Byla 1A-145-380/2018
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. (I. C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų bausme, ją atliekant atvirojoje kolonijoje

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam I. C., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, nukentėjusiajai N. N., jos atstovui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajam A. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. (I. C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų bausme, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

3Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. C. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

4Iš I. C. priteista: 100 000 Eur (šimtą tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti E. D.; 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 4 700 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą N. N.; 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti V. D.; 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti A. D.; 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti M. Š.; 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti K. P.

5Iš draudimo bendrovės „( - )“, AS, Lietuvoje veikiančios per struktūrinį padalinį „( - )“, AS, Lietuvos filialą, priteista 4173,31 Eur (keturi tūkstančiai šimtas septyniasdešimt trys eurai 31 ct) turtinei žalai atlyginti N. N.; 195,47 Eur (šimtas devyniasdešimt penki eurai 47 ct) turtinei žalai atlyginti V. D.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9I. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 valandą, kelio ( - ) kilometre, ( - ) kaimo teritorijoje, Plungės rajone, I. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 1,68 promilės etilo alkoholio), vairuodamas savo automobilį „H“, valstybinis numerio ženklas ( - ), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, esant ištisinei horizontalaus ženklinimo linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas sudarė kliūtį priešprieša atvažiuojančiam automobiliui „B“, valstybinis numeris ( - ), vairuojamam R. D., dėl to pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, manevruodamas kairėn, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su taip pat prieš pat susidūrimą judėjimo kryptį į dešinę pakeitusiu automobiliu „H“. Eismo įvykio metu dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų žuvo automobilio „B“ vairuotojas R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., gimusi 2012 metais, buvo sužalota automobilio „B“ mažametė keleivė E. D., gimusi 2004 metais, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti automobilio „H“ keleiviai: L. C., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. C., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. Č., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais I. C. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų; KET 117 punktą, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Pažeidė minėtus reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

10II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistojo I. C. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, prašo: 1) skundžiamą nuosprendį pakeisti / panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų civilinių ieškinių, teismo išvadų neatitinkančių baudžiamosios bylos aplinkybių; 2) atnaujinti įrodymų tyrimą.

131.1.

14Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. I. C. pripažino kaltu už veiką, kurios jis nepadarė. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad tik automobilio „H“ vairuotojas I. C. yra atsakingas už kilusį eismo įvykį ir jo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų nuteistąjį I. C. teisinančių įrodymų dėl 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykio ir jo užfiksavimo aplinkybių bei mišrios abiejų vairuotojų kaltės, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK).

151.1.1.

16Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų nešališkai ir išsamiai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nuosprendį grindė iš esmės prieštaringo, angažuoto ir nepatikimo papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis atlikus papildomą eismo įvykio apžiūrą ir buvo užfiksuoti transporto priemonių palikti pėdsakai ir daiktai, tačiau palikti pėdsakai nebuvo priskirti konkrečiam automobiliui. Tokia papildoma eismo įvykio vietos apžiūra buvo daroma jau 2015 m. spalio 5 d. 11.15 val., nors dar 2015 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., gaisrininkai nuplovė kelią. Pro eismo įvykio vietą, abiem kelio ( - ) kryptimis, per daugiau kaip 14 valandų pravažiavo keli šimtai įvairių automobilių, todėl sudarytame papildomame avarijos vietos plane Nr. 2 pažymėtos padangų žymės yra klaidinančios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybę. Tokia „apžiūra“ iškreipė ir pasunkino šio eismo įvykio tyrimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nustatant eismo įvykio kilimo sąlygas bei eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmus. Tuo tarpu 2015 m. spalio 4 d. 18.53 val. (iš karto po eismo įvykio) apžiūrėjus įvykio vietą policijos pareigūnų nebuvo rasta jokių padangų pėdsakų. Bylos duomenys (automobilių „B“ ir „H“ nepalikti padangų pėdsakai, automobilių greitis, jų suartėjimo laikas bei automobilio „B“ pavojingas ir nesuprantamas manevras į priešingą eismo pusę) leidžia paneigti nuteistojo kaltę.

171.1.2.

18Apeliantas teigia, kad automobilio „B“ vairuotojas R. D., vairuodamas šį automobilį, susidariusioje kelio situacijoje veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nekritinėje kelio situacijoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas R. D. privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį arba saugiai apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, konkrečiu atveju – automobiliui „H“, kurį vairavo nuteistasis I. C. Tai patvirtina ir eksperto V. M. pateiktos išvados, kurių esmė: 1) susidariusi kelio situacija prieš 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykį (3,0–3,3 sekundės iki automobilių susidūrimo) nebuvo kritinė, nors automobiliai važiavo priešpriešiais, tarp jų buvo 124–154 metrų atstumas; 2) jeigu automobilio „B“ vairuotojas būtų stabdęs ir manevravęs į dešinį kelkraštį, kurio plotis 2,40 metro, o papildomai yra 0,75 metrų asfaltuotas kelkraštis, tai 2015 m. spalio 4 d. buvusio eismo įvykio būtų išvengta – ties buvusio automobilių susidūrimo vieta automobilio „B“ greitis būtų žymiai sumažėjęs (galbūt ne iki 40 km/val., bet kiek didesnio greičio, nes stabdant šį automobilį kelkraštyje jo lėtėjimas būtų mažesnis, nei stabdant ant asfalto), o kelkraščio plotis yra pakankamas, kad juo galėtų pravažiuoti automobilis „B“. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepašalino byloje esančių abejonių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

191.1.3.

20Apeliantas nurodo, kad byloje esančioje specialisto išvadoje yra nustatyta, kad mirusiojo R. D. kraujyje rasta morfino. Morfinas yra narkotinė medžiaga ir neigiamai veikia dėmesį, motorinę koordinaciją ir lėtina reakciją vairuojant automobilius ir valdant mechanizmus. Būtent dėl šios priežasties, apelianto manymu, vairuotojas R. D. praktiškai labai vangiai, pavėluotai ir visiškai netinkamai, t. y. nusikalstamai reagavo į kelyje susidariusią kliūtį, kuri buvo susidariusi už 124–154 metrų nuo artėjančių automobilių. Pats specialistas teikęs išvadą netgi nebuvo apklaustas, o prokuroras dėl morfino radimo mirusiojo kraujyje aplinkybę nuslėpė – kaltinamajame akte šio narkotiko radimo fakto nenurodė.

211.2.

22Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į nuteistojo sveikatos būklę ir pažymi, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas pats nuteistasis I. C. Jam buvo aukštai amputuota kairė ranka bei sužaloti dešinės rankos dalių nervai. Jis iki šiol gydomas ir stebimas medikų. Dėl patirtų sužalojimų nuteistajam yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija ir psichika. Apelianto teigimu, turi būti nustatyta aplinkybė, ar nuteistasis I. C. dėl savo sveikatos būklės gali atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

231.3.

24Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareikštų byloje civilinių ieškinių klausimą.

251.3.1.

26Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog dėl kilusio eismo įvykio gali būti kaltas R. D. arba abu vairuotojai. Priteistos neturtinės žalos iš I. C. atlyginimas neatitinka įstatyme numatytų pagrindinių kriterijų – sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas tik žuvusiojo „B“ automobilio vairuotojo R. D. artimiesiems, t. y. pažeidžiant kitų nukentėjusiųjų teises.

271.3.2.

28Nuteistasis I. C. šiuo metu yra neįgalus, o priteistas žalos dydis neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų – nuteistojo finansinių galimybių ir teismų praktikos, nes 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykis galėjo įvykti dėl vairuotojo R. D. kaltės. Priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose ir pagrindinių civilinės teisės principų, nes pažeidžiant humanizmo principą iš buto, esančio ( - ) g., į gatvę būtų išvaryta nuteistojo invalidė mama, o iš buto, esančio ( - ) g., į gatvę būtų išvaryta buvusi nuteistojo sutuoktinė ir nepilnametė dukra.

291.4.

30Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, traktuoja ją kaip tendencingą, deklaratyvią, neproporcingą ir antihumanišką, t. y. vertina kaip ilgalaikį valstybės kerštą pirmą kartą taip suklydusiam asmeniui.

313.

32Atsiliepimu į nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą civilinės atsakovės draudimo bendrovės „( - )“, AS, atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas su apeliacinio skundo motyvais sutinka iš dalies ir prašo: 1) atnaujinti įrodymų tyrimą; 2) priteisti civilinei atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Civilinės atsakovės atstovo vertinimu, apeliacinio skundo dalis, kuri yra susijusi su morfino mirusiojo R. D. kraujyje aplinkybe, yra pagrįsta, todėl turėtų būti ištirta atnaujinus įrodymų tyrimą, kita apeliacinio skundo dalis – nepagrįsta.

344.

35Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

365.

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

386.

39Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus, jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo I. C. kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai priteistos neturtinės žalos dydžio, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

407.

41I. C. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas savo automobilį, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles susidūrė su kita transporto priemone, kurią vairavo R. D. Eismo įvykio metu dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų žuvo R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., buvo sužalota mažametė keleivė E. D., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužaloti I. C. vairuojamo automobilio keleiviai: L. C. (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), A. C. (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), L. Č. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

428.

43Pirmosios instancijos teismas I. C. kaltę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nustatė teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje surinktais ir teismui pateiktais įrodymais: nuteistojo I. C. parodymais tiek, kiek jis pripažino kaltę, jog sudarė kliūtį ir pažeidė Kelių eismo taisykles, kad buvo išvažiavęs į kitą juostą, tačiau nežinojo, kas lėmė tokį išvažiavimą į priešpriešinę juostą, liudytojų S. M., S. B., K. Z., V. V. bei nukentėjusiųjų L. Č. ir L. C. parodymais, byloje esančia specialisto išvada, komisinės ekspertizės aktu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais bei kitais byloje esančiais duomenimis.

449.

45Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. I. C. pripažino kaltu už veiką, kurios jis nepadarė, taip pat padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus.

4610.

47Apeliantas ginčija papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, nurodydamas, kad jame užfiksuoti duomenys praėjus daugiau kaip 14 val. po eismo įvykio negali būti laikomi patikimais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

4811.

49Apeliantas teigia, kad 2015 m. spalio 5 d. papildomame eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra pažymėtos padangų žymės, kurios yra klaidinančios. Eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d. ir iš karto apžiūrėjus eismo įvykio vietą nebuvo rasta ir užfiksuota jokių padangų pėdsakų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2015 m. spalio 4 d. iš karto apžiūrėjus eismo įvykio vietą nebuvo užfiksuota padangų pėdsakų, neleidžia teigti, kad tokių padangų žymių nebuvo. Nors padangų žymės neužfiksuotos 2015 m. spalio 4 d. apžiūros protokole, bet užfiksuotos 2015 m. spalio 5 d., tai nesutrukdė teismui nustatyti tiesą byloje ir priimti savo turiniu teisingą sprendimą.

5012.

51Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 val. Eismo įvykio vietos apžiūra pradėta 19.20 val. ir baigta 20.00 val. (t. 1, b. l. 19). Remiantis liudytojos A. S. parodymais, įvykio vietoje į ją atvykę pareigūnai išbuvo iki 22.00 val., t. y. tol, kol gaisrininkai nuplovė kelią. Kelias buvo plaunamas, nes reikėjo atidaryti eismą (t. 4, b. l. 130). Vadinasi, kelias, kuriuo galėtų judėti kitos transporto priemonės, buvo atidarytas po 22.00 val. Papildoma eismo įvykio apžiūra buvo atlikta 2015 m. spalio 5 d. Papildoma eismo įvykio apžiūra pradėta 09.30 val. ir baigta 11.40 val. (t. 1, b. l. 24). Papildomoje eismo įvykio apžiūroje dalyvavo tyrėja A. S., kurios kompetencija yra sudėtingesnių eismo įvykių tyrimas dėl turimo aukščiausio laipsnio ir didelės darbo patirties, taip pat eismo įvykio apžiūroje dalyvavo ekspertas V. P. Taigi įvykio vietoje pėdsakus fiksavo kompetentingi valstybės įgalioti asmenys ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti jų kompetencija.

5213.

53Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja A. S. parodė, kad įvykio vietoje fiksavo visus pėdsakus, kurių „adekvačiai“ judančios važiuojamąja dalimi transporto priemonės nepalieka – įbrėžimai, tepalų pėdsakai (t. 4, b. l. 129). Ekspertas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tyrėją domino specifiniai, netipiniai pėdsakai kelyje, susiję su eismo įvykiu. Buvo paliktos padangų slydimo žymės, kelio dangos raižymų, rasti ir paimti daiktiniai įrodymai (t. 4, b. l. 35). Pėdsakai, kurie buvo fiksuojami 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., po 2015 m. spalio 4 d. 18.45 val. kilusio eismo įvykio, kai eismas turėjo būti atidarytas po 22.00 val., buvo šviežiai palikti. Liudytoja A. S., atvykusi į eismo įvykį 2015 m. spalio 4 d., pirmosios instancijos teisme parodė, kad gaisrininkai nuplovė kelią, bet stabdymo žymių tikrai nenuplovė (t. 4, b. l. 130), todėl 2015 m. spalio 5 d. rytą tyrėja ir ekspertas galėjo užfiksuoti po eismo įvykio likusius pėdsakus. Tam, kad tyrėja ir ekspertas netinkamai surinktų ir užfiksuotų eismo įvykio pėdsakus, kurie susiję būtent su 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykiu ir kurie galiausiai būtų sutrukdę nustatyti su šiuo eismo įvykiu susijusias visas aplinkybes, turėjo būti kitas eismo įvykis būtent šioje vietoje, kadangi tyrėją domino tik tie pėdsakai, kurių, anot jos, „adekvačiai“ judančios važiuojamąja dalimi transporto priemonės nepalieka. Duomenų, kad šioje vietoje būtų įvykęs kitas eismo įvykis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 4 d. po 22.00 val., kai buvo baigta eismo įvykio apžiūra ir atidarytas eismas, iki 2015 m. spalio 5 d. 09.30 val., kai buvo pradėta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, nėra. Todėl apelianto argumentas, kad papildomame autoavarijos vietos plane pažymėtos padangų žymės yra klaidinančios ir bando sudaryti tik įtikinamumo regimybę, yra nepagrįstas.

5414.

55Apeliantas teigia, kad papildomos eismo įvykio apžiūros protokolo duomenys laikytini nepatikimais, nes palikti pėdsakai nebuvo priskirti konkrečiam automobiliui, pati apžiūra iškreipė ir pasunkino šio eismo įvykio tyrimą nustatant eismo įvykio kilimo sąlygas bei eismo dalyvių veiksmus. Tačiau tai, kad palikti pėdsakai nebuvo protokolu priskirti konkrečiam automobiliui, nepaneigia juose užfiksuotų duomenų teisingumo, kuriuos patvirtina taip pat ir eismo įvykį matę liudytojai. Šių duomenų pagrindu buvo galima atkurti transporto priemonių judėjimo trajektorijas iki susidūrimo, tai, kuris iš vairuotojų pradėjo veiksmus, lėmusius eismo įvykio kilimą, ir nustatyti dėl šio įvykio kaltą asmenį. Todėl apelianto argumentas, kad susidūrusios transporto priemonės nepaliko padangų pėdsakų, o papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas yra nepatikimas, laikomas nepagrįstu.

5615.

57Kartu pažymėtina, jog apeliantas, ginčydamas byloje esančius įrodymus dėl nuteistojo I. C. kaltės sukėlus eismo įvykį, remiasi UAB „( - )“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto išvada MV 2017–34, kuri pateikta eksperto V. M. Tačiau šios išvados rezultatai padaryti taip pat remiantis ir 2015 m. spalio 5 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kurį apeliantas mėgina nuginčyti, nes, anot jo, šiame dokumente užfiksuoti duomenys yra neteisingi. Tokiu būdu apeliantas savo argumentuose yra nenuoseklus. Viena vertus, jis remiasi eksperto išvada, ginčydamas I. C. kaltę, kurioje išvados padarytos remiantis jo ginčijamu apžiūros protokolu. Kita vertus, apeliantas mėgina nuginčyti šį apžiūros protokolą kaip neteisingą, nors, kaip jau minėta, pagrindo teigti, kad šiame protokole užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nėra. Taip pat siekdamas nuginčyti papildomos eismo įvykio apžiūros protokolą ir remdamasis eksperto išvados rezultatais, kurie gauti ir papildomos eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuotų duomenų pagrindu, apeliantas netiesiogiai kartu patvirtina ginčijamame protokole užfiksuotų duomenų teisingumą.

5816.

59Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „( - )“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto išvadą MV 2017–34, pateiktą eksperto V. M., kurios pagrindu galima teigti, kad vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nekritinėje kelio situacijoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

6017.

61Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad specialisto, eksperto akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas I. C. kaltę nustatė atsižvelgęs į visus byloje esančius įrodymus, t. y. ne vien tik į komisinės ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tai, kad komisinės ekspertizės akto išvadas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada, kad pagrindinė sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu techniniu požiūriu buvo I. C. veiksmai ir šie įrodymai paneigia tą eksperto išvadą, kuria remiasi apeliantas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas paneigė šios eksperto išvados teisingumą arba įvertino ją lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais ne I. C. naudai, neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytą eksperto išvadą. Šiame kontekste galima įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta eksperto išvada ir atmetė jos rezultatus.

6218.

63Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje dėl eismo įvykio yra pateiktos trys išvados: 1) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 21 d. Specialisto išvada Nr. 11K-135 (16), ją teikė specialistas D. J. (t. 1, b. l. 49–56); 2) UAB „( - )“ 2017 m. balandžio 18 d. Eksperto išvada MV 2017–34, ją teikė ekspertas V. M. (t. 4, b. l. 143–165); 3) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 31 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-1122 (17), ją teikė ekspertai M. M. ir H. V. (t. 5, b. l. 19–27). Šių išvadų turinys yra išsamiai aprašytas skundžiamame teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas jų turinio nebekartoja.

6419.

65Remiantis specialisto D. J. pateikta specialisto išvada galima teigti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti bei susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu techniniu požiūriu buvo automobilio „H“ vairuotojo I. C. veiksmai – kelio ruože, kuriame priešpriešinio eismo juostas skiria horizontalaus kelio ženklinimo ištisinė linija, keldamas grėsmę eismo saugumui išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei sudarė kliūtį priešpriešiais savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusiam automobiliui „B“ bei su juo susidūrė (t. 1, b. l. 56).

6620.

67Eksperto V. M. pateiktoje eksperto išvadoje nėra nustatyta, kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau nustatyta:

6820.1.

69I. C. veiksmai – įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria priešpriešiais artėjo kitos transporto priemonės – techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, nes šiam vairuotojui neįvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, priešpriešiais važiavusių automobilių vairuotojams nebūtų sudaryta kliūtis, ir, tikėtina, automobilio „B“ vairuotojas nebūtų manevravęs, sukdamas į kairę (į priešpriešinę eismo juostą) (t. 4, b. l. 161).

7020.2.

71Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „B“ vairuotojas privalėjo nedelsdamas imtis atitinkamų saugumo priemonių – mažinti vairuojamos transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. R. D. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamo automobilio nekeisdamas važiavimo krypties arba sukdamas į dešinį kelkraštį, kai kilo grėsmė eismo saugumui, bet pasuko į priešingos krypties transportui skirtą juostą – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusiu eismo įvykio kilimu (t. 4, b. l. 159, 162).

7221.

73Taigi, remiantis šia eksperto išvada, galima teigti, kad eismo įvykio kilimo priežastis – ne R. D. veiksmai, bet nuteistojo I. C. Pagal šios išvados rezultatus techniniu požiūriu grėsmė eismo saugumui R. D. atveju kilo ir ši grėsmė kilo ne vėliau kaip 3,7 sekundės iki susidūrimo, kai daugiau ¾ nuteistojo I. C. vairuojamo automobilio priekio pločio buvo priešpriešinėje eismo juostoje (t. 4, b. l. 159). Tai reiškia, kad jeigu I. C. nebūtų keitęs važiavimo krypties, pavojus R. D. saugumui nebūtų kilęs ir jis nebūtų atlikęs jokių manevravimo veiksmų, siekdamas išvengti kliūties kelyje. Todėl teigti, jog vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nekritinėje kelio situacijoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, negalima, nes grėsmė jo saugumui vis dėlto kilo. Iš šios išvados išeitų, kad R. D. būtų galėjęs išvengti susidūrimo, jeigu būtų laiku reagavęs į I. C. neteisėtus kelių eismo saugumo taisyklių požiūriu veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, R. D. laiku vis dėlto reagavo į I. C. veiksmus kelyje, nes jis (R. D.), siekdamas išvengti pavojingos kliūties, kurią sudarė I. C. automobilis, pasuko į kairę, siekdamas apvažiuoti kliūtį, o ne sumažino vairuojamos transporto priemonės greitį, visiškai ją sustabdė ar manevravo į dešinį kelkraštį. T. y. R. D. atliko veiksmą į kairę pusę, siekdamas apvažiuoti kliūtį, kai kliūties apvažiavimas yra eksperto nurodyta viena iš galimų vairuotojo veiksmų alternatyvų. Toks R. D. reagavimo galutinis rezultatas yra tas, kad galiausiai eismo įvykis įvyko, nes I. C. nusprendė sugrįžti į savo juostą. Todėl teigti, kad R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, vis dėlto negalima.

7422.

75Siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp byloje pateiktų išvadų, pirmosios instancijos teismas paskyrė komisinę eismo įvykio ekspertizę, kurios rezultatai užfiksuoti anksčiau paminėtame ekspertizės akte, pateiktame ekspertų M. M. ir H. V. Šiame akte ekspertai nustatė, kad teigti, jog buvusioje kelio eismo situacijoje R. D. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su I. C. automobiliu, nėra pagrindo. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti – automobilio „H“ vairuotojas I. C., važiuodamas priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje, sudarė pavojingą kliūtį priešinga kryptimi artėjusiam automobilio „B“ vairuotojui R. D. Nusukimas nuo kliūties į kairę, kaip būdas išvengti eismo įvykio, techniniu požiūriu yra nepriimtinas, tačiau negalima teigti, kad buvusioje avarinėje situacijoje techniniu požiūriu automobilio „B“ vairuotojo R. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 5, b. l. 27).

7623.

77Teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojo R. D. veiksmai buvo nulemti vairuotojo I. C. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Toks manevras laikomas itin pavojingu ir sukelia avarinę situaciją. Šioje situacijoje R. D. turėjo priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo, akimirksniu ir jo sprendimas buvo nusukimas nuo kliūties į kairę, t. y. laisvą eismo juostą, kaip būdas išvengti eismo įvykio, į kurią galiausiai grįžo I. C. vairuojamas automobilis. Tokį vairuotojo R. D. sprendimą sąlygojo būtent vairuotojo I. C. veiksmai ir nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių jis keitė važiavimo kryptį. Kaip vėliau paaiškėjo, I. C. buvo neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu vairuotojas R. D. būtų galėjęs išvengti transporto priemonių susidūrimo, jeigu jis būtų nenusukęs nuo kliūties į kairę, siekdamas apvažiuoti šią kliūtį kelyje, o atlikęs kitus manevravimo veiksmus, kuriuos nurodė ekspertas V. M. eksperto išvadoje, R. D. negali būti laikomas atsakingu už eismo įvykį, kai jo momentinis (ar akimirkos) sprendimas kelyje buvo sąlygotas būtent I. C. neteisėtų kelyje veiksmų. R. D. neturėjo pareigos apskaičiuoti ir numatyti I. C. tolimesnių veiksmų ir jo transporto priemonės judėjimo trajektorijos susiejant su savo transporto priemone, kai viskas vyko labai greitai, ir, atitinkamai, numatyti savo vairuojamos transporto priemonės vairavimo trajektorijos, lygiai taip pat kaip jis negalėjo numatyti ir nenumatė, kad I. C. staiga priims sprendimą grįžti į savo eismo juostą, sukeldamas eismo įvykį. Jeigu R. D. būtų žinojęs, kad I. C. staiga priims sprendimą sugrįžti į savo eismo juostą, jo sprendimas, I. C. sudarius kliūtį kelyje ir sukėlus pavojų R. D. saugumui, būtų buvęs kitoks. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią specialisto išvadą, ekspertizės aktą ir teisingai nesivadovavo eksperto V. M. išvada, atsižvelgęs į visų byloje esančių įrodymų visumą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad vairuotojas R. D. veikė nusikalstamai nerūpestingai ir dėl to susidūrė su nuteistojo I. C. vairuojamu automobiliu, teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

7824.

79Apeliantas teigia, kad R. D. kraujyje rasta morfino, kuri yra narkotinė medžiaga, ir būtent dėl to vairuotojas R. D. vangiai, pavėluotai ir visiškai netinkamai, t. y. nusikalstamai, reagavo į kelyje susidariusią kliūtį. Tačiau šio argumento nepatvirtina byloje esantys duomenys.

8025.

81Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kilus eismo įvykiui iš karto žuvo M. D. ir U. D. Tuo tarpu R. D. mirė ( - ) ligoninės reanimacijos skyriuje. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto R. P. 2015 m. spalio 6 d. Specialisto išvados Nr. M 600/15(03) (t. 1, b. l. 68–70) duomenimis, greitosios medicinos pagalbos specialistų R. D. buvo suleistas sol. Ketanov ir sol. Morfini, 20.00 val. konstatuota R. D. mirtis (esant medikų priežiūrai). Kraujo pavyzdys paimtas tyrimui po R. D. mirties konstatavimo, t. y. atliekant lavono tyrimą jau kraujyje esant greitosios medicinos pagalbos specialistų suleisto morfino medžiagos. Taigi morfino atsiradimo priežastis yra greitosios medicinos pagalbos specialistų veiksmais suleista medžiaga siekiant gelbėti R. D. gyvybę po įvykusio eismo įvykio, o ne R. D. veiksmais atsiradusi medžiaga jo kraujyje, dėl kurios poveikio, kaip teigia apeliantas, R. D. nusikalstamai reagavo į susidariusią kliūtį kelyje.

8226.

83Tad anksčiau aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių tinkamai nustatė I. C. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, todėl tenkinti šia apimtimi apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

8427.

85Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. C. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ginčija, laikydamas ją tendencinga, deklaratyvia, neproporcinga. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir vertina pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę I. C. kaip teisingą, paskirtą atsižvelgus į visas bendrąsias ir specialiąsias bausmių skyrimo taisykles, numatytas baudžiamajame įstatyme.

8628.

87Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, skirdamas apeliaciniame skunde ginčijamą bausmę, įvertino tai, kad I. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis anksčiau neteistas ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra nustatyta tik vienintelė bausmės rūšis, o švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė negalima, nes nėra tam baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką I. C. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl tokių neatsakingų I. C. veiksmų žuvo trys žmonės, buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų – sunkiai, vienas – nesunkiai, vienas – nežymiai. Nors I. C. veika padaryta dėl neatsargumo, bet ji yra labai pavojinga. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad I. C. iki nusikaltimo padarymo taip pat šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir išvadų jis dėl to nebuvo padaręs, nes vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalies aplinkybes bei kitas specialiąsias bausmių skyrimo taisykles ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai motyvavo išvadas dėl bausmės skyrimo.

8829.

89BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios maksimumas nustatytas iki dešimties metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad galėtų skirti maksimalią bausmę už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nereikia, kad asmuo turėtų turtingą nusikalstamą praeitį ar sukeltų dar sunkesnius padarinius, negu nagrinėjamoje situacijoje sukėlė I. C. Nagrinėjamu atveju I. C. padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sąmoningai, niekieno neverčiamas vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo prie vairo, keldamas pavojų ne tik kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui, bet kartu ir savo šeimos nariams, kurie atsitiktinumo dėka eismo įvykio metu liko gyvi, bet jie taip pat buvo sužaloti. Nuo šio neatsargaus nusikaltimo nukentėjo 7 žmonės, mažametis vaikas neteko visos savo šeimos. Tos aplinkybės, kokiomis buvo padarytas I. C. nusikaltimas, net ir tuo atveju, kai pačiam kaltininkui kilo padarinių, sudaro pagrindą teismui paskirti maksimalią BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir mažinti jos nėra jokio pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis negali būti tenkinamas.

9030.

91Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į nuteistojo I. C. sveikatos būklę. Nuteistasis I. C. pats po kilusio eismo įvykio buvo sužalotas ir eismo įvykyje patirti sužalojimai ir kilę padariniai – sutrikusi apsitarnavimo funkcija bei psichika – kelia abejonių dėl nuteistojo I. C. galėjimo atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė teismo turi būti nustatyta.

9231.

93Siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo I. C. galimybes atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė skirti teismo medicinos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertams bei teismo posėdyje apklausė ekspertą – teismo psichiatrą D. T.

9432.

952018 m. birželio 12 d. Komisinės ekspertizės akte Nr. EKG 1052/2018 (03), parengtame ekspertų D. V., R. P. P., G. P., nustatyta:

96po 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų I. C. liko pasekmės – kairės rankos bigė žasto viduriniame trečdalyje ir dešinio dilbio tiesiamųjų raumenų paralyžius dėl stiprinio nervo pažeidimo. Dėl sužalojimo pasekmių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius I. C. nustatė 35 proc. darbingumo lygį ir 65 proc. netektą darbingumą. Kadangi I. C. mobilumas, judėjimo funkcija nesutrikę, specialiųjų nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikių nenustatyta, pats save apsitarnauja, todėl dėl dabartinės sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje (t. 6, b. l. 76–79).

9733.

98Teismo posėdyje apklaustas ekspertas – teismo psichiatras D. T., kuris taip pat yra ir nuteistojo I. C. gydantis gydytojas, parodė, kad nuteistasis I. C. neturi mąstymo sutrikimų, kurie galėtų daryti poveikį žmogaus veiksmams, jų esmės suvokimui ir valdymui. I. C. būsena yra adekvati emocinė reakcija į susidariusią situaciją, į besitęsiantį teismo procesą (t. 6, b. l. 95–96).

9934.

100Taigi, remiantis komisinės ekspertizės akto išvadomis bei eksperto – teismo psichiatro parodymais, galima teigti, kad nuteistasis I. C. dėl dabartinės sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę ją atliekant laisvės atėmimo vietoje – atvirojoje kolonijoje. Ir nors apeliantas teigia, kad dėl patirtų sužalojimų nuteistajam I. C. yra sutrikusi apsitarnavimo funkcija, tačiau šis sutrikimas nėra tokio lygio, dėl kurio asmuo iš viso negalėtų apsitarnauti ir nėra tokio lygio, dėl kurio asmuo negalėtų atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atvirosios kolonijos laisvės atėmimo vietos sąlygomis. Ir nors apeliantas teigia, kad nuteistajam I. C. yra sutrikusi psichika, tačiau tas sutrikimas nėra toks, kuriam esant jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Todėl apelianto abejonės dėl I. C. sveikatos būklės ir jo galėjimo atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismo yra pašalintos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė I. C. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

10135.

102Pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo I. C. priteista neturtinės žalos atlyginimo: E. D. – 100 000 Eur, N. N., V. D. ir A. D. – po 50 000 Eur, M. Š. ir K. P. – po 30 000 Eur. Taigi bendras pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra 310 000 Eur.

10336.

104Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš nuteistojo I. C. ir teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, konkrečios situacijos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiųjų teises ir interesus, tenkina šią apeliacinio skundo dalį iš dalies.

10537.

106Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, susijusiais su neturtinės žalos turinio atskleidimu, todėl dar kartą jų nebekartoja.

10738.

108Vertinant neturtinės žalos klausimą pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, susijęs su nukentėjusiuoju artimais ryšiais ir patyręs neturtinės žalos dėl jo mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo, gali pretenduoti į tam tikrą piniginę sumą. Neturtinės žalos klausimas sprendžiamas dėl žalos, kuri atsirado dėl artimo bendravimo, šiltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimu žmogumi netekties, kurią patiria žuvusiojo artimasis, teikiantis ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

10939.

110Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo I. C. veiksmų žuvo nukentėjusiosios E. D. tėvas, mama ir sesuo, o pačiai E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios N. N. dukra, anūkė bei kitai jos anūkei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, žuvo nukentėjusiųjų V. D. ir A. D. sūnus, anūkė, o kitai jų anūkei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, žuvo nukentėjusiojo M. Š. sesuo ir dukterėčia bei nukentėjusiosios K. P. brolis ir dukterėčia. Tad formaliu požiūriu visi nukentėjusieji yra žuvusiesiems artimi asmenys ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, turėjo įvertinti jos dydį esant ieškovų daugetui.

11140.

112Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Skundžiamu teismo nuosprendžiu teismas priteisė neturtinės žalos dydžio sumą, kuri visiems nukentėjusiesiems kartu paėmus viršija priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios paprastai taikomos teismų praktikoje taisyklės suabsoliutinti negalima, nes nagrinėjamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo atvejis suteikia pagrindo teismui išeiti už teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos sumos lubų ribos. Teismų praktikoje yra bylų, kuriose teismai priteisė neturtinės žalos dydį didesnį negu teismų praktikoje formuojama šios žalos maksimumo riba. Baudžiamojoje byloje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus trims mažamečiams vaikams kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą priteistą neturtinės žalos dydį – 900 000 Lt (260 658,02 Eur) – arba po 150 000 Lt (43 443,00 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas dėl konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių konteksto, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

11341.

114Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteisintos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

11542.

116Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais I. C. veiksmais, kuriais buvo ne tik mirtinai sužalotas R. D., keleivės M. D. ir mažametė U. D., bet kitai mažametei E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pražudyta visa jos šeima, be to, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kiti trys žmonės taip pat buvo sužaloti. Pažymėtina ir tai, kad I. C. vairavo transporto priemonę neblaivus, veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. C. turi nekilnojamojo turto, yra išsituokęs, turi pilnametę dukrą, po eismo įvykio I. C. taip pat buvo sužalotas, jam dėl to paties eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo amputuota ranka, jam 2016 m. vasario 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumas ir šis nustatytas nedarbingumo lygis išlieka toks pat iki 2019 m. sausio 29 d., tačiau nagrinėjamoje situacijoje svarbu taip pat nepažeisti ir nukentėjusiųjų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu visiškai neturtinė žala nuteistojo I. C. negalės būti atlyginta, tačiau tai yra I. C. pareiga ir jis turės dėti maksimalias pastangas tam, kad ši prievolė, kuri atsirado dėl jo paties kaltų veiksmų, būtų įvykdyta, o ne pateisinti save, kad neturi galimybių. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra demotyvacija nuteistajam veikti, bet, priešingai, motyvacija veikti ir kurti, kad savo darbu galėtų sukurti materialinį gėrį, kuriuo galėtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl artimo bendravimo, šiltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimais žmonėmis netekties, kurią patyrė nukentėjusieji. Būtent atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo padarinius, nuteistojo padėtį, kiekvieno nukentėjusiojo santykį su žuvusiaisiais ir likusia gyva nukentėjusiąja bei į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlygimo klausimą, ieškodama protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų ir atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad nuteistojo turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju apskritai negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (nors tas kriterijus vis dėlto turi būti įvertintas), teisėjų kolegija nutarė sumažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo tėvų, vaikų, anūkės, sesers, brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra išskirtinės ir sudarančios pagrindą išeiti už teismų praktikoje nustatomos neturtinės žalos dydžio ribų, tačiau tas nukrypimas, kurį gali įgyvendinti teismas, vis dėlto negali būti toks, kad dvigubai viršytų įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlygimo didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose.

11743.

118Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. yra žuvusiųjų dukra, eismo įvykio metu ji buvo mažametė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus vaiko motinai ar tėvui, priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus su įvykiu susijusias aplinkybes bei tai, kad nukentėjusysis buvo mažametis vaikas, yra teisingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-511/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji E. D. eismo įvykio metu buvo mažametė, ir, kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, anksčiau nurodytoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamojoje byloje, mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Eismo įvykio metu mažametė nukentėjusioji prarado savo motiną, kai motinos ir vaiko ryšys yra ypač svarbus vaiko raidai. Taip pat eismo įvykio metu žuvo ne vien tik nukentėjusiosios motina, kurios netektį galėtų kažkiek užpildyti kitas gimdytojas – tėvas, tačiau nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo ir nukentėjusios tėvas kartu su jos jaunesne seserimi. T. y. eismo įvykio metu, kurį sukėlė nuteistasis I. C. dėl neatsargių savo veiksmų, nukentėjusioji E. D. prarado visą savo šeimą. Todėl esant šiai situacijai teismas priteisti neturtinės žalos atlyginimą siekdamas laikytis teismų praktikoje nustatytų priteistino neturtinės žalos atlyginimo ribų negali. Dar daugiau, pati nukentėjusioji E. D. buvo eismo įvykio metu su savo šeima ir jai buvo sukeltos tiesioginės fizinio pobūdžio pasekmės, t. y. ji eismo įvykio metu pati buvo sunkiai sužalota (jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Teisėjų kolegijos vertinimu, E. D. netektis ir jai pačiai padarytas fizinio pobūdžio poveikis turės neigiamos įtakos ir ateityje. Šio įvykio poveikį E. D. taip pat nurodė nukentėjusioji K. P., kuri pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. D. būsena yra sudėtinga, ji yra dažnai išsiblaškiusi, pamiršta paliktus daiktus, ieško šilumos, meilės (t. 4, b. l. 20), nukentėjusioji V. D., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mergaitė blaškosi naktį, šokinėja, jai prastai su atmintimi, ji gerai visko neprisimena ir per pamokas (t. 4, b. l. 132), nukentėjusioji N. N., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mergaitei negerai su širdimi, didelis pulsas, jai rekomenduojama psichologo pagalba, negali gerai judėti kojomis, dešinė ranka nėra visiškai sugijusi, bet prognozės geros, buvo sutrenkta galva, o tai atsiliepia atminčiai ir mokslams (t. 4, b. l. 19). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusiųjų dukra E. D., kuri neteko abiejų tėvų ir sesers, pati buvo sunkiai sužalota, yra liekamųjų reiškinių ir atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai E. D. yra teisingas, todėl keisti jo nėra pagrindo.

11944.

120Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. N. yra žuvusiosios M. D. motina, žuvusiosios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. močiutė, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12145.

122Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose tėvams, netekusiems vaikų, priteisiama įvairiai: 23 169,60 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010), 19 221 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), 15 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-86-699/2017), 12 500 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-788/2018), 4 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018).

12346.

124Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai viršija įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos žalos dydį, nesuabsoliutina teismų praktikos konkrečioje situacijoje, tačiau palikti pirmosios instancijos teismo priteistą 50 000 Eur neturtinės žalos dydį neturi pagrindo. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji prarado ne tik savo dukrą, bet ir anūkę, tačiau, teisėjų kolegija, pažymi, kad žuvusiai anūkei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nukentėjusioji prarado artimo bendravimo, šiltų santykių vystymo perspektyvas su savo anūke ateityje, tačiau tas šiltų santykių ryšys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalėjo būti toks stiprus, kuris galėjo būti susiformavęs tarp nukentėjusiosios ir jos žuvusios dukters ar tarp nukentėjusiosios ir jos kitos anūkės, kuri eismo įvykio metu išliko gyva. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, tačiau jos santykiai su dukra buvo labai artimi, kiekvieną dieną bendraudavo, susitikdavo, taip pat nukentėjusioji žuvus dukrai neliko vieniša, kitas jos vaikas gali jai padėti tiek finansiškai, tiek darbuose. Duomenų, kad nukentėjusioji yra nedarbinga, nėra, priešingai, iš pateiktų dokumentų kartu su civiliniu ieškiniu matyti, kad ji dirba lopšelio–darželio auklėtoja (1 t. b. l. 138- 167). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai N. N. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji N. N. slaugė savo anūkę, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai slaugant sunkiai sužalotą savo anūkę, patirtas stresas ir nerimas dėl jos išgyvenimo bei tolesnės sveikatos buvo ilgalaikio pobūdžio ir tai sudaro pagrindą nustatyti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo, priteistino tėvams, ribų, nes nagrinėjamu atveju nukentėjusioji patyrė žalą ne vien tik dėl savo dukros ir anūkės žūties, bet ir dėl kitos anūkės, kuri pati tiesiogiai nukentėjo eismo įvykio metu, sveikatos. Todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybės teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas ir priteisiama 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. N.

12547.

126Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. yra žuvusiojo motina, taip pat žuvusiosios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. močiutė, kuriai pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir, kaip nukentėjusiosios N. N. atveju, viršijant įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistą 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

12748.

128Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji V. D. prarado ne tik savo sūnų, bet ir anūkę, o kita jos anūkė buvo sunkiai sužalota. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji su žuvusiaisiais kartu negyveno, ji gyveno užsienio valstybėje ir parvykdavo į Lietuvą 2–3 kartus per metus, tačiau jos santykiai su sūnumi buvo geri, bendravo 2–3 kartus per savaitę, su marčia bendravo kasdien. Teisėjų kolegija pažymi, kad žuvusiai nukentėjusiosios anūkei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nukentėjusioji prarado artimo bendravimo, šiltų santykių vystymo perspektyvas su savo anūke ateityje, tačiau tas šiltų santykių ryšys, kuris projektuojamas į ateitį, eismo įvykio metu dar negalėjo būti toks, kuris galėjo būti susiformavęs tarp nukentėjusiosios ir jos žuvusio sūnaus ar tarp nukentėjusiosios ir jos kitos anūkės, kuri eismo įvykio metu išliko gyva. Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti tai, kad pati nukentėjusioji gyveno užsienio valstybėje ir bendravo tik su sūnumi bei marčia, o su žuvusia anūke bei likusia gyva anūke kurti šiltus santykius ir emocinį ryšį galėjo tik tuomet, kai ji atvykdavo į Lietuvą, o tai būdavo 2–3 kartus per metus. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar emocinis ryšys tarp nukentėjusiosios ir žuvusios jos anūkės, kuriai buvo sukakę 3 metai, kai matydavo ją 2–3 kartus per metus, galėjo būti tiek susiformavęs. Nukentėjusioji, kuri gyveno užsienyje ir neturėjo galimybės daugiau bendrauti su savo sūnumi, marčia ir anūkėmis. Nukentėjusioji ir likusi gyva anūkė turėjo galimybę šį emocinį ryšį susikurti, nes ji įvykio metu buvo daug vyresnė, tačiau ir šis emocinis ryšys negalėjo būti stiprus, matant anūkę 2–3 kartus per metus ir bendraujant su sūnumi ir marčia. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji išgyveno begalinį šoką, jai reikėjo skubiai vartoti vaistus, visą laiką vartojo raminamuosius vaistus, taip pat širdies darbą reguliuojančius vaistus. Nukentėjusioji pateikė receptą ir mokėjimo kvitus, tačiau byloje nėra jokių medicininių įrašų, kurie leistų susieti sveikatos būklę su kilusiu eismo įvykiu, ir tokiu būdu nėra aišku, dėl kokių priežasčių šie vaistai pirkti. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji žuvus sūnui neliko vieniša, nes turi dar dukrą. Nukentėjusioji yra darbinga ir dirba užsienyje. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą nukentėjusiajai V. D. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji V. D. taip pat slaugė savo anūkę, kuri po eismo įvykio buvo sunkiai sužalota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai slaugant sunkiai sužalotą savo anūkę, patirtas stresas ir nerimas dėl jos išgyvenimo bei tolesnės sveikatos buvo ilgalaikio pobūdžio ir tai sudaro pagrindą nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, nesilaikant teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas ir priteisiama 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. D.

12949.

130Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. yra žuvusiojo tėvas, taip pat žuvusios U. D. ir nukentėjusiosios E. D. senelis, kuriam pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir, kaip nukentėjusiųjų N. N. ir V. D. atveju, viršijant įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikti pirmosios instancijos teismo priteistą 50 000 Eur neturtinės žalos dydį taip pat nėra pagrindo.

13150.

132Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis prarado ne tik savo sūnų, bet ir anūkę, o kita jo anūkė buvo sunkiai sužalota. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis su žuvusiaisiais kartu negyveno, bet gyveno netoliese ir matydavosi su sūnumi kas antrą dieną, sūnus ir jo sutuoktinė prisidėjo prie jo išlaikymo, bet pagrindinis rūpintojas buvo sūnus. Teisėjų kolegija pažymi, kad žuvusiai anūkei eismo įvykio metu buvo sukakę 3 metai, todėl nuketinėjusysis prarado artimo bendravimo, šiltų santykių vystymo perspektyvas su savo anūke ateityje, nukentėjusysis kartais prižiūrėdavo savo žuvusią anūkę. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusysis 80 procentų nedarbingas, kad, kaip nurodo pats nukentėjusysis, jis gauna 400 Eur pensijos, bet taip pat įvertina ir tai, kad kartu juo rūpinasi ir jo sutuoktinė, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, juo rūpinasi ir sesuo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis gyveno netoli žuvusio sūnaus ir tai, kad jie matydavosi dažniau, žuvusiajam rūpinantis (prižiūrint) savo tėvu (nukentėjusiuoju), leidžia teigti, kad žuvusiojo ryšys su tėvu eismo įvykio metu buvo stiprus, todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam turėtų būti priteisiamas viršijantis teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam A. D. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas iki 25 000 Eur.

13351.

134Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. P. ir M. Š. yra žuvusiųjų sesuo ir brolis, kuriems pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, priteisė po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

13552.

136Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010).

13753.

138Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį mažesnį negu žuvusiųjų tėvams, nes tėvų patirti išgyvenimai netekus vaiko yra didesni negu seserų ar brolių, netekusių savo seserų ar brolių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems viršija įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą.

13954.

140Byloje esantys duomenys rodo, kad nukentėjusioji K. P. kartu su broliu žuvusiuoju R. D. kartu negyveno, kasdien nesimatė, dažnai bendraudavo telefonu, bet dažniau su savo broliene, taip pat kartu leisdavo šventes, atostogas, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą priteisti nukentėjusiajai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išeinant iš teismų formuojamos praktikos Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, kai šis dydis iš esmės viršija tyčiniuose nusikaltimuose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sumažina nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteistą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Eur.

14155.

142Vertindama nukentėjusiajam M. Š. priteistą neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka, kad įvykęs eismo įvykis, sesers ir dukterėčios žūtis turės poveikį jo gyvenime, tačiau nukentėjusiojo ryšys su žuvusiaisiais nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindą teismui nesilaikyti teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Nukentėjusysis kartu su seserimi negyveno, keletą mėnesių iki įvykio jį sesuo išlydėjo į užsienį, nuolat su ja bendravo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, bendravo su sesers vyru, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą priteisti nukentėjusiajam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai šis dydis iš esmės viršija tyčiniuose nusikaltimuose teismų priteisiamų neturtinės žalos atlyginimų dydžius. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje yra nurodęs, kad prarado užsienyje gerai mokamą darbą, tačiau nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad šį darbą jis turėjo ir kad būtent dėl su įvykiu susijusių aplinkybių jis, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, prarado gerai mokamą darbą. Taip pat nukentėjusysis teigia, kad dėl įvykio pablogėjo jo sveikata, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų susieti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, kurie nurodyti byloje esančiame medicininių dokumentų įraše, su eismo įvykiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sumažina nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Eur.

14356.

144Tad pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija sumažina pakeisdama skundžiamą nuosprendį, kadangi netinkamai išspręstas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. N., V. D., A. D., M. Š. ir K. P. klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14557.

146Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios N. N. atstovas advokatas Vincas Pacevičius prašė atstovavimo išlaidas – 400 Eur – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo I. C.

14758.

148Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos yra bendros ir bylos procesui apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą. Taigi apeliacinis procesas yra inicijuotas nuteistojo, ir nukentėjusiosios procesinis dalyvavimas sąlygotas nuteistojo iniciatyvos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. N. atstovas pateikė sąskaitą už teisinių paslaugų suteikimą, prašydamas priteisti 400 Eur iš nuteistojo I. C. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino iš dalies dėl nuteistojo paduotą apeliacinį skundą ir nukentėjusiajai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jam nereikėjo susipažinti iš naujo su byla bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sumažina prašomas atstovavimo išlaidas – 400 Eur – ir pripažįsta atstovavimo išlaidas 240 Eur proceso išlaidomis, priteistinomis iš nuteistojo I. C.

14959.

150Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su priteisto neturtinės žalos atlyginimo klausimo netinkamu išsprendimu, todėl apeliacinis skundas šia apimtimi yra tenkinamas, kiti apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

151Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

152pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį:

153nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 30 000 Eur;

154nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur;

155nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 25 000 Eur;

156nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur;

157nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5 000 Eur;

158Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

159Priteisti iš I. C. nukentėjusiajai N. N. 240 Eur proceso išlaidas už advokato pagalbą;

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. C. uždrausta vairuoti kelių... 4. Iš I. C. priteista: 100 000 Eur (šimtą tūkstančių eurų) neturtinei... 5. Iš draudimo bendrovės „( - )“, AS, Lietuvoje veikiančios per... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. I. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 18.45 valandą, kelio (... 10. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. C. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius... 13. 1.1.... 14. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 15. 1.1.1.... 16. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų nešališkai... 17. 1.1.2.... 18. Apeliantas teigia, kad automobilio „B“ vairuotojas R. D., vairuodamas šį... 19. 1.1.3.... 20. Apeliantas nurodo, kad byloje esančioje specialisto išvadoje yra nustatyta,... 21. 1.2.... 22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio... 23. 1.3.... 24. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė... 25. 1.3.1.... 26. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog dėl kilusio eismo... 27. 1.3.2.... 28. Nuteistasis I. C. šiuo metu yra neįgalus, o priteistas žalos dydis... 29. 1.4.... 30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, traktuoja... 31. 3.... 32. Atsiliepimu į nuteistojo I. C. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus... 33. Civilinės atsakovės atstovo vertinimu, apeliacinio skundo dalis, kuri yra... 34. 4.... 35. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 36. 5.... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. 6.... 39. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 40. 7.... 41. I. C. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 42. 8.... 43. Pirmosios instancijos teismas I. C. kaltę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį... 44. 9.... 45. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 46. 10.... 47. Apeliantas ginčija papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolą,... 48. 11.... 49. Apeliantas teigia, kad 2015 m. spalio 5 d. papildomame eismo įvykio vietos... 50. 12.... 51. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4... 52. 13.... 53. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja A. S. parodė,... 54. 14.... 55. Apeliantas teigia, kad papildomos eismo įvykio apžiūros protokolo duomenys... 56. 15.... 57. Kartu pažymėtina, jog apeliantas, ginčydamas byloje esančius įrodymus dėl... 58. 16.... 59. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 60. 17.... 61. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad specialisto, eksperto akto išvados... 62. 18.... 63. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje dėl eismo įvykio yra... 64. 19.... 65. Remiantis specialisto D. J. pateikta specialisto išvada galima teigti, kad... 66. 20.... 67. Eksperto V. M. pateiktoje eksperto išvadoje nėra nustatyta, kieno iš... 68. 20.1.... 69. I. C. veiksmai – įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria... 70. 20.2.... 71. Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „B“ vairuotojas privalėjo... 72. 21.... 73. Taigi, remiantis šia eksperto išvada, galima teigti, kad eismo įvykio kilimo... 74. 22.... 75. Siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp byloje pateiktų išvadų, pirmosios... 76. 23.... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojo R. D. veiksmai buvo nulemti... 78. 24.... 79. Apeliantas teigia, kad R. D. kraujyje rasta morfino, kuri yra narkotinė... 80. 25.... 81. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kilus eismo įvykiui iš karto žuvo... 82. 26.... 83. Tad anksčiau aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog... 84. 27.... 85. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. C. paskirta... 86. 28.... 87. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, skirdamas apeliaciniame skunde... 88. 29.... 89. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės... 90. 30.... 91. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio... 92. 31.... 93. Siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo I. C. galimybes atlikti skundžiamu... 94. 32.... 95. 2018 m. birželio 12 d. Komisinės ekspertizės akte Nr. EKG 1052/2018 (03),... 96. po 2015 m. spalio 4 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų I. C. liko... 97. 33.... 98. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas – teismo psichiatras D. T., kuris taip... 99. 34.... 100. Taigi, remiantis komisinės ekspertizės akto išvadomis bei eksperto –... 101. 35.... 102. Pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo I. C. priteista neturtinės žalos... 103. 36.... 104. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priteisto... 105. 37.... 106. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 107. 38.... 108. Vertinant neturtinės žalos klausimą pažymėtina, kad kiekvienas asmuo,... 109. 39.... 110. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo I. C. veiksmų žuvo nukentėjusiosios E.... 111. 40.... 112. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių... 113. 41.... 114. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimą padariusio asmens... 115. 42.... 116. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala... 117. 43.... 118. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. yra žuvusiųjų dukra, eismo... 119. 44.... 120. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. N. yra žuvusiosios M. D. motina,... 121. 45.... 122. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose tėvams, netekusiems vaikų,... 123. 46.... 124. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos... 125. 47.... 126. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. yra žuvusiojo motina, taip pat... 127. 48.... 128. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje... 129. 49.... 130. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. yra žuvusiojo tėvas, taip pat... 131. 50.... 132. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamoje situacijoje... 133. 51.... 134. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. P. ir M. Š. yra žuvusiųjų sesuo... 135. 52.... 136. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims, netekusiems... 137. 53.... 138. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nukentėjusiajai... 139. 54.... 140. Byloje esantys duomenys rodo, kad nukentėjusioji K. P. kartu su broliu... 141. 55.... 142. Vertindama nukentėjusiajam M. Š. priteistą neturtinės žalos dydį,... 143. 56.... 144. Tad pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą... 145. 57.... 146. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios N. N.... 147. 58.... 148. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 149. 59.... 150. Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei... 151. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 152. pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 30 d.... 153. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. N. priteistą neturtinės žalos... 154. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D. priteistą neturtinės žalos... 155. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. D. priteistą neturtinės žalos... 156. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. P. priteistą neturtinės žalos... 157. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š. priteistą neturtinės žalos... 158. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 159. Priteisti iš I. C. nukentėjusiajai N. N. 240 Eur proceso išlaidas už...