Byla 2K-160/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., panaikinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas ir perduotas R. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą su 10 000 Lt dydžio užstatu vieneriems metams, o baudžiamoji byla jam nutraukta.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu D. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt penkių dienų areštu. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyta paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2004 metų lapkričio mėnesį, Šiauliuose, Serbentų g. 92 esančioje Pabalių turgavietėje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo 102,2 g sprogstamosios medžiagos – parako, kurį, neturėdamas leidimo, iš įgijimo vietos gabeno į (duomenys neskelbtini) esančius savo namus ir namų ūkiniame pastate esančioje spintelėje neteisėtai laikė iki 2005 m. gegužės 16 d. 9.50 val.

5Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo D. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutiko dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuosprendyje nurodžiusi, kad D. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino kaltu ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu nepadaryta turtinės žalos, byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie D. K. padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje ir joje priimtą nuosprendį, o užsienio valstybės paskirtą bausmę yra atlikęs, šiuo metu jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Organizuoto nusikalstamumo įstatyme numatyti apribojimai baigti taikyti 2005 m. gruodžio 2 d., jis dirba, apibūdinamas teigiamai, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ir ateityje laikysis įstatymų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo D. K. motina R. K. apibūdinama teigiamai, yra neįgali, administracine tvarka nebausta, todėl yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo abejoti laiduotojos patikimumu, taip pat kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleido perduodant jį R. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą su 10 000 Lt dydžio užstatu vieneriems metams, o baudžiamąją bylą D. K. nutraukė.

6Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. K. laidavimą su 10 000 Lt dydžio užstatu vieneriems metams ir baudžiamosios bylos jam nutraukimo. Prokuroras prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

7Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo D. K. galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs išvadas, priešingas pirmosios instancijos teismo išvadoms, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas.

8Prokuroras teigia, kad D. K. baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nes D. K. neatitinka vienos iš būtinų BK 40 straipsnio taikymui sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak prokuroro, vertinant kaltininką, reikia atsižvelgti į jo asmenybės pavojingumą ir įvertinti kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo metu, darant nusikalstamą veiką ir po jos padarymo. Prokuroro teigimu, iki BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo D. K. buvo baustas du kartus administracine tvarka ir minėto nusikaltimo padarymo metu šios nuobaudos galiojo, jam buvo taikytos prevencinės poveikio priemonės teismo įpareigojimai bei oficialūs perspėjimai. Be to, prokuroro tvirtinimu, nors D. K. teistumas dėl narkotinių medžiagų platinimo, už kurį jis buvo nuteistas Norvegijos Borgarting teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, yra išnykęs, į šią aplinkybę reikėtų atsižvelgti kaip į aplinkybę, apibūdinančią D. K. asmenybę. Prokuroro nuomone, „<...> D. K. sąmoningas, pastovus nesilaikymas nustatytų teisės normų, leidžia pagrįstai abejoti, jog D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“.

9Prokuroras kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytos ir BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pasak prokuroro, D. K. baudžiamojoje byloje yra tik pirmosios instancijos teismui pateiktas jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai R. K., kuri sutinka sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, neviršijantį 10 000 Lt, ir R. K. prašymas perduoti jai D. K. pagal laidavimą, nes sūnus prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, ir kad ji sutinka sumokėti teismo nustatyto dydžio, tačiau neviršijančio 10 000 Lt, užstatą. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad R. K. yra tikrai D. K. motina (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ji nebuvo apklausta, teismų posėdžių protokoluose neįrašyta, kad ji dalyvavo posėdžiuose), kad pagal asmenines ir kitas savybes ji gali būti laiduotoja, kad ji turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką D. K., nėra. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino. Prokuroro nuomone, tai suteikia pagrindą abejoti laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir būti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

10Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą

12Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytos BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad R. K. yra tikrai D. K. motina (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ji nebuvo apklausta, teismų posėdžių protokoluose neįrašyta, kad ji dalyvavo posėdžiuose), kad pagal asmenines ir kitas savybes ji gali būti laiduotoja, kad ji turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką D. K..

13Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

14Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje, kaip to ir reikalauja BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra R. K. prašymas perduoti jai D. K. pagal laidavimą, nes jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, sutinka sumokėti teismo nustatyto dydžio, tačiau neviršijančio 10 000 Lt, užstatą, taip pat paties D. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai – R. K., kuri sutinka sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, neviršijantį 10 000 Lt. Byloje taip pat yra ir pažymos apie tai, kad R. K. neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sodų bendrijos „Puriena“, kurioje gyvena, pirmininko pateikta jos charakteristika, jos paso, neįgaliojo pažymėjimo kopijos, VSD Fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie 2009 m. sausio 1 d. –2009 m. kovo 31 d. jos gautas išmokas (invalidumo/netekto darbingumo pensiją). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad R. K. pagal asmenines ir kitas savybes turi galimybę ir gali daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui – taigi nėra argumentų, pagrindžiančių teismo nuomonę, kodėl R. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja D. K. baudžiamojoje byloje. Kita vertus, kaip teisingai nurodo kasatorius, byloje nėra ir duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. K. yra D. K. motina. Šių aplinkybių nesiaiškino nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai – R. K., bylą nagrinėjant teismuose, jų posėdžiuose nedalyvavo ir nebuvo apklausta. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, spręsdamas klausimą dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai neįvykdė BK 40 straipsnio 1, 3 dalies reikalavimų. Teismo apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo visapusiškai pagrįstas ir liko daugiau formalus.

15Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis), todėl minėtų pažeidimų neturi galimybės ištaisyti. Dėl to pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o D. K. baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų

17Teisėjų kolegija nenagrinėja prokuroro kasacinio skundo argumentų dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos buvimo D. K. baudžiamojoje byloje, nes, analizuodamas šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismas neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų apeliacinės instancijos teismo, iš naujo nagrinėsiančio šią bylą, savarankiškumą. To daryti kasacinės instancijos teismas pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas kasacinės instancijos teismui nustatyti išvadas, kurias gali padaryti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismai, iš naujo nagrinėdami bylą.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

19Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį D. K. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu D. K.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės,... 4. D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir... 5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje sutiko su pirmosios instancijos... 6. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti... 7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo... 8. Prokuroras teigia, kad D. K. baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2... 9. Prokuroras kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje... 10. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš... 11. Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ... 12. Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytos BK... 13. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 14. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje, kaip to ir reikalauja BK 40... 15. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos... 16. Dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų... 17. Teisėjų kolegija nenagrinėja prokuroro kasacinio skundo argumentų dėl BK... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 19. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...