Byla 2-40-272/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. M., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai A. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. S., vertėjai Kristinai Matulevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,3041 ha ploto žemės sklype, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), buvo sodyba.

3Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau tekste – Žemės sklypas), unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau tekste – TINP) teritorijoje. Įsigijusi 2002 m. Žemės sklypą iš J. D. pareiškėja sužinojo, kad Žemės sklype apie 1934-1935 metus buvo sodyba, kuri buvo nugriauta apie 1970 metus ir kurią ji nori atkurti. Apie sodybos buvimą nurodytu laikotarpiu ji sužinojo iš kaimynės F. L. (buvusi - L.), kuri jai pasakė, kad anksčiau ten gyveno L., kurie turėjo sodybą. Pareiškėja kreipėsi į TINP, prašydama išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus buvusios sodybos atkūrimui, tačiau TINP 2013-03-07 raštu Nr. S-(10.7)-127 atsisakė išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus buvusios sodybos atkūrimui, motyvuojant tuo, kad direkcija neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių sodybos buvimo faktą Žemės sklype. Pareiškėjos nuomone, TINP nepagrįstai atsisakė išduoti sąlygas, nevertino jos pateikto 1934-1935 m. žemėlapio kopijos. Nurodė, kad sodybos buvimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, 1934-1935 m. žemėlapio kopija, archyviniai dokumentai – L. ūkio žinių lapų kopijos, iš kurių matyti, kad sodyba priklausė L., ten buvo sodas ir pastatai, taip pat patvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. J. V. atliktas mokslinis tyrimas ir paaiškinimai.

4Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko visus savo paaiškinimus ir argumentus, išdėstytus pareiškime ir 2013-10-15 teismo posėdyje, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad įrodinėja tą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje. TINP direkcija neigia sodybos buvimo faktą Žemės sklypo pietrytinėje dalyje, tačiau apie įrodinėjamą dalį (Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje) neužsimena. Nurodė, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių sodybos buvimo faktą.

5Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko; atsiliepime į pareiškimą (b.l. 36-37) prašė šią civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra; taip pat atsiliepime ir atskirai pateikti raštu prašė bylą nagrinėti Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

6Suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko; atsiliepime į pareiškimą (b.l. 41-45) prašė bylą nagrinėti TINP atstovui nedalyvaujant. Taip pat atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje ir todėl žemės sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos – veiklai, susijusiai su žemės sklypu, taikomi apribojimai, draudimai ir/ar reikalavimai. Atsižvelgiant į tai parko teritorijoje naujos sodybos gali būti statomos tik tokiais atvejais: 1) senųjų sodybų vietose, t.y. sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu; 2) vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai ir pagrįstų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jai asmeninės nuosavybės priklausančiame Žemės sklype buvo sodyba. Nurodė, kad TINP direkcija, atlikusi paiešką VĮ Registrų centro duomenų bazėje pagal žemės sklypo kadastrinį numerį, nustatė, jog sodyba dabar yra gretimame, o ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, tiek gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribos yra tikslios ir neginčytinos, nes abu žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Todėl, TINP direkcijos nuomone, dėl objektyvių veiksnių (praėjusio laiko, duomenų, informacijos pobūdžio, patikimumo, jų tikslumo, išsamumo ir pan.) įtakos galima situacija, jog pareiškėja siekia įrodyti sodybos buvimo faktą ir ją atkurti, nors ši sodyba egzistavo ir šiuo metu yra pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste - NŽT prie ŽŪM) atsiliepime ir jos atstovas T. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad palaiko visus atsiliepimo į pareiškimą argumentus bei savo paaiškinimus ir argumentus, išdėstytus 2013-10-15 teismo posėdyje, su pareiškėjos reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-03-26 įsakymo Nr. D1-120 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.15 punkte įtvirtintą sodybos sąvoką, sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Pažymėjo, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra TINP teritorijoje ir jam yra taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nurodė, jog pareiškėja savo pareiškimą grindžia VĮ Registrų centro išrašu apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žemės sklypo planais bei žemėlapiais, specialisto dr. J. V. atliktu moksliniu tyrimu bei paaiškinimais, kurie, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad jos Žemės sklypo ribose, šiaurės vakariėje jo dalyje ties 26-28 geodezinių matavimų taškų sklypo ribos atkarpa yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu, todėl pareiškėja teigia, kad šioje žemės sklypo dalyje 1934-1935 metų laikotarpiu buvo statiniai. Tačiau NŽT prie ŽŪM nuomone, remiantis anksčiau išdėstytu galima teigti, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos Žemės sklype buvo sodyba, neatitinka anksčiau išdėstytos ir teisės aktuose įtvirtintos sodybos sąvokos, kadangi sodybos buvimo faktas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu žemės sklype buvo ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiuo atveju, kaip teigia ir pareiškėja, tai gali būti ir ūkio pastatai ar kiemo statiniai, tačiau archyviniais dokumentais ar moksliniais tyrimais neįrodyta, kad minėtoje vietoje buvo gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad specialistas dr. J. V. savo paaiškinimuose neužsimena apie buvusį gyvenamąjį namą, todėl teiginiai, kad žemės sklype buvo sodyba, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad specialistas savo paaiškinimuose daug kur teigia, kad „galim daryti prielaidą“, tačiau konkrečiai nenurodo ir savo teiginių nepagrindžia, todėl jo paaiškinimai negali būti laikomi pilnaverčiu ir nenuginčijamu įrodymu, o kitų pagrįstų ne prielaidomis įrodymų pareiškėja nepateikė. Prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

8Liudytoju apklaustas J. V. (teismas pažymi, kad J. V., nagrinėjant bylą iš esmės 2013-10-15 teismo posėdyje (b.l. 88-91), buvo įvardintas specialistu, tačiau tokio proceso asmens nenumato CPK, todėl 2014-03-20 teismo posėdyje nutarta laikyti jį liudytoju šioje byloje) 2013-10-15 teismo posėdyje parodė, kad jis dirba dėstytoju Vilniaus universitete, yra docentas, veda kraštovaizdžio pažinimo mokamas praktikas. Parodė, kad jis pagal jam pateiktus žemėlapį ir pareiškėjos žemės sklypo planą atliko tyrimą. Nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad sklypo vakarinėje dalyje, kur statinio ženklas patenka į sklypo vidurį, galėjo būti statinys. Paaiškino, kad pagal sodybos sampratą, sodyba - tai yra gyvenamasis namas su ūkinių pastatų kompleksu. Pateiktoje ataskaitoje yra įvardinti ženklai, kurie parodo statinių kompleksus. Į sklypo vidurį sklypo vakarinėje dalyje patenkantis keturkampis atitinka statinių žymėjimą, todėl galima teigti, kad ten galėjo būti statinių kompleksas, tikimybė - 98 procentai. Sklypo pietrytinėje dalyje taip pat tikėtina, kad galėjo būti sodyba, tikimybė – 50 procentų. Nurodė, kad šiame žemės sklype tikrai galėjo būti gyvenamasis namas. Kiek ten buvo pastatų pasakyti negali. Patvirtinti, kad buvo gyvenamasis namas, jis negali. Parodė, kad jeigu randami sodai, tai, atsižvelgiant į tai, kad sodai kuriami prie sodybų, ten galėjo būti gyvenamasis namas.

9Liudytoja M. P. 2013-10-15 teismo posėdyje parodė, kad jos žemės sklypas ribojosi su pareiškėjos žemės sklypu. Toje vietoje, kur ribojasi jos žemės sklypas su pareiškėjos žemės sklypu, yra akmenų, auga obelys. Parodė, jog jos (M. P.) motina jai pasakojo, kad toje vietoje gyveno L. Pareiškėjos žemės sklype matosi, kad ten buvo namas, nes ten yra sodas, kas, liudytojos nuomone, patvirtina, kad šalia buvo gyvenamasis namas. Nurodė, kad nuo 1968 m. ji lankosi tame kaime, namo pareiškėjos sklype ji nėra mačiusi, matė griuvėsius.

10Pareiškimas atmestinas.

11Iš 2013-03-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai Z. M.; žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (b.l. 7-8); Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Trakų istorinio nacionalinio parke, ko neginčija ir pareiškėja, todėl šiam žemės sklypui taikomas Saugomų teritorijų įstatymas.

12Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4, 5 p. numatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo”, t.y. kad naujas sodybas galima statyti tik senų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.

13Pagal 2003-11-21 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-436 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo” patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 5 p., buvusi sodyba apibrėžiama kaip sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu.

14Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-03-26 įsakymo Nr. D1-120 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.15 punkte įtvirtintą sodybos sąvoką, sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).

15Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-268/2009).

16Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. J. V. atliktą tyrimą ir paaiškinimus (b.l. 17-24), kuriuose nurodyta, jog tyrimui pateiktame žemėlapyje (1934-1935 m. topografinio žemėlapio PAS30 SLUP40 WILNO M 1:100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matyti, kad Z. M. priklausančio sklypo (registro įrašo Nr. ( - ), sklypo Nr. ( - )) ribose, šiaurės vakarinėje jo dalyje ties 26 – 28 geodezinių matavimo taškų apribota sklypo ribos atkarpa yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija šioje dalyje 1934-1935 metų laikotarpyje buvusius statinius. Nagrinėjamo sklypo (1 tyrimo objektas) ribos atkarpa ties 10 - 11 geodeziniais matavimo taškais kerta statinį ar jų kompleksą žymintį topografinį ženklą. Didžioji dalis šio ženklo patenka į analizuojamą sklypą, todėl galima daryti prielaidą, jog šioje vietoje analizuojamo sklypo ribose taip pat galėjo būti statinių. Taigi, iš specialisto J. V. pateikto tyrimo paaiškinimų bei jo parodymų, duotų 2013-10-15 teismo posėdžio metu, matyti, kad Žemės sklype dvejose vietose galėjo būti statinių kompleksai – sklypo šiaurės vakarinėje dalyje (kaip paaiškino teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovė, dėl šioje dalyje buvusios sodybos pareiškėja ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – šioje dalyje buvusios sodybos buvimo faktą) bei pietrytinėje sklypo dalyje. Aplinkybės, kad Žemės sklype buvo gyvenamasis namas, J. V. patvirtinti negalėjo (b.l. 89-90). 2013-10-15 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. P. parodė (b.l. 90), kad ji tame kaime lankosi nuo 1968 m., toje vietoje, kur ribojasi jos (liudytojos) žemės sklypas su pareiškėjos žemės sklypu, yra akmenų, auga obelys, namo pareiškėjos Žemės sklype ji nėra mačiusi, matė griuvėsius; taip pat parodė, jog jos (M. P.) motina jai pasakojo, kad toje vietoje gyveno L. Taigi, liudytoja M. P., kuri, kaip ji parodė, lankosi ( - ) kaimuose nuo 1968 m., nepatvirtino, kad pareiškėjos Žemės sklype būtų mačiusi gyvenamąjį namą, nors pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad jos sklype buvusi sodyba buvo nugriauta apie 1970 metus.

17Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti taip pat pateikė teismui jos iš Vilniaus apskrities archyvo gautas Kariotiškių apylinkės 1976-1982 m. ūkinėse knygose esančio ( - ) ūkio žinių lapų (asmeninė sąskaita Nr. 251 knygoje Nr. 14) kopijas ir jų vertimą (b.l. 70 – 75). Pareiškėja paaiškino ir liudytoja M. P. parodė, kad toje vietoje, kur šiuo metu yra pareiškėjos Žemės sklypas anksčiau gyveno L., kurie turėjo sodybą; liudytoja parodė, kad tai jai yra žinoma iš jos motinos pasakojimų, o pareiškėja paaiškino, kad šią aplinkybę ji sužinojo iš kaimynės F. L. (buvusi - L.). Iš P. (P.) L. ūkio žinių lapų kopijų ir jų vertimo matyti, kad šiame ūkyje ( - ) buvo sodas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, 1946 m. statybos, yra atžyma, jog jie nugriauti; papildomose žiniose yra atžyma – nugriauti pastatai – 1980-08-1.

18Įvertinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad dr. J. V. tyrima, atliktame ištyrus 1934-1935 m. topografinį žemėlapį, minimi pareiškėjos Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje 1934-1935 metų laikotarpiu buvę statiniai – tai nėra P. (P.) L. ūkyje buvęs gyvenamasis namas su ūkinius pastatu, nes jie buvo pastatyti tik 1946 metais.

19Pareiškėja kreipėsi į TINP, prašydama išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus buvusios sodybos atkūrimui (b.l. 26). TINP, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, jo netenkino, nes, kaip nurodyta TINP 2013-03-07 atsakyme Nr. S-(10.7)-127 (b.l. 27-28), pareiškėjos pateiktame žemėlapio kopijoje nesimato jokių buvusių pastatų, statinių, sodų liekanų, kitokių duomenų pareiškėja nepateikė, o TINP direkcija neturi jokių duomenų apie tai, kad Žemės sklype buvo sodyba, ir pagal TINP planavimo schemos (reg. Nr. ( - )) sprendinius minimoje teritorijoje sodybos statyba yra nenumatyta, todėl planuojama veikla (buvusios sodybos atkūrimas) yra negalima.

20Atsiliepime į pareiškimą (b.l. 41-45) TINP nepakeitė savo pozicijos dėl pareiškėjos pareiškimo. Papildomai nurodė, kad TINP direkcija, atlikusi paiešką VĮ Registrų centro duomenų bazėje pagal žemės sklypo kadastrinį numerį, nustatė, jog sodyba dabar yra gretimame, o ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, tiek gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribos yra tikslios ir neginčytinos, nes abu žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Todėl, TINP direkcijos nuomone, dėl objektyvių veiksnių (praėjusio laiko, duomenų, informacijos pobūdžio, patikimumo, jų tikslumo, išsamumo ir pan.) įtakos galima situacija, jog pareiškėja siekia įrodyti sodybos buvimo faktą ir ją atkurti, nors ši sodyba egzistavo ir šiuo metu yra pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype. Savo šiuos argumentus TINP grindė prie atsiliepimo pateiktais duomenimis iš VĮ Registrų centro duomenų bazės (b.l. 47).

21Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja įrodinėja tą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, o TINP direkcija neigia sodybos buvimo faktą Žemės sklypo pietrytinėje dalyje, tačiau apie įrodinėjamą dalį (Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje) neužsimena. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. J. V. atliktame tyrime (b.l. 20) nurodyta, kad preiškėjos Žemės sklypo riba ties 10-14 taškais pietryčiuose ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus TINP prie atsiliepimo pateiktus duomenis iš VĮ Registrų centro duomenų bazės (b.l. 47), teismas pripažįsta pagrįstu šį pareiškėjos atstovės argumentą, t.y. kad TINP neigia sodybos buvimo faktą Žemės sklypo pietrytinėje dalyje.

22Tačiau iš kadastrinių matavimų bylos kopijoje esančio plano (b.l. 11), sugretinus jį su pareiškėjos Žemės sklypo planu, parengtu 2007-07-04 UAB „Kiprėgelis“ (b.l. 16), matyti, kad sutartiniais ženklais Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje yra pažymėtas sodas (medžiai), kuris yra dabar pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype, bet jame jis nesibaigia, o tęsiasi ir už kelio, t.y. jau ne pareiškėjos Žemės sklype, kas taip pat duoda pagrindą manyti, kad sodyba su gyvenamuoju namu buvo ne pareiškėjai šiuo metu priklausančiame Žemės sklype, kas netiesiogiai patvirtinama ir dr. J. V. atliktu tyrimu, kuriame pateiktame topografiniame žemėlapyje (1, 2 pav.) (b.l. 19) matyti, kad ties juodu keturkampiu Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, kuris, pareiškėjos teigimu remiantis minėtu tyrimu, įrodo gyvenamojo namo, o tuo pačiu – ir sodybos, buvimo faktą pareiškėjos Žemės sklype, matyti topografiniais ženklais pažymėti statiniai, esantys kitoje kelio pusėje ir jau kitame, ne pareiškėjai priklausančiame, žemės sklype.

23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjui atitekus tai žemės sklypo daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 3K-3-259/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-268/2009).

24Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

25Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jos ir jos atstovės teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, suinteresuoto atstovo NŽT prie ŽŪM teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, liudytojos M. P. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat dr. J. V. atliktą tyrimą ir paaiškinimus (b.l. 17-24), jo parengtus ištyrus 1934-1935 m. topografinį žemėlapį ir pareiškėjos Žemės sklypo planus, ir iš Vilniaus apskrities archyvo gautų archyvinių dokumentų, kuriuose yra nurodyta, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas P. (P.) L. ūkyje buvo pastatyti 1946 m. (o ne 1934-1935 m.), o taip pat J. V. 2013-10-15 teismo posėdyje duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad nustatė, jog pareiškėjos Žemės sklype dviejose vietose buvo statiniai ar statinių kompleksai, vienoje vietoje – Žemės sklypo vakarinėje dalyje – su 98 proc. tikimybe, kitoje – pietrytinėje dalyje – su 50 proc. tikimybe, bet jis negali patvirtinti, kad pareiškėjos Žemės sklype buvo gyvenamasis namas, daro išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių sodybos su gyvenamuoju namu pareiškėjos Žemės sklype buvimą.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį sodybos buvimo jos Žemės sklype faktą, todėl pareiškimas netenkintinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

27Iš pareiškėjos priteistina 38,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 58 str., 96 str. 1 d., 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 279 str., 444-448 str., teismas

Nutarė

29pareiškimą atmesti.

30Priteisti iš pareiškėjos Z. M. 38 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant... 2. pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai... 3. Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad jai... 4. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko visus savo... 5. Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į... 6. Suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas į... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Liudytoju apklaustas J. V. (teismas pažymi, kad J. V., nagrinėjant bylą iš... 9. Liudytoja M. P. 2013-10-15 teismo posėdyje parodė, kad jos žemės sklypas... 10. Pareiškimas atmestinas.... 11. Iš 2013-03-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad... 12. Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4, 5 p. numatyta, kad... 13. Pagal 2003-11-21 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-436... 14. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-03-26 įsakymo Nr. D1-120... 15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sodybos buvimo... 16. Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto... 17. Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti taip pat pateikė teismui jos iš... 18. Įvertinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad dr. J. V. tyrima, atliktame... 19. Pareiškėja kreipėsi į TINP, prašydama išduoti specialiuosius saugomos... 20. Atsiliepime į pareiškimą (b.l. 41-45) TINP nepakeitė savo pozicijos dėl... 21. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja... 22. Tačiau iš kadastrinių matavimų bylos kopijoje esančio plano (b.l. 11),... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką,... 24. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – pareiškėjos... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo... 27. Iš pareiškėjos priteistina 38,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 58 str., 96 str. 1 d., 259... 29. pareiškimą atmesti.... 30. Priteisti iš pareiškėjos Z. M. 38 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...