Byla 1A-683-574/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistajam V. V. (V. V.), jo gynėjui adv. Jonui Leikauskui, nukentėjusiosioms A. S., A. J., vertėjui Rimantui Skuratovič, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti legalų darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 4) atlyginti nukentėjusiajai A. S. ir A. J. kiekvienai po 3000 Eur dalį neturtinės žalos, per vieną mėnesį pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per vienerius metus - atlyginti nukentėjusiajai A. S. 3587,8 Eur turtinę žalą.

2V. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

4Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. V. priteista po 14000 Eur kiekvienam A. S. ir D. S. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 9000 Eur A. J. naudai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

5A. S. naudai iš V. V. priteista 3587,8 Eur turtinei žalai atlyginti bei 400 Eur atstovavimo išlaidų.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

81.

9V. V. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis, 2018 m. rugsėjo 15 d., 10.26 val., Vilniaus r., Mikulionyse, A. Giedraičio g., ties 22-u pastatu (kelio Nr. 108 Vievis – Maišiagala – Nemenčinė 35,800 km), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikato Nr. 0819732, nustatytas 2,34 promilių girtumas), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. ( - ) važiuodamas kryptimi nuo Maišiagalos pusės link Nemenčinės pusės, buvo neatsargus ir neatidus, viršijo maksimalų leistiną 90 km/val. greitį (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2192 (18) konstatuota, jog važiavo apie 108 km/val. greičiu), dėl ko posūkio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio, praradęs judėjimo tiesiaeigiškumą ir stabilumą automobilis pradėjo suktis apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę ir slysti šonu, ko pasėkoje įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu „Renault Espace“, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamu V. S.. Eismo įvykio metu žuvo V. S., taip pat buvo sugadintas V. S. priklausantis automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. ( - ) bei VĮ „Kelių priežiūra“ priklausantys gatvės bortelis ir signaliniai stulpeliai. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14. punkto, numatančio, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems“ ir 127. punkto, numatančio, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio“ reikalavimus.

10II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir V. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę; V. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Likusią nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo ir civilinių ieškinių išnagrinėjimo palikti nepakeistą.

133.

14Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atidėdamas nuteistajam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat teismas netinkamai įvertino veikos pavojingumą, jo laipsnį, nusikaltimo padarymo priežastis ir kilusias pasekmes bei nepagrįstai manė, kad V. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

154.

16Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-06 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018, kurioje sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal daugiau nei vieną BK 281 straipsnio dalį, pasisakyta, jog kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Tačiau manytina, kad toks teismų formuojamas vertinimas nėra pagrįstas ir šioje byloje V. V. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalis. Teismų sprendimuose nėra išskirtinai vienodos praktikos aktualiu klausimu dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir kitų šio straipsnio dalių taikymo, kai kyla neatsargūs padariniai. Teismų praktikos nevienodumą šiuo klausimu aptarė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-898/2019, kurioje teismas pritarė minėtoje byloje kaltinamo asmens veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalis.

175.

18Tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų būtinas sudėties požymis - vairavimas kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, abiejų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Nepaisant to, jog BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytose nusikalstamose veikose sutampa vienas būtinas sudėties požymis - kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jose įtvirtintos iš esmės skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys. Tokia išvada daroma įvertinant šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Visų pirma, skiriasi šių nusikalstamų veikų kaltės formos - BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, o BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai. Taip pat nesutampa šių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio), ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai, šiuo konkrečiu atveju numatyti BK 281 straipsnio 6 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu žūsta kitas žmogus). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali - veika baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir asmeniui nėra inkriminuojami kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai, o 6 dalyje numatyta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, reikalaujanti pagrįsti padarinių atsiradimą.

196.

20Nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant V. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, susiklosto situacija, kai neatsargi nusikalstama veika eliminuoja tyčinę. Toks teisės aiškinimas ne tik nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį, tačiau prieštarauja ir įstatymo leidėjo ketinimams, kuris kriminalizavo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius atitinkančią veiką, nepaisant to, kad ja nebuvo sukelti jokie padariniai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač kalbant apie eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.

217.

22Panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, toks asmuo atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje, nei tas, kuris analogiškus padarinius sukėlė būdamas apsvaigęs mažiau nei 1,5 promilės, kadangi teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas BK 72 straipsnio (turto konfiskavimo) taikymo klausimas, kai asmuo padaro ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą neatsargią nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kai konfiskuojamas nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė, padarius neatsargias nusikalstamas veikas.

238.

24V. V. dar prieš įvykstant eismo įvykiui, kurį laiką vartojo alkoholį ir vis tiek vairavo transporto priemonę neblaivus, ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir tik po kurio laiko kilo BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyti padariniai - eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas žmogus. Manytina, kad šios aplinkybės rodo didesnį V. V. veikos pavojingumą, todėl šiuo atveju jo veikos turi būti kvalifikuojamos griežčiau - atitinkamai ne tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, bet ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

259.

26Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to, kad nesant pagrindo taikė BK 75 straipsnį, numatantį bausmės vykdymo atidėjimo galimybę. V. V. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Nuteistojo V. V. padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkius ir neatitaisomus padarinius - žuvo žmogus. Eismo įvykio metu žuvo su nuteistojo vairuojamu automobiliu susidūręs savo eismo juosta važiavęs bei Kelių eismo taisyklių nepažeidęs V. S., taip pat buvo apgadinta V. S. vairuota transporto priemonė ir gatvės bortelis bei signaliniai stulpeliai. V. V. prie automobilio vairo sėdo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje po eismo įvykio buvo rasta 2,34 promilės etilo alkoholio. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis parodė, jog ryte prieš eismo įvykį, jis vartojo alkoholį. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad prie vairo jis sėdo suvokdamas, kad šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, dėl ko gali įvykti eismo įvykis.

2710.

28Veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta ar sužalojami žmonės laikytina labai pavojinga. Į tai atsižvelgė ir įstatymų leidėjas, BK 281 straipsnio 6 dalyje numatydamas griežtą bausmę už šios veikos įvykdymą - laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. V. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu - automobilį jis vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, - tampa praktiškai neįgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju realiai nevykdoma. Pagal teismų praktiką, atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus, vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, be to, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K- 770/2005, Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011, 2K-433/2011, 2K-7-49-788/2016). Ta aplinkybė, kad savo pavojingu ir įstatymo bei moralės normoms prieštaraujančiu elgesiu pražudęs žmogų, nuteistasis gailisi, pripažįsta kaltę bei duoda parodymus, nuteistojo atsakomybę lengvina, tačiau negali būti pagrindas jam išvengti realios bausmės. V. V. įvykdė labai pavojingą ir neatitaisomas pasekmes sukėlusią nusikalstamą veiką, už kurią jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

2911.

30Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusiosios A. S., A. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti.

31III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

32Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

33Dėl BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalies kvalifikavimo.

3412.

35Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuratūros apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo V. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, išteisindamas V. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

3613.

37Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas pripažino, kad V. V. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2.34 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) nekvalifikuotini, nes toks V. V. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis.

3814.

39BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Pagal BK 281 straipsnio 9 dalį, (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4-41 promilės ir daugiau alkoholio.

4015.

41BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

4216.

43Apeliaciniame skunde neginčijama, kad tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek 281 straipsnio 7 dalyje numatytuose nusikaltimuose sutampa vienas būtinas sudėties požymis – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nurodo, kad šiuose straipsniuose įtvirtintos iš esmės skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys. Tokią išvadą prokurorė daro įvertinusi šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: skiriasi šių nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai; nesutampa šių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio), ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai, šiuo atveju numatyti BK 281 straipsnio 6 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu žūsta žmogus); BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos sudėtis formali - veika baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir asmeniui nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai, tuo tarpu 6 dalyje numatyta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, reikalaujanti pagrįsti padarinių atsiradimą.

4417.

45BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, o BK 281 straipsnio 6 dalyje - už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tačiau jis yra vienintelis BK 281 straipsnio 7 dalies požymis ir tik vienas iš BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytų požymių. Kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018).

4618.

47Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamą veiką aprašantys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Šiuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 6 dalies ir BK 281 straipsnio 7 dalies požymis. Visa BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 6 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 6 dalis nustato visumą požymių, kurios dalis yra BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis. Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Teisės mokslas tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti atsisakant taikyti normą, kuri yra dalis kitos sudėties. Šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 6 dalį asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa perteklinis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

4819.

49Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dešimties metų, o BK 281 straipsnio 7 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 6 dalį numatytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai kraujyje yra 0,4-41 promilės ir daugiau alkoholio) bei kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (visuma), yra pavojingesnė veika nei BK 281 straipsnio 7 dalyke numatytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) (dalis), todėl V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

5020.

51Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad kvalifikuojant V. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta ir susiklostytų situacija, kad neatsargi veika eliminuoja tyčinę veiką ir toks teisės aiškinimas nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį. Neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, tačiau nagrinėjamu atveju, tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis.

5221.

53Teisės doktrinoje nusikalstamų veikų sudėtys pagal tai, ar jos apima nusikalstamus padarinius, skirstomos į materialiąsias ir formaliąsias, todėl tai, kad nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių įrodinėjimo (tokia yra veika, nurodyta BK 281 straipsnio 7 dalyje), nereiškia, kad ji negali būti trunkamoji, kuri apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011, 2K-291-697/2019). Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir kasacinio teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą. Pats pirmas trunkamosios veikos požymius atitinkantis veiksmas jau reiškia visiškai realizuotą to nusikaltimo sudėtį, bet nereiškia jo pabaigus. Kadangi tai yra vienas įvykis, jis turi būti vertinamas kaip vienas nusikaltimas. Trunkamosios nusikalstamos veikos požymis jungia kaltininko veiksmus, kai automobilis tam tikrą laiko tarpą buvo vairuojamas būnant apsvaigus, iki kol veika pasibaigė, kai eismo įvykio metu atsirado padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019). V. V. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, nėra pagrindo dvi to paties BK straipsnio dalis kvalifikuoti atskirai.

5422.

55Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį toks asmuo atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje, nei tas, kuris analogiškus padarinius sukėlė būdamas apsvaigęs mažiau nei 1,5 promilės, kadangi teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas BK 72 straipsnio (turto konfiskavimo) taikymo klausimas, kai asmuo padaro ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą neatsargią nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas nepritaria praktikai, kai konfiskuojamas nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė, padarius neatsargias nusikalstamas veikas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką, nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80- 511/2018, 2AT-42-628/2018). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas transporto priemonę, padarė kaltinime nurodytų KET punktų pažeidimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi V. V. jam inkriminuotus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pripažinus tai, kad tie patys požymiai - kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) - nustatyti tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje (BK 281 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiką yra galimas.

56Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

5723.

58Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

5924.

60Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant trejiems metams ir įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti legalų darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajai A. S. ir A. J. kiekvienai po 3000 Eur dalį neturtinės žalos, per vieną mėnesį ? pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per vienerius metus ? atlyginti nukentėjusiajai A. S. 3587,8 Eur turtinę žalą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas leido teismui spręsti, jog šis kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas būtent dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad V. V., nusikaltimo padarymo metu legaliai dirbo, nukentėjusiųjų teisme atsiprašė, su ieškiniais sutiko ir įsipareigojo jiems atlyginti žalą, iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi bei pergyveno dėl savo poelgio, nevengė baudžiamosios atsakomybės, savo veiksmus įvertino neigiamai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

6125.

62Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

6326.

64Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. V., ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika bei su nuteistojo asmenybe - padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, atsižvelgė į tai, kad V. V. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo UAB ( - ), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir sutiko atlyginti žalą. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6527.

66Prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo asmenims, kurie apsvaigę nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdami KET, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nėra kategoriški. Būtent žodis „paprastai“ reiškia, kad yra galimos ir situacijos, kai bausmės vykdymo atidėjimas tokiems asmenims gali būti taikomas. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, kilusius padarinius, tiek pagal juos padariusius asmenis. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga įvertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014).

6728.

68Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas V. V. atidėti bausmės vykdymą maksimaliam terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskyrė įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nereiškia, jog kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistasis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, asmuo, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nėra paliekamas be priežiūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai griežtus nuteistojo elgesio apribojimus, tarp kurių yra įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taipogi ir alkoholio), kurių laikymąsi pavesta prižiūrėti probacijos tarnybai trejus metus. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.

6929.

70Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo netenkinti.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija)... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. V. paskirta... 4. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. V. priteista po 14000 Eur... 5. A. S. naudai iš V. V. priteista 3587,8 Eur turtinei žalai atlyginti bei 400... 6. Teisėjų kolegija,... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 8. 1.... 9. V. V. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 13. 3.... 14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. V. pagal BK 281... 15. 4.... 16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. veiksmų kvalifikavimas ir... 17. 5.... 18. Tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų... 19. 6.... 20. Nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant V. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio... 21. 7.... 22. Panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, toks... 23. 8.... 24. V. V. dar prieš įvykstant eismo įvykiui, kurį laiką vartojo alkoholį ir... 25. 9.... 26. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir... 27. 10.... 28. Veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių... 29. 11.... 30. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusiosios A. S., A. J. prašė... 31. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Dėl BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalies kvalifikavimo.... 34. 12.... 35. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 36. 13.... 37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką... 38. 14.... 39. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 40. 15.... 41. BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1... 42. 16.... 43. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek... 44. 17.... 45. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto... 46. 18.... 47. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamą... 48. 19.... 49. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus... 50. 20.... 51. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad kvalifikuojant V. V. veiksmus tik... 52. 21.... 53. Teisės doktrinoje nusikalstamų veikų sudėtys pagal tai, ar jos apima... 54. 22.... 55. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad panaikinus asmens veiksmų... 56. Dėl BK 75 straipsnio taikymo.... 57. 23.... 58. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 59. 24.... 60. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. buvo... 61. 25.... 62. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 63. 26.... 64. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas,... 65. 27.... 66. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti kasacinės instancijos teismo... 67. 28.... 68. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas V. V. atidėti bausmės vykdymą... 69. 29.... 70. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 72. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės... 73. Nutartis neskundžiama....