Byla e2A-1670-254/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. Š

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Sakla“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Sakla“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. Š..

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo išmokėjus draudimo išmoką.
    2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 458,03 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2014-10-10 trečiajam asmeniui naudojantis atsakovės teikiamomis automobilio plovimo paslaugomis, buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis automobilis AUDI – padaryti variklio gaubto ir grotelių pažeidimai. 2015-04-14 tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta taikos sutartis dėl šio įvykio, pagal kurią atsakovė atlygino žalos dalį (90 Eur). Ieškovės nuomone, taikos sutarties sudarymas patvirtina, kad atsakovė savo kaltę pripažino. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, kuria atlygino 458,03 Eur nuostolių sumą dėl 2014-10-10 įvykio metu kilusios žalos, todėl subrogacijos tvarka reiškia reikalavimą atsakovei, kaip už žalą atsakingam asmeniui.
    3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad nėra kaltės jos veiksmuose, paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, taikos sutarties sudarymas negali būti laikomas kaltės pripažinimu. Ieškovė draudimo išmokos mokėjimo pažymoje nurodė, kad įvykio pobūdis yra nelaimingi įvykiai, todėl subrogacija negalima Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei 458,03 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 148,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Teismas byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų pagrindu nusprendė, kad atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo įrodyta. Ieškovė išmokėjusi 458,03 Eur draudimo išmoką įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Kaip atsakovės žalos padarymo fakto ir savo neteisėtų veiksmų pripažinimą teismas vertino taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. e2-3973-454/2015. Pažymėta, kad juridinio asmens vadovas, būdamas informuotas apie esamus automobilio pažeidimus, prieš suteikiant paslaugas, turėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, t. y. duoti nurodymus atitinkamiems darbuotojams, jog matomi pažeidimai būtų užfiksuoti (surašytas aktas, nufotografuota) ar paslaugą teikti atsisakyta, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių mažesnį padarytos žalos dydį. Žalos fakto nepaneigia ir tai, kad trečiasis asmuo techninės apžiūros – defektų akte pasirašė draudikų rekvizitų vietoje. Teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu laikyti aktą negaliojančiu, nes aktą surašė ir taip pat pasirašė remontą atlikusi įmonė UAB „Arsaulitus“.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas sistemiškai nevertino liudytojų parodymų viseto, kuris įrodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismo sprendime nepagrįstai remtasi tik viena aplinkybe – taikos sutartimi tarp trečiojo asmens ir atsakovės.
      2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad įmonės direktorius informavo – įspėjo trečiąjį asmenį, jog transporto priemonė yra blogai nudažyta. Savininkas atsakė, kad apie tai žinąs ir neprieštaravo automobilio plovimui. Direktorius darbuotojams leido pradėti plovimo darbus. Liudytoja A. O. apklausoje, be kita ko, patvirtino, kad matė, kaip buvo atliekami plovimo darbai, patvirtino, jog darbuotojai viską atliko tvarkingai, taip kaip ir priklauso. Trečiasis asmuo konsultavosi su Z. J., kuris šalia atsakovės esančių patalpų užsiima automobilių dažymu. Šis asmuo teismui patvirtino iš automobilio savininko sužinotą aplinkybę apie automobilio iki plovimo buvusį defektą — nekokybišką Audi Q5, valst. Nr. ( - ), dažymą, atsilupusį laką nuo automobilio grotelių. Dėl defekto, galimo jo taisymo, liudytojas yra kalbėjęsis su trečiuoju asmeniu iki plovimo ir po plovimo, jį konsultavęs. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nesiremia Z. J. parodymais.
      3. Teismas nevertino trečiojo asmens elgesio – duoto sutikimo plauti automobilį, kurio grotelių lakas jau buvo pažeistas, atsilupęs.
      4. Trečiojo asmens automobilio pirmoji registracijos vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Lietuvos Respublikoje transporto priemonė įregistruota tik 2013 m. Transporto priemonė turėjo defektą, dėl ko buvo padengta ne originaliu lako sluoksniu. Trečiasis asmuo viename teismo posėdyje patvirtino, kad transporto priemonė buvo daužta, nors kitame teismo posėdyje savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad automobilis buvo atgabentas su sugedusiu varikliu. Parodymų prieštaringumo teismas nevertino.
      5. Pažeidimai negalėjo atsirasti plovimo metu. Šią aplinkybę patvirtina Audi techninį aptarnavimą atliekančios įmonės UAB „Moller Auto“ pateiktas raštas, kuriame patvirtinama, kad Audi automobiliai gali būti plaunami aukšto slėgio plovimo įranga. Akivaizdu, kad originalus, nepažeistas automobilio lako sluoksnis negalėtų būti pažeistas, sugadintas profesionalioje plovykloje, kurioje darbai atliekami rankiniu būdu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą.
      6. Teismas nevertino UAB „Moller Auto“ rašytinio įrodymo apie ginčo automobilio techninės priežiūros istoriją, kuriame atsispindi taisymas naudojant dažus 2011 m. Dėl šios aplinkybės yra pagrindas įtarti, kad tikėtinai grotelės, automobilio priekinė dalis buvo pažeista.
      7. 2016-05-10 Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro raštas Nr. 16/06 paneigia priežastinį ryšį tarp automobilio plovimo ir trečiojo asmens nurodytų sužalojimų. Autoekspertai atmetė galimybę, kad plaunant automobilį gali būti pažeista detalių dažų ar lako danga, o dėl grotelių nurodė, kad jos originalios yra liejamos, o ne dažomos ir lakuojamos. Remiantis šiuo raštu galima daryti išvadą, kad automobilio grotelės iki plovimo buvo remontuotos, neoriginalios.
      8. Atkreiptinas dėmesys, kad tik praėjus dešimčiai dienų po automobilio plovimo 2014 m. spalio 20 d. trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę dėl variklio gaubto ir grotelių pažeidimų. Taigi, apie draudimį įvykį draudikui pranešta pažeidus sutartyje nustatytą terminą. Draudikas, pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 12.12 punktą, turėjo teisėtą pagrindą neišmokėti draudimo išmokos. Tai, kad draudikas nepasinaudojo savo teisėmis, išmokėjo netinkamo dydžio išmoką ir nepagrįstai išdidino reikalavimo sumą, negali sukelti neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Be to, trečiasis asmuo transporto priemonę apžiūrai pateikė papildomai su variklio gaubto dažų sluoksnio pažeidimu, ko prieš plovimą atsakovės darbuotojai nepastebėjo.
      9. Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktą pasirašė tik autoserviso UAB „Arsaulitus“ atstovas ir trečiasis asmuo. Šio draudiko dokumento, kuriame buvo užfiksuoti transporto priemonės defektai, nepasirašė draudikas. Be to, dokumente taip pat yra pažymėta, jog šis aktas ar remonto sąmatos derinimas nesuteikia pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju. Toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu draudiminio įvykio techniniu apžiūros – defektų aktu, pagal kurį būtų išmokama draudimo išmoka. Taigi, draudikas draudimo išmokos mokėjimo pažymoje nurodė, kad įvykio pobūdis yra nelaimingas įvykis, tuo pačiu uždedant žymą, kad regresas nenumatomas. Ieškovė pripažino dublike, kad draudiminio įvykio išmokėjimo dokumente yra klaida — neteisingai nurodytas įvykio pobūdis. Pažymėtina, kad klaidinga yra visa draudimo išmokos mokėjimo procedūra. Tiek įvykio fiksavimo, tiek išmokos mokėjimo dokumentai ir pats išmokos mokėjimo būdas yra kaip nelaimingo atsitikimo, už kurį regresas negali būti taikomas, fiksavimo dokumentai.
      10. Pažymėtina, kad draudimo taisyklėse taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad esant kaltininkui, išskaita draudimo išmokai nėra taikoma. Draudiko taikyta išskaita tik patvirtina, jog šiuo atveju draudiminis įvykis yra be kaltininko. Šių aplinkybių teismas sprendime neaptarė.
      11. Remontą atlikusi įmonė UAB „Arsaulitus“ iš ieškovės 2014-12-03 gavo draudimo išmoką 1 581,49 Lt (458,03 Eur). Trečiasis asmuo papildomai už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti išskaitą 308,17 Lt (89,25 Eur). Siekdamas išvengti bet kokios priemokos, trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, įvertinusi bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas, nepatogumus, norėdama išvengti dalykinės reputacijos pablogėjimo bei išsaugoti nuolatinį klientą, nusprendė byloje sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje e2-3973-454/2015, pagal kurią įsipareigojo trečiajam asmeniui sumokėti 90 Eur. Esminė priežastis, kodėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo yra taikos sutarties sudarymas civilinėje byloje e2-3973-454/2015. Tačiau teismas nevertino taikos sutarties 8 p., kuriame šalys pripažino, jog jokių pretenzijų dėl byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų ateityje neturės. Taigi, sprendžiant, kad ši sutartis yra Atsakovės kaltės pripažinimas, teismas turėjo įvertinti, kad atitinkamai ir reikalavimas dėl pakartotinio žalos priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas neįvertino rašytinio įrodymo – elektroninio susirašinėjimo su tuo metu atstovavusia advokate E. L. dėl taikos sutarties sudarymo, kuris patvirtino, kad taikos sutartis sudaroma be kaltės pripažinimo, o dėl kitų motyvų.
      12. Pagal draudimo taisyklių 12.11.1 p. draudimo išmoka negali būti mokama, jeigu draudėjas atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už žalą arba šios teisės draudikui nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės. Taigi, trečiasis asmuo taikos sutartimi pripažino, kad žala jam yra atlyginta ir su ja susijusių reikalavimų nebeturi ir ateityje neturės, todėl pretenzijų, susijusių su tokiu reikalavimu daugiau ieškovė nebegali kelti.
      13. Trečiasis asmuo, pranešdamas draudikui apie draudiminį įvykį, nenurodė kaltininko, nes, jeigu būtų nurodęs, būtų išvengęs išskaitos. Jei tokia informacija buvo nuslėpta nuo ieškovės – reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti nukreiptas į trečiąjį asmenį. Jei informacija apie įvykio kaltininką buvo žinoma draudikui, ieškovės veiksmai atsakovės atžvilgiu vertintini kaip nesąžiningumas, siekiant nepagrįstai įgyti turtinės naudos.
      14. Teismas turėjo patikrinti ar ieškovės išmokėtas žalos dydis yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas nebendradarbiavo, rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio, buvo pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti, kai nuostoliai neįrodyti.
    2. Apeliantė taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė išsamiau ir teisingiau išspręsti bylą, betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Nurodoma, kad teisme nebuvo nustatytos esminę reikšmę byloje turinčios aplinkybės – ginčo automobilio Audi Q5, valst. Nr. ( - ), ankstesnis savininkas, bei negauti automobilio transportavimo iš JAV, įsigijimo ir įregistravimo Lietuvos Respublikoje dokumentai. Pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens parodymai buvo prieštaringi: iš pradžių transporto priemonės pardavėjas nurodytas kaip fizinis asmuo, vėliau kaip juridinis, po to esą išvis šios aplinkybės trečiasis asmuo neprisiminė, o automobilio defektas – išorės pažeidimai, daužtumas vėliau tapo tik variklio gedimu. Aukščiau nurodytų įrodymų vertinimas patikrintų trečiojo asmens parodymų patikimumą.
    3. Apeliantė prašo išreikalauti iš VĮ „Regitra“ transporto priemonės Audi Q5, valst. Nr. ( - ), registruotos E. S. vardu, pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; transporto priemonės Audi Q5, valst. Nr. ( - ), VIN: ( - ), registracijos Lietuvos Respublikoje dokumentus, prijungti 2016-05-10 Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro raštą Nr. 16/06. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl duomenų iš VĮ „Regitra“ išreikalavimo atmetė, todėl atsakovė neturėjo galimybės savo pozicijos pagrįsti rašytiniais įrodymais apie automobilio techninę būklę, pažeidimus, defektus. VĮ „Regitra“ tokius duomenis atsisakė teikti trečiajam asmeniui, nurodant, kad tokius duomenis gali pateikti tik teisėsaugos institucijos. Prašomą prijungti 2016-05-10 Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro raštą Nr. 16/06 atsakovė gavo po teismo sprendimo priėmimo, todėl galimybė pateikti įrodymą atsirado po sprendimo priėmimo.
    4. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovės nurodyti liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Pirma, trečiojo asmens parodymais, automobilį plovė du jauni vaikinai, kuriuos trečiasis asmuo matė pirmą kartą. Jokia mergina automobilio AUDI neplovė ir šalia plovimo metu nedalyvavo. Trečiasis asmuo matė moterį tuo metu valiusią kitą transporto priemonę. Antra, trečiasis asmuo patikino, kad iki automobilio plovimo dėl grotelių dangos pastarasis su liudytoju Z. J. nesikonsultavo ir kalbos apie groteles nebuvo. Trečiasis asmuo su Z. J. prieš automobilio plovimą teiravosi visiškai kitų dalykų, susijusių su kitų automobilio detalių dažymu. Z. J. pasirodė tik tada, kai automobiliui jau buvo padaryta žala, t. y. kartu su direktoriumi dalyvavo automobilio apžiūroje. Trečia, atsakovas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių A. O. ir Z. J. parodymus: nepateikta automobilio defektų akto prieš plovimo procedūra; nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo buvo informuotas apie defektus; nepateikta įrodymų dėl trečiojo asmens duoto sutikimo plauti automobilį; nepagrįsta ir liudytojo Z. J. informacija, neva pastarajam buvo atskleisti išankstiniai automobilio grotelių defektai. Be to, liudytojos A. O. parodymai nėra patikimi, nes ji nėra specialistė, todėl negali daryti išvadas apie automobilių būklę. Dėl to, teismas teisingai konstatavo, kad plovimo paslaugos teikimas, esant išankstiniams transporto priemonės defektams, nesustabdžius ar tinkamai neįforminus automobilio pažeidimus iki paslaugos teikimo, sudaro prielaidas atsakyti už šio veiksmo pasekmes.
      2. Atsakovės argumentai, jog AUDI buvo daužta ir tai patvirtino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, yra absoliučiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Nei apie buvusius automobilio AUDI defektus iki jo įsigijimo Lietuvoje, nei apie automobilio defektus po 2013 metų jokių duomenų byloje nėra. Trečiojo asmens patvirtinimas, jog automobilis turėjo variklio gedimą, taip pat buvo paremtas subjektyvia informacija, kurios trečiasis asmuo nežinojo, nes automobilį pirko tvarkingą, be jokių defektų.
      3. Atsakovo spėjimai, jog AUDI serviso raštas apie ginčo automobilio istoriją patvirtina, kad 2011 m. transporto priemonei buvo atliekami remonto darbai naudojant dažus, todėl tuo metu galėjo būti dažomos ir automobilio grotelės, yra visiškai nepagrįsti, nes nėra duomenų dėl kokių priežasčių, kas ir kaip kokybiškai transporto priemonę remontavo.
      4. Atsakovė nurodė, kad UAB „Moller Auto“ rašte be kita ko, pažymėta, jog naudojant aukšto spaudimo įrangą reikia laikytis visų atsargumo priemonių, nenaudoti automobilio plovimui agresyvias, galinčias pažeisti automobilio išorę, chemines medžiagas ir t. t. Ieškovės nuomone, minėti nurodymai patvirtina, jog nepaisant to, kad automobilį leista plauti aukštu slėgiu, turi būti laikomasi visų saugumo reikalavimų, kurių nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nebuvo paisyta, dėl to automobiliui AUDI padaryta žala.
      5. 2016-05-10 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro raštas yra bendro pobūdžio ir neatspindi išsamesnių automobilio charakteristikų ir komplektacijų. Šios rūšies automobiliai Audi Q5 gali būti amerikietiškos ir europinės komplektacijos. EU komplektacijos automobilių radiatoriaus grotelės dažniausiai būna matinės. Savo ruožtu JAV modelių – blizgios. Galimi ir kiti gamykliniai radiatoriaus grotelių variantai. Nagrinėjamu atveju automobilio AUDI radiatoriaus grotelės buvo blizgios, atitinkamai padengtos blizgiu viršutiniu sluoksniu, kuris ir buvo pažeistas. Šias aplinkybes patvirtina 2016-05-24 UAB „Autojuta“ raštas, kuriame nurodyta, kad aptariamam automobiliui AUDI pagal komplektaciją priklauso radiatoriaus grotelės, kurių kodas ( - ). Kitame dokumente, ETKA užsakymo formoje, nurodyta, jog ginčo automobilio AUDI radiatoriaus grotelės (tuo pačiu kodu) yra juodos – blizgios. Galiausiai, 2014-10-28 draudiko atstovo UAB „Arsaulitus“ remonto sąmatoje (2 psl.) taip pat nurodytos keistinos radiatoriaus grotelės, identifikuotos tuo pačiu kodu. Pažymėtina, jog atsakovės parodymai yra prieštaringi. Liudytoja A. O. apžiūrėjo automobilį ir pamatė nusilupusį laką, vadinasi pripažino, kad grotelės turėjo viršutinį dangos sluoksnį. Iš to išplaukia, jog 2016-05-10 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro raštas yra netikslus ir nedetalus, todėl aptariamam ginčui įtakos neturi.
      6. Tai, kad transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas nebuvo pasirašytas draudiko, įvykio aplinkybėms ir apgadinimams nustatyti įtakos neturi. Esminis dalykas, jog aktą sudarė ir pasirašė kompetentingas specialistas – draudiko atstovas turto vertinimo klausimais, UAB „Arsaulitus“ atstovas, todėl jame pateikta informacija atitinka tikrovę, o draudiko parašo nebuvimas nedaro šio dokumento negaliojančio. Dokumentas patvirtina ne draudimo išmokos išmokėjimo faktą, o automobilio apgadinimus, pagal kuriuos jau draudikas sprendžia, ar išmokėti draudimo išmoką, ar ne.
      7. Nesavalaikis pranešimas apie įvykį (kelių dienų vėlavimas) draudikui neturėjo įtakos išmokėti draudimo išmoką. Draudėjas nurodė, jog iškarto po paslaugos suteikimo bei pastebėto turto sugadinimo buvo kreiptasi į nukentėjusiojo draudimo brokerį dėl padarytos žalos konstatavimo bei užregistravimo. Brokerio nurodymu iškart buvo kreiptasi ir į atsakingus plovyklos darbuotojus. Kai pastarieji atsisakė atlyginti patirtus nuostolius, trečiasis asmuo kreipėsi į servisą UAB „Arsaulitus“ žalos dydžiui įvertinti, siekiant pranešti apie įvykį draudikui, tačiau į servisą pavyko užsirašyti ne iškart, todėl pranešimas apie įvykį buvo uždelstas.
      8. Ieškovė pabrėžia, kad draudimo išmokos mokėjimo pažyma yra tik vidinis preliminarus draudiko žalos administravimo dokumentas, kuris draudiko nėra pasirašytas. Šis dokumentas nelaikytinas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu draudimo išmokos išmokėjimo faktą. Padarytą žalą ir jos atlyginimo aplinkybes patvirtina 2014-10-29 PVM sąskaita – faktūra Nr. 6575, 2014-10-29 prašymas, 2014-11-20 pranešimas dėl žalos atlyginimo bei 2014-12-03 vietinio mokėjimo nurodymas. Todėl draudiko atstovo įrašas draudimo išmokos mokėjimo pažymoje, kad įvykio pobūdis yra nelaimingas įvykis bei žymą – regresas nenumatomas, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi.
      9. Ieškovė, pritardama teismo motyvams, pabrėžia, kad atsakovo elgesys sudarant taikos sutartį vertinamas būtent kaip žalos padarymo fakto ir savo neteisėtų veiksmų pripažinimas, nes priešingu atveju, atsakovui iš esmės nesutinkant su pareikštu ieškiniu ir nepripažįstant savo civilinės atsakomybės, taikos sutarties sudarymas būtų neįmanomas.
      10. Atsakovė, pati sau prieštaraudama, vadovaujasi taikos sutarties 8 punktu ir nurodo, kad šalys pripažino, jog jokių pretenzijų dėl byloje pareikštų ir su ja susijusių reikalavimų ateityje neturės. Remdamasis šia nuostata, atsakovė dar kartą patvirtina, jog taikos sutartis, pagal kurią atlyginta dalis žalos, parodo atsakovės kaltę dėl netinkamų plovimo paslaugų teikimo.
      11. Be to, atsakovės argumentai dėl naujų pretenzijų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, yra nepagrįsti, nes taikos sutartis sudaryta ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp atsakovės ir trečiojo asmens, todėl santykiams tarp ieškovo ir atsakovo įtakos neturi.
    5. Ieškovė prašo prijungti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad automobilio AUDI radiatoriaus grotelės buvo originalios ir kad jos buvo padengtos specialiu gamykliniu blizgiu sluoksniu. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus.
    6. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pakartojami ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl žodinio proceso tvarkos apeliaciniame procese

    1. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-539/2013).
    2. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad yra būtinybė rinkti naujus įrodymus apie ankstesnius automobilio savininkus, automobilio turėtus defektus, dar kartą išklausyti trečiąjį asmenį ir iš naujo įvertinti jo paaiškinimus. Teismas sprendžia, kad šiuo prašymu apeliantė siekia, jog byla būtų nagrinėjama iš naujo, suteikiant jai galimybę teikti naujus įrodymus, kurių ji nepateikė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, iš naujo tirti ir vertinti aplinkybes, su kurių vertinimu ji nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-507/2007). Nagrinėjamu atveju šią paskirtį apeliacinės instancijos teismas gali įgyvendinti, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka ir taip užkirsti kelią procesui vilkinti bei pažymi, kad faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu jis gali padaryti kitokias išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas, tačiau tokios išvados turi būti pagrįstos ir atitikti bylos aplinkybes.

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

    1. Abi šalys prašo priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė prašo priimti 2016-05-10 Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro raštą Nr. 16/06, kuriuo ji nori pagrįsti savo argumentus dėl radiatoriaus grotelių pažeidimų priežasties, o ieškovė, atsikirsdama į šį įrodymą, prašo priimti 2016-05-24 UAB „Autojuta“ raštą, kuriame nurodyta automobilio AUDI radiatoriaus grotelių komplektacija. Teismas sprendžia, kad atsakovė šį įrodymą turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jis susijęs su jos atsikirtimo į ieškinį pozicija, o ieškovei teikti naują įrodymą iškilo būtinybė, gavus apeliantės apeliacinį skundą. Kadangi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, o ieškovė pateikė paaiškinimus dėl apeliantės naujo įrodymo ir juos pagrindžiančius duomenis, tai apeliacinės instancijos teismas tenkina abiejų šalių prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Teismas priima 2016-05-10 Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro raštą Nr. 16/06 ir 2016-05-24 UAB „Autojuta“ raštą, kaip turinčius įrodomąją vertę nagrinėjamojoje byloje, nes atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, šiuo atveju būtų nepateisinamas teisingumo požiūriu.
    1. Netenkindamas apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teismas jau pasisakė, kad, jo manymu, šiuo prašymu apeliantė siekia, jog byla būtų nagrinėjama iš naujo, suteikiant jai galimybę teikti naujus įrodymus, kurių ji nepateikė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Ieškovė prašymą dėl įrodymų, kuriuos prašo išreikalauti apeliacinės instancijos teismo, pateikė 2016 m. kovo 21 d. teismo posėdyje po įrodymų tyrimo, todėl teismas turėjo teisę jų nepriimti, nes tokio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs sprendimo byloje priėmimą (CPK 251 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė siekia rinkti įrodymus, kad patvirtintį savo prielaidas apie tai, jog automobilis galėjo būti sugadintas ankstesnio savininko, o ne objektyviai egzistuojančią aplinkybę. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl duomenų apie ankstesnius automobilio Audi Q5, valst. Nr. ( - ) savininkus surinkimo, jo transportavimo iš JAV, įsigijimo ir įregistravimo Lietuvos Respublikoje dokumentų išreikalavimo. Be to, byloje yra duomenys apie automobilio įregistravimą trečiojo asmens vardu.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
    1. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus subrogacijos tvarka reiškia, išmokėjusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už jam padarytą žalą, atsakovei 2014 m. spalio 10 d. teikiant ieškovui automobilio plovimo paslaugas. Apeliantė mano, kad ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į kaltąjį dėl įvykio asmenį, nes draudimo išmoka trečiajam asmeniui neturėjo būti mokama visai, nes jis praleido 3 darbo dienų terminą apie įvykį pranešti draudikui. Sutiktina su apeliante, kad įvykio metu galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklės (toliau Taisyklės) Nr. 049 , patvirtintos UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 1 (įsigaliojo nuo 2013 m. vasario 1 d. ), kurių 9.1.2 punkte nurodyta, jog draudėjas turi pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti apie įvykį draudikui.
    1. Byloje tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo paaiškino, kad dar iki 2014 m. spalio 20 d. užpildytos raštu Pranešimo apie įvykį formos Nr. 2.1.2, apie įvykį draudikui buvo žinoma, nes apie jį trečiasis asmuo buvo pranešęs Taisyklėse nustatytu terminu telefonu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 3.1 punkte ir 9.1.2 punkte būtent tokia pranešimo tvarka ir buvo numatyta - pranešti apie draudiminį įvykį telefonu. Todėl pranešimo apie įvykį faktą sieti su paminėtos formos pagal priedą Nr. 2.1.2 užpildymu būtų neteisinga.
    1. Apeliantė nurodo, kad ieškovės pateiktoje Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje yra nurodyta, jog „Nenumatomas regresas“, įvykio pobūdis - nelaimingi atsitikimai bei taikyta 200 Lt išskaita. Apeliantės vertinimu, šios pažymos duomenys patvirtina, kad ieškovė pati sprendė, jog subrogacija yra negalima. Pažymėtina, kad Taisyklėse yra tik viena nuostata, reglamentuojanti subrogaciją, tai numatyta 9.4.2 punkte. Jame nurodyta, kad subrogacija netaikoma vairuotojo ir keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju. Nelaimingo atsitikimo sąvoka taip pat susijusi tik su avarija, pakenkusia apdraustojo sveikatai arba buvusia jo neįgalumo, darbingumo netekimo ar mirties priežastimi. Nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis susijęs su transporto priemonės sugadinimu, todėl apeliantės akcentuojamas įrašas apie nelaimingą atsitikimą byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti.
    1. Pagal Taisyklių 1.5 punktą - besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria draudžiamojo įvykio atveju mažinama mokėtina draudimo išmoka. Taisyklių 7 punkto lentelės yra nuostatos dėl išskaitos netaikymo, kuomet yra pripažintas įvykio kaltininkas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, ir mes įgyjame į jį atgręžtinio reikalavimo teisę. Sutiktina su apeliante, kad išskaita šiuo atveju buvo pritaikyta. Ieškovė dublike nurodė, kad kaltininkas galutinai jai paaiškėjo tik tuomet, kai buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3973-454/2015 pagal trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Ši byla buvo iškelta pagal trečiojo asmens ieškinį, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovės 330, 89 Lt žalos atlyginimą, t.y. priteisti sumą, kurią turėjo primokėti UAB „Arsaulitus“, nes ieškovės draudimo išmokos nepakako visoms automobilio remonto išlaidoms apmokėti.
    1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovė, 2014 m. lapkričio 20 d. rengdama Draudimo išmokos mokėjimo pažymą, buvo tikra dėl atsakovės kaltės, kuomet ji atsisakė pasirašyti trečiojo asmens 2010 m. spalio 10 d. Turto sugadinimo aktą ir iš vis neigė, kad tas aktas jai buvo teikiamas. Todėl visiškai logiškas ieškovės paaiškinimas apie tai, kad kaltininkas jai galutinai paaiškėjo tik po 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsakovė įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui žalą, o apeliantės nurodoma pažyma, kurią ieškovė laiko vidiniu dokumenru, buvo parengta 2014 m. lapkričio 20 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Draudimo išmokos pažyma yra standartinės formos, t.t. su jos tvirtinimo grifu, kuris nebuvo užpildytas ir žyma „Nenumatomas regresas“, prie kurio taip pat yra prierašas būtent apie atsakovę, t.y. nurodyti jos duomenys – pavadinimas ir adresas. Kadangi CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtina, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tai padaryti/nepadaryti įrašai, pildant nurodytą formą, negali pakeisti tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių, kad trečiajam asmeniui išmokėta 1581,49 Eur draudimo išmoka nuostoliams atlyginti dėl 2014-10-10 įvykusio draudiminio įvykio atsakovės UAB „Sakla“ automašinų plovykloje, kurio metu buvo apgadintas draudėjo automobilis „AUDI Q5“. Tai, kad ieškovė atlygino žalą trečiajam asmeniui ir jos dydį patvirtina 2014-10-29 PVM sąskaita – faktūra Nr. 6575, 2014-10-29 prašymas, 2014-11-20 pranešimas dėl žalos atlyginimo bei 2014-12-03 vietinio mokėjimo nurodymas.
    1. Apeliantė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3973-454/2015 sudarytos ir teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 8 punkte nurodyta nuostata, kad šalys pareiškia, jog viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų, daro ieškovės reikalavimą dėl pakartotinio žalos priteisimo negalimu. Pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 8 punkte nurodyta nuostata yra susijusi su taikos sutarties šalių susitarimu dėl byloje pareikštų bei su ja (byla) susijusių reikalavimų. Paminėtoje civilinėje byloje trečiasis asmuo pareiškė ieškinį dėl žalos iš delikto atlyginimo, dėl nuostolių dalies, kurių nepadengė jo draudiko išmokėta draudimo išmoka, todėl ieškovei tai nėra kliūtis nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių subrogacijos tvarka ir toks jos reikalavimas yra netapatus trečiojo asmens pareikštam reikalavimui atsakovui, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmetami.
    1. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo trečiajam asmeniui nesant tam teisinio pagrindo ją mokėti, ar esant pagrindui ją sumažinti. Todėl jos argumentai dėl to, kad draudikas neteko teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalą asmens atmetami (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

8Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo

    1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino liudytojos A. O. parodymus, o dėl Z. J. parodymų visai nepasisakė. Pripažintina, kad teismo sprendime nėra argumentų, kodėl buvo atmesti liudytojo Z. J. parodymai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau šis procesinės teisės pažeidimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teismo, negražinant bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
    2. 2016 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. O. parodė, kad pastebėjo trečiojo asmens automobilio grotelių pažeidimą – nusilupusį laką iki automobilio plovimo, apie tai pranešė direktoriui, o šis jai nurodė, kad automobilio savininkas apie pažeidimus žino ir leidžia plauti automobilį. Taip pat parodė, kad nematė, jog direktorius būtų kalbėjęsis su trečiuoju asmeniu. Liudytoja liudijo, kad po plovimo trečiasis asmuo išvažiavo. Tačiau liudytojas Z. J. parodė, jog trečiasis asmuo po automobilio plovimo sustojo kieme ir teiravosi jo, kodėl po plovimo nusilupo automobilio grotelės. Liudytojas jam išdėstė savo nuomonę ir nurodė, kad nusilupa dažytos grotelės. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, trečiasis asmuo šiam liudytojui nenurodė, kad jo automobilio grotelės buvo dažytos ar neoriginalios.
    3. Ypač svarbu pažymėti, kad liudytojas Z. J. parodė, jog po pokalbio su trečiuoju asmeniu, kalbėjo su atsakovės direktoriumi, o šis jam pasakė, kad „įvyko bėda“, nusilupo automobilio grotelės. Triplike nurodyta, kad liudytojai A. O. pranešus direktoriui apie turimus automobilio pažeidimus, direktorius perspėjo trečiąjį asmenį ir šis atsakė, kad jis žinąs apie prastai nudažytą automobilį ir leido jį plauti. Taigi, įmonės darbuotojos parodymai ir vadovo paaiškinimai dėl trečiojo asmens įspėjimo apie automobilio pažeidimus iki plovimo nesutampa. Trečiasis asmuo paaiškino, kad liudytoja A. O. neapžiūrėjo jo automobilio, tik praėjo pro jį pasiimti valymo priemonių, nes valė kitą automobilį. Apie pažeidimus jam niekas nepranešė, direktorius jo sutikimo plauti automobilį su pažeidimais neklausė ir jis sutikimo jam nedavė, trečiasis asmuo pažeidimus pastebėjo tik po plovimo.
    4. Vertinant liudytojų A. O., Z. J. parodymus, trečiojo asmens paaiškinimus ir toliau sekusius trečiojo asmens ir atsakovės veiksmus dėl žalos atlyginimo, daroma logiška išvada, kad automobilio pažeidimai atsirado atsakovės darbuotojams plaunant automobilį ir atsakovei apie įvykį tapo žinoma iš karto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, teikdama paslaugas klientui, nebuvo apdairi ir rūpestinga. Tai pasakytina ne tik todėl, kad neužfiksavo automobilio pažeidimų, jeigu pagal jos nurodymą tokie pažeidimai buvo, tačiau ir nesiėmė veiksmų savo versijai, jog jai teikiant automobilio plovimo paslaugas padaryti pažeidimai negalėjo objektyviai įvykti.
    5. Iš prie ieškovės atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą pridėto 2016-05-24 UAB „Autojuta“ rašto matyti, kad aptariamam automobiliui AUDI pagal komplektaciją priklauso radiatoriaus grotelės, kurių kodas ( - ). Kitame dokumente, ETKA užsakymo formoje, nurodyta, jog ginčo automobilio AUDI radiatoriaus grotelės (tuo pačiu kodu) yra juodos – blizgios. Galiausiai, 2014-10-28 draudiko atstovo UAB „Arsaulitus“ remonto sąmatoje (2 psl.) taip pat nurodytos keistinos radiatoriaus grotelės, identifikuotos tuo pačiu kodu. Ieškovė šį raštą pateikė atsikirsdama į apeliantės prie apeliacinio skundo pateikto 2016 m. gegužės 10 d. Kauno Nepriklausomų ekspertų biuro rašto Nr. 16/6 duomenis, kuriame nurodyta, kad originali radiatoriaus apdaila būna iš plastmasės ir chromuota, o šiuo ginčo atveju ir buvo pažeistas blizgus paviršius. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė pateikė teismui tik atsakymą į jos prašymą, iš kurio akivaizdu, kad buvo klausiama apie galimas pasekmes, plaunant automobilį, kurio grotelės būna ne originalios, o dažytos ar lakuotos. Tačiau grotelių dažymo versija yra tik apeliantės pasirinkta gynybinė pozicija byloje, kurios ji leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei byloje, kuri buvo baigta taikos sutartimi, nei šioje byloje (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
    6. Apeliantė apeliaciniame skunde mini 2015 m. sausio 28 d. UAB „Moller Auto“ raštą, kuriame nurodyta, jog Audi automobilius galima plauti aukšto spaudimo įranga, tačiau nepagrįstai necituoja šio rašto duomenų apie tai, kad reikia laikytis visų atsargumo priemonių, nenaudoti automobilių plovimui agresyvių (galinčių pažeisti automobilių išorę) cheminių medžiagų. Šiuo atveju apeliantė net nenurodė, kokias chemines medžiagas automobilio plovimui naudojo, kaip įmonėje reglamentuota jų panaudojimo tvarka ir t.t., kokios priemonės yra numatytos, kad išvengti galimų pažeidimų.
    7. Apeliantės nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-3973-454/2015 buvo nuspręsta užbaigti taikos sutartimi ir ji trečiajam asmeniui įsipareigojo sumokėti 90 Eur ne todėl, kad pripažintų savo kaltę, o todėl, kad išsaugotų gerą reputaciją. Tačiau civilinė byla teisme iškeliama, siekiant apginti pažeistą teisę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Trečiasis asmuo atsakovu nurodė asmenį, kuris pažeidė jo teises ir padarė žalą. Savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d., atsakovei teikiant jam automobilio plovimo paslaugą, jo automobilis buvo apgadintas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovas ieškinį pateikė atsakovei dėl 330,89 Eur žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei sutinka sumažinti ieškinio reikalavimą iki 90 Eur.
    1. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3973-454/2015 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra nuostatų dėl to, kad atsakovė savo kaltės nepripažįsta, o šią sumą įsipareigoja atlyginti kitu, nei nurodyta ieškinyje faktiniu ir teisiniu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė sutiko su tokiu ginčo sprendimo būdu ir taikos sutartis negali būti tik pagrindas bylai nutraukti. Byla galėjo būti nutraukta ir ieškovui atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), jeigu jis būtų nesitikėjęs savo reikalavimų patenkinimo galutiniu teismo sprendimu, tačiau taip neįvyko. Be to, iš ieškinio priedų atsakovei turėjo būti akivaizdu, kad trečiasis asmuo kreipėsi į draudiką, kuris jam atlygino žalą, todėl apeliantė, atstovaujama toje byloje profesionalaus teisininko turėjo suprasti, kad draudikas gali realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka. Todėl apeliantės argumentai dėl pirmiau paminėtos taikos sutarties vertinimo nepaneigė byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo argumentų dėl civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) buvimo.
    1. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino rašytinio įrodymo – elektroninio susirašinėjimo su tuo metu atstovavusia advokate E. L. dėl taikos sutarties sudarymo, kuris patvirtino, kad taikos sutartis sudaroma be kaltės pripažinimo, o dėl kitų motyvų. Tačiau įrodymais laikomi CPK 177 straipsnyje nurodyti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliantės nurodomas elektroninis susirašinėjimas su advokate neatitinka įrodymui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šio susirašinėjimo, procesinės teisės normų nepažeidė.

9Dėl žalos dydžio

    1. Apeliantė apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodė, kad teismas turėjo patikrinti ar ieškovės išmokėtas žalos dydis yra pagrįstas, o draudikui nebendradarbiaujant, teismas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio, todėl buvo pagrindas teismui mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti, kai nuostoliai neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo teismo sprendimą tik pagal tokius apeliantės argumentus, negali jo laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, nes nenustatė jokių prieštaravimų žalos dydį pagrindžiančiuose dokumentuose. Į bylą yra pateikti šie duomenys: pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyti apgadinimai, foto nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktas, UAB „Arsaulitus“ remonto sąmata. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pažeidimai paaiškėjo ne iš karto po paslaugos suteikimo ir, kad apie juos iš kart netapo žinoma atsakovės direktoriui. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl UAB „Arsaulitus“ remonto sąmata yra neteisinga, dalį šios sąmatos išlaidų apeliantė jau yra padengusi, vykdydama įsipareigojimus pagal 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintą jos ir trečiojo asmens taikos sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo reikalavimą, spręsdamas dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl vien tai, kad apeliantės netenkina skundžiamas teismo sprendimas, jį panaikinti nėra pagrindo.

10Dėl bylos baigties

    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
    1. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos 154,88 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip atitinkančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatytus maksimalius dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12apeliacinį skundą atmesti.

13Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Sakla“ (juridinio asmens kodas 300131942) ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 154,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai