Byla 2A-216/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovams L. K. ir V. K., ieškovų atstovui advokatui Albertui Bandžiui, atsakovo atstovui A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-649-28/2007 pagal ieškovų L. K. ir V. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“, trečiasis asmuo I. M., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai L. K. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų priteisimo. Ieškovai nurodė, kad jų sūnus E. K. dirbo atsakovo įmonėje traukinių derintoju. 2005 m. gegužės 10 d. apie 16.30 val. E. K. prie stoties pastato Švitrigailos g. 43 išlipo iš šilumvežio ir nuėjo į rūbinę, iš kurios netrukus išbėgo svirduliuodamas ir nugriuvo. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog įėjęs į rūbinę E. K. patyrė žiaurų smurtą nuo nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų, buvo sužalotas peiliu, dėl durtinės žaizdos krūtinės srityje mirė. Trečiasis asmuo I. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl E. K. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p., 178 str. 2 d., 182 str. 1 d.).

4Ieškovai teigė, kad jų sūnus buvo mirtinai sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu atlikdamas pilietinę pareigą saugant ir gelbstint darbdavio turtą. Ieškovų nuomone, atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tokie darbdavio neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Atsižvelgdami į tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens nusikalstamų veiksmų arba dėl gyvybės atėmimo, ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 5 856 Lt laidojimo ir antkapio pastatymui turėtų išlaidų.

5Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbdavys privalo sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams su darbu susijusiais aspektais. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė norminių aktų reikalavimų, susijusių su saugios darbo aplinkos organizavimu, o nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiojo asmens smurtinių nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nužudymas įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje kvalifikuotas kaip padarytas dėl savanaudiškų paskatų, o ne dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, todėl už nusikaltimu padarytą žalą yra atsakingas trečiasis asmuo I. M.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė (CK 6.263, 6.253 str.). Teismas nurodė, kad nors nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje, nukentėjusiam dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, tačiau nelaimingo atsitikimo priežastys nebuvo susijusios nei su darbo aplinkoje esančiu rizikos veiksniu, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti, nei su profesinės rizikos veiksniu dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos poveikio. Nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko dėl smurtinių nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų, kurie nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardinti kaip nelaimingo atsitikimo priežastis. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jų sūnus buvo nužudytas vykdydamas pilietinę pareigą, saugodamas ir gelbėdamas darbdavio bei kitų dirbančiųjų turtą nuo pašalinio asmens nusikalstamų veiksmų, negali būti vertinamos kaip nukentėjusiojo darbinių pareigų vykdymas. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių norminių aktų reikalavimus dėl saugios darbo vietos ar darbo aplinkos, nes darbdavys nebuvo įpareigotas nei aptverti ar atitinkamai saugoti teritoriją, nei tikrinti į ją patenkančius asmenis. Teismas nenustatė konkrečių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintų „Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų", ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų" įtvirtintų reikalavimų pažeidimų dėl atsakovo veikimo ar neveikimo. Teismo nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius neįprastoms ir nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti ir išvengti padarinių, todėl jam netaikoma atsakomybė dėl padarytos žalos, nes žalą padarė tretysis asmuo savo nusikalstamais veiksmais (CK 6.253 str.).

7Apeliaciniu skundu ieškovai L. K. ir V. K. prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad darbdavys pilnai užtikrino saugią darbinę aplinką, nes žala buvo padaryta ne ryšium su nukentėjusiojo darbinių pareigų vykdymu. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius parengtame 2005 m. birželio 28 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, jog Vilniaus geležinkelio stoties viršininko 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. I-43 patvirtintoje ,,Traukinių derintojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 15“ nurodyti pagrindiniai rizikos veiksniai aplinkoje, būtinos saugos priemonės, tačiau smurto atvejis (veiksnys) darbe ir saugos priemonė nuo jo – nebuvo nurodyta. Rūbinės rakinimo bei raktų išdavimo tvarka Vilniaus geležinkelio stoties darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose nebuvo reglamentuota, įspėjamųjų ar draudžiančių ženklų prie įėjimo į pastatą bei rūbinę nebuvo. Šios aplinkybės, Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Apeliantų teigimu, tai leidžia konstatuoti, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra darbdavio kaltė. Rūbinė buvo nerakinta ir tai sudarė galimybę trečiajam asmeniui nekliudomai patekti į atsakovo teritorijoje esančią patalpą. Tokie aplaidūs ar nerūpestingi darbdavio veiksmai yra pakankama priežastis taikyti jam civilinę atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių. Nustačius, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo ir darbdavio veiksmai (aplaidūs, nerūpestingi), kurie pasireiškė saugių darbo sąlygų darbuotojui nesudarymu, jo kaltė preziumuojama. Nukentėjusysis buvo nužudytas atsakovo teritorijoje, darbuotojų persirengimui skirtoje buitinėje patalpoje, kuri, kaip konstatuota akte, turėjo būti užrakinta, kad į ją laisvai negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys būtų instruktavęs, kaip reiktų elgtis analogiškoje situacijoje. Taip elgdamasis darbdavys neparodė reikiamo rūpestingumo ir atidumo standarto. Trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesiogine E. K. mirties priežastimi, nešalino darbdavio civilinės atsakomybės, nes nepanaikino jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-811/2000).
  2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad darbdavys nebuvo įpareigotas nei aptverti ar atitinkamai saugoti teritoriją, nei tikrinti į ją patenkančius asmenis. Tai klaidingas požiūris į darbdavio pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nenumato išlygų, kurioms esant darbdavys galėtų nepaisyti įstatymo 11 bei 25 straipsniuose numatytų imperatyvių reikalavimų darbų saugai bei darbo aplinkai.
  3. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo nužudytas vykdydamas pilietinę pareigą, saugodamas ir gelbėdamas darbdavio bei kitų dirbančiųjų turtą nuo pašalinio asmens nusikalstamų veiksmų, negali būti vertinamos kaip nukentėjusiojo darbinių pareigų vykdymas. Buitinėje patalpoje, kurioje buvo nužudytas nukentėjusysis, esančiose spintelėse buvo laikomi paties nukentėjusiojo bei kitų darbuotojų asmeniniai daiktai, todėl E. K., bandydamas sutrukdyti trečiajam asmeniui, veikė skatinamas pilietinės pareigos (apsaugoti darbdavio bei kitų darbuotojų turtą).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Žalą apeliantams padarė ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Asmens nuteisimas automatiškai reiškia jo kaltę ir civiline teisine prasme. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl CK 6.250 straipsnio antrosios dalies pagrindu nusikaltimą padariusiam trečiajam asmeniui ir kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-120/2006).
  2. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad atsakovas pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas. Apeliantų nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nelaimingas atsitikimas buvo sąlygotas darbdavio neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
  3. Apeliantai neteisingai aiškina nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šiame akte be apeliantų cituojamų nelaimingo atsitikimo aplinkybių punkto yra nurodytas ir nelaimingo atsitikimo priežasčių punktas, kuriame įvardinta konkreti nelaimingo atsitikimo priežastis – smurtiniai nusikalstami asmens veiksmai.
  4. Kritiškai vertintinas apeliantų teiginys, kad nelaimingo atsitikimo nebūtų buvę, jei rūbinė būtų rakinama. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad nukentėjusysis buvo nužudytas vykdydamas pilietinę pareigą. Tai tėra apeliantų prielaidos.
  5. Nepagrįsti teiginiai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nes apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-811/2000) buvo nagrinėjama visiškai kitokia situacija.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).

11Nagrinėjamu atveju ieškovų L. K. ir V. K. sūnus E. K. buvo mirtinai sužalotas darbo metu, darbo vietoje. Trečiasis asmuo I. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl ieškovų sūnaus nužudymo. Ieškovų teigimu, atsakovas, kaip nužudytojo darbdavys, neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl turi atlyginti ieškovams, nužudytojo darbuotojo tėvams, neturtinę bei turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė. Ieškovai skundžia šį teismo sprendimą, prašydami jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, tai yra priteisti ieškovams po 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 856 Lt turtinės žalos atlyginimą.

12Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, suklydo aiškindamas bei taikydamas teisės normas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo šią bylą (CPK 185, 263 str.). Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas remiantis tokiais motyvais:

13Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14Kaip žinoma, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį sužalojus ar atėmus gyvybę, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Kaip teisingai nurodė ieškovai ieškinyje, nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taip pat turi būti ir specialiosios darbdavio atsakomybės sąlygos: nukentėjusįjį bei atsakovą siejantys darbo teisiniai santykiai bei aplinkybė, jog žalos atsiradimas susijęs su darbine nukentėjusiojo veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant šį ginčą tikslinga pasisakyti dėl kiekvienos iš civilinės atsakomybės sąlygos buvimo atskirai.

15Dėl specialiųjų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamu atveju ginčo nėra. Apeliantų sūnus buvo atsakovo darbuotojas, o mirtinai sužalotas jis buvo darbo vietoje, darbo metu. Šias aplinkybes patvirtina ir 2005 m. birželio 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriuo minėtas įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (t. 1, b. l. 26).

16Dėl žalos. Apeliantų patirtos žalos faktas yra akivaizdus ir niekieno neginčijamas, todėl teisėjų kolegija jo nenagrinėja.

17Dėl kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.263 str.). Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Kadangi pagal generalinio delikto principą, žalos faktas kartu reiškia ir žalos padariusio asmens kaltės prezumpciją, tai nagrinėjamu atveju tam, kad būtų taikoma atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė, reikia įrodyti buvus atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

18Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių norminių aktų reikalavimus dėl saugios darbo vietos ar darbo aplinkos. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada.

20Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią aplinką, kurią jam privalo užtikrinti darbdavys, ne tik tuo metu, kai jis atlieka tiesiogines darbo pareigas pagal darbo sutartį. Tai gali būti ir kita aplinka, kurioje darbuotojas yra darbdavio pavedimu, darbdavio interesais ar kitaip ryšium su darbu, net ir tuo metu, kai darbo funkcijų neatlieka. Nustačius tokio pobūdžio aplinkybes laikoma, kad tai aplinkai taikomi darbų saugos reikalavimai, kuriuos privalo užtikrinti darbdavys, o tokios teisinės pareigos nevykdymas yra pagrindas jo atsakomybei. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens buvimas rūbinėje, tai yra darbdavio specialiai darbuotojams įrengtoje patalpoje, kuri buvo skirta darbuotojams persirengti, tai yra pasiruošti darbui, persirengti po darbo bei susidėti savo daiktus, yra tiesiogiai susijęs su darbinių funkcijų vykdymu, todėl nelaimingas atsitikimas turi būti vertinamas kaip susijęs su darbine veikla, atsitikęs darbo vietoje, darbo metu, vykdant darbines funkcijas.

21Viešasis interesas bei teisės normos reikalauja, jog darbdavys rūpintųsi darbuotojų saugumu darbo vietoje bei darbo metu, todėl bet koks nerūpestingumas ar nepakankamas rūpestingumas gali lemti civilinės atsakomybės kilimą bei darbdavio pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokio nepakankamo rūpestingumo. Dėl to nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju darbdavys nebuvo įpareigotas nei aptverti ar atitinkamai saugoti teritoriją, nei tikrinti į ją patenkančius asmenis. Kaip teisingai nurodė apeliantai, tai prieštarauja darbdavio pareigai užtikrinti saugią darbo aplinką. Darbuotojas, esantis darbo vietoje, darbdavio specialiai įrengtoje persirengimo patalpoje, turi būti saugus nuo išorinės agresijos. Apeliantai pagrįstai nurodė, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nenumato išlygų, kurioms esant darbdavys galėtų nepaisyti įstatymo 11 bei 25 straipsniuose numatytų imperatyvių reikalavimų darbų saugai bei darbo aplinkai.

22Sprendžiant klausimą dėl darbdavio atsakomybės bei jo atliktų neteisėtų veiksmų, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, svarbu yra tai, jog nukentėjusysis, įeidamas į rūbinės patalpas, veikė darbdavio interesais, jo veiksmai buvo tiesiogiai susiję su darbinių funkcijų vykdymu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu bylos medžiagos analizė leidžia konstatuoti, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų maksimalų darbuotojų saugumą, kiek leidžia techninės galimybės bei kiek galima protingai tikėtis iš darbdavio (CPK 185 str.).

23Kaip teisingai nurodė apeliantai savo apeliaciniame skunde, minėtame 2005 m. birželio 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodyta, jog Vilniaus geležinkelio stoties viršininko 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. I-43 patvirtintoje ,,Traukinių derintojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 15“ nurodyti pagrindiniai rizikos veiksniai aplinkoje, būtinos saugos priemonės, tačiau smurto atvejis (veiksnys) darbe ir saugos priemonė nuo jo nurodytos nebuvo. Be to, Vilniaus geležinkelio stoties darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose nebuvo reglamentuota rūbinės rakinimo bei raktų išdavimo tvarka, taip pat nebuvo įspėjamųjų ar draudžiančių ženklų prie įėjimo į pastatą bei rūbinę (t. 1, b. l. 26-27). Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti atsakovo veiklos užtikrinant darbuotojų saugumą trūkumai yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant vieną iš būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtus veiksmus/neveikimą. Tai yra darbdavys nevykdė savo pareigos įmanomai maksimaliai užtikrinti darbuotojų saugumą darbo metu. Šią išvadą dėl atsakovo nerūpestingumo patvirtina ir kitos reikšmingos aplinkybės. Rūbinė, kurioje atsitiko nelaimingas atsitikimas, yra darbuotojams skirta patalpa, įrengta atskirame pastate. Taigi užtikrinti patalpų pastate saugumą nėra nei neįmanoma, nei sudėtinga. Be to, atsižvelgiant į tai, jog minėtoje patalpoje buvo laikomi darbuotojų daiktai, materialinės vertybės, o pats pastatas yra stoties rajone, akivaizdu, jog kiekvienam protingam ir savo darbuotojų sveikatos bei turto saugumu besirūpinančiam darbdaviui turėjo būti suprantama, kad tokios patalpos bei jose esantis turtas gali vilioti asmenis, siekiančius pasikėsinti į svetimą turtą. Taip pat reikšminga ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog rūbinė turėjo būti rakinama, ką patvirtina ir paties atsakovo teiginiai bei darbuotojų paaiškinimai (t. 1, b. l. 38-44). Dėl to aplinkybė, jog nelaimingo atsitikimo dieną patalpos užrakintos nebuvo, leidžia teigti, kad atsakovas neužtikrino ir nekontroliavo, jog būtų laikomasi jo nustatytos tvarkos. Tai taip pat rodo, kad atsakovas, kurio veikla – krovinių bei keleivių pervežimai geležinkeliu, yra neatsiejama ne tik nuo darbo su mechanizmais, kurie yra padidinto pavojaus šaltiniais, bet ir grėsme, kad gali būti kėsinamasi į turtą bei darbuotojų sveikatą ar gyvybę, nekreipė dėmesio į darbuotojų sveikatos bei gyvybės apsaugą, kaip to reikalauja paminėtos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normos. Tuo tarpu, atsižvelgiant į atsakovo ūkinį – finansinį pajėgumą, kas yra viešai skelbiama, ši bendrovė turėjo visas galimybes užtikrinti šių normų vykdymą. Pažymėtina ir tai, atsakovas neteigia, jog žuvusysis jo darbuotojas E. K. įvykio metu būtų pažeidęs atsakovo nustatytas taisykles ar būtų buvęs neatsargus ar neatidus, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo į minimas buitines patalpas būtų patekęs įveikdamas atsakovo įrengtas apsaugos priemones.

24Išvadą, jog minėtas atsakovo neveikimas, tai yra trūkumai užtikrinant darbuotojų saugą, yra svarbūs bei sudarė sąlygas žalai atsirasti, patvirtina ir tai, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo pateiktos rekomendacijos darbdaviui, prevencinės priemonės: traukinių derintojo instrukcijoje papildyti pagrindinius rizikos veiksnius darbo aplinkoje, nurodant smurto atvejį (veiksnį) darbe ir saugos priemones nuo jo apsisaugant; vietiniu (lokaliniu) norminiu teisės aktu reglamentuoti rūbinės bei kitų patalpų rakinimo, raktų išdavimo tvarką, paskirti atsakingus asmenis; nustatyta tvarka pažymėti įspėjamaisiais ar draudžiamaisiais ženklais įėjimus į pastatus, įmonės teritoriją ir pan.; supažindinti darbuotojus su mirtino nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis (t. 1, b. l. 27). Taigi ir nelaimingą atsitikimą tyrusiems pareigūnams įvykio aplinkybės neatrodė atsitiktinės bei nekontroliuojamos. Nurodytos konkrečios priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų sumažinti riziką darbuotojų saugumui. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantų nurodyta ir atsakovo nepaneigta aplinkybė, kad šiuo metu teritorija yra apverta ir apeliantai negali patekti į sūnaus žūties vietą, taip pat leidžia spręsti, kad, darbdaviui ėmusis atitinkamų priemonių, yra ne tik įmanomas, bet ir įvykdytas toks saugumo priemonių įgyvendinimas, jog pašalinių asmenų patekimas į teritoriją apsunkintas (t. 2, b. l. 6). Ir pats atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog dabar yra samdoma saugos firma. Teiginius dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo patvirtina ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovo paaiškintos aplinkybės, kad įvykio metu teritorija buvo stebima trijų vaizdo kamerų, tačiau viena kamera nefilmavo vaizdo, kita buvo per tolį, o trečia fiksavo kitą pusę (t. 2, b. l. 16). Tokia situacija leidžia spręsti, jog darbdavys suvokė galimą pavojų turto ir darbuotojų saugumui, tačiau pastatui, kuriame yra ir darbuotojų buitinės patalpos, stebėti (tai yra darbuotojų saugumui stiprinti), jis nematė poreikio įrengti kameras.

25Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovas nesiėmė visų reikalingų bei protingai numatomų priemonių, kad būtų maksimaliai, kiek įmanoma, užtikrintas darbuotojų saugumas (CPK 178 str.). Kaip teisingai apeliacinės instancijos teismo 2008 m. birželio 9 d. posėdyje nurodė apeliantų atstovas, atsakovo veiksmai, atlikti po nelaimingo atsitikimo – darbų saugos instrukcijos papildymas, patalpų rakinimo tvarkos nustatymas ir pan. – leidžia spręsti, kad tik nelaimingas atsitikimas paskatino atsakovą tinkamai rūpintis darbuotojų saugumu, imtis visų galimų priemonių, kurios prieš tai įgyvendintos nebuvo (CPK 185 str.).

26Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad aplaidūs ar nerūpestingi darbdavio veiksmai yra pakankami neteisėti veiksmai darbdavio civilinei atsakomybei atsirasti. Tokiu atveju svarbu nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp minėto atsakovo neveikimo bei atsiradusios žalos – darbuotojo žūties.

27Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog nelaimingo atsitikimo priežastys nebuvo susijusios su darbo aplinkoje esančiu rizikos veiksniu, o nelaimingas atsitikimas įvyko dėl smurtinių nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų. Teismo nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius neįprastoms ir nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti ir išvengti, todėl jam netaikoma atsakomybė dėl padarytos žalos, nes žalą padarė tretysis asmuo savo nusikalstamais veiksmais (CK 6.253 str.).

29Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo išvada yra teisinga tik iš dalies. Iš tiesų, kaip teisingai nurodė teismas bei atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtame Nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinti smurtiniai nusikalstami trečiojo asmens veiksmai. Šis asmuo, kaip minėta, yra pripažintas kaltu dėl apeliantų sūnaus nužudymo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo savo kaltę dėl nužudymo neigė, tačiau teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja ir prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiame minėtame teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių iš naujo nevertina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokiu atveju, kai darbuotojui žala padaroma nusikaltimu, už kurį jį padaręs asmuo nuteisiamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, toks nuosprendis yra pakankamas darbdavio kaltės dėl žalos atsiradimo nebuvimo įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/1999, 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1189/2000, kt.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra reikšmingų aplinkybių, dėl kurių vien trečiojo asmens nuteisimas neduoda pagrindo konstatuoti, jog taikytina minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama taisyklė.

30Atmestini atsakovo teiginiai, kad tai, jog nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip nelaimingo atsitikimo priežastys nurodyti smurtiniai veiksmai, leidžia spręsti nesant atsakovo, kaip darbdavio, civilinės atsakomybės pagrindų. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nelaimingo atsitikimo darbe aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kurį teismas turi vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tais atvejais, kai minėtame akte yra nurodytos ne tik nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės, techninės jo priežastys, bet ir daromos teisinės išvados, pavyzdžiui, įvardijant, kas yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo ir pan., teismas turi atsižvelgti į tai, kad teisinių klausimų sprendimas yra teismo, o ne komisijos, tyrusios nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kompetencija. Tik teismas gali spręsti, ar tarp konstatuoto teisės pažeidimo ir jo padarinių, tai yra nelaimingo atsitikimo, yra priežastinis ryšys teisine prasme, nes priežastinio ryšio klausimo išsprendimas tuo pačiu reiškia ir teisinės atsakomybės taikymą ar netaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/98). Tiek nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens nuteisimo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

31Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ryšys tarp minėto atsakovo neteisėto neveikimo (neteisėtų veiksmų) ir kilusių pasekmių nėra tiesioginis. Tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje atsakomybėje atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas, o tai reikštų, jog neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002).

32Nagrinėjamu atveju žala tiesiogiai kyla iš trečiojo asmens padaryto nusikaltimo. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas atsakovo neveikimas, tai yra konstatuoti jo neteisėti veiksmai, nepakankamas rūpestingumas, sudarė palankias sąlygas trečiojo asmens nusikaltimui padaryti, todėl tarp konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip buvo minėta, atsakovo darbuotojams skirta rūbinė buvo neužrakinta, o tai sudarė galimybę trečiajam asmeniui nekliudomai patekti į atsakovo teritorijoje esančią patalpą. Darbuotojai nebuvo įspėjami apie galimą smurtą, nebuvo instruktuoti, kaip elgtis užpuolimo atveju ir pan. Visos šios aplinkybės sudarė palankias sąlygas trečiajam asmeniui kėsintis į darbuotojų turtą ir, į patalpas užėjus nukentėjusiajam, panaudoti smurtą. Akivaizdu, kad aktyvus darbdavio rūpestis darbuotojų saugumu galėjo padėti išvengti nelaimingo atsitikimo. Atsakovui buvus pakankamai rūpestingam ir ėmusis visų įmanomų priemonių užtikrinti darbuotojų saugumą, tokio nusikaltimo padarymo galimybė darbdaviui priklausiančiose patalpose dienos metu būtų buvusi minimali.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog vienintelė nelaimingo įvykio priežastis, leidžianti visiškai atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo, buvo trečiojo asmens nusikaltimas (CPK 178, 185 str.). Atsakovo neveikimas taip pat turėjo įtakos tam, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. Dėl to, trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesiogine darbuotojo mirties priežastimi, nepašalino darbdavio civilinės atsakomybės, nepanaikino jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-811/2000). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog yra pagrindas taikyti atsakovo civilinę atsakomybę už atsiradusią žalą (CPK 6.246, 6.248, 6.247, 6.283 str.).

34Dėl turtinės žalos dydžio

35Apeliantai prašė priteisti 5 856 Lt laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį bei į protingumo principą, toks laidojimo išlaidų dydis yra pagrįstas ir priteistinas (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 117-119, 114). Dėl to teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atlyginti turtinę žalą, priima šioje dalyje naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje patenkina – priteisia iš atsakovo apeliantams 5 856 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.291 str.). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo 2008 m. balandžio 28 d. protokolo, atsakovo atstovas, nesutikdamas su ieškovų apeliaciniu skundu ir pareikštais ieškinio reikalavimais, taip pat pripažino, kad ieškovų reikalaujamas turtinės žalos atlyginimas, tai yra nurodyta suma už antkapį bei laidojimą, nėra per didelė (t. 2, b. l. 6).

36Dėl apeliantų teisės į neturtinės žalos atlyginimą

37Atsakovas ginčijo apeliantų, kaip nukentėjusiojo darbuotojo tėvų, nebuvusių žuvusiojo išlaikytiniais, teisę gauti tokios žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantai turi teisę į tokios žalos atlyginimą.

38Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas neturi įrodyti. Tokiu atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju žala apeliantams buvo padaryta nusikaltimu, taip pat padaryta žala susijusi su asmens gyvybės atėmimu, o pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl to šiuo atveju neturtinė žala apeliantams, netekus sūnaus, turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusysis išlaikė apeliantus, neatsižvelgiant į apeliantų amžių ar savarankiškumą.

39Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas.

40Sprendžiant klausimą dėl apeliantų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įrodinėjama, ar tarp apeliantų bei žuvusio sūnaus santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiems asmenims padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių minėtą apeliantų ryšį su sūnumi.

41Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė jų sūnaus žūtį.

42Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

43Kaip minėta, apeliantai ieškiniu prašė priteisti po 250 000 Lt, tai yra iš viso 500 000 Lt, neturtinės žalos atlyginimo.

44Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Svarbu turėti galvoje, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, jog neturtinė žala apeliantams buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu.

45Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nustatydama neturtinės žalos dydį, įvertina minėtas neturtinės žalos atlyginimo ypatybes ir pažymi, jog siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), sprendžiant šį klausimą atsižvelgia į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

46Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šiame sprendime anksčiau minėtas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, tai, jog dėl atsiradusios žalos nebuvo jokios nukentėjusiojo kaltės, o žala atsirado dėl smurtinių veiksmų, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam apeliantui, tai yra iš viso 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005, 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-323/2006, 2006 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296/2006).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo (CPK 88 str.).

49Kaip matyti iš šio sprendimo, teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkina iš dalies: panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą ir ieškinį patenkina iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, ieškovams turi būti atlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, proporcingai patenkinto reikalavimo dydžiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai ieškiniu prašė priteisti 505 856 Lt, šiuo sprendimu priteista 75 856 Lt. Taigi buvo patenkinta apie 15 procentus ieškinio. Proporcingai šiam dydžiui turi būti tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

50Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Tačiau pagal CPK 96 straipsnio pirmąją dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovai už ieškinį būtų turėję sumokėti 9 059 Lt dydžio žyminį mokestį bei tokio paties dydžio mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 str.), todėl iš atsakovo priteistina valstybei 1 359 Lt minėto mokesčio už ieškinį bei 1 359 Lt už apeliacinį skundą, tai yra iš viso 2 718 Lt.

51Apeliacinės instancijos teismui šalys nepateikė duomenų apie jų turėtas išlaidas advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 98 str.).

52Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais bei atsižvelgdama į bylos pobūdį, priteisia iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybei 20,10 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (t. 1, b. l. 190).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

54Ieškovų L. K. (asmens kodas ( - ) ir V. K. (asmens kodas ( - ) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

55Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovų L. K. bei V. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ (įmonės kodas 110053842) patenkinti iš dalies.

56Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškovams L. K. ir V. K. 5 856 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt šeši litai) turtinės žalos atlyginimo.

57Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškovams L. K. ir V. K. po 35 000 Lt (trisdešimt penki tūkstančiai litų) kiekvienam, tai yra iš viso 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

58Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybei 2 718 (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniolika litų) žyminį mokestį.

59Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybei 20,10 Lt (dvidešimt litų 10 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai L. K. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB... 4. Ieškovai teigė, kad jų sūnus buvo mirtinai sužalotas nelaimingo atsitikimo... 5. Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė (CK... 7. Apeliaciniu skundu ieškovai L. K. ir V. K. prašo teismo sprendimą... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovų L. K. ir V. K. sūnus E. K. buvo mirtinai... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 13. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 14. Kaip žinoma, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį... 15. Dėl specialiųjų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamu... 16. Dėl žalos. Apeliantų patirtos žalos faktas yra akivaizdus ir niekieno... 17. Dėl kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, jis laikomas... 18. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 20. Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią... 21. Viešasis interesas bei teisės normos reikalauja, jog darbdavys rūpintųsi... 22. Sprendžiant klausimą dėl darbdavio atsakomybės bei jo atliktų neteisėtų... 23. Kaip teisingai nurodė apeliantai savo apeliaciniame skunde, minėtame 2005 m.... 24. Išvadą, jog minėtas atsakovo neveikimas, tai yra trūkumai užtikrinant... 25. Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog... 26. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas... 27. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo išvada yra teisinga tik iš... 30. Atmestini atsakovo teiginiai, kad tai, jog nelaimingo atsitikimo darbe akte... 31. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ryšys tarp minėto atsakovo neteisėto... 32. Nagrinėjamu atveju žala tiesiogiai kyla iš trečiojo asmens padaryto... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad... 34. Dėl turtinės žalos dydžio... 35. Apeliantai prašė priteisti 5 856 Lt laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija... 36. Dėl apeliantų teisės į neturtinės žalos atlyginimą... 37. Atsakovas ginčijo apeliantų, kaip nukentėjusiojo darbuotojo tėvų,... 38. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu tokios... 39. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būtinumas atlyginti... 40. Sprendžiant klausimą dėl apeliantų teisės į neturtinės žalos... 41. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai... 42. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 43. Kaip minėta, apeliantai ieškiniu prašė priteisti po 250 000 Lt, tai yra iš... 44. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią... 45. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nustatydama neturtinės žalos dydį,... 46. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šiame sprendime anksčiau... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Kaip matyti iš šio sprendimo, teisėjų kolegija apeliacinį skundą... 50. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).... 51. Apeliacinės instancijos teismui šalys nepateikė duomenų apie jų turėtas... 52. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais bei atsižvelgdama į... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 54. Ieškovų L. K. (asmens kodas ( - ) ir V. K. (asmens kodas ( - ) apeliacinį... 55. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti... 56. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“... 57. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“... 58. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“... 59. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“...