Byla 2-873-798/2018
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje B2-1510-619/2018 dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą viešajai įstaigai Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui (toliau – BVšĮ) Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas, atsakovė), administratore paskyrė R. R.. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 30 d.
  2. Kreditorius R. G. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 3637,62 EUR kreditorinį reikalavimą BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. jis gavo bankrutuojančios įmonės apskaitą vykdančio asmens, UAB „ALPF“ pranešimą, kad įmonės apskaita yra patikslinama, atskirai nurodant įsiskolinimą buvusiam įmonės vadovui. Tvirtina, kad nurodytą sumą sudaro 3637,62 Eur, kurie susidarė ne darbo santykių pagrindais. Apie šį patikslinimą jis anksčiau žinoti negalėjo, todėl reikalavimo negalėjo pateikti ne bankroto bylos iškėlimo metu, nei apie tai laiku informuoti administratorę. Prašo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
  3. Bankrutuojanti įmonė nesutiko su pareikštu reikalavimu. Nurodė, kad prašymas dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, nes praleistas nepateisinamai ilgą laiką, be to, nenurodyta svarbių priežasčių. Kreditorius neteisingai nurodo, kad įmonės apskaita yra patikslinta, kad apskaitoje yra atitaisomi duomenys dėl bankrutuojančios įmonės įsiskolinimo ir kuris yra nesusijęs su darbo santykiais.
  4. Jokių patikslinimų UAB „ALPF“ neatliko ir neturi tam įgaliojimų atlikti, nes su šia įmone buhalterinės apskaitos sutartis buvo nutraukta dar 2015 m. birželio 15 d., tai tiesiog buvo pateikta informacija, kuri buvo žinoma iki bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad pareiškėjas turėjo teisę ir realią galimybę laiku pareikšti reikalavimą, be to, aktyviai dalyvavo teisminiame procese, buvo atstovaujamas teisininko.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo R. G. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo atmetė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą pareikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo per 45 d. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiteisėjimo, t.y. iki 2015 m. birželio 8 d. Tačiau pateikė prašymą 2017 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas R. G. yra buvęs įmonės vadovas, teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo R. G. 1 eilės kreditorinis reikalavimas 1 345,23 EUR sumoje. Pareiškėjas nurodė, kad tik 2017 m. lapkričio 28 d. „Fundamentus“ persiuntė informaciją apie apskaitos programoje esančią skolą pareiškėjui, kas matosi iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos, sąskaita 24351, likutis pabaiga 3902,13 Eur.
  2. Teismas iš bankroto administratorės pateikto į bylą priedo Nr. 1 prie apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 18 nuo 2012-02-20 Nutraukimo protokolo, nustatė, kad dėl VŠĮ TGMI įmonės bankroto bylos buvo nutraukta apskaitos sutartis nuo 2015-16-15 d., dokumentai pagal aktą perduoti 2015-06-15 d. ir perduoti direktoriui R. G.. Taigi, teismo vertinimu, kreditoriui, kuris šiuo atveju buvo įmonės vadovas turėjo būti žinomos aplinkybės apie jo turimus kreditorinius reikalavimus įmonei, kuriai jis vadovavo, nutraukus apskaitų teikimo sutartį jam buvo perduoti visi dokumentai, tame tarpe ir įmonės balansas. Teismas sprendė, kad įmonės vadovui turi būti žinoma, kokius finansinius santykius jis turi su įmone, kokios įmonės skolos jam ir kaip atsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose. Taigi, teismas laikė nustatytu, kad pareiškėjas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti dėl savo akivaizdaus nerūpestingumo. Apygardos teismas, svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė, todėl prašymo dėl termino atnaujinimo atmetė (CPK 78 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde kreditorius R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir bylą išspręsti iš esmės – prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą tenkinti pilnai bei atstatyti terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pateikti, nes terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindinius argumentus:
    1. Įmonės finansinių dokumentų apskaitą atliko samdytas juridinis asmuo, kuris parengė ir perdavė suvestinius apskaitos duomenis ir įmonės dokumentus pareiškėjui, kuriuos pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, perdavė bankroto administratorei. Tačiau nei viename iš perduodamų dokumentų nebuvo nurodyta, kad įmonė turi įsiskolinimus pareiškėjui, apart nesumokėto darbo užmokesčio.
    2. Apskaitą atlikęs juridinis asmuo neparengė finansinių registrų pagal kreditorius ar skolininkus bei atliko apskaitą tik suvestiniuose dokumentuose, kuriuose skola pareiškėjui nebuvo atspindėta.
    3. Akcentavo, jog aplinkybė, kad su apskaitininke sutartis buvo nutraukta dar 2015 metais, nepaneigia pareiškėjo teiginio, kad apskaita pateikta administratorei buvo taisoma vėliau (galimai laiko tarpe nuo apskaitos perdavimui parengimo 2015-05-05 dienos iki sutarties su apskaitininke nutraukimo dokumentai buvo ištaisyti) apie tai buvusiam vadovui nežinant. Dėl kokių priežasčių apskaitos trūkumas nebuvo apskaitininkės pastebėtas anksčiau, nėra žinoma. Kreditorius objektyviai negalėjo numatyti, kad apskaitą atliekantis asmuo nevykdo pagal jo kvalifikaciją visų apskaitos veiksmų ir tam tikros apskaitos dokumentų dalies apskritai nerengia. Šias aplinkybes nustatė teismas nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
    4. Apeliantas teigia, kad juridinio asmens apskaitos dokumentai turėjo trūkumus ne dėl vadovo, o dėl apskaitininko kaltės ir dėl to pareiškėjas nematė apskaitos dokumentuose suformuotų finansinių apskaitos dokumentų, įsiskolinimo, negalėjo pateikti atitinkamo prašymo teismui laiku dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Dėl to pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įmonė turi jam įsiskolinimą. Vėliau tikslinant dokumentus dėl kitų kreditorių, buhalterė L. P. pastebėjo jos apskaitos trūkumus dalyje dėl pareiškėjui apskaičiuoto įsiskolinimo ir jį ištaisė, pranešė pareiškėjui, dėl ko buvo kreiptasi į teismą, prašant patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
  4. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu pagrindinius argumentus:
    1. Negalima sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad buvęs vadovas nėra atsakingas už tai, kad atsakovo apskaitą vedanti įmonė tarimai jo neinformavo apie atsakovo įsiskolinimą jam (egzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovą). Pažymėjo, kad R. G., kaip buvęs atsakovo vadovas, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą bei teikimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pats pasirinkęs buhalterinę apskaitą tvarkantį subjektą, negali teisinti termino pateikti kreditorinį reikalavimą praleidimą daugiau negu 29 mėn. savo pateis pasirinko buhalterio netinkamu darbu ir būdamas įmonės vadovas turėjo žinoti apie jo turimus kreditorinius reikalavimus įmonei, kuriai jai vadovavo.
    2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, esą jis nežinojo apie savo teisę pateikti kreditorinį reikalavimą papildomoms sumoms bankroto bylos iškėlimo momentu, nes savo teise teikti kreditorinį reikalavimą pareiškėjas naudojosi, nes byloje yra patvirtintas R. G. 1 eilės kreditorinis reikalavimas 1 345,23 Eur sumoje.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

12Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo / patikslinimo

  1. Bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; kt.).
  2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto R. G. atskirojo skundo argumentais, kad juridinio asmens apskaitos dokumentai turėjo trūkumus ne dėl vadovo, o dėl apskaitininko kaltės ir dėl to pareiškėjas (R. G.) nematė apskaitos dokumentuose suformuotų finansinių apskaitos dokumentų, įsiskolinimo, negalėjo pateikti atitinkamo prašymo teismui laiku dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
  4. Byloje nustatyta, jog R. G. buvo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ steigėjas, dalininkas ir nuo įstaigos įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo – įstaigos vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus (VĮĮ 9 str. 2 d.).
  5. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
  6. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, turinio matyti, kad įstaigos bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių ir to paties straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų prezumpcijų pagrindais. Teismai nustatė, kad R. G., turėjęs pareigą nuo 2011-12-31 kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.); kad jis, kaip įstaigos vadovas, būdamas atsakingas už materialinių vertybių inventorizavimą, tinkamą buhalterijos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo įstaigos dokumentų, pagrindžiančių materialinių vertybių apskaitymą ir jų visa apimtimi (nuo įsteigimo iki 2010 m.) negali perduoti administratorei (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 5 p.);
  7. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas R. G., buvęs BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovas, netinkamai organizavęs VšĮ buhalterinės apskaitos organizavimą pagal BAĮ 21 str. 1 d. ir pats pasirinkęs buhalterinę apskaitą tvarkantį subjektą, turi prisiimti dėl to atsirandančias neigiamas pasekmes ir todėl negali grįsti termino praleidimo priežastis bei nežinojimą apie įstaigos kreditorinį įsiskolinimą vien tik buhalterio netinkamu darbu. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad pareiškėjui, kuris buvo įmonės vadovas turi būti žinoma, kokius finansinius santykius jis turi su įmone, kokios įmonės skolos jam ir kaip atsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas R. G. nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį (CPK 178 str.).
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog su atskiruoju skundu teikiamame bandomajame balanse 243 eilutėje „kitos gautinos sumos“ apskaityta R. G., kaip atsakingo asmens 5595, 18 Lt suma, todėl apeliantas, kuris buvo įstaigoje atskaitingu asmeniu, o duomenys buvo atspindėti bandomajame balanse, visą laiką žinojo (turėjo žinoti), jog tarp jo ir įmonės vedama apskaita ir turėjo visas galimybes laiku pateikti savo kreditorinį reikalavimą.
  9. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimo tvirtinimą, todėl nėra teisinio pagrindo atskirajame skunde nurodytais pagrindais panaikinti Vilniaus apygardos teismo skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti R. G. kreditorinį reikalavimą.
  10. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
  2. Atsakovės BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atstovas advokatas J. S. 2018 m. balandžio 17 d. pateikė apeliaciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašė priteisti 119,79 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaita–faktūra dėl 119,79 Eur, 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu dėl 119,79 Eur ir 2017 m. liepos 25 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SL-073 išrašu). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad atsakovės sumokėta už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą suma neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos maksimalios užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumos, sprendžia priteisti BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iš apelianto R. G. 119,79 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti atsakovei BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, j.a.k. 124626914, iš apelianto R. G., a.k. ( - ) 119,79 Eur (šimtą devyniolika eurų ir 79 centus) apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai