidarė dėl objektyvių aplinkybių (pristatymo vietos ir pan.). Nepagrįsti ir teismo argumentai, kad 2011 m. vasario 23 d. konkursui pateiktų pasiūlymų kainos negali būti vertinamos apskaičiuojant kasatorės nuostolius, nes duonos gaminių vidutinė mažmeninė kaina 2010 m. gruodžio mėn. labai išaugo. Anot kasatorės, atsisakydama pratęsti sutartį, UAB „Alytaus duona“ nenurodė didėjančių žaliavų kainų motyvo, kuriuo rėmėsi teismas, tokia situacija nepagrindžia atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį, nes atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, teikdama pasiūlymą turėjo ir galėjo įvertinti galimus kainų pakilimus; laikotarpis tarp pasiūlymo pateikimo ir kvietimo sudaryti pirkimo sutartį per trumpas kainų didėjimui pagrįsti. Kasatorės vertinimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo pateikto pakeičiančiosios sutarties aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB „Eisiga“, bylos Nr. 3K-3-230/2013), neatsižvelgė į tai, kad pakeičiančioji sutartis neprivalo būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kt.; jei objektyvios aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą; nepagrįstai kasatorės elgesį vertino kaip išlaidavimą, nors kasacinis teismas nurodo, kad viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys pripažįstamos sudarytomis protingomis sąlygomis. Kasatorės manymu, aplinkybės, kad vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą 2011 m. buvo reikalaujama pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą ir pirkimas buvo suskirstytas į dalis, neleidžia daryti išvados, jog dėl jų konkursai tapo visiškai skirtingi. Net ir sutinkant su teismu, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo reikalavimas galėtų pabranginti pasiūlymą, tai šis pabrangtų tik ta apimtimi, kokia yra įprasta jo gavimo kaina, nesudarydamas pagrindo sumažinti ieškovės prašomų nuostolių dydžio iki 20 proc. Naujo konkurso suskirstymas į dalis nedaro jo skirtingo nuo ginčo Konkurso, nes skaičiuojant nuostolių dydį vertintas tik skirtumas tarp ginčo Konkurso metu ir vėliau nauju konkursu pirktų prekių; naują konkursą skirstant į dalis imtasi priemonių užkirsti kelią galimiems dar didesniems nuostoliams.
  5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas – iš UAB „Molupis ir Ko“ priteisdamas tik pasiūlymų kainų skirtumą, teismas neteisingai nustatė šios atsakovės atsakomybę, nes ieškovė kreipėsi į teismą dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo (teismas negalėjo remtis pasiūlymų kainomis, apskaičiuotomis pagal preliminarų planuojamų pirkti prekių kiekį, kai prekės jau buvo faktiškai įsigytos ir nupirkti aiškūs jų kiekiai; šie duomenys pateikti kartu su ieškiniu). Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos R. Z. parodymais, kuri išreiškė asmeninę nuomonę, kad pirkimo skaidymas į dalis ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas didina pasiūlymo kainą; liudytojų parodymais negalima įrodyti ar paneigti aplinkybių, kurių jie nežino ir negali pagrįstai nei neigti, nei teigti. Kasatorės nuomone, faktą, ar nurodytos aplinkybės didina ar mažina pasiūlymo kainą, atsakovės galėjo įrodinėti tik ekspertų, specialistų išvadomis, skaičiavimais ir pan. (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Kasatorė įsitikinusi, kad pirkimo skirstymas į dalis pirkimo kainą mažina, nes tiekėjui gali būti patogiau ar net pigiau parduoti tik vienoje dalyje nurodytas prekes. Teismas, leisdamas R. G. būti ir liudytoja, ir UAB „Alytaus duona“ atstove šioje byloje, pažeidė CPK 61 straipsnio, 192 straipsnio 1 dalies, 189 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; pirmosios instancijos teismas R. G. viename teismo posėdyje apklausęs kaip liudytoją, liudijančią savo darbovietės naudai, kitame posėdyje jai leido dalyvauti kaip UAB „Alytaus duona“ atstovei; apeliacinės instancijos teismas R. G. neleido atstovauti UAB „Alytaus duona“, tačiau apklausė ją kaip liudytoją, pridėjo prie bylos jos pateiktą UAB „Alytaus duona“ raštą. Tai, kad ginčą nagrinėję teismai ne kartą keitė R. G. procesinę padėtį, pasak kasatorės, patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, proceso dalyvių padėtį procese reglamentuojančių teisės normų, sąžiningumo principo pažeidimą; R. G. parodymai negalėjo būti vertinami kaip gauti pažeidžiant civilinio proceso teisės normas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Alytaus duona“ pasiūlymo 2 mėnesiams pratęsti šalių sudarytą 2009 m. gruodžio 30 d. sutartį nebuvo, UAB „Alytaus duona“ raštu buvo atsisakiusi sutartį pratęsti; ši liudytojos R. G. nurodoma aplinkybė nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams (UAB „Alytaus duona“ rašytiniam atsisakymui pratęsti sutartį); liudytoja R. Z., kuriai tariamai buvo skambinta, neturėjo įgaliojimų spręsti sutarties pratęsimo klausimo (tam tikru laikotarpiu ji pavadavo viešojo pirkimo komisijos pirmininkę), neprisiminė, kad jai buvo skambinta dėl sutarties pratęsimo.

15Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Alytaus duona“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas prieštaringai ir nenuosekliai vertino atsakovių veiksmus – padarė išvadą, kad dėl ieškovei atsiradusios žalos atsakingos abi atsakovės, tačiau sprendė, jog UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį negalėjo sukliudyti ieškovei sudaryti pagrindinę sutartį su UAB „Alytaus duona“. Atsakovė nesutinka su teismo prielaida, kad jei derybos tarp ieškovės ir UAB „Molupis ir Ko“ nebūtų vykusios, pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su UAB „Alytaus duona“, pažymėdama, kad UAB „Molupis ir Ko“ Konkurse dalyvavo, tapo jo nugalėtoja, o antros vietos laimėtoja negalėjo numatyti, kad Konkurso laimėtoja atsisakys pasirašyti pirkimo sutartį; apie šį atsisakymą UAB „Alytaus duona“ sužinojo po savaitės, kai jau buvo sudariusi penkias naujas duonos gaminių pirkimo–pardavimo sutartis; tokios atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį aplinkybės žodžiu buvo nurodytos ir ieškovės atstovei R. Z. Ši atsakovė taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinosios sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti – kaltės, taip pat neegzistuoja UAB „Alytaus duona“ veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovė nurodo, kad elgėsi teisėtai, sąžiningai ir apdairiai.

16Prisidėjimu prie UAB „Alytaus duona“ kasacinio skundo atsakovė UAB „Molupis ir Ko“, remdamasi savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytais motyvais ir sutikdama su atsakovės UAB „Alytaus duona“ reikalavimais, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą.

17Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio bei solidariosios atsakomybės. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nesirėmė argumentais, jog UAB „Alytaus duona“ neturėjo intereso, kad UAB „Molupis ir Ko“ atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį, juos išdėstė tik kasaciniame skunde, taip pažeisdama CPK 347 straipsnio 2 dalį ir 353 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga nepatvirtina tokių ieškovės argumentų, priešingai, įrodo, kad UAB „Alytaus duona“ tiekė duonos gaminius iki Konkurso, dalyvavo naujai paskelbtame konkurse, taigi siekė ir toliau tiekti gaminius ieškovei; atsakovės yra konkurentės Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme. Atsakovė nesutinka su ieškove, kad teisinius padarinius sukėlė visuma atsakovių veiksmų, kuriuos sieja vienarūšis priežastinis ryšys, ir tai yra solidariosios atsakomybės požymis. Anot atsakovės, remiantis tokiu aiškinimu, už ieškovės įrodinėjamus nuostolius solidariai atsakingi visi be išimties Konkurse dalyvavę tiekėjai (taip pat ir tinkamai neparengę pasiūlymų, kurie vėliau buvo atmesti, ar neatitikę Konkurso sąlygų reikalavimų), nes Konkursas neįvyko dėl visų jų veiksmų; taigi visų tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Konkursui, veiksmus ir kilusius padarinius siejo netiesioginis faktinis priežastinis ryšys. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, atsakovės manymu, svarbu tai, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų, bendrųjų principų; elgėsi sąžiningai – pasiūlyme nenurodė, kad sutinka su pirkimo sutarties sąlygomis. Ieškovė, neatmesdama UAB „Molupis ir Ko“ pasiūlymo, sudarė nepagrįstą įsitikinimą, kad galimos tolesnės derybos dėl pirkimo sutarties sąlygų, taigi atsakovė teigia buvusi suklaidinta. Atsakovė įsitikinusi, kad jos atsisakymas sudaryti sutartį pernelyg nutolęs nuo ieškovės įrodinėjamų nuostolių; atsisakymas sudaryti sutartį nesutrukdė ieškovei sudaryti pagrindinės sutarties su UAB „Alytaus duona“; atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad tiesioginė konkurentė taip pat atsisakys sudaryti sutartį; neteisinga visą su atsisakymu susijusią riziką formaliai perkelti pirmajam pasiūlymų eilėje esančiam tiekėjui. Atsakovė pažymi, kad būtina įvertinti ir perkančiosios organizacijos pažeistas teises, atsižvelgti į tai, kad ikisutartinių santykių etape kyla nemažai rizikų (gali būti nepateiktas nė vienas pasiūlymas, pasiūlymai gali būti atmesti, tiekėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį), todėl perkančioji organizacija turi imtis visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad teisėtas interesas būtų įgyvendintas (apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nedėjo pakankamai pastangų). Atsakovė pabrėžia, kad, nenustačius jos veiksmų ir žalos priežastinio ryšio (atsisakymo padariniai – pasiūlymo sudaryti sutartį pateikimas UAB „Alytaus duona“), atsakovių veiksmų bendrumo, nėra pagrindo spręsti dėl solidariosios jų atsakomybės.
  2. Dėl padarytos žalos (nuostolių) dydžio. Atsakovė nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, pagrįstai atsižvelgė ne tik į jos į bylą pateiktas lenteles, bet ir į ieškovės kaltę, aplinkybę, kad atsakovės objektyviai negali daryti įtakos ieškovės pasirinkimui perkant decentralizuotai ar skelbiant skirtingą konkursą. Atsakovės įsitikinimu, teismas žalos dydį nustatė įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes; teigdama priešingai, ieškovė nepateikė argumentų, kokie žalos nustatymo principai buvo pažeisti, skundu siekiama, kad dar kartą būtų įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovė pažymi, kad ieškovės atsakomybę patvirtina byloje nustatytos aplinkybės – ieškovės darbuotoja R. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl Konkursas paskelbtas likus vos 2 mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos; nors teisės aktuose nenustatytas pirkimo paskelbimo terminas, ieškovė protingai ir sąžiningai galėjo numatyti Konkurso neįvykimo riziką ir jos išvengti, Konkursą paskelbdama dar anksčiau; ieškovė aplaidžiai atsisakė 2 mėnesiams pratęsti sutartį su UAB „Alytaus duona“; aplaidumą taip pat patvirtina atsisakymas reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo (taip siekta gauti kuo daugiau tiekėjų pasiūlymų); didelį ieškovės nerūpestingumą patvirtina leidimas savo padaliniams pirkti duonos gaminius decentralizuotai, nekontroliuojant pirkimo kainų.
  3. Dėl netinkamo „pakeičiančiosios sutarties“ sampratos aiškinimo ir taikymo. Nesutikdama su kasacinio skundo argumentais, atsakovė atkreipia dėmesį į aplinkybes, reikšmingas taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalį, – pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo, ir sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Atsakovė naują konkursą paskelbė tik po 2 mėnesių nuo atsisakymų sudaryti sutartį gavimo, o pakeičiančias sutartis sudarė 2011 m. gegužės mėn., be to, vieną iš tokių sutarčių sudarė su UAB „Alytaus duona“, o decentralizuotų pirkimų metu – ir su UAB „Molupis ir Ko“. Atsakovės vertinimu, objektyviai negalima lyginti Konkurso ir vėliau paskelbto naujo pirkimo, kuris išskaidytas į dalis; pasiūlymas, teikiamas vienai pirkimo daliai, visiškai skiriasi nuo pasiūlymo, teikiamo visoms dalims kompleksiškai. Ieškovės darbuotoja patvirtino, kad tiek pirkimo skaidymas į dalis, tiek reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą didina pasiūlymo kainą, todėl negalima lyginti skirtingiems konkursams pateiktų pasiūlymų; be to, organizuojant naują konkursą, išaugo vidutinė mažmeninė duonos gaminių kaina, dėl kurios pasiūlymų kainos negali būti objektyviai palyginamos.
  4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nenuosekli: viena vertus, teigia, kad konkretūs ketinamų įsigyti prekių kiekiai Konkurso paskelbimo metu nebuvo aiškūs, kita vertus, įrodinėja, kad nuostolius atsakovė turi padengti pagal faktinius kiekius, kurių atsakovė, teikdama pasiūlymą, negalėjo žinoti. Kadangi atsakovė neatsakinga nei už UAB „Alytaus duona“ veiksmus, nei už vėlesnius ieškovės sprendimus dėl pirkimų, tai ji mano, kad iš jos negali būti reikalaujama atlyginti žalą. Atsakovės teigimu, R. Z. buvo ieškovės viešojo pirkimo komisijos narė, laikinai ėjo viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, taigi neabejotinai turėjo patirties, kvalifikacijos ir žinių; apklausos metu atsakinėdama į klausimus, susijusius su Konkursu ir naujai paskelbtu konkursu, aiškiai parodė, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir konkurso skirstymas į dalis didina pasiūlymo kainą. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad R. G. viename teismo posėdyje nedalyvavo ir kaip atstovė, ir kaip liudytoja, UAB „Alytaus duona“ buvo atstovaujama advokato, todėl net ir pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tam tikrų proceso teisės normų pažeidimų, jie laikytini nereikšmingais, nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Pasak atsakovės, teismai savo išvadas padarė įvertinę visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamiesi logikos dėsniais ir įrodinėjimo taisyklėmis, nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos.

18Atsiliepimu į UAB „Alytaus duona“ kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti; tenkinti ieškovės kasacinį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas ieškovės kasaciniame skunde ir kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovės manymu, UAB „Alytaus duona“ kaltė pasireiškė neatsargumu; neteisėti veiksmai – CK 6.163 straipsnio 1 dalies, 6.167 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio pažeidimu; UAB „Alytaus duona“ ir UAB „Molupis ir Ko“ veiksmus ir kilusią žalą sieja vienarūšis priežastinis ryšys, todėl atsakovių atsakomybė – solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.247 straipsnis). Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą kasatorė nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojos R. G. parodymais, nes, jai leidus būti ir liudytoja, ir UAB „Alytaus duona“ atstove, pažeistas CPK 61 straipsnis, 192 straipsnio 1 dalis, 189 straipsnio 1 dalies 1 punktas; šios liudytojos parodymai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

19Daugiau atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokio pagrindo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimą skundžia kasatorės (ieškovė ir atsakovė UAB „Alytaus duona“). Atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ prisidėjo prie UAB „Alytaus duona“ kasacinio skundo ir atsiliepė į kasatorės kasacinį skundą, tačiau savo kasacinio skundo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šioje kasacinėje byloje nagrinėjamo ginčo objektą sudaro tik tokie šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, kuriais arba nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, arba jis palaikomas prieštaraujant kitos šalies argumentams. Dėl to šioje byloje nespręstina dėl atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ atsiliepime į kasatorės kasacinį skundą nurodytų prieštaravimų tam tikriems apeliacinės instancijos teismo sprendimo aspektams, kurių kitos šalys neskundė. Šaliai nepalankus apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ginčytinas kasaciniu skundu, o CPK 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai.

24Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl kasatorių (ieškovės ir atsakovės UAB „Alytaus duona“) procesiniuose dokumentuose suformuluotos kasaciniame procese sprendžiamos teisės aiškinimo ir taikymo problematikos, kurią sudaro šie klausimai: pasiūlymų eilėje įrašytų dviejų tiekėjų, kurie abu atsisakė pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija, atsakomybės kvalifikavimo ir jos tam tikrų aspektų; nuostolių, kilusių perkančiajai organizacijai dėl tiekėjų atsisakymo su ja pasirašyti sutartį, apskaičiavimo kriterijų ir konkretaus jų dydžio nustatymo nagrinėjamoje byloje; dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios.

25Dėl tiekėjų, atsisakiusių su perkančiąja organizacija pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, atsakomybės kvalifikavimo ir kai kurių jos aspektų

26Kasatorė apeliacinės instancijos teismo sprendimą pirmiausia kvestionuoja dėl atsakovių atsakomybės kvalifikavimo kaip dalinės, o ne solidariosios. Jos vertinimu, abiejų tiekėjų neteisėtus veiksmus su perkančiajai organizacijai kilusiais nuostoliais sieja vienarūšis priežastinis ryšys, todėl jų atsakomybė, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, solidarioji, o ne dalinė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl tiekėjų veiksmų pagrįstai taikė dalinę, o ne solidariąją atsakomybę bei tinkamai pritaikė atitinkamas teisės normas.

27Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios atsakomybės prezumpcija atlyginant kelių asmenų veiksmais padarytą žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai.

28Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008).

29Kasatorė savo prieštaravimus dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto atsakovių atsakomybės kvalifikavimo a fortiori grindžia pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta ketvirtosios sąlygos paskutine dalimi – žala atsirado tik dėl abiejų asmenų veiksmų. Teisėjų kolegija vertina, kad kasatorė netinkamai aiškina šią sąlygą, inter alia, atsižvelgiant į jau pažymėtą solidariosios skolininkų prievolės nepreziumavimą, kiekvienos iš atsakovių veiksmų ir jų priežastingumo sukeltai žalai vertinimą, juolab kad nagrinėjamu atveju skolininkių veiksmų turinys aiškus, jų veikas galima atskirti, identifikuoti.

30Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio; dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas; kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį; teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) priežastinį ryšį (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovių veiksmų faktinį ir teisinį priežastinį ryšį (pvz., kas būtų, jei sutartį atsisakytų pasirašyti tik pirmos vietos laimėtoja), todėl teismo motyvai dėl šio aspekto nekartotini.

31Dėl atsakovių veiksmų priežastinio ryšio kvalifikavimo kaip vienarūšio nesutiktina su perkančiąja organizacija bent jau ta dalimi, kad abi skolininkės vienodai atsakingos dėl kilusios žalos ir tik jų veiksmų visuma lėmė atsiradusius nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjai ir perkančiosios organizacijos – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011), be to, tiekėjų lūkesčiai dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Atsakovės žinojo arba turėjo žinoti (suprasti) viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, inter alia, dėl skirtingų padarinių, kylančių tiekėjams, esantiems nevienodose pasiūlymų eilės vietose, atsisakius pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.

32Šiame kontekste atmestini ir UAB „Alytaus duona“ argumentai, kad ji negalėjo numatyti, jog Konkurso laimėtoja atsisakys pasirašyti sutartį su ieškove. Pažymėtina, kad UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymo pasirašyti sutartį metu antros vietos laimėtojos pasiūlymas galiojo, o pirkimo procedūros nebuvo pasibaigusios nė vienu VPĮ įtvirtintu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovės UAB „Alytaus duona“ argumentą, kad per savaitę nuo laimėtojų eilės sudarymo iki pasiūlymo antros vietos laimėtojai pasirašyti sutartį pirmos vietos laimėtojai atsisakius tai padaryti, UAB „Alytaus duona“ sudarė sutartis su kitais klientais, nes duonos gaminiai greitai genda. Visų pirma ginčo viešojo pirkimo sutartiniai santykiai tęstiniai, nustatyti ne dėl pavienių tiekimų, todėl pirkimo objekto specifika bet kokiu atveju negali pateisinti atsisakymo; nei laimėtojų eilės sudarymo, nei perkančiosios organizacijos pasiūlymo sudaryti pirkimo sutartį pateikimo metu duonos ir pyrago gaminiai nebuvo pagaminti, nekilo jų sugedimo rizikos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB „Alytaus duona“ procese įrodinėjo priešingas aplinkybes, t. y., jog nutrūkus Konkurso procedūroms Lietuvos kariuomenei siūlė sudaryti trumpalaikę dviejų mėnesių sutartį. Kita vertus, šios tiekėjos naujos sutartys 2010 m. pabaigoje sudarytos su viešaisiais juridiniais asmenimis, todėl ji turėjo įvertinti savo pajėgumą dalyvauti visuose viešuosiuose pirkimuose. Šios tiekėjos atsakomybės, priešingai nei bando įrodinėti UAB „Alytaus duona“, taip pat negali panaikinti ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovų pateiktos konsultacijos dėl tiekėjų, atsisakiusių pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, civilinės atsakomybės.

33Neginčytina, kad atsakovių veiksmų (atsisakymo pasirašyti sutartį) turinys tapatus, be to, bent iš dalies sutampa ir jų atsisakymo motyvai, t. y. padidėjusios žaliavų kainos (UAB „Molupis ir Ko“ viso proceso metu atsisakymą pasirašyti sutartį iš esmės grindė priežastimis, susijusiomis su Konkurso procedūrų trūkumais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė ir ekonomines atsisakymo priežastis (T. 19, b. l. 125), vis dėlto šių veiksmų priežastingumas žalos atžvilgiu skiriasi: atsakovės UAB „Molupis ir Ko“, išrinktos Konkurso laimėtoja, atveju atsisakymas pasirašyti sutartį suponavo VPĮ įtvirtinto reguliavimo dėl sutarties pasirašymo su žemesnėje vietoje esančiu dalyviu taikymą (VPĮ 18 straipsnio 2 dalis), o UAB „Alytaus duona“ atsisakymas lėmė Konkurso procedūrų pabaigą be sutarties pasirašymo (VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 6 punktas (Konkurso paskelbimo metu galiojusios įstatymo redakcijos) ir atitinkamai žalą, kilusią dėl padidėjusių perkančiosios organizacijos sąnaudų įsigyjant pirkimo objektą.

34Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė; nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

35Taigi netapatus atsakovių tų pačių veiksmų vertinimas grindžiamas išankstiniu jų supratimu apie dėl jų veiksmų kilsiančius skirtingus padarinius, taigi ir nevienodą jų prisiimamos rizikos vertinimą. Nesutiktina su kasatorės vertinimu, kad pirmoje vietoje esanti tiekėja galėjo ir privalėjo numatyti, kad ne tik ji, bet ir žemesnėje vietoje esanti dalyvė gali atsisakyti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Neginčytina, kad abi tiekėjos puikiai suprato Konkurso vykdymo metu esančią ekonominę situaciją, joms abiem ta pačia apimtimi teksiančią padidėjusių veiklos sąnaudų naštą, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jos galėjo ir (ar) privalėjo skirtingai vertinti savo veiksmų padarinius. Atsižvelgiant į tai, nors UAB „Molupis ir Ko“ iš esmės ir galėjo numanyti, kad tikimybė, jog antros vietos laimėtoja UAB „Alytaus duona“ taip pat atsisakys pasirašyti sutartį, yra didesnė nei įprastai, tačiau toks galimas numanymas nepakankamas solidariajai skolininkių atsakomybei nustatyti. Priešinga išvada galėtų būti daroma, jei byloje būtų nustatytas neteisėtas tiekėjų veiksmų derinimas.

36Teisėjų kolegija vertina, kad kasatorės siūlomas skolininkių prievolių (atsakomybės) kvalifikavimas, kuris, inter alia, grindžiamas tiekėjų lygiateisiškumu, bendraisiais teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei nepagrįstu pirmos vietos laimėtojos atsakomybės susiaurinimu, kaip solidariųjų iš esmės nulemtas ginčo faktinės situacijos, kai skirtumas tarp Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų sudarė apie septyniasdešimt eurų, o skirtumas tarp UAB „Alytaus duona“ pasiūlytos kainos ir padidėjusių išlaidų, patirtų sudarius vėlesnes sutartis, – daugiau kaip trisdešimt tūkstančių eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta ginčo faktinė situacija negali lemti kitokio teisinio vertinimo, nes neatmestina ir priešingos situacijos tikimybė, kai pirmoje ir antroje ar dar žemesnėje pasiūlymų eilės vietoje esančių tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas galėtų būti didesnis, nei skirtumas tarp paskutinio iš atsisakiusiųjų pirkimo dalyvio pasiūlymo kainos ir padidėjusių perkančiosios organizacijos išlaidų, patirtų dėl naujų pirkimų organizavimo (taip, beje, ir būtų nutikę, jei iš Konkurso nebūtų buvę pašalinti kiti tiekėjai, pasiūlę didesnes kainas). Be to, šiuo atveju solidariosios atsakomybės nustatymas tarp tuos pačius veiksmus atlikusių, bet skirtingus padarinius sukėlusių tiekėjų pasunkintų jų tarpusavio regresinių prievolių nustatymą, jei kreditorius žalos atlyginimo prievolei įvykdyti visa apimtimi pasirinktų tik vieną skolininką.

37Atsakovė UAB „Alytaus duona“ kasaciniame skunde lakoniškai nurodo, kad jos kaltės dėl ieškovei kilusios žalos nėra. Vienintelė aplinkybė, kad šalis nesutinka su skundžiamame procesiniame sprendime nurodytais motyvais, nesuteikia pagrindo spręsti dėl jų neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo atsakyme raštu į perkančiosios organizacijos kvietimą pasirašyti sutartį UAB „Alytaus duona“ nenurodė jokių atsisakymo motyvų, juos teigia išdėsčiusi telefonu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

38Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Alytaus duona“ aiškiai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo motyvų dėl jos kaltės netinkamumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie tiekėjos argumentai nesudaro kasacijos pagrindo ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

39Dėl nuostolių, kilusių perkančiajai organizacijai dėl tiekėjų atsisakymo su ja pasirašyti sutartį, apskaičiavimo kriterijų ir konkretaus jų dydžio nustatymo nagrinėjamoje byloje

40Kasatorė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas iš atsakovių prašomų priteisti 104 186,45 Lt (30 174,48 Eur) nuostolių dydį sumažino iki 20 000 Lt (5792,40 Eur), skundžia dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, pasireiškusio visiško žalos atlyginimo principo pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl atsakovių dalinės atsakomybės pripažinti pagrįstais, paliekama galioti skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ priteistas 242,30 Lt (70,17 Eur) žalos atlyginimas. Dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistas sumas iš abiejų atsakovių, teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

41Kasacinis teismas iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ nepriteistinas visas jos reikalaujamas nuostolių dydis dėl, pirma, jos pačios veiksmų, lėmusių padidėjusias išlaidas pirkimo objektui įsigyti, antra, objektyviai pasikeitusios situacijos po Konkurso procedūrų pabaigos, kas suponuoja atsakovių nepasirašytos ir vėliau sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nepalyginamumą visa apimtimi, taigi ir tikslų nuostolių dydžio nustatymą. Vis dėlto kasacinis teismas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ priteistų nuostolių dydžio sumažinimu ir šią teismo sprendimo dalį pakeičia.

42Teisėjų kolegija pasisako dėl kai kurių kriterijų ir aspektų, kurie skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime pripažinti reikšmingais mažinti reikalaujamų nuostolių dydį.

43Dėl Konkurso ir vėlesnio centralizuoto pirkimo palyginamumo. Nesutiktina su kasatore, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią tiksliai neįrodytinas nuostolių dydis nustatomas teismo. Nors ieškovė pagal aritmetikos taisykles apskaičiavo, kiek ji patyrė papildomų išlaidų po nutrūkusių Konkurso procedūrų 2011 m. decentralizuotai ir centralizuotai įsigydama pirkimo objektą (duonos gaminius), tačiau ji iš esmės neįrodė, kad būtent tokį konkrečių nuostolių dydį ji patyrė išimtinai tik dėl tiekėjų neteisėtų veiksmų, t. y., net ir neatsižvelgus į 2010–2011 m. sandūros ekonominės situacijos pokyčius, ar naujų sandorių padidėjusiai vertei įtakos nepadarė ir kitos aplinkybės, dėl kurių UAB „Alytaus duona“ negali būti atsakinga. Šiam vertinimui atlikti apeliacinės instancijos teismas naudojo pakeičiančių sutarčių kriterijų, dėl kurio taikymo teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

44Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad objektyviai nepalyginami centralizuotai ir decentralizuotai vykdomi pirkimai a fortiori dėl to, kad pastarieji vykdyti skubiai, todėl galimai iš dalies neatsižvelgiant į racionalaus lėšų panaudojimą. Be to, dėl vėlesnio centralizuoto pirkimo palyginamumo Konkurso atžvilgiu pažymėtina, kad ieškovė procese pati įrodinėjo, kad reikalavimas tiekėjams pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą potencialiai didina pasiūlymų kainą, todėl šio reikalavimo, nors ir teisėtai, neįtvirtinusi Konkurso sąlygose, kasatorė negali objektyviai sulyginti neįvykusių ir sudarytų sandorių vertės (jai tenkančių išlaidų). Nors kasacinio teismo praktikoje, kitaip nei skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime, priešingai pasisakyta dėl pirkimo objekto išskaidymo į dalis įtakos pasiūlymų kainoms (t. y. pirkimo objekto skaidymas didina konkurenciją, todėl potencialiai kainą mažina) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015), tačiau tiek vienas, tiek kitas teismų vertinimas suponuoja pirmiau nurodytų sandorių nepalyginamumą.

45Dėl ieškovės kaltės (nuostolių mažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusios šalies elgesį):

46a) Tinkamas Konkurso paskelbimo momentas, atsižvelgiant į ankstesnės viešojo pirkimo sutarties galiojimo pabaigą (pasiruošimas galimam Konkurso neįvykimui). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija „pavėluotai“ paskelbė Konkursą. Neginčytina, kad ieškovė iš esmės nepažeidė nei VPĮ, nei jo įgyvendinamųjų teisės aktų paskelbdama Konkursą 2010 m. spalio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės sutarties galiojimo terminas buvo iki tų pačių metų pabaigos. Taip pat sutiktina su ieškove, kad objektyviai sunku numatyti, kad visi tiekėjai, įrašyti pasiūlymų eilėje, atsisakys pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Vis dėlto Konkurso organizavimo momentas – reikšminga aplinkybė nustatant (mažinant) ieškovei priteistinų nuostolių dydį, nepriklausomai nuo to, kad ji nekvalifikuotina kaip VPĮ nuostatų pažeidimas. Remiantis aptariama aplinkybe sprendžiama apie subjektyvųjį perkančiosios organizacijos veiksmų elementą, t. y. ar ji dėjo visas pastangas, kad būtų galima išvengti ar sumažinti žalos atsiradimo riziką (taip pat ar ji ją numatė), net jei ir vėliau paaiškėtų, kad žala neišvengiamai atsirastų. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė nepažeidė teisės aktų paskelbdama Konkursą 2010 m. pabaigoje, tačiau ji, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką (poreikį turėti nenutrūkstamą prekių tiekimą), neįvertino, kad dėl to dėl kokių nors priežasčių viešojo pirkimo sutartis nebus sudaryta laiku (pvz., bus apskųsti jos veiksmai dėl Konkurso procedūrų). Šiame kontekste kasacinio teismo pažymėta, kad tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to negalima numatyti aplinkybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47Vis dėlto teisėjų kolegija vertina, kad Konkurso paskelbimo momento nagrinėjamu atveju nereikėtų sureikšminti, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prieš Konkurso pradžią siekė pratęsti galiojančią viešojo pirkimo sutartį. Kita vertus, neaišku, kodėl, nepavykus to padaryti, ieškovė apie šešias savaites Konkurso neskelbė, nors iš esmės jis nėra itin sudėtingas, perkančioji organizacija turėjo panašių ar tokių pačių pirkimų organizavimo patirties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog ankstesnė Konkurso paskelbimo data ieškovei būtų leidusi iki 2010 m. pabaigos suorganizuoti pakartotines pirkimo procedūras, savaime nepaneigia tikimybės, kad, atsižvelgiant į šalies ekonominės raidos tendencijas, sudarytų naujų sandorių vertė perkančiajai organizacijai vis tiek išaugtų;

48b) Dėl ieškovės veiksmų po Konkurso pabaigos. Ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl proceso normų pažeidimo vertinant UAB „Alytaus duona“ atstovės parodymus. Kasacinis teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako, nes bet kokiu atveju iš bylos medžiagos galima daryti išvadą apie nepakankamas ieškovės pastangas sumažinti kilsiančius nuostolius. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog, nutrūkus Konkurso procedūroms, perkančioji organizacija pasirinko paprasčiausią išeitį skubiai vykdyti decentralizuotus pirkimus. Pagal VPĮ ieškovė pati galėjo inicijuoti galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, naują centralizuotą pirkimą atlikti skubos tvarka (bet kokiu atveju ne po dviejų mėnesių) ir pan.;

49c) Dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo nereikalavimo. Sutiktina su kasatore, kad dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos nerūpestingumą ir neatidumą ir, inter alia, dėl to sumažino priteisiamų nuostolių dydį. Visų pirma prievolių įvykdymo užtikrinimo iš tiekėjų reikalavimas viešojo pirkimo metu, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, yra perkančiųjų organizacijų teisė, o ne pareiga. Nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės potencialiai sumažintų atvejus, kai tiekėjai atsisako pasirašyti viešojo pirkimo sutartis, tačiau, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes dėl didėjančių žaliavų kainų, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad dėl to nors viena iš tiekėjų būtų nepriėmusi skundžiamo sprendimo, kuris ieškovei sukėlė žalą. Bet kokiu atveju ieškovės nuostoliai kilo dėl tiekėjų atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Net jei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo iš jų būtų paprašyta, tai iš esmės nesumažintų perkančiosios organizacijos patirtų padidėjusių sutarčių sudarymo išlaidų, o tik pakeistų ieškovės interesų užtikrinimo tvarką ir galimą bylinėjimąsi su tiekėjais (ieškovė galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės).

50Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas ieškovei priteisiamų nuostolių dydį, neteisingai vertino pirmiau nurodytas aplinkybes, kai kurioms jų suteikė netinkamą reikšmę kaip aplinkybėms, todėl iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą, kuris keičiamas – ieškovei Lietuvos kariuomenei ir atsakovės UAB „Alytaus duona“ priteisiamas 15 000 Eur nuostolių atlyginimas.

51Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios

52Kasatorė taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos jai priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasatorės manymu, teismas nurodė netinkamą bylos iškėlimo dieną, neįvertinęs aplinkybės, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 23 d., tačiau nepagrįstai atsisakyta jį priimti ir iškelti civilinę bylą. Šis kasacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstu.

53Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorės ieškinys teismui buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. (nutarties tekste nurodyta „2010 m. rugpjūčio 23 d.“) nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad jis šiam teismui neteismingas, nes ieškiniu prašoma priteisti nuostolių, kildinamų iš VPĮ, atlyginimą. Kasatorei pateikus atskirąjį skundą, jis Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi buvo patenkintas, ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduodant svarstyti iš naujo. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2012 m. lapkričio 2 d. rezoliucija ieškinys priimtas.

54CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DNB bankas v. G. B. ir D. S., bylos Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Toks teisinis reguliavimas, nustatantis konkretų momentą, nuo kurio civilinė byla laikoma iškelta, aktualus dėl CPK 137 straipsnio 3 dalyje teismui nustatytos teisės ieškinio priėmimo klausimą išspręsti per dešimt dienų nuo ieškinio gavimo teisme dienos, dėl kurios ieškinio pateikimo teismui ir teismo rezoliucijos ar nutarties priimti ieškinį data gali nesutapti.

55Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 13 d., tačiau jo priėmimo klausimas galutinai išspręstas tik 2012 m. lapkričio 2 d. rezoliucija. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas užtruko dėl teismui pateikto atskirojo skundo nagrinėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtį, ieškovės aktyvius veiksmus siekiant ginti savo pažeistas teises (kreipimąsi į teismą civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka), aplinkybę, kad ieškinio priėmimo klausimas užtruko dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuoja, jog procesinių palūkanų skaičiavimas nuo teisėjo rezoliucijos priimti ieškinį priėmimo dienos iš naujo nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą neatitiktų CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų principų ir neužtikrintų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo. Dėl to, teismams instancine tvarka patikrinus atsisakymo priimti ieškinį teisėtumą ir konstatavus, kad priimant tokį sprendimą buvo padaryta proceso teisės normų pažeidimų, bei pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą nusprendus jį priimti, procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo jo pradinio sprendimo dėl ieškinio priimtinumo dienos (nagrinėjamos bylos atveju – nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d., kurią atsisakyta priimti ieškovės ieškinį).

56Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, keistinos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys, nustatant, kad kasatorei iš atsakovių priteistinos procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą – padidinus ieškovei iš UAB „Alytaus duona“ priteistino žalos atlyginimo dydį, t. y. nutartyje konstatavus, kad tenkintina 49,95 proc. ieškinio ir ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų bei 43 proc. ieškovės kasacinio skundo reikalavimų, o UAB „Alytaus duona“ kasacinis skundas atmestinas, atitinkamai iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

59Kasacinis teismas nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas, atsakovei UAB „Molupis ir Ko“ iš ieškovės priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, tačiau dėl byloje susidėjusių ir apeliacinės instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, vertinamų pagal teisingumo ir sąžiningumo principus, nuo šių normų tikslinga ir pagrįsta nukrypti ir šiai ginčo šaliai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo UAB „Molupis ir Ko“ neteisėtus veiksmus, kaltę bei nesąžiningumą, be to, kaip nepagrįsti buvo atmesti kiti jos argumentai (ypač dėl Konkurso nuostatų ydingumo), o iš jos priteistino nuostolių atlyginimo dydį lėmė teisiškai pagrįsta pozicija dėl dalinės skolininkių atsakomybės. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio ginčas sprendžiamas pirmą kartą, dėl to ieškovė galėjo netinkamai įgyvendinti savo teisių gynybą, taip pat siekiant užtikrinti visų ginčo šalių turtinių interesų pusiausvyrą (dėl negalimumo taikyti solidariąją atsakomybę kitų instrumentų taikyti negalima), teisėjų kolegija sprendžia pakeisti šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir UAB „Molupis ir Ko“ reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atmesti.

60Iš dalies pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ priteistino nuostolių atlyginimo dydžio (patenkinus ne 19,2 proc., o 49,71 proc. ieškovės reikalavimų UAB „Alytaus duona“), perskirstytinas UAB „Alytaus duona“ iš Lietuvos kariuomenės priteitinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimas – atsakovei UAB „Alytaus duona“ proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina ne 538,23 Eur, o 334,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

61Kadangi ieškovė teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai juos iš dalies patenkinus, mokėtinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovių (CPK 96 straipsnio 1 dalis) – iš UAB „Alytaus duona“ priteistina 2197,92 Eur žyminio mokesčio; iš UAB „Molupis ir Ko“ – 10,60 Eur tokio mokesčio.

62Pirmosios instancijos teisme turėtos dokumentų įteikimo išlaidos (15,64 Eur) iš ginčo šalių priteistinos valstybės naudai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš Lietuvos kariuomenės priteistina – 7,82 Eur, o iš UAB „Alytaus duona“ – 7,77 Eur. Kadangi iš UAB „Molupis ir Ko“ priteistina šių išlaidų dalis sudaro tik kelis euro centus, tai ji, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei nepriteistina.

63Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme UAB „Alytaus duona“ sumokėjo 174 Eur žyminio mokesčio, o Lietuvos kariuomenė nuo tokio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). UAB „Alytaus duona“ nurodė, kad turėjo 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o UAB „Molupis ir Ko“ – 3218,60 Eur tokių išlaidų, kurių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės.

64Patenkinus dalį Lietuvos kariuomenės kasacinio skundo, byloje mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ – valstybei priteistina 383,56 Eur (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

65Atmetus UAB „Alytaus duona“ kasacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, UAB „Molupis ir Ko“ taip pat nepriteisia bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimo.

66Kasacinis teismas patyrė 33,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus 43 proc. Lietuvos kariuomenės kasacinio skundo ir atmetus UAB „Alytaus duona“ kasacinį skundą, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybės naudai iš Lietuvos kariuomenės priteistina – 18,88 Eur, o iš UAB „Alytaus duona“ – 14,24 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

68Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimą.

69Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) iš atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) 70,17 Eur (septyniasdešimt Eur 17 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant jas nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

70Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant jas nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Priteisti atsakovei UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) iš ieškovės Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 334,99 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 99 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

72Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 2197,92 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis Eur 92 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

73Priteisti valstybei iš UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) 10,60 (dešimt Eur 60 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

74Priteisti valstybei iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 7,82 Eur (septynis Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

75Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 7,77 Eur (septynis Eur 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo“.

76Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 383,56 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 56 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už kasacinį procesą.

77Priteisti valstybei iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 18,88 Eur (aštuoniolika Eur 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

78Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 14,24 Eur (keturiolika Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

79Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

80Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ieškovė, perkančioji... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės... 8. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos pagrindiniai teisiniai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 15. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Alytaus duona“ prašo panaikinti Kauno... 16. Prisidėjimu prie UAB „Alytaus duona“ kasacinio skundo atsakovė UAB... 17. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė UAB „Molupis ir Ko“... 18. Atsiliepimu į UAB „Alytaus duona“ kasacinį skundą ieškovė prašo... 19. Daugiau atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 24. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl kasatorių (ieškovės... 25. Dėl tiekėjų, atsisakiusių su perkančiąja organizacija pasirašyti... 26. Kasatorė apeliacinės instancijos teismo sprendimą pirmiausia kvestionuoja... 27. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį... 28. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasacinio teismo... 29. Kasatorė savo prieštaravimus dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto... 30. Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad dalinės atsakomybės esmė... 31. Dėl atsakovių veiksmų priežastinio ryšio kvalifikavimo kaip vienarūšio... 32. Šiame kontekste atmestini ir UAB „Alytaus duona“ argumentai, kad ji... 33. Neginčytina, kad atsakovių veiksmų (atsisakymo pasirašyti sutartį) turinys... 34. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų... 35. Taigi netapatus atsakovių tų pačių veiksmų vertinimas grindžiamas... 36. Teisėjų kolegija vertina, kad kasatorės siūlomas skolininkių prievolių... 37. Atsakovė UAB „Alytaus duona“ kasaciniame skunde lakoniškai nurodo, kad... 38. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Alytaus duona“ aiškiai nepagrindžia... 39. Dėl nuostolių, kilusių perkančiajai organizacijai dėl tiekėjų atsisakymo... 40. Kasatorė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas iš... 41. Kasacinis teismas iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo... 42. Teisėjų kolegija pasisako dėl kai kurių kriterijų ir aspektų, kurie... 43. Dėl Konkurso ir vėlesnio centralizuoto pirkimo palyginamumo. Nesutiktina su... 44. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad objektyviai nepalyginami... 45. Dėl ieškovės kaltės (nuostolių mažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusios... 46. a) Tinkamas Konkurso paskelbimo momentas, atsižvelgiant į ankstesnės... 47. Vis dėlto teisėjų kolegija vertina, kad Konkurso paskelbimo momento... 48. b) Dėl ieškovės veiksmų po Konkurso pabaigos. Ieškovė skundžia... 49. c) Dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo nereikalavimo. Sutiktina su... 50. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytus argumentus,... 51. Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios... 52. Kasatorė taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį,... 53. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorės ieškinys teismui buvo pateiktas 2012... 54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis... 55. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 13 d.,... 56. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, keistinos skundžiamo apeliacinės... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 58. Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą –... 59. Kasacinis teismas nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas, atsakovei... 60. Iš dalies pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl... 61. Kadangi ieškovė teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą buvo atleista nuo... 62. Pirmosios instancijos teisme turėtos dokumentų įteikimo išlaidos (15,64... 63. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme UAB... 64. Patenkinus dalį Lietuvos kariuomenės kasacinio skundo, byloje mokėtinas... 65. Atmetus UAB „Alytaus duona“ kasacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi... 66. Kasacinis teismas patyrė 33,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 69. Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) iš atsakovės... 70. Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) iš atsakovės... 71. Priteisti atsakovei UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) iš ieškovės... 72. Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 2197,92... 73. Priteisti valstybei iš UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) 10,60... 74. Priteisti valstybei iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 7,82 Eur... 75. Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 7,77 Eur... 76. Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 383,56 Eur... 77. Priteisti valstybei iš Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 18,88 Eur... 78. Priteisti valstybei iš UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 14,24 Eur... 79. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 80. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...