Byla N1-553-953/2014

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

2sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei,

3dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,

4kaltinamajam L. M. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

5kaltinamajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, bei įstatyminei atstovei O. M.,

6nukentėjusiajai G. I.,

7Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms Ingai Šimaitienei, Virginijai Petrylienei, Editai Pleškaitei,

8neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

9L. M., a.k. ( - ) gim. ( - ), LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta ( - ), šiuo metu suimtas ir randasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas: 1) 2007-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 2 metams, 2) 2007-11-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, 3) 2008-02-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, 4) 2008-10-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 ir 3 d. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 5) 2009-10-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d., 64 str. 1 ir 3 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 6) 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinus su 2009-10-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, 7) 2010-02-12 Šiaulių miesto apylinkės teisimo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinta su 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, įskaityti visą bausmės, atliktos pagal 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį, laiką; 8)

102010-09-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., LR BK 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2010-12-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2010-09-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo ir 2010-02-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2013-05-04 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymu.

11R. M., a. k. ( - ) gim. ( - ), LR pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, mokosi ( - ), nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), teistas 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. ir tęsti mokslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. M. įskaitas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-11-24 1.05 val. iki 2013-11-24 11.40 val. (1 para), ir laikoma, kad atlikta 2 laisvės apribojimo dienos, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

12Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

13L. M. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-11-01, laike nuo 13.40 val. iki 14.20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrais tyčiniais veiksmais, pasinaudojant prieš tai pagrobtu raktu, įsibrovė į patalpą - G. I. priklausantį butą, esantį ( - ), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. I. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „HP“ 400 Lt vertės, televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu ,,Homecast“ 50 Lt bendros vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 450 Lt.

14Be to, L. M. 2013-11-01 apie 13:00 val., bute, esančiame ( - ), palenkdamas vaiką - R. M. dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, tai yra nurodydamas R. M., pagrobti nukentėjusiosios G. I. buto durų spynos raktą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2013-11-01, laike nuo 13.40 val. iki 14.20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame Lyros g. 2-26, nurodydamas R. M. grįžti į nukentėjusiosios G. I. butą, su pagrobtu raktu atsirakinus butą, iš jo pagrobti kompiuterį „HP“ ir televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu „Homecast“, po ko R. M., raktu atsirakino buto ( - ), duris bei iš buto pagrobė nukentėjusiajai G. I. priklausančius kompiuterį „HP“ ir televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu „Homecast“, tokiu būdu įtraukė vaiką - R. M., gim. 1998 m., į nusikalstamos veikos, svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą padarymą.

15Vagystė (LR BK 178 str. 2 d.). Vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiką (BK 159 str.)

16Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad ryte jam į namus telefonu paskambino G. I., paprašė, kad ateitų, nes jai galvą skauda ar kažkas panašaus, nes vieną dieną prieš tai kartu gėrė. G.– jo pažįstama, nesipyko, iki įvykio buvo geri draugai, paprašydavo padėti ir jis padėdavo. Po G.skambučio, jis pas ją nuėjo po kokių 10 minučių, taip pat atėjo R. M., po 5 minučių kažkur po jo atėjimo. Jis net nežinojo to namo durų kodo, jam pastoviai duris atidarydavo G. I., o R. M. žino kodą to namo. Jis su G. I. atsigėrė alkoholinių gėrimų, kalbėjosi, atėjo R. M., iš po jo atėjimo ir durys nebeatsirakino, o jis su G. I. buvo balkone, rūkė. R. M. vaikščiojo po kambarius kur norėjo. Jeigu jis būtų norėjęs ją apvogti, būtų apvogęs dešimt kartų, jis tą sugeba, prisipažįsta, kad vogti moka, beveikiantį kompiuterį būtų išnešęs, o kam tas neveikiantis kompiuteris yra reikalingas. Visi trise bendravo, jis visą laiką buvo šalia G. I.. G. I. anksčiau R. M. pažinojo, jie prieš 6 – 7 metus draugavo. Pro langą iššoko, nes ėjo raktą pasiimti, nes durys nebeatsirakino, buvo pakeistas raktas. Visų pirma pro langą iššoko R. M. ir nuėjo rakto paimti, bet ne į tą laiptinę nuėjo, po to jis, G. I. iššoko pro langą, butas pirmame aukšte ir nuėjo pas jos draugę rakto paimti, atsirakino duris, ji apsirengė ir išėjo visi kartu. Pusiaukelėje išsiskyrė, prie Lyros stovėjimo aikštelės, prie autobusų. Jis su R. M. nuėjo namo, o G. I. nuvažiavo. Po to įvykio, kai grįžo į butą, ji pas jį atėjo apie 10.00 – 10.30 val., ji iš jo buto išėjo 22.00 val. Tą pačią dieną G. I. jam paskambino ir pasakė, kad apvogė. Atvažiavo pareigūnai, norėjo iš jo vardą pavardę sužinoti, bet kadangi jis su pareigūnais nelabai linkęs bendrauti, tai atsisakė duoti savo duomenis ir buvo liepta jam išeiti, jis išėjo namo. Po valandos, pusantros, jam vėl paskambino G. I., kad ateitų vėl pas ją į butą. Jis vėl pas ją nuėjo ir tada kartu nuėjo pas jį ir buvo visą naktį, iš lapkričio 1 d. į lapkričio 2 dieną. R. M. buvo išėjęs, jis parėjo po 24.00 val. naktį, iš lapkričio 1 d. į lapkričio 2 d., tada jis nieko neturėjo, jeigu būtų turėjęs, G. I. būtų mačiusi, nes ji su juo kartu buvo kambaryje, jo kambarys – tiesiai matosi durys, vėliau bet kokiu atveju matytųsi, kad kažką išsineša ar parneša. Tuo metu jie su G. I. jau buvo atsigulę, televizorių žiūrėjo. Kai nukentėjusioji tą pačią dieną jam paskambino ir pranešė apie vagystę, ji minėjo, kad kompiuterio ir priedėlio nebėra. Jis ir pats turėjo tokį patį priedėlį. Kai naktį grįžo R. M., jis liko nakvoti pas jį. Kitą dieną G. I. išėjo kažkur, o R. M. buvo liepęs važiuoti namo, bet jis jo neklauso, jis jau tą dieną, kai jis pas G. I. turėjo ateiti, buvo su savo draugu, kuriam 15 metų. Nuo lapkričio 1 dienos, kai lapkričio 2 dienos naktį grįžo R. M., ryte išėjus vėl einant pas G. I. į svečius, su R. M. nebesusitiko. Lapkričio 2 dieną jis išvažiavo į ( - ), grįžo vakare. Jam paskambino Ž., kad R. M. yra vis dar ( - ) ir laukia jo. Jis buvo truputį uždauginęs, nieko nebepasakė, kad važiuotų namo, čia būtų negerai, brolis vis tiek, turėjo kažkokią atsakomybę. Nematė, ar po įvykio R. M. turėjo su savimi daiktų. R. M. atėjo pas jį su daiktu antroje ar trečioje dienoje, dabar gerai nepamena. Važiavo į ( - ) pas draugus. A. P. pardavė kompiuterį, pas jį važiavo su R. M.. Kompiuterį pamatė, kai nuvažiavo į ( - ). R. M. ištraukė kompiuterį iš kuprinės, o jis tiems žmonėms ir pasiūlė. Neatpažino, kad tai G. I. kompiuteris, tų kompiuterių vienodų yra, išskirtinio bruožo jis neturėjo. Neklausė iš kur brolis gavo kompiuterį, jam neįdomu, nes po to reikės policijai skambinti, kad R. M. apvogė. Jam neįdomu, ką R. M. daro, nes jis su šeimos nariais praktiškai nebendrauja, bendrauja su savo broliu Mariumi, ir dar su R. M.. Nedavė jokių nurodymų R. M., kad raktus išmestų į liftą, yra pas jį paimtas telefonas, yra išklotinės paimtos, bet nėra tokių „sms“, kad įrodytų, kad jis jam tą dieną liepė, rašė. Jo ir brolio atžvilgiu yra dar viena byla dėl mašinos. Brolis iki įvykio ateidavo pas jį, kai pabėgdavo iš namų, jis visą laiką priimdavo. Ikiteisminio tyrimo metu gruodžio 23 d. apklaustas, davė parodymus, kad brolis pas jį atėjo po 2 dienų ir turėjo priedėlį, dabar nurodo, kad jis atėjo tą pačią naktį po įvykio, tai jis atėjo 24.00 – 1.00 val. nakties, be nieko. Su R. M. lankėsi lombarde, kai jis po kiek laiko, nuo įvykio praėjus 1 – 2 dienoms, jam atnešė priedėlį, pasakė, kad užstatytų, nes reikia pinigų. Klausė R. M. iš kur tas priedėlis, sakė, kad draugas davė. Kartu su R. M. nuvyko į lombardą ir paprašė užstatyti, nes jis nepilnametis, paso neturėjo. Dažnai lankosi lombarduose, turi ir pažįstamų lombarde. Žino lombardo taisykles. Jeigu yra įsitikinęs, kad daiktas nevogtas, tai jį ir užstato. R. M. prašymu užstatė, jis ir savo priedėlį užstatė, ir telefoną buvo užstatęs, daug ką. Brolis apkalba, nes jis jaučia pyktį, kad jį išvarydavo, kai mama paskambindavo ir pasakydavo, kad R. M. važiuotų namo.

17Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad G. I. pažįsta apie šešerius metus. Pas ją namuose, esančiuose ( - ), yra buvęs keletą kartų, svečiavosi ir 2013-11-01. Apie 11.00 val. pas ją atėjo vienas ir su G. I. vartojo alkoholinius gėrimus - jis gėrė alų, ji sidrą. Kai apie 14.00 val., atėjo jo brolis R. M., jis su G. I. buvo balkone ir rūkė. G. I. buto durys galėjo būti paliktos neužrakintos, todėl jo brolis įėjo pats. R. M. buvo kartu su jais, vaikščiojo po butą. Bute jis apžiūrinėjo sugedusį kompiuterį ir G. I. pasakė, kad lombarde turi gerą meistrą, kuris galėtų sutaisyti kompiuterį, tačiau G. I. susiskambino su pažįstamais ir žadėjo pati nešti kompiuterį taisyti. Kai jie norėjo išeiti, nes jis norėjo eiti į savo namus, o G. I. pas pažįstamus, priėjus prie buto durų, paaiškėjo, kad durys užrakintos iš lauko pusės. Spynoje iš vidinės buto pusės buvo įkištas ne tos spynos raktas. Tada jie visi trys iššoko per virtuvės langą, nes butas yra pirmame namo aukšte. Nuėjo pas G. I. pažįstamą, pasiėmė atsarginį raktą, grįžę į butą uždarė virtuvės langą ir visi išėjo. Bute tada viskas buvo tvarkoje. Išeidama G. I. pasiimtu atsarginiu raktu užrakino buto duris. Jis grįžo į savo namus, kur nuėjo R. M. nežino. Jam būnant namuose maždaug po 15 minučių, paskambino G. I., pasakė, kad apvogtas jos butas ir paprašė ateiti pas ją, paaiškindama, kad viena bijo būti. Nuėjęs pas G. I. pamatė, kad kambaryje nebėra nešiojamo kompiuterio ir televizoriaus priedėlio su distancinio valdymo pultu. Atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė G. I.. Po kokių dviejų dienų, kai buvo apvogtas G. I. butas, pas jį į namus atėjo brolis, kuris su savimi turėjo televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu. Kad tai yra iš G. I. pavogtas priedėlis, jis neatpažino. R. M. pasakė, kad tą priedėlį jam davė ar atidavė kažkoks draugas ir paprašė užstatyti lombarde, kadangi yra nepilnametis ir pats to padaryti negali. Kartu su R. M. jis nuėjo į lombardą, esantį Lyros gatvėje, kur jis su savo dokumentu užstatė priedėlį. Gavo 20 Lt ir visus pinigus atidavė R. M.. Kaltu neprisipažįsta, nei vienas pats, nei kartu su R. M. G. I. buto neapvogė. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino, (1 t., b.1. 74-75, 78)

18Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. M. kaltę pripažino, tačiau duoti paaiškinimus atsisakė, patvirtino savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. nurodė, kad 2013 metų pabaigoje, datos neprisimena jis atėjo pas brolį L. M., kuris tuo metu buvo pas savo draugę G. I., gyvenančią ( - ). Kad brolis yra pas G. žinojo iš jo paties. Būnant pas G. I. namuose, brolis L. M. jam liepė nusegti G. I. buto durų raktą, kuris buvo paliktas spynoje. Pradžioje jis nesuprato, kam tą raktą reikia nusegti. Kai padarė kas buvo liepta, L. M. jam pasakė, kad vėliau jie apvogs G. I. butą. Pirmiausia jis užrakino buto duris iš vidaus, kad G. I. nekiltų įtarimas, kad raktą galėjo pagrobti jie, po to nusegė tą raktą ir vietoj jo iki pusės į spyną įkišo kitą raktą, kuris buvo ant to paties žiedelio, kur ir buto raktas. Kai G. I. pastebėjo, kad nėra rakto, jie visi trys iš buto iššoko per virtuvės langą ir G. I. ėjo pas draugę pasiimti atsarginio rakto, kurį atsinešusi patikrino ar atsirakina durys. Buto durys atsirakino ir viskas buvo gerai. Tada G. I. išėjo pas savo draugą, o jis su broliu nuėjo į šio butą. Po kurio laiko, kai grįžo pas brolį į namus, L. M. pasakė, kad jis nueitų į G. I. butą ir iš ten pavogtų nešiojamą kompiuterį ir televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu. Tada jis vienas nuėjo į G. I. butą, į kurį pateko duris atsirakindamas prieš tai nusegtu raktu. Iš buto pavogė nešiojamą kompiuterį ir televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu. Kompiuteris buvo kambaryje padėtas ant stalo, o priedėlis ant televizoriaus. Daugiau iš buto nieko nepavogė, ėjo su tikslu pavogti tik tuos du konkrečiai brolio nurodytus daiktus. Kai su pavogtais iš G. I. buto daiktais grįžo pas brolį į namus, jie abu su tais vogtais daiktais nuvažiavo į Gruzdžių miestelį, Šiaulių rajone. Išeinant iš brolio namų, raktą nuo G. I. kambario durų, kurį jis grįžęs jau apvogęs G. I. butą, buvo atidavęs broliui, L. M. išmetė lifte, įmesdamas į prie grindų esantį tarpą. Raktas turėjo nukristi kažkur į apačią. Kompiuterį brolis nunešė V., kurios pavardės jis nežino, gyvenančiai ( - ). Ar už kompiuterį brolis gavo kiek nors pinigų-nežino, nes brolis nesakė. Po to grįžo atgal į ( - ) L. M. padėjo televizoriaus priedėlį nežino. Iš tos vagystės jis jokios materialinės naudos neturėjo, brolis jam pinigų už parduotus, ar kam nors atiduotus iš G. I. buto pavogtus daiktus nedavė. Jei brolis jam nebūtų liepęs nusegti to rakto, o po to apvogti butą, jam tokia mintis nebūtų kilusi. Padaręs vagystę nuoširdžiai gailisi. (1 t., b.1. 113-114, 138).

20Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad incidentas įvyko praėjusių metų visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.). Atėjo pas brolį L. M., kuris yra vyresnis už jį, jam 24 metai. Brolis buvo nuėjęs pas G. I.. G. I. pažinojo, nes anksčiau brolis su ja draugavo. Ji gyvena lygtais ( - ), butas yra pirmame aukšte, tiesiai. L. M. pas G. I. jau buvo, kai jis atėjo. Žinojo, kad brolis bus ten, nes jo nebuvo namuose. Jie žiūrėjo televizorių. Bebūnant L. M. parašė man SMS žinutę: „Apkeisk buto raktus“. Brolis nepaaiškino, kam jam reikia rakto. L. M. SMS žinutę rašė prie G. I., bet ji jos neskaitė. L. M. su G. I. nuėjo į balkoną parūkyti, o jis nuėjo, nuėmė tą raktą ir į duris įkišo kitą. Viename pundelyje buvo daug raktų. Raktą, kurį paėmė, išėjęs iš buto, padavė L. M.. Kol buvo bute, raktą nešiojosi su savimi. L. M. parašė SMS žinutę, kad raktą paėmė. Po to G. I. išėjo pas savo draugą. G. I. rakto nebeturėjo, durys buvo užrakintos. Jis raktą tik ištraukė, durų nerakino. Kai atėjo pas G. I., ji jį įsileido į vidų ir užrakino duris. G. I. nustebo, kad durys neatsirakina. Ji galvojo, kad toks Linas paėmė raktą, užrakino duris ir pabėgo. Apie mus nieko blogo nepagalvojo. Nesakė jai, kad jis brolio prašymu paėmė raktą. G. I. pasiūlė jam išlipti pro langą, nueiti pas draugę ir paimti atsarginį raktą. Pas draugę nuėjo, bet jos nerado, nes buvo nuėjęs ne į tą laiptinę. Tada G. I. ir L. M. išlipo pro langą ir nuėjo pas draugę. Išlipo pro virtuvės langą, nes balkonas su grotomis. G. I. nuėjo pas draugę, o jis su broliu - namo. Jis gyvena ( - ). Brolis gyvena atskirai, ne su tėvais. Sužinojo, kad G. I. nuėjo pas draugę. L. M. pasakė, kad nueitų pas ją paimti kompiuterį ir priedėlį. Jis suprato, kad eina vogti. Negerai padarė. Padarė tai, ko prašė brolis. Kai nuėjo į butą, žmonių nebuvo. Paėmė kompiuterį ir priedėlį. Daiktus susidėjo į maišiuką, kurį rado ten vietoje. Su daiktais grįžo į brolio namus ir viską padavė jam. Kompiuterį kartu nuvežė į ( - ). L. M. padėjo jį pas V. P.. Ji yra jo draugo sesuo. Pas Virgą ėjo su broliu. Nesiklausė, ką jie kalbėjo. Brolis paliko jiems kompiuterį ir viskas. Priedėlis liko namuose. Nematė, kad už kompiuterį būtų mokėję pinigus. Nematė, kur L. M. padėjo priedėlį. Nuo to laiko ir brolio nematė. Savo iniciatyva nebūtų taip pasielgęs. Gintarės buto raktą įmetė į lifto, esančio adresu ( - ), kur gyvena brolis, apačią. Brolis jam liepė įmesti raktą į tarpą, į šachtą. Raktas buvo paprastas, sidabrinės spalvos. Po to raktą surado. (1 t., b.l. 134-135)

212014-01-02 parodymų patikrinimo vietoje metu, R. M. parodė, kur ir kaip padarė nusikalstamą veiką, tuo patvirtindamas savo parodymus (1 t., b.1. 116-117, 118-127).

22Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 12, 14-15) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji G. I. parodė, įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 1 d., nuo 14.00 iki 17.00 val. adresu ( - ), šiuo adresu nuomojosi butą. Su Laimonu ir R. M. iki įvykio buvo pažįstami, draugai, nemažai bendraudavo. Ryte ji paskambino L. M., kad bloga savijauta, kad ateitų pas ją. Jis atėjo, po to atėjo R. M.. Kartu su L. M. rūkė balkone, buvo „užmetus akį“, kad R. M. vaikšto bute, pavaikščiojęs jis atėjo kartu su jais į balkoną parūkyti. Kai parūkė, reikėjo išeiti, bet neatsirakino durys, du raktai tebuvo, o buvo trys raktai iš viso. Nei vienas raktas netiko. Jai nekėlė abejonių, nes ir L. M. ir R. M. buvo nustebę, įtarimo jų elgesyje nepamatė. Ji pasiūlė R. M., kad iššoktų pro virtuvės langą, maždaug nupasakojo, kur jos draugė šalia kitame kieme gyvena, kad paimtų raktus, bet jis nesusigaudė, tai iššoko patys, nuėjo iki draugės pasiėmė atsarginius raktus, grįžo, uždarė virtuvės langą ir net įtarimo nesukėlė, kad užrakinti antras duris, nes buvo dvi durys, kad jau rakto nėra. Ji išėjo pas senelius, jie taip ir išsiskyrė pusiaukelėje. Prieš išeinant pas senelius, grįžusi į butą ir užrakinusi vienas duris, ji tik uždarė virtuvėje langą, apsisuko ir išėjo, bet įtarimas buvo tai, kad užrakindama niekada du kartus neužsukdavau spynos, o buvo du sykius užsukta. Nuėjus pas močiutę, papietavo, susiskambino su L. M., kad ateina pas jį. Ji atėjo pas L. M. tą pačią dieną 16.30 val., o 21.15 val. išėjo, policijai buvo skambinta 21.40 val., kad yra apvogtas butas, ji iš karto ir L. M. pasiskambino. L. M. su R. M. atėjo, ji kavos pataisė, atvyko kriminalistai, labai atžagariai elgėsi su kriminalistais, buvo išprašytas L. M. su R. M. iš buto ir jai kriminalistai iš karto pasakė, ar ji nėra įsitikinusi, kad tai negalėtų būti jie. Pasakė, kad ne, kad tas mažas laiko tarpas, ji net nesusivokė. Prieš skambinant į policiją ji pasigedo kompiuterio, iš pradžių galvojo, kad gal virtuvėje pasidėjo, bet po to pamatė, kad rozetėje ir pakrovėjo nėra, pats kompiuteris veikiantis buvo, tik ekranas nerodė, buvo perdegusi vaizdo plokštė. Taip pat pasigedo priedėlio su valdymo pulteliu. Išvykus policijos pareigūnams, svečiavosi pas L. M., nes bijojo pasilikti, nes butas apvogtas, raktą turi. Ji nakvojo pas L. M. ir ryte išėjo. Kai atėjo pas jį pernakvoti, L. M. buvo vienas. Klausė jo, kur yra R. M., sakė, kad centre, prekybos centre „Saulės miestas“. R. M. tą pačią naktį grįžo. Jie važiavo į ( - ), nes L. M. sakė, kad jis dirba ( - ). L. M. neapžiūrinėjo jos kompiuterio ir įtarimo dėl daiktų susidomėjimo nekėlė. Nebuvo taip, kad L. M. apžiūrėtų, pavartytų kompiuterį, kad galima pataisyti, neminėjo, kad turi meistrą, kad pats galėtų kažką pataisyti. Ji tik žinojo, kad jis telefonus tvarko.

23Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad su kaltinamaisiais nėra giminaičiai, o pažįstami. Įvykis įvyko 2013 metų rudenį, vidurnaktį, po 00.00 val., gal 00.30 val. adresu ( - ), atvažiavo pas jį L. M. su R. M. ir atvežė kompiuterį. Jis nesidomėjo, neklausė, iš kur tas kompiuteris, nes jam reikėjo kompiuterio dalimis. Jie nežinojo, kad jam reikalingas kompiuteris dalims. Jam paskambino L. M. ir pasiūlė pirkti kompiuterį, paskambinęs jis paklausė, ar jis namie ir pasakė: „Atvažiuok, turiu kompiuterį, gal nori pirkti?“. Atvykus buvo R. M. ir jo draugė, jie susitiko keturiese. Jis ėmė žiūrėti kompiuterį kas jam blogai, buvo vaizdo plokštė sugedusi. Po to jie išvažiavo į ( - ). Apžiūrėjus kompiuterį, jis nupirko kompiuterį už 20 litų, jie už kompiuterį norėjo 40 litų, tą sumą siūlė L. M., jis ir atsinešė kompiuterį, R. M. nieko nesakė, sėdėjo ir viskas. Nežino, kur dabar tas kompiuteris, kambariokai matyt išmetė. Jis mokėsi ( - ), buvo nusivežęs kompiuterį į bendrabutį ir pardavė dalimis, po to, kai atvažiavo su policininkais nebebuvo to rėmo.

242013-11-01 G. I. pareiškime nurodyta, kad 2013-11-01 apie 13.30 val. pastebėjo, kad pagrobtas jos buto raktas, po to buvo įsibrauta į butą ir pagrobtas nešiojamas kompiuteris „HP“ 400 litų vertės ir televizoriaus priedėlis „Homecast“ 50 Lt vertės (1 t., b.l. 3).

252013-11-01 įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ), durų laužimo pėdsakų nenustatyta, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota, (1 t., b.l. 5-9).

262013-11-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Adverto“ kasininkas-priėmėjas S. V. pateikė televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu „Homecast“ ir sutarties Nr. 8439 kopiją, kurioje nurodyta, jog šį daiktą L. M. 2013-11-04 užstatė už 20 litų (1 t., b.1. 23-24).

272013-11-19 apžiūros protokole, apžiūrėtas televizoriaus priedėlis „Homecast“ su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu (1 t., b.1. 25-30).

282014-02-04 nutarimas pagal nukentėjusios G. I. prašymą grąžinti televizoriaus priedėlis „Homecast“ su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu. (1 t., b.l. 31-33).

292014-02-04 daiktų apžiūros protokole, apžiūrėtas R. M. parodymų patikrinimo metu surastas raktas, kuris pagal kvitą Nr. 034675 perduotas saugojimui Šiaulių miesto policijos komisariatui (1 t., b.1. 34-35, 36-37).

302014-01-29 specialisto išvada Nr. 104MS-21/2014, kurioje nurodyta, kad R. M. dėl jo psichikos būklės netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, gali atsakyti už nusikalstamas veikas (1 t., b.l. 88).

31Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų kvalifikacija

32Ikiteisminio tyrimo metu formuluojant įtarimus, vėliau - kaltinimus, įtariamiesiems buvo inkriminuota vagystė įsibraunant (LR BK 178 str. 2 d.), L. M. – papildomai dar ir vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką (LR BK 159 str.). Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino visiškai, L. M. – dėl nusikalstamų veikų neprisipažino, teigdamas, kad nieko nevogė ir R. M. į nusikalstamą veiką neįtraukė, R. M. jį apkalba. Kaltinamojo L. M. advokatė prašė jo ginamąjį dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį išteisinti, kadangi apkaltinti L. M. vien nepilnamečio R. M. duotais parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, būtų neteisinga, tuo labiau, kad visas aplinkybes L. M. aiškino, nurodė, kad buvo ir pas nukentėjusiąja, kad padėjo realizuoti tuos daiktus nežinodamas, kad jie priklauso nukentėjusiajai.

33Įtariamųjų/kaltinamųjų duoti paaiškinimai procese praktiškai nekito arba kito labai nedaug, tačiau R. M. ir L. M. paaiškinimai dėl kai kurių esminių detalių nesutampa. Todėl teismas remiasi kaltinamųjų paaiškinimais tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Atsižvelgdamas į parodymų išsamumą, aiškumą, nuoseklumą, logiškumą, teismas neabejoja nei nukentėjusiosios, nei liudytojo parodymų teisingumu, jų atitikimu faktinėms aplinkybėms ir jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį.

34Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta valstybės, savivaldos institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Vaikas - žmogus, neturintis 18 m. LR BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystymosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio vaiko asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006). Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais, sukeliančiais vaiko norą dalyvauti darant nusikalstamą veiką. Įtraukimas į nusikalstamą veiką gali pasireikšti ne tik įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu ar apgaule, bet ir veiksmais, skatinančiais vaiko žemas paskatas, savanaudiškus siekius ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165/2009). Taikant LR BK 159 straipsnį nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų tikslų vaiko, įtraukiamo į nusikalstamą veiką, amžių. Pakanka nustatyti, jog kaltininkas supranta, kad įtraukiamas asmuo yra vaikas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-330/2008). Šios nusikalstamos veikos subjektas yra pilnametis asmuo. LR BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia.

35Ištyręs ir įvertinęs šiuos paaiškinimus (parodymus), teismas daro išvadą, kad L. M. ir R. M. 2013 m. lapkričio 1 d. bendrais veiksmais apvogė nukentėjusios G. I. butą, bei tai, kad L. M. įtraukė savo nepilnametį brolį R. M. į nusikaltimą. R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo brolis L. M., jam atvykus į butą pas G. I., kur buvo ir jis pats, pastarasis jam telefonu davė nurodymą apkeisti raktus, po to nurodė apvogti šį butą, nurodant, kokius konkrečius daiktus išnešti. Kaltinamasis L. M. savo kaltę neigia, pateikė savo įvykių versiją, tai yra, kad jis apie vagystę nieko nežinojo, televizoriaus priedėlį jį prašė užstatyti brolis R. M., po kelių dienų po nusikalstamos veikos ir tai, kad G. I. priedėlio neatpažino. Taip pat L. M. nurodė, kad važiavo į ( - ) pas draugus. Kompiuterį pamatė, kai nuvažiavo į ( - ). R. M. ištraukė kompiuterį iš kuprinės, o jis tiems žmonėms ir pasiūlė. Šįkart vėl neatpažino, kad tai G. I. daiktas, nors kaip matyti, iš jo parodymų, jis yra ne vieną kartą buvęs tame bute ir matęs šiuos daiktus. Šie parodymai L. M. paneigiami R. M. parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytojas A. P., t. y., kad dėl kompiuterio pardavimo telefonu jam skambino L. M., kuris siūlė pirkti kompiuterį už 40 litų. Atvažiavus, kompiuterį pardavinėjo irgi L. M.. Kompiuteris neveikė, jis buvo nupirktas už 20 litų, pinigus taip pat paėmė L. M.. Būtent šie parodymai paneigė L. M. parodymus, kad apie kompiuterį jis nieko nežinojo, nes brolis buvo mašinoje su kuprine, kompiuterį pamatė tik nuvažiavęs į ( - ), kai brolis ištraukė kompiuterį iš kuprinės. Nukentėjusioji G. I. patvirtino, kad bute buvo abu kaltinamieji, tačiau jie buvo pažįstami, jų elgesys jai įtarimo nesukėlė, kad jie galėjo apvogti jos butą, taip pat neatkreipė dėmesio, kad įvykio vietoje dirbę kriminalistai, žmonės, turintys patirtį, ją įspėjo, kad galimai vagystę galėjo padaryti būtent kaltinamieji, kurie buvo iš karto po įvykio. Be visų šių parodymų kaltinamųjų kaltė yra įrodoma: atlikta informacija telefonų IMEI kontrolės telefonų numerių, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad lombardo „ADVERTO“ darbuotojas pateikė televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu, sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad 2014-11-04 daiktą užstatė L. M. už 20 litų. Daiktų apžiūros protokolas, nutarimas grąžinti nukentėjusiajai jos daiktus, įtariamojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kurio metu buvo surastas raktas ir įtariamasis R. M. parodė, kad raktą į lifto šachtą, jam nurodė įmesti brolis L. M., raktas buvo rastas to namo, kuriame gyveno L. M., lifto šachtoje. Taip pat parodymų patikrinimo metu, R. M. patvirtino savo parodymus. Veika yra kvalifikuota teisingai pagal baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. kaip vagystė įsibrovus į patalpą, buvo ne tik paimtas svetimas turtas, neatlygintinai pasisavintas, tačiau neturint teisėto pagrindo, pasinaudojant pavogtu raktu, buvo įsibrauta į patalpą, nežinant tuometinei buto savininkei G. I.. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė tuo, kad kaltininkai suvokė, kad turtas yra svetimas, norėjo jį neatlygintinai užvaldyti ir, kad padarius savininkui materialinę žalą, jie veikė tiesiogine iš anksto susiformavusi apibrėžta tyčia. L. M. nurodė savo broliui paimti konkrečius daiktus, tokia iš anksto susiformavusi tyčia daro veiką pavojingesnę, t. y., buvo nusikaltimui pasiruošta, nepilnamečiui buvo duoti nurodymai paimti raktą, su juo vėl ateiti į butą, atrakinti, paimti daiktus ir po to šie daiktai buvo realizuoti. L. M. veika, pagal LR BK 159 str. yra kvalifikuota teisingai, nes L. M. žinojo, kad jo brolis yra nepilnametis, tai patvirtino savo parodymais, nes užstatė daiktą lombarde, motyvuodamas, kad brolis negalėjo pats užstatyti, nes yra nepilnametis. Kaltinamieji disponavo pagrobtu turtu, priedėlį užstatė lombarde, kompiuterį pardavė liudytojui A. P., abi veikas atliko būdami kartu. Pažymėtina, ir tai, kad jeigu L. M. ir nebūtų prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo, turėjo kilti įtarimas, kad būtent pas R. M. atsiradę daiktai, lygiai tokie pat kaip ir daiktai, kurie buvo pavogti iš nukentėjusiosios G. I. namų prieš kurį laiką, t. y. kompiuteris ir televizoriaus priedėlis. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos pilnai ir kvalifikuotos teisingai.

36Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (LR BK 24 str. 1 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Todėl, jei nusikalstamą veiką daro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę veikiant bendrininkų grupe, turi būti konstatuota visų: ir bendrininkavimo požymių, nustatytų LR BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos LR BK specialiojoje dalyje, požymius.

37Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis - bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl konstatuojant bendrininkavimo požymį kaskart reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje tol, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį LR BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

38Bausmės skyrimo motyvai ir kiti su tuo susiję klausimai

39Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, o parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, - į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (LR BK 61 str. 1, 2 d.).

40Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.); nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaip minėta, vagystę kaltinamasis R. M. įvykdė būdamas nepilnametis, neteistas (1 t., b.l. 92), šiuo metu teistas, nebaustas administracine (1 t., b.l. 91), tačiau daro administracinius teisės pažeidimus, už jo elgesį bausta motina O. M., su kuria pastarasis ir gyvena. Gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikose Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (1 t., b.1. 81), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre neįrašytas (1 t., b.1. 82), VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (1 t., b.1. 83), UAB „( - )“ nėra registruotas (1 t., b.1. 84), ( - ) mokyklos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b.1. 94), Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją apie R. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (1 t., b.1. 98-99), Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 90). Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir ją padaręs gailėjosi, padėjo išsiaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, R. M. skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

41Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis kaltinamajam R. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. ir tęsti mokslą). Į atliktą bausmę įskaityti, bausmę atliktą pagal teismo baudžiamąjį įsakymą.

42Kaltinamasis L. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3, 4 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis L. M. teistas (1 t., b.l. 53-62), baustas administracine tvarka (1 t., b.1. 50-52), nedirba, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (1 t., b.1. 44), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre neįrašytas (1 t., b.1. 45), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (1 t., b.1. 46), Pietinės policijos nuovados ir Šiaulių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 48, 49). Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant L. M. bausmę atsižvelgiama į neigiamą kaltinamojo asmenybę, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė praėjus neilgam laikui po paleidimo iš laisvės atlikimo vietos, kur irgi atliko bausmę už turtinius nusikaltimus, visa surinkta bylos medžiaga parodė, kad yra susiklostęs, nusikalsti linkęs, kaltinamojo elgesio tipas. Vadovaujantis LR BK 27 straipsniu - kaltinamasis yra recidyvistas, teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, esant neišnykusiam teistumui vėl padarė naujus nusikaltimus, paprastai tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą, yra skirtina laisvės atėmimo bausmė. Taip pat skiriant bausmę reikia atsižvelgti į LR BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, t. y., kad bausmei turi būti sudarytos tokios fizinės sąlygos, kurios užkirstų naujų nusikalstamų veikų padarymui bei turi būti įgyvendintas teisingumo principas. Būtina užtikrinti, kad kaltininkui būtų paskirta individualizuota bausmė, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismo manymu, bausmės tikslai negali būti pasiekti skyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmių rūšis, todėl jam skiriama griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas, didesnis už sankcijoje numatytą vidurkį (LR BK 50 str.), atliekant bausmę pataisos namuose.

43Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu kaltinamajam L. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, subendrinamos apėmimo būdu.

44Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1. Televizoriaus priedėlis su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu „Homecast“ grąžintas nukentėjusiajai G. I., paliekamas neribotai jos nuosavybei (b. 1. 33), 2. raktas saugomas Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK daiktų saugykloje, sunaikinamas (b. 1. 37), 3. paketas Nr. 1 - vokas, kuriame yra daktiloskopinė plokštelė ir kompaktinė plokštelė su informacija, paliekamas byloje.

452014-06-17 Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų R. M., kurios sudaro 235,60 Lt., priteisimo. 2014-06-17 Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų L. M., kurios sudaro 280 Lt., priteisimo. Pažymėtina, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Kadangi kaltinamasis R. M. yra nepilnametis, o L. M. niekur nedirba, turto neturi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu

Nutarė

47L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

48L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

50R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis, įpareigoti R. M. per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą.

52Į atliktą bausmę R. M. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

53Daiktinį įrodymą - paketą Nr. 1 - voką, kuriame yra daktiloskopinė plokštelė ir kompaktinė plokštelė su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

54Daiktinį įrodymą - televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir pajungimo laidu „Homecast“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai savininkės G. I. nuosavybei.

55Daiktinį įrodymą – raktą, saugomą Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

56Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,... 2. sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,... 4. kaltinamajam L. M. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,... 5. kaltinamajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, bei... 6. nukentėjusiajai G. I.,... 7. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos... 8. neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 9. L. M., a.k. ( - ) gim. ( - ), LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą,... 10. 2010-09-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178... 11. R. M., a. k. ( - ) gim. ( - ), LR pilietis, turintis aštuonių klasių... 12. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 13. L. M. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-11-01, laike nuo 13.40... 14. Be to, L. M. 2013-11-01 apie 13:00 val., bute, esančiame ( - ), palenkdamas... 15. Vagystė (LR BK 178 str. 2 d.). Vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiką (BK... 16. Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. M. kaltės nepripažino ir... 18. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. M. kaltę pripažino, tačiau... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. nurodė, kad 2013 metų... 20. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. M. kaltu prisipažino visiškai... 21. 2014-01-02 parodymų patikrinimo vietoje metu, R. M. parodė, kur ir kaip... 22. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 12, 14-15) ir teisiamajame teismo... 23. Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad su... 24. 2013-11-01 G. I. pareiškime nurodyta, kad 2013-11-01 apie 13.30 val.... 25. 2013-11-01 įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėta įvykio vieta,... 26. 2013-11-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota,... 27. 2013-11-19 apžiūros protokole, apžiūrėtas televizoriaus priedėlis... 28. 2014-02-04 nutarimas pagal nukentėjusios G. I. prašymą grąžinti... 29. 2014-02-04 daiktų apžiūros protokole, apžiūrėtas R. M. parodymų... 30. 2014-01-29 specialisto išvada Nr. 104MS-21/2014, kurioje nurodyta, kad R. M.... 31. Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų... 32. Ikiteisminio tyrimo metu formuluojant įtarimus, vėliau - kaltinimus,... 33. Įtariamųjų/kaltinamųjų duoti paaiškinimai procese praktiškai nekito arba... 34. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta valstybės, savivaldos... 35. Ištyręs ir įvertinęs šiuos paaiškinimus (parodymus), teismas daro... 36. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje... 37. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis - bendrininkų tarpusavio... 38. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti su tuo susiję klausimai... 39. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo... 40. Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių... 41. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis kaltinamajam R. M. šiuo... 42. Kaltinamasis L. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR... 43. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu kaltinamajam... 44. Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 45. 2014-06-17 Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 47. L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178... 48. L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 50. R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 52. Į atliktą bausmę R. M. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-03-12... 53. Daiktinį įrodymą - paketą Nr. 1 - voką, kuriame yra daktiloskopinė... 54. Daiktinį įrodymą - televizoriaus priedėlį su distancinio valdymo pultu ir... 55. Daiktinį įrodymą – raktą, saugomą Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK daiktų... 56. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...