Byla e2-1147-1120/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjai A. B. atnaujintas terminas pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje ir patvirtintas patikslintas bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios R. P. firmos „ROMUNA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjai A. B. atnaujintas terminas pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje ir patvirtintas patikslintas bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi R. P. firmai „Romuna“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Ius Positivum“.

72.

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi R. P. firma „Romuna“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

93.

10Pareiškėja A. B. 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorių, prašydama įtraukti ją į bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ kreditorių sąrašą. Prašyme nurodė, kad kartu su kreditoriumi A. A. (mirė 2020 m. sausio 17 d.) buvo R. P. firmos „Romuna“ kreditoriai pagal 2007 liepos 11 d. vykdomąjį įrašą ir 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį į ½ skolos. Pasak pareiškėjos, šiuos faktus A. A. yra patvirtinęs civilinėse bylose Nr. e2-3190-232/2019 ir Nr. 2-55-3-00602-2019-5. Pareiškėja papildomai nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „A. B. yra potenciali įmonės kreditorė“.

114.

122020 m. kovo 25 d. nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teismui pateikė prieštaravimus (atsiliepimą) į pareiškėjos A. B. prašymą ir prašė neatnaujinti pareiškėjos praleisto termino finansiniams reikalavimams R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje pateikti, o jei teismas spręstų terminą atnaujinti – netvirtinti pareiškėjos A. B. finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje.

135.

14Atsakovės nemokumo administratorius nurodė, kad terminas pateikti prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankroto byloje baigėsi 2015 m. vasario 27 d., o pareiškėja prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą išsiuntė tik 2020 m. kovo 9 d. Nemokumo administratorius taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimo teisė yra nepagrįsta, nes grindžiama reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ne į atsakovą, o į kitą skolininką A. K.

156.

16Pareiškėja nesutiko su nemokumo administratoriaus pozicija ir pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje, patvirtinti pareiškėjos 2 027,34 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą, taip pat – patvirtinti patikslintą bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ kreditoriaus A. A. finansinį reikalavimą 2 027,34 Eur sumai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

177.

18Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. liepos 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš pradinio kreditoriaus A. A. ½ dalį piniginio reikalavimo į skolininką R. P. P. Paaiškino, kad dėl techninės klaidos kartu su 2020 m. kovo 9 d. prašymu nemokumo administratoriui pateikė reikalavimo perleidimo sutartį į trečiąjį asmenį A. K. Nurodė, kad jos kaip potencialios kreditorės statusą yra pripažinęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019. Pareiškėjos teigimu, sužinojusi apie R. P. firmai „Romuna“ iškeltą bankroto bylą, ji iš karto 2015 m. lapkričio mėn. kreipėsi į nemokumo administratorių dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, o apie tai, kad nėra pripažinta kreditore bankroto byloje sužinojo Vilniaus apygardos teismui 2019 lapkričio 29 d. iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-3190-232/2019 ir 2020 sausio 10 d. priėmus papildomą sprendimą.

19II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

208.

21Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje ir patvirtino kreditorių pasikeitimą - vietoj bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ trečiosios eilės kreditoriaus A. A. su 2 027,34 Eur finansiniu reikalavimu įtraukė pareiškėją A. B. su 2 027,34 Eur finansiniu reikalavimu – sumažinant bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ trečios eilės kreditoriaus A. A. finansinį reikalavimą nuo 4 054,68 Eur iki 2 027,34 Eur sumos.

229.

23Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius A. A. perleido, o pareiškėja perėmė iš pradinio kreditoriaus A. A. ½ dalį piniginio reikalavimo į skolininką R. P. P.. Atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutartį, 2015 lapkričio 9 d. išieškotojas A. A. vykdomojoje byloje buvo pateikęs prašymą pakeisti išieškotoją į ½ iš skolininko R. P. P. išieškomos sumos į pareiškėją. Teismo vertinimu, prašymo pakeisti išieškotoją pateikimas antstoliui, o ne nemokumo administratoriui, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad nei pareiškėja, nei A. A. iki 2015 lapkričio 9 d. nežinojo apie R. P. firmai „Romuna“ iškeltą bankroto bylą.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio mėn. susirašinėjimas el. paštu tarp pareiškėjos ir nemokumo administratoriaus pagrindžia, kad pareiškėja siekė būti įtraukta į R. P. firmos „Romuna“ kreditorių sąrašą, informavo nemokumo administratorių apie 2013 m. liepos 18 d. pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį, aktyviai domėjosi bankroto byla, žadėjo nemokumo administratoriui pateikti duomenis apie reikalavimo perėmimą iš kreditoriaus A. A. į skolininką R. P. P.

2611.

27Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 pagal ieškovo R. P. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai R. P. firmai „Romuna“ ir M. N. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teismas, atsižvelgiant į pareiškėjos A. B. nurodytą aplinkybę, kad yra ieškovo R. P. P. kreditorė, 2019 rugpjūčio 29 d. protokoline nutartimi įtraukė pareiškėją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė pagrindžia, kad pareiškėja aktyviai domėjosi R. P. firmai „Romuna“ bankroto byla, laikė save kreditore.

2812.

29Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtinti kreditorių pasikeitimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje, vietoje bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ trečios eilės kreditoriaus A. A. su 2 027,34 Eur finansiniu reikalavimu įtraukiant pareiškėją.

30III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3113.

32Bankrutavusi R. P. firma „Romuna“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ (toliau – ir apeliantė) 2020 m. gegužės 27 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręsti iš esmės – neatnaujinti pareiškėjos A. B. praleisto termino finansiniam reikalavimui pateikti apelianto bankroto byloje; teismui nusprendus atnaujinti terminą – netvirtinti pareiškėjos A. B. finansinio reikalavimo apelianto bankroto byloje; priteisti iš pareiškėjos apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3313.1.

34Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius, tinkamai įgyvendindamas savo teises, privalo domėtis savo skolininkais. Pareiškėja nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos turėjo žinoti ir žinojo apie savo teisę pareikšti finansinį reikalavimą apelianto bankroto byloje – informacija apie tai, kad apeliantui iškelta bankroto byla buvo paskelbta turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetiniame puslapyje.

3513.2.

36Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar egzistuoja svarbios termino praleidimo priežastys, atsižvelgti į: 1) termino paskirtį; 2) termino praleidimo laikotarpį; 3) aplinkybes, pateisinančias termino praleidimo trukmę; 4) aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą; 5) šalies elgesį; 6) kada ir kiek laiko truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba; 7) ar išnykus kliūtims asmuo per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu; 8) ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar savo teises įgyvendino aplaidžiai, nerūpestingai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nei vieną formuojamoje teismų praktikoje nurodomą termino atnaujinimo kriterijų ir nepagrįstai atnaujino pareiškėjai daugiau nei penkerius metus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

3713.3.

38Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą rungimosi principą. Apeliantas nurodo, kad nors pareiškėja teigia išsiuntusi nemokumo administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir jį pagrindžiančius dokumentus dar 2015 m. lapkričio mėn., tačiau jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

3913.4.

40Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl praleisto termino atnaujinimo, pagal kurią terminas gali būti atnaujinimas tik esant svarbioms priežastims, atsižvelgus į pareiškėjos elgesį, užtikrinus bankroto proceso operatyvumo principą. Apeliantas nurodo, kad šios aplinkybės pirmos instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirtos.

4113.5.

42Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos asmeninių savybių ir galimybės laiku ir įstatymo nustatytais terminais pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės „Augida“ (nekilnojamojo turto brokeriai) direktorė, kuri savo veikloje kasdien susiduria su teisinio reglamentavimo taikymu, sutarčių sudarymu, jų analizavimu. Kadangi pareiškėja yra vadovaujančias pareigas užimantis asmuo, jai keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Pareiškėjos elgesys buvo pasyvus ir nerūpestingas ir negali pateisinti daugiau nei penkerius metus praleisto termino finansiniam reikalavimui bankroto byloje pateikti.

4313.6.

44Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nors pareiškėja teigia reikalavimo teisę įgijusi dar 2013 m. liepos 18 d., ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos atgavimo – pareiškėja nesikreipė į antstolį, nesiuntė raginimų skolininkui, nepateikė finansinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų apeliantui net tada, kaip apeliantas 2015 m. lapkričio 24 d. el. laišku ragino šiuos dokumentus pateikti.

4513.7.

46Apeliantas papildomai nurodė, kad pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. protokoline nutartimi be jokio teisinio pagrindo buvo įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-3190-232/2019 nagrinėjanti teisėja pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė remdamasi jokios reikalavimo teisės nei į apeliantą, nei į R. P. P. neįrodančia reikalavimo perleidimo sutartimi (į bylą buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuri įrodo pareiškėjos reikalavimo teisę į A. K., o ne į R. P. P.).

4713.8.

48Pareiškėjos elgesys net ir sužinojus, kad ji nėra apelianto kreditorių sąraše, nepasikeitė – pareiškėja ir toliau vilkino prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimą. 2020 m. kovo 9 d. pateikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškėja ir toliau elgėsi nesąžiningai ir pridėjo dokumentus, kurie neįrodo jos reikalavimo teisės ir dėl kurių apeliantas jau buvo pasisakęs Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 (pateikta reikalavimo perleidimo sutartis į trečiąjį asmenį A. K.).

4913.9.

50Apeliantas papildomai nurodo, kad teismui pareiškėjos pateikta reikalavimo perleidimo sutartis į R. P. P. kelia abejonių dėl savo teisėtumo ir galiojimo. Šią aplinkybę, apelianto vertinimu, patvirtina tai, kad pareiškėja prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nenurodė, kokio dydžio reikalavimo teisė jai priklauso. Nors pareiškėja galimai perėmė iš A. A. ½ jam priklausančios reikalavimo teisės į R. P. P., t .y. pareiškėja perėmė 10 000 Lt, tačiau pati pareiškėja informavo R. P. P., kad skola sudaro 20 000 Lt. Be to, pats A. A. 2015 m. birželio 10 d. apelianto bankroto byloje pateikė pranešimą ir nurodė, kad R. P. P. skola A. A. sudaro 14 000 Lt. Taigi iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokio dydžio reikalavimo teisę pareiškėja įgijo. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl to, ar pareiškėja tinkamai atsiskaitė su A. A. pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar pareiškėja buvo pajėgi atsiskaityti pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

5114.

52Pareiškėja A. B. atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-l189-232/2020 ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5314.1.

54Pareiškėjos teigimu, apeliantas visiškai nepagrįstai viešo paskelbimo apie bankroto bylą faktą bando susieti su 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyto termino skaičiavimo pradžia pareiškėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pranešimas juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, kad kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio H d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-''-326/2007).

5514.2.

56Pareiškėjos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir nenurodo jokių šio termino praleidimo svarbių priežasčių. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ji 5 metus nesidomėjo bankroto bylos eiga, elgėsi pasyviai, nesąžiningai, aplaidžiai ir nerūpestingai. Nurodo, kad pareiškėja apie jos skolininko įmonei iškeltą bankroto bylą objektyviai galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2015 metų lapkričio mėn., kai A. A., pateikęs prašymą antstoliui pakeisti išieškotoją į ½ išieškotinos sumos, gavo antstolio atsakymą, kad vykdomasis dokumentas dar 2015 m. vasario 13 d. perduotas į bankroto bylą. Gavusi nurodytą informaciją ji nedelsiant kreipėsi telefonu ir elektroniniu paštu į nemokumo administratorių dėl jos įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, ir 2015 m. lapkričio 24 d. 14:29 val. gavo atsakymą iš UAB „Ius Positivum" atstovės M. S., kuriame jai buvo nurodyta visus dokumentus siųsti į nemokumo administratoriaus elektroninį paštą, o „dėl reikalavimo teisės perleidimo prašome atsiųsti ir registruotu paštu adresu UAB „Ius Positivum", Jogailos g. 7, Vilnius" (kalba netaisyta). Tą pačią dieną 16.37 val. pareiškėja atsakė, kad atsiųs duomenis apie ½ dalį reikalavimo perleidimo. Be to, susijusioje civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 (dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) trečiasis asmuo A. A., reaguodamas į UAB „Ius Positivum" prašymą pašalinti A. B. iš bylos nagrinėjimo, 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (el. bylos Nr. e2-3190-232/2019 3 tomas, 60 psl.), kuriuose nurodė, kad apie naująją kreditorę pagal 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį informavo nemokumo administratorių dar 2015 m. lapkričio 28 d. išsiuntęs jam minėtą sutartį.

5714.3.

58Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos elgesį ir nurodė, kad pareiškėja aktyviai domėjosi apelianto bankroto byla. Pareiškėja 2019 m. sužinojusi, kad R. P. P. nekilnojamąjį turtą apeliantas pardavė už žymiai mažesnę nei realią rinkos kainą ir kad dėl šio sandorio nuginčijimo yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-3190-232/2019, nedelsiant kartu su pradiniu kreditoriumi kreipėsi į šią bylą nagrinėjantį teismą, ir šioje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliantui, kuris buvo atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019, ši pareiškėjos pozicija bei ją pagrindžiantys įrodymai buvo puikiai žinomi iš bylos medžiagos.

5914.4.

60Pasak pareiškėjos, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos teismui pateikti jos finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai šios reikalavimo teisės neva neįrodo. Pareiškėjos manymu, apygardos teismas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjos reikalavimo teisės pagrįstumo, kadangi pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumas jau ne kartą buvo vertinamas tos pačios teisėjos jai nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. e2-3190-232/2019 – tiek sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu, tiek ir nagrinėjant bei atmetant apelianto (toje byloje - atsakovo) prašymą pašalinti trečiąjį asmenį A. B. iš civilinės bylos nagrinėjimo. Priimdamas minėtus procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019, teismas neabejotinai buvo įvertinęs pareiškėjos finansinio reikalavimo į R. P. P. pagrįstumą, priešingu atveju pareiškėja nebūtų įtraukta į bylą (ir palikta joje) trečiuoju asmeniu. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad be 2013 liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties A. B. teikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir skolininkui R. P. P. 2013 m. liepos 24 d. įteiktą savo pranešimą apie reikalavimo perleidimą bei skolos likutį, kuriame yra skolininko ranka įrašytas patvirtinimas apie šio pranešimo gavimą bei sutikimas su skolos dydžiu.

6114.5.

62Papildomai pareiškėja nurodo, kad teismui pripažinus pareiškėjos finansinį reikalavimą, bendra visų kreditorių reikalavimų suma bankroto byloje nekaip nesikečia, nes įvyksta tik A. A. anksčiau patvirtinto finansinio reikalavimo sumos perskirstymas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti yra/bus užvilkintos bankroto procedūros ar atsiras kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Darytina išvada, kad ne pareiškėja, o apeliantas, teikdamas nepagrįstus procesinius dokumentus (šiuo atveju atskirąjį skundą) ir dėl to patirdamas išlaidas advokato pagalbai, dirbtinai padidina administravimo kaštus bankroto byloje, dėl ko neabejotinai nukenčia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6515.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6716.

68Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje ir patvirtintas patikslintas bankrutavusios R. P. firmos „Romuna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6917.

702020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

7118.

72Apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020).

73Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir šio termino atnaujinimo

7419.

75ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

7620.

77Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius atsisakė tvirtinti pareiškėjos reikalavimą kaip vieną iš argumentų nurodydamas, kad pareiškėja praleido terminą skirtą finansiniams reikalavimams bankroto procese patvirtinti. Nemokumo administratorius nurodo, kad 2014 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas 30 darbo dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti visų įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Vadinasi, galutinis kreditorių reikalavimų sąrašas turėjo būti teismui pateiktas tvirtinti vėliausiai 2015 m. vasario 27 d., o pareiškėja į nemokumo administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą kreipėsi tik 2020 m. kovo 9 d. Pareiškėja nurodo, kad apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui R. P. P. firmai „Romuna“ iki 2015 m. vasario 27 d. objektyviai nežinojo, todėl prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašus administratoriui nepateikė. Pareiškėja tvirtina, kad 2015 m. lapkričio mėn. sužinojusi apie skolininko bankroto bylą kreipėsi į nemokumo administratorių ir išsiuntė jam reikalavimo teisę į skolininką pagrindžiančius dokumentus registruotu paštu, tačiau siuntos kvitas nėra išlikęs.

7821.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Be kita ko, teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

8022.

81Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių, praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007).

8223.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo teiginiai, jog pareiškėja neabejotinai žinojo apie bankroto bylos iškėlimo faktą dar iki 2015 m. vasario 27 d. yra nepagrįsti. Nors nemokumo administratorius nurodo bankroto bylos iškėlimo faktą paskelbęs viešai – audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetiniame tinklapyje, Juridinių asmenų registre bei laikraštyje „Lietuvos žinios“, tačiau tai savaime nepagrindžia, kad pareiškėja tikrino minėtus šaltinius bei realiai žinojo apie nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, kad kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Taigi, nors nemokumo administratorius teigia, kad pareiškėja turėjo domėtis savo skolininku, tačiau, kaip minėta, įstatymas pareiškėjai nenumato pareigos periodiškai tikrinti viešą informaciją apie jos skolininkų padėtį. Vien tai, kad pareiškėja netikrino viešai prieinamų šaltinių neįrodo jos aplaidaus elgesio ir (ar) nesidomėjimo skolininku. Atsižvelgiant į formuojamą praktiką apelianto teiginiai, kad pareiškėjai iki 2015 m. vasario 27 d. buvo neabejotinai žinoma apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, atmestini.

8424.

85Be kita ko, apeliantas teigia, kad net jei pareiškėja apie iškeltą bankroto bylą sužinojo vėliau, t. y. 2015 m. lapkritį, apeliantas dar 2015 m. lapkričio 24 d. el. laišku pareiškėjai nurodė „visus dokumentus siųskite el. paštu info@iuspositivum.lt, o dėl reikalavimo perleidimo, prašome atsiųsti ir registruotu paštu adresu UAB „Ius positivum“, Jogailos g. 7, Vilnius.“ (administratoriaus atsiliepimo į gautą prašymą priedai, p. 12). Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja būtų išsiuntusi jos kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratoriui. Pasak apelianto, būtent dėl pareiškėjos aplaidaus elgesio (dokumentų nemokumo administratoriui neišsiuntimo) jos reikalavimas bankroto byloje nebuvo patvirtintas, nors apie bylą pareiškėjai buvo žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

8625.

87Nors byloje nėra registruotos siuntos kvito, kuris įrodytų, kad pareiškėja pateikė nemokumo administratoriui jos reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdus pareiškėjos siekis dar 2015 m. lapkričio mėn. būti įtrauktai į R. P. P. firmos „Romuna“ kreditorių sąrašą. Apie šį pareiškėjos siekį apeliantui neabejotinai buvo žinoma – 2015 m. lapkričio 24 d. el. laiške pareiškėja nurodo bankroto administratoriui, kad atsiųs dokumentus dėl ½ reikalavimo perleidimo, teiraujasi, ar reikia kreiptis į teismą, ar užteks tik nurodyti, kad pinigai būtų paskirstyti į dvi sąskaitas (administratoriaus atsiliepimo į gautą prašymą priedai, p. 13). 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėja informavo nemokumo administratorių, kad yra radusi pirkėją R. P. P. firmos „Romuna“ turtui ir planuojamos pardavimo kainos pakaktų visoms skoloms padengti (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedas Nr. 8). 2016 m. sausio 15 d. el. laiške nemokumo administratoriui pareiškėja dar kartą nurodė, kad yra perėmusi iš A. A. ½ reikalavimo teisės į R. P. P., teiravosi, kada bus šaukiamas kreditorių susirinkimas (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedas Nr. 9). Pareiškėja taip pat nurodo, kad visą šį laiką bendravo su nemokumo administratoriumi telefonu, jai buvo teikiama informacija apie bankroto bylą, todėl ji neturėjusi pagrindo įtarti, kad bankroto byloje jos reikalavimas nebuvo patvirtintas.

8826.

89Be kita ko, laikydama save skolininko R. P. P. kreditore pareiškėja dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019, kurioje buvo ginčijamas bankroto administratoriaus sudarytas R. P. P. firmos „Romuna“ ir trečiojo asmens M. N. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris. Manydama, kad turto pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia jos, kaip kreditorės teises, pareiškėja dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir aktyviai gynė savo teises. Be to šalys nurodo, kad šioje byloje net du kartus buvo tikrinamas pareiškėjos įstojimo į procesą pagrindas – teismas tiek įtraukdamas pareiškėją į bylos nagrinėjimą, tiek atsisakydamas tenkinti prašymą ją pašalinti iš bylos nagrinėjimo patvirtino pareiškėjos kaip skolininko kreditorės statusą. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 A. A. teismui taip pat patvirtino, kad yra informavęs nemokumo administratorių apie reikalavimo perleidimo sutartį ir 2015 m. lapkričio 28 d. išsiuntė ją bankroto administratoriui (civilinės bylos Nr. e2-3190-232/2019 3 t., b. l. 60). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad yra R. P. P. kreditorė ir apie šį faktą nemokumo administratorius buvo informuotas tinkamai. Atitinkamai, nemokumo administratoriui turėjo būti žinoma apie pareiškėjos ir A. A. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

9027.

91Pažymėtina, kad bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, keliami aukščiausi atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Matydamas, kad pareiškėja yra įsitikinusi, jog turi reikalavimo teisę į skolininką, tačiau šiai jos teisei nesant teismo patvirtintai bankroto byloje, nemokumo administratorius turėjo informuoti pareiškėją, kad bankroto bylos kreditorių sąraše jos nėra. Teikdamas informaciją apie bylos eigą, neužsimindamas, kad nei iš jos, nei iš A. A. nėra gavęs reikalavimo perleidimo sutarties, todėl pareiškėjos reikalavimas liko nepatvirtintas, nemokumo administratorius suteikė pareiškėjai pagrįstą lūkestį, kad ji yra įtraukta į R. P. P. firmos „Romuna“ kreditorių sąrašą.

9228.

93Nustačius, kad pareiškėja neturėjo pareigos iki 2015 m. vasario 27 d. žinoti apie bankroto bylos iškėlimo faktą, o nuo 2015 m. lapkričio iki 2020 m. sausio 10 d. manė esanti įtraukta į bankroto bylos kreditorių sąrašus, svarstytinas praleisto termino atnaujinimo klausimas. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

9429.

95Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėja praleido terminą daugiau nei penkerius metus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien absoliuti termino praleidimo trukmė negali būti pagrindu praleisto termino neatnaujinti, o yra būtina vertinti visas konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes.

9630.

97Iš nutarties 25-27 punkte aprašytų aplinkybių matyti, kad siekdama gauti savo reikalavimo patenkinimą pareiškėja veikė aktyviai – komunikavo su bankroto administratoriumi, siūlė jam pagalbą parduodant skolininko nekilnojamąjį turtą (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedai Nr. 7-9), ginčijo, jos vertinimu, nepagrįstą pirkimo-pardavimo sandorį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja, nors bankroto byloje ir praleido terminą reikalavimo patvirtinimui, tačiau aktyviai siekė, kad skola būtų padengta. Be to, kaip minėta, klaidingas pareiškėjos įsitikinimas apie savo statusą bankroto byloje susiformavo ne tik dėl pareiškėjos kaltės. Būtent apeliantas, žinodamas apie pareiškėjos poziciją ir siekį būti įtrauktai į kreditorių sąrašą, niekaip neatkreipė pareiškėjos dėmesio, į tai, kad nėra gavęs reikalavimo perleidimo sutarties, o nesant šios sutarties pareiškėjos reikalavimas liko nepatvirtintas.

9831.

99Apelianto teiginiai, kad pareiškėja užima vadovaujančias pareigas, todėl jai keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja veikė pakankamai aktyviai gindama savo, kaip kreditorės, teises. Bankroto procesas yra specifinis ir reikalaujantis specialių žinių, todėl vien tai, kad pareiškėja užima direktorės pareigas, neįrodo, kad ji turi žinoti visus šio proceso ypatumus, suprasti kreditorių reikalavimų tvirtinimo eigą. Priešingai – būtent nemokumo administratorius turėjo išaiškinti pareiškėjai, kad negavus reikalavimo perleidimo sutarties, jos kreditorinis reikalavimas nebuvo pateiktas teismui tvirtinti bankroto procese.

10032.

101Kartu pažymėtina, kad vienas iš bankroto proceso tikslų yra įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas iš bankrutuojančio juridinio asmens turto. Nors ĮBĮ nustatyti terminai turėtų skatinti šalis operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus bankroto proceso, tačiau šie terminai negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių duomenų, kaip konkrečiai termino atnaujinimas užvilkintų bankroto bylos nagrinėjimą ar pažeistų bankroto proceso tikslus.

10233.

103Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pareiškėjos reikalavimo teisės patvirtinimas nepakeis bendros kreditorių reikalavimų sumos ir nesukels jokių neigiamų padarinių kitiems kreditoriams – šiuo atveju, kaip teisingai pažymi pareiškėja, įvyks tik A. A. anksčiau patvirtinto reikalavimo perskirstymas atsižvelgiant į teismui pateiktą 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

10434.

105Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atnaujino pareiškėjai A. B. terminą pateikti finansinį reikalavimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje.

106Dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo

10735.

108Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pažymėtina, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016).

10936.

110Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius A. A. perleido naujai kreditorei pareiškėjai A. B., o pareiškėja perėmė iš pradinio kreditoriaus A. A. ½ dalį piniginio reikalavimo į skolininką Romualdą P. P. (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedas Nr. 1). Teismas taip pat nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0170/07/00547 2015 m. lapkričio 9 d. išieškotojas A. A. pateikė prašymą antstoliui pakeisti išieškotoją į ½ iš skolininko Romualdo P. P. išieškomos sumos į pareiškėją (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedas Nr. 5). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apie ½ skolos perleidimą pareiškėjai A. A. papildomai patvirtino civilinėje byloje Nr. e2-3190-232/2019 (civilinės bylos Nr. e2-3190-232/2019 3 t., b. l. 60). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pradinis kreditorius A. A. ir naujoji kreditorė (pareiškėja) nekėlė ginčo dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo.

11137.

112Kita vertus, apeliantas nurodo, kad kyla abejonių dėl minėtos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo ir galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nenurodo konkretaus pagrindo, kuriuo ginčija minėtą sutartį, neįvardija įrodinėtinų aplinkybių, nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie galimą sutarties neteisėtumą. Apeliantui abejonių kelia tai, kad informavusi skolininką apie reikalavimo perleidimą pareiškėja skolininkui nurodė skolos sumą 20 000 Lt., nors buvo perėmusi tik 10 000 Lt. (atsiliepimo į prieštaravimus, gauto 2020 m. gegužės 4 d., priedas Nr. 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pranešime yra padarytas skolininko įrašas ranka, nurodantis „skolos suma šiai dienai sudaro 10 000 Lt“. Manytina, kad pranešime buvo pateikta absoliuti skolos suma abiems kreditoriams, o skolininko ranka padarytas įrašas patvirtino skolos dydį būtent pareiškėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomas faktas, kad A. A. 2015 m. birželio 10 d. buvo pateikęs prašymą bankroto administratoriui su nurodytu savo reikalavimo dydžiu į skolininką – 14 000 Lt yra nesusijęs su reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumu.

11338.

114Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai patvirtino kreditorių pasikeitimą R. P. firmos „Romuna“ bankroto byloje.

115Dėl procesinės bylos baigties

11639.

117Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11840.

119Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš apelianto 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai iš apelianto priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

120Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

121Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

122Priteisti pareiškėjai A. B., a. k. ( - ) iš bankrutavusios R. P. firmos „ROMUNA”, j. a. k. 123609068, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi R. P. firmai... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi R. P. firma... 9. 3.... 10. Pareiškėja A. B. 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į atsakovės nemokumo... 11. 4.... 12. 2020 m. kovo 25 d. nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teismui... 13. 5.... 14. Atsakovės nemokumo administratorius nurodė, kad terminas pateikti prašymus... 15. 6.... 16. Pareiškėja nesutiko su nemokumo administratoriaus pozicija ir pateikė... 17. 7.... 18. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. liepos 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo... 19. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atnaujino... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio mėn. susirašinėjimas el. paštu... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje... 28. 12.... 29. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas... 30. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 13.... 32. Bankrutavusi R. P. firma „Romuna“, atstovaujama bankroto administratoriaus... 33. 13.1.... 34. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius, tinkamai įgyvendindamas... 35. 13.2.... 36. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar egzistuoja svarbios... 37. 13.3.... 38. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į... 39. 13.4.... 40. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose... 41. 13.5.... 42. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos asmeninių savybių ir... 43. 13.6.... 44. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nors pareiškėja teigia... 45. 13.7.... 46. Apeliantas papildomai nurodė, kad pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2019... 47. 13.8.... 48. Pareiškėjos elgesys net ir sužinojus, kad ji nėra apelianto kreditorių... 49. 13.9.... 50. Apeliantas papildomai nurodo, kad teismui pareiškėjos pateikta reikalavimo... 51. 14.... 52. Pareiškėja A. B. atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą prašo palikti... 53. 14.1.... 54. Pareiškėjos teigimu, apeliantas visiškai nepagrįstai viešo paskelbimo apie... 55. 14.2.... 56. Pareiškėjos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja yra... 57. 14.3.... 58. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos elgesį ir... 59. 14.4.... 60. Pasak pareiškėjos, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos teismui... 61. 14.5.... 62. Papildomai pareiškėja nurodo, kad teismui pripažinus pareiškėjos... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 15.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 67. 16.... 68. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas... 69. 17.... 70. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų... 71. 18.... 72. Apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje... 73. Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir šio termino atnaujinimo... 74. 19.... 75. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto... 76. 20.... 77. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius atsisakė tvirtinti pareiškėjos... 78. 21.... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą... 80. 22.... 81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis pagrindas... 82. 23.... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo teiginiai, jog pareiškėja... 84. 24.... 85. Be kita ko, apeliantas teigia, kad net jei pareiškėja apie iškeltą bankroto... 86. 25.... 87. Nors byloje nėra registruotos siuntos kvito, kuris įrodytų, kad pareiškėja... 88. 26.... 89. Be kita ko, laikydama save skolininko R. P. P. kreditore pareiškėja dalyvavo... 90. 27.... 91. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui,... 92. 28.... 93. Nustačius, kad pareiškėja neturėjo pareigos iki 2015 m. vasario 27 d.... 94. 29.... 95. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėja praleido terminą... 96. 30.... 97. Iš nutarties 25-27 punkte aprašytų aplinkybių matyti, kad siekdama gauti... 98. 31.... 99. Apelianto teiginiai, kad pareiškėja užima vadovaujančias pareigas, todėl... 100. 32.... 101. Kartu pažymėtina, kad vienas iš bankroto proceso tikslų yra įmonės... 102. 33.... 103. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pareiškėjos reikalavimo teisės... 104. 34.... 105. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 106. Dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo... 107. 35.... 108. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo... 109. 36.... 110. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 18 d. reikalavimo... 111. 37.... 112. Kita vertus, apeliantas nurodo, kad kyla abejonių dėl minėtos reikalavimo... 113. 38.... 114. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 115. Dėl procesinės bylos baigties ... 116. 39.... 117. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 118. 40.... 119. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš apelianto 500 Eur išlaidų... 120. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 121. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.... 122. Priteisti pareiškėjai A. B., a. k. ( - ) iš bankrutavusios R. P. firmos...