Byla 3K-3-193/2014
Dėl solidarios skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Archidata“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė DNB NORD bankas) ieškinį atsakovams G. B. ir D. S. dėl solidarios skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Archidata“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių palūkanų dydį ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymą dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusios aplinkybės – skolos sumažėjimo kreditoriui perėmus įkeistą turtą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas ir trečiasis asmuo 2006 m. lapkričio 20 d. sudarė Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Archidata“ buvo suteiktas 531 000 Lt kreditas su kintama palūkanų norma iki 2016 m. spalio 31 d., numatant kredito grąžinimo terminus ir sumas kredito grąžinimo grafike, taip pat 2007 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui suteiktas 1 300 000 Lt kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma iki 2010 m. birželio 30 d., numatant tarpinius kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminus kredito grąžinimo grafike. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo ir atsakovo G. B. 2006 m. lapkričio 20 d. Laidavimo sutartimi bei ieškovo ir atsakovo D. S. 2006 m. lapkričio 20 d. Laidavimo sutartimi, o prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymas – ieškovo ir atsakovo G. B. 2007 m. liepos 25 d. Laidavimo sutartimi ir ieškovo atsakovo S. S. 2007 m. liepos 25 d. Laidavimo sutartimi, kurių pagrindu laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai su UAB „Archidata“ visu savo turtu tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies prievolių ieškovui. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo netinkamai vykdė Kreditavimo ir Kredito linijos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl trečiojo asmens skola ieškovui pagal šias sutartis sudaro 1 403 051,86 Lt ir atsakovai turi atsakyti kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1 403 051,86 Lt skolos ir 12,78 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutartiesesmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 405 891,06 Lt skolos, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. (bankroto bylos UAB „Archidata“ iškėlimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas, tikėdamasis greičiau susigrąžinti skolą, trečiojo asmens prievolės įvykdymui užtikrinti pasinaudojo keliomis priemonėmis (hipoteka ir laidavimu), o sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama kreditoriui. Teismo teigimu, neturi prejudicinės reikšmės tai, kad teismas neturi duomenų apie skolos likutį pardavus įkeistą turtą, nes materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio, o ne kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį BUAB „Archidata“ bankroto byloje, kuria patvirtintas ieškovo 1 405 891,06 Lt reikalavimas ir kuri turi prejudicinę galią.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 16 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: sumažino teismo sprendimu solidariai iš atsakovų ieškovui priteistą skolą iki 646 741 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovų po 5397 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų – po 19,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, iš ieškovo – 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo valstybei 7834 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo G. B. – 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įstatymo, tačiau atsižvelgė į tai, jog, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, trečiojo asmens prievolėms ieškovui užtikrinti hipoteka įkeistas turtas BUAB „Archidata“ 2012 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo perduotas ieškovui pagal paskutinėse nurodyto turto varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą – 759 150 Lt, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas BAUB „Archidata“ bankroto byloje sumažėjo iki 646 741,06 Lt. Apie skolos ieškovui dydžio pasikeitimą nurodė ir pats ieškovas 2013 m. birželio 4 d. paaiškinime apeliacinės instancijos teismui. Kolegija sprendė, kad, iš dalies tenkinus atsakovų apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas. Ieškovas sumokėjo 18 031 Lt žyminio mokesčio, už advokato teisinę pagalbą – 4235 Lt pirmosios instancijos teisme, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1815 Lt už advokato atstovavimą. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies buvo atleisti. Kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinusi ieškovui iš atsakovų priteistą sumą, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai iki 10 794 Lt sumažino ieškovui iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, taip pat perskirstė valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Kolegija, tenkinusi apeliacinio skundo dalį, iš ieškovo priteisė atsakovams 540 Lt žyminio mokesčio, jų sumokėto už apeliacinį skundą, valstybei – 7834 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo atsakovai buvo atleisti (dalis, proporcinga patenkinto apeliacinio skundo daliai), o iš atsakovų priteisė ieškovui dalį jo apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias, atsižvelgdama į Rekomendacijas bei ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, sumažino iki 550 Lt.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir palikti nepakeistą šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo, priteisiant ieškovui iš atsakovų 1815 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. nuo 1 405 891,06 Lt, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo išdėstyti taip: „nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. skaičiuoti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 405 891,06 Lt, o nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo

12646 741 Lt“; išspręsti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo atgręžimo klausimą, priteisti ieškovui iš atsakovų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo sumažėjus skolos dydžiui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Skolininko mokėtinos sumos dydis gali keistis, todėl palūkanų, įskaitant procesines palūkanas, skaičiavimui yra svarbus momentas, kada pasikeitė kreditoriui mokėtinos sumos dydis. Iki mokėtinos sumos pasikeitimo (skolos sumažėjimo) palūkanas yra teisinis pagrindas skaičiuoti už visą skolos sumą, o pasikeitus mokėtinai sumai – už likusią, t. y. mažesnę, skolininko turimą sumokėti sumą. Nagrinėjamoje byloje sumažėjus skolos dydžiui, ši aplinkybė skolininko civilinės atsakomybės apimčiai ir procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimui įtakos neturi, tačiau nuo mažesnės skolos sumos procesines palūkanas skolininkui yra pagrindas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kada sumažėjo skolininko kreditoriui mokėtina suma, bet ne nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumažėjimo dienos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui nepakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo mažesnės sumos nepagrįstai skaičiuojamos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nors įkeistas turtas kasatoriui buvo perduotas ir skola sumažėjo 2012 m. lapkričio 22 d. Taigi apeliacinės instancijos teismui nusprendus sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų priteistos skolos dydį nuo 1 405 891,06 Lt iki 646 741 Lt, procesinės palūkanos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. turėjo būti skaičiuojamos nuo 1 405 891,06 Lt, o nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – nuo 646 741 Lt.
  2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o sprendimą pakeitė tik dėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsiradusios ir atsakovų niekaip nepaveiktos aplinkybės – įkeisto turto perėmimo ir su šia aplinkybe siejamo skolos dydžio pagal kredito sutartis sumažėjimo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir tuo metu egzistavusias aplinkybes yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas atsakovams – iš dalies palankus. Teismas paneigė pagrindinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą „pralaimėjęs moka“ ir nepagrįstai dalį atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš kasatoriaus priteisė atsakovams ir valstybei. Kasatoriaus teigimu, visi atsakovų apeliacinio skundo argumentai buvo atmesti ir ginčas apeliacinės instancijos teisme tarp šalių vyko ne dėl skolos dydžio, bet dėl kasatoriaus reikalavimo teisės į laiduotojus, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo perskirstyti šalių tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas, net ir darydamas, kasatoriaus vertinimu, visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovų apeliacinis skundas yra iš dalies (56 proc.) pagrįstas, privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį byloje, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes kasatoriaus procesinis elgesys tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamas, jis naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas sąžiningai. Atsakovai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme veikė pasyviai ir neinformavo teismo apie skolos dydžio pasikeitimą, būtent kasatorius 2013 m. birželio 4 d. prašymu informavo apeliacinės instancijos teismą apie tai, kad perėmė įkeistą turtą ir sumažėjo jo reikalavimo dydis pagal kredito sutartis BUAB „Archidata“ bankroto byloje, t. y. bendradarbiavusi ir tinkamai šią pareigą vykdžiusi šalis atsidūrė blogesnėje padėtyje, negu būtų buvusi tokios pareigos neatlikdama.
  3. Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartimi iš kasatoriaus valstybei priteista 7834 Lt žyminio mokesčio už atsakovų apeliacinį skundą ir 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš pridedamų 2013 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimo Nr. APM4039348 ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pavedimo Nr. APM4039450 matyti, kad kasatorius šias sumas valstybei pagal skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį sumokėjo. Dėl to, jeigu kasacinis teismas nuspręstų tenkinti skundą, kasatorius prašo išspręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą (CPK 762 straipsnio l dalis).

13Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo sumažėjus laiduotojo skolos dydžiui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

17Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008).

18Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005, taip pat žr. 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos. Konkrečią palūkanų sumą apskaičiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012; taip pat žr. 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu priteisė kasatoriui solidariai iš atsakovų (laiduotojų) 1 405 891,06 Lt skolos, penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi sumažino solidariai iš atsakovų priteistą skolą iki 646 741 Lt, nes, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, trečiojo asmens BUAB „Archidata“ prievolėms kreditoriui užtikrinti hipoteka įkeistas turtas BUAB „Archidata“ 2012 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo perduotas kasatoriui pagal paskutinėse nurodyto turto varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą – 759 150 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus reikalavimas BAUB „Archidata“ bankroto byloje sumažėjo iki 646 741,06 Lt. Dėl procesinių palūkanų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisakė. Taigi, atsakovų prievolė mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažėjo, nes procesinės palūkanos skaičiuotinos nebe nuo pirmosios instancijos teismo priteisto sumos, o nuo mažesnės – apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos. Kasatorius prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį teigdamas, kad suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, turėtų būti diferencijuojama: už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 1 405 891,06 Lt, o už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – nuo 646 741 Lt.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl hipotekos ir laidavimo institutų santykio konstatuota, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010).

21Dėl laiduotojo pareigos mokėti procesines palūkanas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę –reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus procesinių palūkanų tikslus, jų teisinę prigimtį, konstatuoja, kad nors pagal bendrąją CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą, tačiau tais atvejais, kai civilinės bylos pagal kreditoriaus reikalavimą laiduotojams dėl skolos priteisimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kreditoriaus reikalavimo dalis patenkinama iš įkeisto turto ir dėl to apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas iš laiduotojų priteistą sumą iš įkeisto turto patenkinto kreditoriaus reikalavimo apimtimi, procesinės palūkanos skaičiuojamos atsižvelgiant į momentą, kada pasikeitė laiduotojo prievolės apimtis: iki skolos dydžio sumažėjimo procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo visos reikalavimo sumos, o sumažėjus skolos dydžiui – nuo šio sumažėjusio skolos dydžio. Nagrinėjamu atveju iki tol, kol iš įkeisto turto nebuvo padengta dalis skolos, procesinės palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo viso skolos dydžio, nes šios procesinės palūkanos kompensavo dėl visos piniginės sumos negrąžinimo kasatoriaus patiriamus nuostolius, o kai dalis skolos buvo grąžinta – nuo likusios skolos dalies, nes kasatoriaus patiriami nuostoliai atitinkamai sumažėjo atgavus dalį skolos. Tai, kad kasatorius pasirinko dalį skolos patenkinti iš įkeisto (ne laiduotojų) turto, nereiškia, kad jis sutiko, kad procesinės palūkanos iš laiduotojų būtų skaičiuojamos nuo galutinės (mažesniosios) teismo priteistos sumos. Atsižvelgęs į laiduotojų vengimą (delsimą) vykdyti prievolę, kasatorius pasirinko alternatyvų prievolės įvykdymo būdą ir taip sumažino savo nuostolius, patiriamus negalint naudotis jam priklausančiais pinigais.

23Pažymėtina, kad skolos padengimas iš įkeisto turto nepriklausė nuo atsakovų valios. Kasatorius, nepasirinkęs alternatyvaus prievolės įvykdymo būdo, būtų toliau patyręs nuostolius dėl negalėjimo naudotis visa skolos suma. Dėl to nagrinėjamoje byloje nuo mažesnės skolos sumos procesines palūkanas yra pagrindas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kada sumažėjo atsakovų kasatoriui mokėtina suma.

24Apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, neatsižvelgė į procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) paskirtį ir taip nepagrįstai sumažino atsakovų civilinės atsakomybės apimtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, keistina ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo išdėstytina taip: „Nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo

251 405 891,06 Lt, o nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 646 741 Lt“.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sumažėjus laiduotojo skolos dydžiui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

27Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, proporcingai apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkintų reikalavimų daliai. Kasatorius nesutinka su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė teisinės reikšmės aplinkybei, kad iš atsakovų kasatoriui priteistos skolos dydis sumažėjo.

28Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka.

29Minėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip, o hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai prievolė užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojų, šie privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jiems atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises.

30Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė kasatoriui iš atsakovų (laiduotojų) 1 405 891,06 Lt skolos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, BUAB „Archidata“ 2012 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu įkeistas turtas buvo perduotas kasatoriui pagal paskutinėse nurodyto turto varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą – 759 150 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus reikalavimas BAUB „Archidata“ bankroto byloje sumažėjo iki 646 741,06 Lt. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas pirmosios instancijos teismo kasatoriui iš atsakovų priteistos skolos dalį nuo 1 405 891,06 Lt iki 646 741,06 Lt. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas, o atsakovų apeliacinis skundas – nepagrįstas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebūtų įvykęs nuo atsakovų valios nepriklausantis įvykis – kasatoriaus reikalavimo dalies patenkinimas iš įkeisto turto, pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nebūtų. Vadinasi, kasatoriaus turtinis reikalavimas atsakovams dėl 1 405 891,06 Lt skolos buvo pagrįstas tiek jam reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, tiek jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (iki 2012 m. lapkričio 22 d.). Kasatorius teismine tvarka gynė tiek teisių, kiek turėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dalis kasatoriaus reikalavimų buvo patenkinta kitu teisėtu būdu (iš įkeisto turto), nesudaro pagrindo sumažinti jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas teismine tvarka ginant savo reikalavimo teisę laiduotojų atžvilgiu.

31Minėta, kad šioje byloje atsakovai, reikšdami apeliacinį skundą, ginčijo ne pirmosios instancijos priteistos skolos dydį, o reikalavimo teisę (jos pagrįstumą). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų apeliacinis skundas buvo nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, net ir apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus pirmosios instancijos teismo patenkintų kasatoriaus reikalavimų dalį, negalima laikyti, kad šie reikalavimai, kasatoriui reiškiant ieškinį ar atsakovams teikiant apeliacinį skundą, buvo nepagrįsti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias, j Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikydamas nurodytą normą apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į priežastis, nulėmusias pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą ir teismo patenkintos reikalavimo dalies sumažinimą, bei nukrypo nuo ankstesnės Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suformuotos

322013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-514/2013. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėdamas šią bylą apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-514/2013.

33Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrįstu kasatoriaus reikalavimą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šios dalies paliekant nepakeistą, ir pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo, priteisiant iš atsakovų G. B. ir D. S. AB DNB banko naudai 1815 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai.

34Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

35Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius yra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos

3616 d. nutarties dalį, kuria iš jo valstybei priteista 7834 Lt žyminio mokesčio už atsakovų apeliacinį skundą ir 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o kasacinis teismas sprendžia šią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį panaikinti, CPK 762 straipsnio 1 dalies pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įpareigotina grąžinti nurodytas sumas kasatoriui.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38Kasacinis teismas patyrė 27,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų.

39Kasatorius pateikė dokumentus, įrodančius, kad už advokato paslaugas parengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties jis patyrė 2420 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas atstovavo kasatoriui apeliacinės instancijos teisme, bei į tai, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjamų klausimų apimtis buvo didesnė, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasatoriaus prašomų priteisti išlaidų dydis mažintinas ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 1500 Lt.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi ir 762 straipsniu,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, pakeisti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo išdėstyti taip: „Nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki

422012 m. lapkričio 22 d. skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 405 891,06 Lt, o nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 646 741 Lt“.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą dėl šios dalies palikti nepakeistą.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo akcinės bendrovės DNB banko valstybei 7834 (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt keturi) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, o iš atsakovo G. B. ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui – 10 (dešimt) litų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, panaikinti ir išdėstyti ją taip: „Priteisti iš G. B. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai 1815 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai.“

45Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovų G. B. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (duomenys neskelbtini) po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt akcinės bendrovės DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai ir po 13,58 Lt (trylika litų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

47Atgręžti panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalies vykdymą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) grąžinti akcinei bendrovei DNB bankui (duomenys neskelbtini) 7834 (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) Lt.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių... 6. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2006 m. lapkričio 20 d. sudarė Kreditavimo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutartiesesmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 12. 646 741 Lt“; išspręsti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo... 13. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo sumažėjus laiduotojo skolos dydžiui... 17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 18. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 3 d.... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl hipotekos ir laidavimo... 21. Dėl laiduotojo pareigos mokėti procesines palūkanas kasacinis teismas yra... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus procesinių palūkanų... 23. Pažymėtina, kad skolos padengimas iš įkeisto turto nepriklausė nuo... 24. Apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 25. 1 405 891,06 Lt, o nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sumažėjus laiduotojo skolos dydžiui... 27. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios... 28. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka.... 29. Minėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės... 30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė kasatoriui iš... 31. Minėta, kad šioje byloje atsakovai, reikšdami apeliacinį skundą, ginčijo... 32. 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.... 33. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta esant... 34. Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo... 35. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius yra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo... 36. 16 d. nutarties dalį, kuria iš jo valstybei priteista 7834 Lt žyminio... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 38. Kasacinis teismas patyrė 27,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 39. Kasatorius pateikė dokumentus, įrodančius, kad už advokato paslaugas... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 42. 2012 m. lapkričio 22 d. skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 45. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Priteisti iš atsakovų G. B. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (duomenys... 47. Atgręžti panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d.... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...