Byla 1-653-369/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam V. Č., kaltinamojo gynėjui advokatui L. V.,

2viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

3V. Č., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ inžinieriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Nustatė

4V. Č., 2017 m. sausio 2 d., apie 19.05 val., Jeruzalės-Žaliųjų Ežerų gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 20,2 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

5Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus antrąją Naujųjų metų dieną vartojo su giminaičiu, paskui pastarąjį išlydėjo ir nuėjo nusnūsti. Pabudo ir pagalvojo, kad jis jau išmiegojo visą naktį, nes laikrodis rodė šešias valandas penkiasdešimt minučių. Kadangi tuo metu darbe buvo bandomasis laikotarpis, tai išsigando, kad pavėluos į darbą, todėl greit sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tik važiuodamas suprato, jog apsiriko dėl paros laiko, apsisuko, važiavo link namų ir sukėlė eismo įvykį, vairuojamu automobiliu atsitrenkęs į priešais stovintį automobilį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumą. Kaltinamasis prašė jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį R. K.. Paaiškino, jog su seserimi bendrauja nuolat ir ji gali daryti jam teigiamą įtaką.

6Teisiamojo posėdžio metu R. K. nurodė, kad ji su broliu – kaltinamuoju V. Č. – yra labai artimi, santykiai draugiški, jie dažnai bendrauja, ji turi didelį autoritetą savo broliui, ji, kaip ir kaltinamasis, gyvena Vilniuje.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

8Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. 2017-01-05 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. sausio 2 d. apie 19.05 val., V. Č., vairuodamas automobilį Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) buvo neblaivus (įvykio vietoje jam nustatytas 2,27 prom. girtumas) ir vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį (b. l. 3).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas V. Š. nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. apie 19.30 val., patruliavo kartu su vyr. patruliu O. G.. Buvo gautas pranešimas, jog Santariškių g. 1, susidūrė du automobiliai. Atvykę į įvykio vietą, rado susidūrusius automobilius Mitsubishi ir Audi A3. Įvykio kaltininkas automobilio Mitsubishi vairuotojas V. Č. savo kaltę iškart pripažino, tačiau jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, dėl ko jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. V. Č. papūtė į alkotesterį, kuris parodė 2,27 promilių girtumą. Atsižvelgiant į tai, V. Č. buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas V. Č. kraujo mėginys (b. l. 48-49). Analogiškas aplinkybes V. Š. išdėstė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 20).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d., apie 18.44 val., vairuodama automobilį Audi A3, sustojo prieš Žaliųjų Ežerų ir Jeruzalės gatvių žiedinę sankryžą. Tuo metu į jos automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Mitsubishi. Iškart po įvykio Mitsubishi vairuotojas priėjo prie jos, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet paaiškėjo, jog automobilis Mitsubishi neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus. Bendraujant su automobilio Mitsubishi vairuotoju, jai kilo įtarimas, kad pastarasis yra neblaivus (b. l. 44).

11Iš bylos esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad BPC užregistruotas pranešimas apie tai, jog 2017 m. sausio 2 d. vairuodamas automobilį V. Č. buvo neblaivus, jam alkotesteriu nustatytas 2,27 prom. girtumas (b. l. 5-6). Iš byloje esančio automobilio Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) registracijos liudijimo matyti, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. Č. (b. l. 15).Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad V. Č. alkotesterio pagalba 2017 m. sausio 2 d., 19.58 val., nustatytas 2.27 prom. girtumas (b. l. 33).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-01-04 Specialisto išvadoje Nr. T-A 85/2017(01), nurodoma, kad V. Č. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 2 d. 20.35 val., nustatyta 2,20 prom. etilo alkoholio (b. l. 35).

12Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 12 nurodyta, jog 2017 m. sausio 2 d. apie 20.30 val., V. Č. neblaivus, vartojęs etilo alkoholio, vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 36).

13Dėl veikos kvalifikavimo

14Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

15Teismo vertinimu, V. Č. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. Č. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 2 d., 20.35 val., nustatyta 2.20 promilių etilo alkoholio koncentracija.

16Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis V. Č. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

17Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

18BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

19Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo sesers – R. K. – prašymas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka būti savo brolio V. Č. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. Č. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 40-41, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

20Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. Č. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn buvo trauktas tik 2010 m., jam paskirtą baudą sumokėjo laiku, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką ir daryti priešingas teisei veikas, kaltinamasis yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Teismo posėdyje V. Č. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, vertina jį itin kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

22Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sesuo – R. K.. Minėtas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jos santykiai su broliu yra artimi, draugiški, ją brolis laiko autoritetu, todėl ji yra įsitikinusi, kad galės daryti savo broliui teigiamą įtaką, jog kaltinamasis V. Č. daugiau nenusikalstų ir nepažeistų įstatymų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. R. K. dirba vaikų ligų gydytoja ( - ), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos charakteristikoje nurodoma ir tai, kad R. K. yra ir šios ( - ) medicininės etikos komisijos pirmininko pavaduotoja, kas teismo vertinimu, yra itin reikšminga aplinkybė charakterizuojanti laiduotoju norinčiu būti asmenį. R. K. administracine tvarka nebausta, neteista. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog R. K. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo sesuo, kuri artimai bendrauja su savo broliu, gali daryti V. Č. teigimą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

23Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

24Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

25Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. Č. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės terminas nesiekiantis šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio.

26Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. Č. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

27Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

28Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis V. Č., automobilis Mitsubishi Outlander, valstybinis numeris ( - ) būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

29Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

30BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

31Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. Č. priklausanti transporto priemonė – automobilis Mitsubishi Outlander, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.

32Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. Č., vairavo automobilį Mitsubishi Outlander neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į kitą automobilį. Kaltinamasis, vairavo automobilį, kai jo kraujyje rasta 2.20 prom. alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.

33Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, kad pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis Mitsubishi Outlander, valstybinis numeris EDM 491, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam V. Č. (b. l. 18) ir ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. Č. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), konfiskavimas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-241-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017).

34Kadangi automobilis Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) identifikavimo numeris – J( - ) privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2017 m. sausio 9 d. nutarimu V. Č. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

35Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00794193) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinas.

36Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – V. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00794193 (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-653-369/2017 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

38V. Č., a.k. ( - ) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją R. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 68, 71 ir 72 straipsniais, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

  • draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,
  • 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas,
  • V. Č. priklausančio automobilio Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) identifikavimo numeris – ( - ), konfiskavimą.

40Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. ( - ) identifikavimo numeris – ( - ), paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos

41V. Č. paskirtą kardomąją priemonę, dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

42Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – V. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00794193 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“ .

43Išaiškinti V. Č., kad:

441. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

452. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

46Išaiškinti R. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

47Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

48

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 3. V. Č., a. k. ( - ) gim. ( - ),... 4. V. Č., 2017 m. sausio 2 d., apie 19.05 val.,... 5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č.... 6. Teisiamojo posėdžio metu R. K. nurodė, kad ji su broliu... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 8. Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R.... 11. Iš bylos esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad BPC... 12. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.... 13. Dėl veikos kvalifikavimo... 14. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto... 15. Teismo vertinimu, V. Č. kaltė, padarius BK 281... 16. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka... 17. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 18. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar... 21. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo... 22. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį V. Č. atleisti nuo... 23. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių... 24. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo... 25. Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. Č. padarė... 26. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios... 27. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.... 28. Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią... 29. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo... 30. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis... 31. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks... 32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. Č., vairavo... 33. Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, kad... 34. Kadangi automobilis Mitsubishi Outlander, valstybiniai Nr. 35. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. paskirta kardomoji... 36. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 38. V. Č., a.k. ( - ) padariusią... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 40. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m.... 41. V. Č. paskirtą kardomąją priemonę, dokumentų –... 42. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 43. Išaiškinti V. Č., kad:... 44. 1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 45. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 46. Išaiškinti R. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 47. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 48. ...