Byla 1A-55-898/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistajam R. Č., jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį 6 (šešeriems) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo R. Č. sulaikymo.

3R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.), iš jo išieškota automobilio „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) vertę atitinkanti pinigų suma, 100 Eur (BK 72 str.).

4Iš R. Č. nukentėjusiojo S. K. (S. K.) naudai priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 136,50 Eur valstybės naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

81.

9R. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau –KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2017 m. balandžio 5 d., apie 23.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,79 promilės alkoholio), vairuodamas S. K., gimusio ( - ), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) pažeidė KET 14, 127 ir 129 punktų reikalavimus, važiuodamas Vilniuje, Antakalnio gatvės antra eismo juosta, kryptimi nuo P. Širvio gatvės link Žolyno gatvės, viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-227 (18) konstatuotas automobilio „Audi 80“ greitis – 85 km/val.), Antakalnio–Žolyno g. sankryžoje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio iki iš anksto numatomos kliūties – antroje jo važiavimo krypties eismo juostoje prie sankryžos stovėjusio ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iš vietos pajudėjusio autobuso „Mercedes Benz 405“, valst. Nr. ( - ) priklausančio UAB „Vilniaus viešasis transportas“, vairuojamo A. K., ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) keleivis S. K. bei buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6, 7 dalyse.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

122.

13Apeliaciniu skundu R. Č. prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Skunde pažymi, kad žuvęs S. K. neturėjo teisės duoti savo transporto priemonės neturinčiam teisės vairuoti ir dar neblaiviam asmeniui. S. K., pats būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirūpino savo saugumu – neužsisegė saugos diržo, jam vairuojant stvėrė už vairo, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog R. Č. nuoširdžiai gailisi, taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiojo prašymą skirti švelnesnę bausmę, pats R. Č. po šios avarijos liko invalidas ir vos išgyveno. Teismas nepagrįstai vertino R. Č. ankstesnius teistumus, kurie nėra susiję su šia byla, už ankstesnius nusikaltimus R. Č. bausmę yra atlikęs. R. Č. gailisi, jog sėdo už vairo nepasidomėjęs, ar transporto priemonė techniškai tvarkinga. Po avarijos paaiškėjo, kad automobilis neturėjo techninės apžiūros ir draudimo, automobilyje net nesuveikė oro pagalvės. R. Č. taip pat gailisi dėl to, kad viršijo leistiną greitį, nes neveikė spidometras, be to nebuvo ilgų šviesų. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad R. Č. su mirusiu S. K. yra vienodai kalti šioje baisioje avarijoje.

143.

15Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

16III.

17Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

184.

19Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors pagrindinis prašymas R. Č. skunde yra susijęs su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu (R. Č. prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės laiką), tiek apeliaciniame skunde, tiek apygardos teisme R. Č. taip pat kėlė klausimus dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. dėl automobilio techninės būklės avarijos metu, dėl jo girtumo, dėl keleivio S. K. veiksmų eismo įvykio metu, taip pat dėl automobilio greičio (buvo prašoma išreikalauti duomenis dėl greičio matuoklio šalia įvykio vietos bei apklausti liudytoją dėl R. Č. girtumo). Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje - aptariant ne tik R. Č. paskirtos bausmės rūšį bei jos dydį, bet ir nurodytas aplinkybes, kurios apelianto manymu galėjo turėti reikšmės įvykusiai avarijai.

20Dėl R. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

215.

22Apeliaciniame skunde kaltę dėl eismo įvykio bandoma perkelti įvykio metu žuvusiam S. K., nurodoma, jog S. K. stvėrė už vairo, dėl ko neva ir įvyko eismo įvykis. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. Č. parodymai apie avarijos įvykimo aplinkybes proceso metu kito. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Č. nurodė pamenantis, jog važiavo Antakalnio gatve antra eismo juosta; artėdamas prie sankryžos su Žolyno gatve matė, kad jo važiavimo juostoje prie sankryžos stovėjo autobusas; tuomet pamatė, jog užsidegė žalias šviesoforo signalas ir autobusas pajudėjo iš vietos, atstumas iki autobuso buvo apie 200 metrų; buvo tikras, kad važiuoti saugu, priartėjęs saugiai apvažiuos autobusą iš dešinės; kai atstumas iki autobuso sumažėjo iki maždaug 6 metrų, staiga pajuto, kad vairą kažkas suka į kairę, o ne į dešinę, pamatė, kad tai darė S. K. (t. 1, b. l. 94-96). Atsižvelgiant į tokius R. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo suformuluoti atitinkami klausimai specialistui, t. y. buvo klausiama, ar automobilio „Audi 80“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, kai jam susiruošus autobuso lenkimo manevrui, už vairo griebė iš dešinės sėdėjęs keleivis S. K., neleisdamas manevro atlikti, kai automobilio greitis buvo 50 km/h (leistinas), specialisto nustatytas greitis ir vairuotojo nurodytas greitis (70 km/h). Dėl šio klausimo specialistas padarė išvadą, jog savalaikio saugaus automobilio „Audi 80“ manevro į važiuojamosios dalies pirmą eismo juostą, prie nustatyto apie 85 km/h važiavimo greičio pradžios momentu, keleiviui sutrukdžius atlikti manevrą, automobilio vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 50km/h greičiu, tuoj pat efektyviai pradėjus stabdyti automobilį, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi automobilio stabdymo atstumas buvo mažesnis, negu atstumas, kuriame vairuotojas privalėjo pradėti persirikiavimo manevrą. Kaip matyti, specialistas šiuo atveju padarė išvadą, jog netgi jei keleivis S. K. ir būtų trukdęs R. Č. valdyti automobilį, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu R. Č. būtų galėjęs išvengti eismo įvykio.

236.

24Apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl nurodytų aplinkybių R. Č. savo parodymus iš dalies pakeitė, nurodė važiavęs ne ta eismo juosta, kuria važiavo autobusas - važiavo ne antra, o pirma eismo juosta; S. K. griebė už vairo ir automobilis pasuko į antrą juostą, trenkėsi į autobusą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. Š. paaiškino, jog aplinkybės, kad prieš eismo įvykį automobilis dėl kažkokių priežasčių keitė judėjimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, prieštarauja automobilio „Audi 80“ priekinės dalies sugadinimo pobūdžiui: priėmus kaip teisingą aplinkybę, jog prieš eismo įvykį automobilis keitė eismo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, kur važiavo autobusas, būtų susidaręs smailus kampas tarp „Audi 80“ priekinės plokštumos ir autobuso galinės plokštumos, atviras link Antakalnio gatvės kairiojo krašto; sprendžiant pagal automobilio sugadinimus, kampas buvo atviras link dešiniojo gatvės kampo.

257.

26Kaip matyti, R. Č. ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija dėl S. K. veiksmų įtakos eismo įvykiui (jog jis važiavo antra eismo juosta, kuomet S. K. sutrukdė jam atlikti lenkimo manevrą) buvo paneigta 2018 m. kovo 14 d. specialisto išvada, o pirmosios instancijos teisme R. Č. nurodytas aplinkybes (jog jis važiavo pirma eismo juosta ir dėl S. K. veiksmų automobilis persirikiavo į antrą eismo juostą, kurioje buvo autobusas) vėlgi paneigė apklausiamas specialistas V. Š., kuris nurodė, jog tokia įvykių seka negalima dėl transporto priemonių apgadinimų pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė pagrįstą išvadą, jog specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, V. Š. teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai paneigia R. Č. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. jog vairavimo metu S. K. griebė už vairo ir tik dėl to buvo atsitrenkta į priekyje važiavusį autobusą.

278.

28Eismo įvykis įvyko 2017 m. balandžio 5 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) techninė apžiūra buvo atlikta 2015 m. birželio 10 d. ir galiojo iki 2017 m. gegužės 29 d. (t. 1, b. l. 32). Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio techninės apžiūros galiojimo yra nepagrįsti. Tai, ar automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi reikšmės sprendžiant dėl eismo įvykio kilimo priežasties. Tačiau net ir ši apelianto keliama abejonė paneigta bylos duomenimis – nustatyta, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) įvykio metu buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris galiojo iki 2017 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. l. 33). Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog automobilis buvo techniškai netvarkingas ir nedraustas, atmetami kaip nepagrįsti.

299.

30Apeliacinės instancijos teisme R. Č. nurodė, jog alkoholio tą dieną nevartojo, tačiau buvo vartojęs alkoholinius gėrimus išvakarėse, tad jo nuomone įvykio dieną jis buvo blaivus. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog R. Č. girtumo laipsnis šioje byloje buvo nustatytas objektyviais duomenimis – byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2017 m. balandžio 6 d., 00.10 val. paimtame R. Č. kraujyje nustatyta 1,79 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 101). Pagrindo nustatinėti šią aplinkybę, remiantis liudytojų parodymais (kaip to prašė apeliantas), šiuo atveju nėra. R. Č. apeliacinės instancijos teisme taip pat tvirtino, jog jis greičio neviršijo ir kad tai galėtų patvirtinti greičio matuoklio, kuris buvo apie 500 metrų atstumu, nuo eismo įvykio vietos, duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie duomenys dėl automobilio greičio iki įvykio vietos likus pakankamai dideliam atstumui, neturėtų reikšmės vertinant automobilio greitį eismo įvykio metu. Be to, tikėtinas automobilio „Audi 80“ greitis šiuo atveju buvo nustatytas specialisto išvada, kurioje pažymėta, jog prieš eismo įvykį automobilio „Audi 80“ vairuotojas važiavo tikėtina 85 km/h greičiu (išvados antras punktas, t. 1, b. l. 164).

3110.

32Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pats S. K. neturėjo teisės duoti savo transporto priemonės neturinčiam teisės vairuoti ir dar neblaiviam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje pats R. Č. pasirinko savo elgesio variantą - žinodamas, jog yra vartojęs alkoholio ir apskritai neturi teisės vairuoti, vairavo automobilį, pažeidė atitinkamus KET reikalavimus, dėl ko šiuo atveju ir kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis S. K.. Atsižvelgiant į eismo įvykio kilimo priežastis, kilusias pasekmes, R. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje.

33Dėl paskirtos bausmės

3411.

35Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausiamas yra susijęs su R. Č. paskirtos bausmės dydžiu - apeliantas pabrėžia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog R. Č. nuoširdžiai gailisi, pats nukentėjusysis prašė skirti švelnesnę bausmę, teismas anot R. Č. nepagrįstai vertino ankstesnius jo teistumus.

3612.

37Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors skundu R. Č. ir prašo įvertinti jo nuoširdų gailestį, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra pakankamas siekiant nustatyti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šiuo atveju turėtų būti nustatytas ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Tuo tarpu R. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skundę kaltę dėl eismo įvykio neigia, atsakomybę bando perkelti kartu su juo važiavusiam S. K.. Toks eismo įvykių aplinkybių vertinimas, kuomet kaltė perkeliama kartu su R. Č. važiavusiam ir eismo įvykio metu žuvusiam asmeniui, leidžia abejoti nuoširdžiu R. Č. gailėjimusi dėl padaryto eismo įvykio.

3813.

39Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skirdamas bausmę teismas turi be kita ko įvertinti kaltininko asmenybę. R. Č. anksčiau teistas dešimt kartų, nors didžioji dalis ankstesnių R. Č. teistumų yra susiję su nusikaltimais nuosavybei (apeliantas nėra teistas už analogišką nusikalstamą veiką kaip nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), ši aplinkybė vis dėlto neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Vertinant R. Č. asmenybę aktualūs ir ankstesni jo baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, jog R. Č. kartą jau yra baustas už vairavimą išgėrus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 27 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,79 promilės girtumas, vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2017 m. liepos 18 d. nutarimu jis taip pat baustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį (važiavo 73 km/h greičiu, kuomet nustatytas 50 km/h greitis), be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti (t. 1, b. l. 117). Įvertinus ankstesnius R. Č. teistumus, jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius anksčiau padarytus pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte), pagrindo teigti, jog už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra per griežta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Dėl R. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį

4014.

41Teisėjų kolegija vertindama R. Č. situaciją analizavo teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 281 straipsnio 7 dalies pataisoms, kurios numato asmenims baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviems (mokymą vairuoti neblaiviems), kai asmens kraujyje nustatoma didesnė nei 1,5 promilių alkoholio koncentracija, ir pastarieji vairuodami sukelia kitas pasekmes, numatytas atitinkamai BK 281 straipsnio 2, 4 bei 6 dalyse. Nors R. Č. apeliaciniu skundu neprašė jo išteisinti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai asmenys, nuteisti pagal BK 281 straipsnio 2, 4 dalis teismų buvo išteisinti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį: vienu atveju buvo konstatuota, jog kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį (pavyzdžiui, Kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018); kitu atveju nurodant, jog tokiais atvejais, kuomet skirtingose sudėtyse yra suformuluoti tie patys požymiai ir visa BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis (vairavimas esant neblaiviam) yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties, yra vadinamas visos ir dalies normų konkurencija ir teisės mokslas tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti atsisakant taikyti normą, kuri yra dalis kitos sudėties bei, kad šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa perteklinis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-594-654/2018).

4215.

43Pastebėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje aptariamu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išnagrinėta tik viena panašaus pobūdžio baudžiamoji byla, kurioje kaip jau paminėta asmuo buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei nuteistas tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį (Kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018). Šioje nutartyje be kita ko nurodyta, jog: „Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 4 dalį įtakos neturi, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio kaltininkui individualizuojant bausmę (BK 54 straipsnis). Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis“.

4416.

45Kitoje baudžiamoje byloje Kasacinis teismas, analizuodamas keliamą klausimą dėl galimo dvigubo baudžiamumo principo pažeidimo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-360-976/2018), kuomet asmeniui vairuojant neblaiviam, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas ir sugadinant turtą, padarė išvadą, jog nuteisiant asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubaudžiant pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistas dvigubo baudimo draudimas. Šiuo konkrečiu atveju Kasacinis teismas pažymėjo, jog asmuo V. B. automobilį „Mercedes Benz“, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, todėl baudžiamojoje byloje asmeniui nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai. V. B. už tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, yra nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nusikalstama veika, už kurią V. B. nuteistas, ir veika, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra susijusios. Tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimų, V. B. veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika; taip pat ir veikos yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Vertinant veikų, už kurias V. B. nubaustas atskirose bylose, tapatumą, pažymėtina, kad veikos – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.

4617.

47Teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktika pripažįstant BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos baigtumo momentą nuo vairavimo apsvaigus pradžios momento yra pakankamai gausi ir jau susiformavusi, o tai leidžia atskirti veikas padarytas skirtingu laiku tais atvejais, kai asmuo ilgą laiką vairuoja automobilį neblaivus, nuvažiuoja reikšmingą atstumą ir tik po kurio laiko, sukelia eismo įvykį, pasišalina iš jo, pasiūlo kyšį jį sustabdžiusiems pareigūnams ir pan., todėl tokios veikos kvalifikuojamos atskirai, kartais skirtinguose teisiniuose procesuose, neįžvelgiant non bis in idem principo pažeidimo.

4818.

49Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-185/2018 panaikinta pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria asmuo buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir asmens veiksmai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį. Šioje byloje taip pat buvo keliamas normų konkurencijos klausimas. Daugumoje kitų peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismų nagrinėtų baudžiamųjų bylų paprastai asmenų veiksmai dar ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuojami tik pagal BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalis, papildomai neinkriminuojant BK 281 straipsnio 7 dalies, tad teismams nebuvo pagrindo spręsti asmenų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-380/2018; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1A-164-485/2018, Nr. 1A-140-238/2018). Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartos teismų praktikos, teismų sprendimuose visgi nėra išskirtinai vienodos praktikos aktualiu klausimu dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir kitų šio straipsnio dalių taikymo, kai kyla neatsargūs padariniai.

5019.

51Nagrinėjamoje byloje R. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalį. Tokia kvalifikacija, šia bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant ir jau aukščiau aptartos teismų praktikos nevienodumą, yra teisinga. Tokia išvada daroma visų pirma įvertinant šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: nesutampa šių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio) ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai - šiuo konkrečiu atveju numatyti BK 281 straipsnio 6 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus); skiriasi šių nusikalstamų veikų, kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tuo tarpu BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veika gali būti padaroma tik neatsargiai. Kvalifikuojant R. Č. veiksmus šiuo atveju tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta. Toks teisės aiškinimas prieštarautų ir įstatymo leidėjo ketinimams, kuris kriminalizavo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius atitinkančią veiką, nepaisant to, kad ja nebuvo sukelti jokie padariniai.

5220.

53Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, R. Č. padarytos nusikalstamos veikos yra žymiai pavojingesnės eismo saugumui dėl nustatyto didesnio apsvaigimo laipsnio, dėl jo veiksmų įvyko nepataisomos pasekmės – žuvo žmogus, tad šiuo konkrečiu atveju kolegijos vertinimu veikos turi būti kvalifikuojamos griežčiau - atitinkamai ne tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, bet ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir toks veikų kvalifikavimas patenka į kitų Kasacinio teismo paminėtoje nutartyje Nr. 2K-320-693/2018 neaptartų atvejų sąvoką.

5421.

55Pažymėtina ir tai, jog, panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, toks asmuo atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje, nei tas kuris analogiškus padarinius sukėlė būdamas apsvaigęs mažiau nei 1,5 promilės (teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas BK 72 straipsnio (turto konfiskavimo) taikymo klausimas kai asmuo padaro ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą neatsargią nusikalstamą veiką). Taigi ir šiuo aspektu, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo konkrečiu atveju A. Č. veiksmais, kuomet jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 promilės girtumas ir sukėlė kitus šiurkščius neatsargius padarinius – žmogaus žūtį, turi būti kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 281 straipsnio 6 dalį kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Č. apeliacinį... 3. R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta trejus metus... 4. Iš R. Č. nukentėjusiojo S. K. (S. K.) naudai priteista 10 000 Eur neturtinei... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 1.... 9. R. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu R. Č. prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo... 14. 3.... 15. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti,... 16. III.... 17. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 18. 4.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 20. Dėl R. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį... 21. 5.... 22. Apeliaciniame skunde kaltę dėl eismo įvykio bandoma perkelti įvykio metu... 23. 6.... 24. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl nurodytų aplinkybių R. Č.... 25. 7.... 26. Kaip matyti, R. Č. ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija dėl S. K.... 27. 8.... 28. Eismo įvykis įvyko 2017 m. balandžio 5 d. Kaip matyti iš baudžiamosios... 29. 9.... 30. Apeliacinės instancijos teisme R. Č. nurodė, jog alkoholio tą dieną... 31. 10.... 32. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pats S. K. neturėjo teisės duoti... 33. Dėl paskirtos bausmės... 34. 11.... 35. Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausiamas yra susijęs su R. Č.... 36. 12.... 37. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltininkas... 38. 13.... 39. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skirdamas bausmę teismas... 40. 14.... 41. Teisėjų kolegija vertindama R. Č. situaciją analizavo teismų formuojamą... 42. 15.... 43. Pastebėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje aptariamu laikotarpiu nuo 2017 m.... 44. 16.... 45. Kitoje baudžiamoje byloje Kasacinis teismas, analizuodamas keliamą klausimą... 46. 17.... 47. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktika pripažįstant BK 281... 48. 18.... 49. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje... 50. 19.... 51. Nagrinėjamoje byloje R. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip idealioji... 52. 20.... 53. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais už... 54. 21.... 55. Pažymėtina ir tai, jog, panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 57. nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti....