Byla 1A-164-485/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiųjų J. S., J. G. (J. G.), V. S., K. P. atstovui advokatui Pauliui Čerkai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį bei nuteistas:

  • pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
  • pagal BK 144 straipsnį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityta nuteistojo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. vasario 26 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams, nustatant, kad uždraudimas naudotis specialia teise taikomas visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byla dėl nukentėjusiųjų J. S., V. S., K. P., J. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukta, patvirtinant jų ir S. B. sudarytą taikos sutartį. Priteista nukentėjusiajai Jūratei Solovjovaitei iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 1 350 (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje bylos procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas civiliniams ieškovams atsisakius ieškinio. Kardomoji priemonė – suėmimas S. B. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas laikinas S. B. nuosavybės teisės į 505 (penkių šimtų penkių) Eur piniginių lėšų apribojimas, pratęstas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, ir 505 (penki šimtai penki) Eur įskaityti į neatlygintos neturtinės žalos sumą pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. susitaikymo susitarimą, pinigus pervedant į nukentėjusiųjų, nurodytų minėtame taikos susitarime, sąskaitą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

    1. S. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 26 d. apie 9.29 val., kelio ( - ) kilometre, ( - ) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilių alkoholio), vairavo UAB „( - )“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, vairavo būdamas neblaivus, važiuojamojoje kelio dalyje, kuri pažymėta ištisine horizontaliąją ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, kurią kirsti draudžiama ir vairuotojui privaloma važiuoti dešiniau nuo jos, kirto ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešprieša atvažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas ( - ) vairuotojui A. S., su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Zafira“ keleiviui J. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio klubo lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo, dešinės pusės III, V, VII šonkaulių lūžimų; keleivei J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimų, kaklo II slankstelio lūžimo, krūtinės ir galvos sumušimo; vairuotojas A. S. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, žuvo; keleivė A. S. patyrė politraumą, t. y. daugybinius abipusių šonkaulių lūžius; abiejų plaučių sumušimus ir sukrėtimus; kairio prieširdžio, dešinio plaučio apatinės skilties, blužnies, plonųjų žarnų pasaito ir širdaplėvės plyšimą; širdies sumušimą,; kraujosruvas dešiniame retroperitoniniame tarpe ir užpakaliniame kairiame šone, klubų srityse, kairėje plaštakoje; odos nubrozdinimus smakre, dešinio klubo srityje ir kairėje blauzdoje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardo, dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, po ko ji mirė.
      1. Taip pat S. B. nuteistas pagal BK 144 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. vasario 26 d. apie 9.29 val. kelio ( - ) kilometre ( - ) teritorijoje, vairuodamas UAB „( - )“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilių alkoholio) sukėlė eismo įvykį ir pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus turėdamas pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems J. G. ir J. S., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, o nukentėjusiesiems A. S. ir A. S. gyvybėms grėsė pavojus, jiems nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.
    2. Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo nuteistojo S. B. kaltę inkriminuotų nusikaltimų atžvilgiu, už ką jis nubaustas.
    3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti: S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę; S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgiant į pakeistas bausmes; taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui bei skirti teismo įpareigojimus; apeliacinio proceso metu pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatliekant įrodymų tyrimo.
      1. Skunde dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, nuteistojo sąžiningumo duodant parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, abejojimui nebuvo pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje turėjo aptarti situaciją, įvykus konfliktui sodyboje, kadangi nuteistasis nors ir nedalyvavo konflikte, bet galimai skyrė jame dalyvavusius liudytojus E. R. ir R. A. bei siekdamas padėti akivaizdžiai sužalotam R. A., ryžosi neblaivus sėsti už automobilio vairo ir važiuoti ieškoti jam pagalbos. Minėta situacija turėjo įtakos vėlesniems S. B. veiksmams, kurių nuteistasis neišprovokavo ir negalėjo numatyti.
      2. Skunde taip pat nurodė, jog nuosprendyje visiškai neaptarta aplinkybė apie tai, kad prieš dvi dienas iki įvykio nuteistasis grįžo iš Airijos, kur nuolat gyveno ir dirbo, eismas Airijoje vyksta kitomis eismo juostomis nei Lietuvoje, kas tai ir galėjo būti priežastis kodėl nuteistasis įvykio metu važiavo priešprieša nukentėjusiesiems. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas taikė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, neatsižvelgiant į tai, kad kaltinimą palaikanti prokuratūra neprašė taikyti šios aplinkybės. Analizuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009, kuria Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nepadarė reikiamų išvadų po to, kai buvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, o šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis iš vis nebuvo baustas administracine tvarka ir nėra duomenų apie bausmes užsienyje. Dėl šių priežasčių prašė apeliacinės instancijos teismo netaikyti šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
      3. Skunde dėl bausmės pažymi, kad nuteistasis bėgo iš nusikaltimo vietos dėl patirto šoko, dėl įvykusio autoįvykio ir dėl girtumo, nes nesugebėjo adekvačiai suvokti įvykių, vėliau policijos pareigūnams pasidavė ir grįžo į įvykio vietą, pripažindamas savo kaltę. Skunde atkreipė dėmesį į tai, jog nuosprendžio dalyje pasisakant dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvo galima nurodyti, kad inkriminuotoms veikoms nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
      4. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos bylos (kasacinės nutartys: Nr. 2K-106/2011; Nr. 2K530/2011; Nr. 2K-271/2010; Nr. 2K-101/2010; 2K-89/2010; Nr. 2K-25/2010; Nr. 2K-8/2010; Nr. 2K-188/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr. 30), kuriomis rėmėsi teismas, buvo aplinkybių, kuriomis šie teismai rėmėsi netaikydami BK 75 straipsnio ir kurių nebuvo nustatyta šioje byloje. Nurodė, kad byloje Nr. 1-145-829/2014 (konkretus teismas nenurodytas) BK 75 straipsnio nuostatos buvo taikytos, net ir kaltinamojo biografijoje esant nepageidaujamų faktų. Taip pat rėmėsi byla Nr. 1A-623-508/2014, kurioje teismas ne tik taikė BK 75 straipsnio nuostatas, bet ir BK 38 straipsnio nuostatas. S. B. charakterizuojamas teigiamai, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, gavo jų atleidimą, susitaikė su jais, sudarė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo susitarimą, kuriame nukentėjusieji neprieštaravo, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
      5. Skunde prašė kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne, nuteistasis ryšius su Airija nutraukė, parsivežė įrangą iš šios šalies ir turi kur gyventi bei galimybes tą patį verslą vystyti Lietuvoje, Kėdainiuose.
    4. Nukentėjusiųjų J. S., J. G., V. S., K. P. atstovas advokatas Paulius Čerka atsiliepime nurodė, jog nukentėjusieji K. P. ir V. S. palieka teismui spręsti dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, o J. S. palaikė pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu sprendimo motyvaciją.
    5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui dėl BK 75 straipsnio taikymo, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų advokatas P. Čerka palaikė atsiliepime nurodytą jų poziciją, prokuroras prašė skundą atmesti, nes skundžiamas nuosprendis yra teisingas.
    6. Apeliacinis skundas atmetamas.
    7. Apeliaciniu skundu apeliantas ir jo gynėjas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodami, mano, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes neįžvelgė pagrindo dėl bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. kėlė S. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
    8. Analizuojant apeliacinio skundo dalyką (reikalavimą) iš jo turinio išplaukia, jog keliamo ginčo esmė yra paskirtos bausmės švelninimas bei bausmės vykdymo instituto taikymas.

4Dėl bausmės.

    1. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
    2. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. S. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, t. y. pagal BK 144 straipsnį, kurio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų) ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kurio sankcija numato tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
      1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir nesunkus tyčinis nusikaltimas. Neteisėti veiksmai pagrindžiantys sąmoningą šiurkščių Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 punktų pažeidimų padarymą, vairavimą būnant savanoriško fiziologinio girtumo būsenos (kraujyje nustatyta 2,08 prom. etilo alkoholio), ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimą, išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą ir su priešais atvažiuojančiu automobiliu susidūrimą apibūdino padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kurį apylinkės teismo vertinimu dar padidino ir padaryto nusikaltimo padariniai (dviejų žmonių mirtis bei dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai). Bausmės skyrimo procese buvo įvertinta ir tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvino aplinkybės dėl kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailesčio, taip pat lengvino ir tai, kad nuteistasis atlygino žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis) nukentėjusiesiems. Teismas vertino ir tai, jog nuteistasis, padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir ši aplinkybė jo atsakomybę sunkino kaip ir tai, jog dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Be paminėtų aplinkybių teismas įvertino ir kaltininko asmenybę, jog jis galiojančių teistumų neturi, laikomas neteistu, tačiau teisiamas nebe pirmą kartą, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, administracine tvarka nebaustas nei Lietuvoje, nei faktinėje gyvenamojoje šalyje – Airijoje (duomenų apie Airijoje paskirtas baudas nesurinkta). Be minėtų lengvinančių aplinkybių S. B. buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, išlaikytinių ir nepilnamečių vaikų neturi, tačiau išliko abejingas kilusiems padariniais, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiesiems. Nurodytų aplinkybių visumoj bei tai, kad teismo vertinimu S. B. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, nėra duomenų, kad jis sistemingai, piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisykles, todėl konstatavo, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, buvo paskirtos straipsnių sankcijoje numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.
      2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir į aukščiau (nutarties 10.1. punkte) išvardintas aplinkybes, pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią inkriminuotų straipsnių (BK 144 straipsnis ir BK 281 straipsnio 6 dalis) sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Argumentų, jog teisingumo principo kartu su bausmės paskirties įgyvendinimu galėtų užtikrinti be laisvės atėmimo bausmės skunde nebuvo pateikta, todėl teisėjų kolegijos bausmės parinkimo teisingumo aspektu nesuabejojo ir, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas bei teisėtas. Dėl bausmės dydžio teisėjų kolegija irgi neturi pagrindo byloje nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nes apylinkės teismas, nustatęs S. B. atžvilgiu dvi jo atsakomybę lengvinančias ir veikų visumoje dvi – sunkinančias aplinkybes paskyrė ne parinktos bausmės rūšies vidurkį, tačiau įžvelgdamas kaltininko elgesio modelį ir siekius kuo labiau atstatyti jo veiksmais padarytą žalą bei negrįžtamų pasekmių kompensaciją nukentėjusiesiems, paskyrė bausmių dydžius ženkliai mažesnius nei numatyti jų vidurkiai (BK 61 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys).
      3. Skunde akcentuotini argumentai dėl apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų motyvų sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas) nustatymo kontekste. Pasak apeliacinio skundo autorių teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-188/2009), kuri nėra analogiška šiai bylos situacijai, nes minėtoje kasacinėje byloje nuteistasis buvo netekęs vairuotojo teisių dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau neseniai jas atgavęs nepadarė reikiamų išvadų ir vėl sėdo prie vairo neblaivus. Tuo atveju teismas atsižvelgė į tai, kad padariniai kilo dėl reikiamų nuteistojo išvadų nepadarymo, o nagrinėjamoje byloje S. B. net nebaustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįsdamas savo išvadą dėl konstatuotos sunkinančios aplinkybės inkriminavimo jos reikšmei pagrįsti rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu dėl sunkių padarinių BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme pagrįstumo ir visiškai teisingai, nenukrypdamas nuo teisminės praktikos šios aplinkybės konstatavime, tai motyvavo skundžiamame nuosprendyje, o ne rėmėsi nurodyta kasacine byla kaip precedentu nagrinėjamai bylai. Skundo argumentai dėl S. B. nurodytų aplinkybių dėl to, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo pagrindas šios sunkinančios aplinkybės nustatymo procese. Atsižvelgus į nurodytą apylinkės teismo analizuotą teisminę praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2009) nustatyta, jog šią aplinkybę nulėmė kilusių padarinių aspektai, t. y. žmonių žūtys, kurios iš esmės yra sunkus padarinys bei tai, kad dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą ir atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas šiuo atveju ir buvo pagrįstai padaryta, todėl abejonių šios aplinkybės nustatyme bei jos pagrįstume teisėjų kolegijai nekilo.
    3. Apibendrinant teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, pakankamai mažesnę sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, taip pat ženkliai mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje nustatytam vidurkiui. Taip pat teismas BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu pagrįstai šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, subendrinta galutinė bausmė paskirta teisinga ir ne per griežta.

5Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

    1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
      1. Šiuo aspektu BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant, ar minėta sąlyga (teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo) yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Apylinkės teismo išvada, jog be realios laisvės atėmimo bausmės bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus užtikrinti visiškai pagrįsta, teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad S. B. susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, jų atsiprašė, atlygino dalį žalos, gailisi dėl savo veiksmų, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laikomas neteistu, neturinčiu administracinio baustumo, tačiau jis, būdamas savanoriškai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 2,08 promilės), tai žinodamas ir suvokdamas, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu, tokio vairavimo būnant neblaiviu rizikingumą, sąmoningai vairavo, kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, buvo itin neatidus ir šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir iš jo abejingai pasišalino, bėgo, palikdamas nukentėjusiuosius be pagalbos, tokiu būdu vengė atsakomybės, sukėlė itin sunkius ir negrįžtamus padarinius – mirė du asmenys, dviem nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiškumo normas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-225-895/2016).
    2. Lietuvos Aukščiausiais Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016 pažymėjo, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011). Iš esmės ta pati teisminė praktika nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje dėl kurios apeliantai kėlė dvejones šio instituto netaikymo aspektu, tačiau teisėjų kolegija tuo jokio pažeidimo nemato, nes būtent tokia procesinio sprendimo motyvavimo apimtimi ir teisine sąmone, teismas savo sprendimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo pagrindo nurodė savo nuosprendyje. Kriterijai dėl kilusių padarinių ir padarytos veikos bei paties kaltininko asmenybės visumoje buvo tinkamai įvertinti būtent šioje konkrečioje byloje, priimtas sprendimas tokio pobūdžio byloje be bausmės vykdymo atidėjimo, yra teisėtas ir pagrįstumo pagrindas nenukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos būtent tuo aspektu, kuriuo buvo akcentuota teismo išvada nuosprendyje, o ne kaip jau buvo paminėta, remtasi nurodytomis baudžiamosiomis bylomis kaip precedentais. Taigi, nurodyti argumentai dėl nurodytose bylose kaltininkų veiksmų ir neblaivumo bei požymių, kurie formavo jų asmenybes konfliktuojant su įstatymais (administraciniai baustumai, teistumai ir pan.) gretinant S. B. veiksmus ir asmenybės charakterizavimą, nėra pagrįsti, nes teismas, priimdamas sprendimą, prioritetą kelia nagrinėjamos bylos aplinkybėms, jų visumai, o atitinkamo klausimo sprendimo motyvavimą gali pagrįsti teismine praktika, nenukrypstant nuo jose nurodytų išaiškinimų tuo klausimu ar aspektu.
    3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bausmės individualizavimo procesui reikšmingus ir aukščiau išanalizuotus bylos duomenis, nustatė, kad BK 75 straipsnio nuostatos S. B. atžvilgiu negali būti taikomos, materialaus pagrindo – teismo manymo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kuomet padarytos veikos pasekmės nagrinėjamoje byloje yra negrįžtamojo pobūdžio (yra du žuvę asmenys) ir tuo pačiu sutrikdant kitiems nukentėjusiems asmenims sveikatą, padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai bei stokota kaltininko visiškos atsakomybės nukentėjusiųjų atžvilgiu, juos palikus nesuteikiant būtinos pagalbos įvykio vietoje, nėra, todėl vien jau pačių apeliantų nurodytos aplinkybės (kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nukentėjusiųjų atsiprašymas, susitaikymas su jais, žalos atlyginimo klausimo išsprendimas, nukentėjusiųjų pozicija dėl S. B. padarytų nusikaltimų), kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamu aspektu nesuponuoja teisėjų kolegijai absoliutaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą formaliai. Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
    4. Apeliaciniame skunde nurodyta teisminė praktika bylose Nr. 1-145-829/2014, 1A-623-508/2014, kuriose teismai taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo. Analizuojant Liteko duomenų pagalba nustatytą tikėtina Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-829/2014 ir šios bylos aplinkybes padarytos veikos kontekste, matyti, jog byloje kaltininkas nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, iš eismo įvykio nepasišalino, padariniai – miręs nukentėjusysis, kitas sužalotas, teisminis nagrinėjimas vyko sutrumpinto proceso tvarka ir tai nėra ta pati teisinė situacija S. B. padarytoms veikoms, kas būtų pagrindas į tai atsižvelgti ir laikyti precedentu šią nurodytą baudžiamąją bylą nagrinėjamai bylai. Iš esmės analogiškai vertintina ir kita nurodyta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-508/2014, kurioje inkriminuota kaltininkui veika yra taip pat tik neatsargi (BK 281 straipsnio 6 dalis) su negrįžtamomis pasekmėmis – žuvo žmogus, įvertintas veikos pavojingumas ir kaltininko asmenybė, bet nagrinėjamoje byloje S. B. veiksmai, inkriminuotos abi veikos, padariniai – žuvo du žmonės, pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir ją patvirtinantys duomenys nėra tokie patys kaip nurodytoje byloje, situacijos vertinimui reikšmingos aplinkybės ir jų visuma neformuoja abejonių dėl Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo šioje apimtyje ir todėl nesiremiant nurodytais teismų įsiteisėjusiais sprendimais, kaip precedentais, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.
    5. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir dėl S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, teigiant, jog ši priemonė galimai buvo pratęsta be pagrindo, nes apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose nurodė, jog S. B. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, tačiau pažymėtina, jog kardomųjų priemonių skyrimo ir pratęsimo pagrindai reglamentuoti BPK, kurio 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis, t. y. siekis užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Analizuojant minėtą kardomųjų paskirtį ir skundo argumentą, jog teismas nuosprendyje padarė išvadą dėl S. B. polinkio pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas nebuvimo, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė šios skundo argumentacijos pagrįstumo, nes manant, jog kardomoji priemonė suėmimas buvo skirta ir tęsiama nepagrįstai ar neteisėtai, tiek pats S. B., tiek gynyba turėjo įstatyme nustatytą teisę inicijuoti jos apskundimą aukštesniajam teismui. Tai, kad teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, padarė išvadą, jog S. B. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimus, nereiškia kardomosios priemonės paskirties neįgyvendinimo, jos tęsimo nepagrįstumo, nes jos taikymui proceso įstatyme siekiai yra ir kaltinamojo betarpiško dalyvavimo bylos nagrinėjimo teisme, ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacijos iniciavimo metu kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai nėra sprendžiami, apylinkės teismo nutartys (dėl suėmimo pratęsimo) yra įsiteisėjusios ir nekvestionuojamos. Apeliacinio skundo reikalavime nurodytas prašymas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę yra atmestinas, nes po apeliacinio skundo pateikimo 2017 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo S. B. prašymas dėl paskirtos bausmės atlikimo dar neįsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiui. Kauno apygardos teismas šį nuteistojo prašymą 2017 m. gruodžio 18 d. tenkino, todėl pradėjus S. B. atlikinėti apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę tokio prašymo klausimo išsprendimas yra netikslingas.
    6. Apibendrinant visa kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu S. B. paskirta bausmė ir jos dydis yra teisingi, bausmė paskirta nepažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principų, nėra per griežta, o nesant pagrįsto pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, apeliantų S. B. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinis skundas netenkinamas konstatuojant pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio teisėtumą.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

7S. B. ir advokato Vaido Jurčikonio apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai