Byla e2A-690-232/2020
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas D. K. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo R. S. (toliau – ir atsakovas) 200 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 pripažino atsakovą kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas įvykusio konflikto metu vieną kartą dūrė ieškovui į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą su šlaunies arterijos, giliosios venos bei priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos inervacijos sutrikimu, vertinamą sunkiu sveikatos sužalojimu. Teigė, kad dėl sveikatos sutrikdymo yra netekęs 50 proc. darbingumo, jam nustatytas neįgalumas, todėl jo galimybės dirbti yra ribotos, negali rasti darbo. Paaiškino, kad iki sveikatos sutrikdymo buvo lenktynininku, o šiuo metu dėl sužalotos sveikatos negali gauti lenktynininko licencijos. Teigė, kad konflikto metu atsakovas sugadino jam priklausiusius darbužius, kurios įvertino 200 Eur. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 15 000 Eur. Neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, kurie tęsiasi iki šiol, liko randas, ieškovas jaučiasi subjaurotas, neįgalus, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, patiria dvasinius išgyvenimus, jaučia pablogėjusią gyvenimo kokybę.

93.

10Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad po sveikatos sužalojimo jo gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Teigė, kad aktyviai sportavo, dalyvaudavo motokroso varžybose, turėjo tam licencijas, buvo darbingas. Nors praeityje buvo pažeidęs stuburą, tačiau nurodyta trauma jam nekliudė dirbti. Šiuo metu naudojasi ramentais, negali rasti jam tinkančio darbo, nes negali ilgai sėdėti, puse etato įsidarbino socialinėje įmonėje. Tvirtino, kad dėl sutrikusios kraujotakos iki šiol gydosi, atlieka procedūras, masažą, vartoja nuskausminamuosius vaistus.

114.

12Atsakovas R. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

135.

14Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovui, išrašius jį iš ligoninės, vėliau būtų teikiama medicininė pagalba, naudojami nuskausminamieji vaistai. Teigė, kad nėra duomenų, kad ieškovas lankėsi pas psichologus ar ieškojo panašaus pobūdžio pagalbos. Ieškovas nepateikė duomenų, kokį darbą dirbo iki sužalojimo. Nurodė, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir ieškovo galimybių įsidarbinti, ieškovui nustatyto neįgalumo. Teigė, kad ieškovo patirtas sužalojimas neturi jokių liekamųjų padarinių, ieškovui nėra jokių kliūčių gauti sportininko licenciją.

156.

16Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2014 01 30 įvykio, kai buvo sužalotas ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui praėjo 5 metai, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas iki konflikto su atsakovu buvo padaręs nusikalstamą veiką. Teigė, kad ieškovas iš anksto ruošėsi smurtiniam konfliktui su atsakovu ir savo teises bandė spręsti ne įstatymo nustatyta tvarka ir būdais. Teigė, kad ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas nėra susijęs su sužalojimu, kurį padarė atsakovas. Medicinos išrašas įrodo, kad ieškovas po sužeidimo pilnai pasveiko. Prašė skirti ieškovui baudą dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 200 Eur turtinės žalos ir 9000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už 9200 Eur priteistą sumą nuo 2018 12 31, bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 215,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

208.

21Nurodė, kad ieškovo teisė į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą atsirado nuo 2014 01 30 kilusio konflikto metu ieškovo sveikatai padarytų sužalojimų. Trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2017 01 30. Į teismą ieškovas kreipėsi 2018 12 28 pasibaigus ieškinio senaties terminui. Pažymėjo, kad ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Teismas padarė išvadą, kad sveikatos sužalojimo pasekmės, tokios kaip fizinis skausmas, nustatytas neįgalumas, sumažėjęs darbingumas, dvasiniai pergyvenimai yra tęstinio pobūdžio. Pažymėjo, kad dėl ūmaus nukraujavimo ieškovo gyvybei grėsė pavojus, jam buvo taikytas skubus operacinis gydymas, reabilitacija, o sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, turėjo įtakos ieškovo pavėluotam kreipimuisi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl sudarė pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

229.

23Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tyčiniais veiksmais, kurie buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015. Atsakovas už šią nusikalstamą veiką buvo pripažintas kaltu. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tyčia, tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas į garažą atvyko tikslu užpulti atsakovą. Padarė išvadą, kad jokių pagrindų, leidžiančių atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti, nėra.

2410.

25Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 07 patvarkymu, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, ieškovo nurodyti drabužiai (kelnės, sukarpyta palaidinė, 2 vnt. megztinių, viena pora batų, viena pora kojinių, viena pora pirštinių) buvo sunaikinti. Ieškovo reikalaujama atlyginti turtinę žalą, teismas laikė atitinkančia protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur žalos atlyginimo tenkino visiškai.

2611.

27Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, todėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio tvarka netenkino.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2912.

30Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinio reikalavimus atmesti pilnai dėl faktinio nepagrįstumo ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3113.

32Nurodė, kad konfliktas, kuriuo metu atsakovas sužalojo ieškovą įvyko 2014 01 30. Ieškovui neįgaliojo pažymėjimas buvo išduotas 2018 02 12. Nuo sužalojimo iki darbingumo lygio nustatymo praėjo daugiau negu keturi metai. Nurodytu laikotarpiu ieškovas galėjo susirgti ligomis, nesusijusiomis su 2014 01 30 gauta trauma, galėjo išsivystyti jo iki 2014 01 30 turėti susirgimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti aplinkybės, jog ieškovui po sužalojimo, nustatyto baudžiamojo proceso metu, buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. 2019 06 05 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokia ieškovo sveikatos būklė buvo iki 2014 01 30 bei nurodė ieškovui pateikti medicinos dokumentus. Ieškovas nepateikė medicinos dokumentų nei apie sveikatos būklę iki 2014 01 30, nei apie sveikatos būklę nuo 2014 01 30 iki 2019 02 12 neįgalumo nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovas iš gydymo įstaigos išleistas esant patenkinamai būklei ambulatoriniam gydymui. Atkreipė dėmesį, kad nedarbingumo pažymoje DL-1 Nr. 467, kurioje laikotarpiu nuo 2019 02 01 iki 2021 01 31 ieškovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tik du susirgimai gali būti siejami su 2014 01 30 sužalojimu (T93.4- kojos nervo sužalojimo padariniai ir T93.5 - kojos raumens ir sausgyslės sužalojimo padariniai). Byloje nėra duomenų kokiu lygiu šie susirgimai įtakojo nedarbingumo lygį. Teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2014 01 30 ieškovo sužalojimas turėjo kokios nors įtakos nedarbingumo lygiui.

3314.

34Nurodė, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir šį terminą atnaujinti, tačiau nurodyta norma neleidžia teismui savo valia atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismo pareiga veikti savo iniciatyva nurodytame straipsnyje nenustatyta. Teigė, kad ieškinio senatis negali būti atnaujinama nesant prašymo dėl termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo nedarbingumas buvo sąlygotas 2014 01 30 sužalojimo, kad ieškovo fizinė ir psichinė būklė kliudė pareikšti ieškinį.

3515.

36Pažymėjo, kad baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad vyko abipusės muštynės. Konflikto iniciatoriumi pagal baudžiamosios bylos medžiagą buvo ieškovas. Jei nebūtų buvę ieškovo neteisėtų veiksmų, nebūtų konflikto ir nebūtų ieškovo sužalojimo. Teismo išvada dėl abipusių muštynių reiškia, kad 2014 01 30 ir pats ieškovas veikė nusikalstamai, o baudžiamojon atsakomybėn ieškovas nebuvo patrauktas dėl jam kilusių sunkių pasekmių. Nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 yra nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią šiai bylai: 2014 01 29 ieškovas sumušė J. S. ir grasino atsakovui padaryti tą patį, 2014 01 30 ieškovas atvyko pas atsakovą ir pradėjo muštynes. Teigė, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi dėl kilusių pasekmių kaltas ieškovas.

3716.

38Nurodė, kad baudžiamajame procese nustatyta, jog ieškovo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jog sveikatos sutrikdymas truko apibrėžtą laiko tarpą. Įrodymų, kad 2014 01 30 padaryto sveikatos sutrikdymo pasekmės liko iki šiol byloje nėra. Teismo sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra grindžiamas prielaidomis. Teigė, kad negali būti taikomas labiau tikėtinos tiesos principas, kadangi į bylą ieškovas nepateikė būtinų įrodymų, t. y. medicinos dokumentų apie savo sveikatą iki 2014 01 30 ir medicinos dokumentų apie gydymą laikotarpyje nuo išrašymo iš ligoninės iki nedarbingumo nustatymo.

3917.

40Ieškovas D. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.

4118.

42Nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytą poziciją. Paaiškino, kad buvo priverstas gintį savo turtą nuo vagystės (du kartus buvo apvogtas). Pažymėjo, kad jo sveikata iki 2014 m. buvo gera, jis užsiėmė profesionaliu sportu. Po įvykio nebegalėjo sportuoti ir iš to gyventi. Teigė, kad yra neįgalus, negali kito darbo. Pažymėjo, kad iki šiol jaučia skausmingus spazmus kojoje, dėl pažeistos kraujotakos blogėja sveikata.

43Teismas

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4519.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

47

48Faktinės bylos aplinkybės

4920.

50Apeliantas 2015 06 11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 01 30, apie 12.00 val., su dar trimis asmenimis atvyko į angarą, esantį ( - ), pokalbiui dėl asmeninių priežasčių ir įvykusio konflikto metu, paėmęs angare ant lovos buvusį padėtą peilį, dūrė juo vieną kartą ieškovui į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio-šoninio paviršiaus žaizdą su šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos odos inervacijos sutrikimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2016 02 11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-574/2016 pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl šios nusikalstamos veikos apelianto atžvilgiu buvo paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausio teismo baudžiamųjų bylų kolegija 2016 09 27 nutartimi atmetė apelianto kasacinį skundą ir paliko nuosprendį galioti (baudžiamoji byla Nr. 2K-289-222/2016).

51Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

5221.

53Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo, remdamasis CK 1.131straipsnio 2 dalimi atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovui, nes jo manymu minėta teisės norma neleidžia teismui savo valia atnaujinti ieškinio senaties terminą, nesant ieškovo prašymo dėl šio termino. Tokius savo teiginius apeliantas rėmė 2002 12 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 39, 15.2, 15.4 punktuose suformuluota teismų praktika. Kolegija pažymi, jog šie apelianto teiginiai prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reguliavimui, kuriame toks draudimas teismui nenustatytas, tiek susiformavusiai kasacinio teismo praktikai.

5422.

55Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

5623.

57Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 10 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

5824.

59Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 10 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 10 23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 03 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Taigi praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

6025.

61Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis), tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai ir jais patvirtintos apžvalgos yra metodinė medžiaga, o ne suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008; 2009 02 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009), todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 12 20 nutarime Nr. 39, pateiktais išaiškinimais.

6226.

63Kasacinio teismo praktika formuojama priešinga linkme, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardinta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.), kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

6427.

65Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą atsakovui pareiškė 2018 12 28, praleidęs įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nepateikė, ex officio turėjo pareigą nustatyti šio termino praleidimo priežastis ir spręsti dėl galimybės terminą atnaujint.

6628.

67Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nešališkumo ir vienos ginčo šalies palaikymo.

6829.

69Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo atveju ieškovo teisė į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą ir atsirado nuo 2014-01-30, kai kilusio konflikto metu jis buvo sužalotas pavojingu jo gyvybei būdu ir, kad trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2017-01-30 (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2018-12-28, ieškinio senaties terminui pasibaigus. Teismas pažymėjo, kad ieškovui neginčijant, jog žala jam buvo padaryta konflikto dieną objektyvusis (teisės pažeidimo) ir subjektyvusis momentas (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) iš esmės sutampa. Vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, teismas atsižvelgė kad ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkaus masto sveikatos sutrikdymas, atitinkantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą, kad sužalojimo pasekmės tokios kaip fizinis skausmas, nustatytas neįgalumas, sumažėjęs darbingumas, dvasiniai pergyvenimai yra tęstinio pobūdžio, kaip teigia ieškovas, pasireiškiantys iki šiol. Taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos, sužalotos konflikto metu, kad dėl ūmaus nukraujavimo ieškovo gyvybei grėsė pavojus, jam buvo taikytas skubus operacinis gydymas, reabilitacija, o sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol ir priėjo pagrįstos išvados, jog nurodytos aplinkybės turėjo įtakos ieškovo pavėluotam kreipimuisi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir teisėtai sprendė, kad minėtos priežastys sudaro pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

70Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos dydžio

7130.

72Civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikoma tik esant CK 6. 246-250 straipsniuose numatytoms sąlygoms, nustačius atsakingo asmens neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) atsiradimo ir asmens kaltę, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalis) Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto kaltė ir neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurį apeliantas skundė tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, tačiau nuosprendis dalyje, kurioje apeliantas pripažintas kaltu tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdęs ieškovo sveikatą liko nepakeistas.

7331.

74Apeliantas skundu ginčija priteistą neturtinės žalos dydį bei neigia priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Apeliantas teigia, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovui nustatyto darbingumo lygio ir jo sveikatos sutrikdymo apelianto veiksmais 2014 01 30, kad byloje nėra medicininių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovas buvo sužalotas abipusių muštynių metu, kad dieną prieš - 2014 01 29 ieškovas buvo sumušęs J. S. ir grasino apeliantui, todėl remiantis CK 6 253 straipsnio 5 dalies nuostatomis apeliantas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

7532.

76Su minėtais apelianto argumentais negalima sutikti. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

7733.

78Baudžiamojoje byloje apeliantas teigė, jog ieškovą sunkiai sužalojo gindamasis nuo jo užpuolimo, veikdamas būtinosios ginties ribose, tačiau šie jo argumentai buvo atmesti tiek pirmosios, tiek apeliacinės tiek, kasacinės instancijos teismų.

7934.

80CK 6.253 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi apeliantas, nustato, jog nukentėjusio asmens veiksmai tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

8135.

82Apeliantas teigia, jog jeigu ieškovas būtų veikęs pagal įstatymą ir dėl realios ar tariamos vagystės, dėl kurios įtarė J. S. ir apeliantą, savo teisių nebūtų gynęs neteisėtais veiksmais J. S. ir apelianto atžvilgiu, pradėdamas konfliktą, o apie vagystes būtų pranešęs policijai, jis būtų išvengęs žalos, o pradėdamas konfliktą (muštynes) turėjo suvokti, jog muštynių metu gali nukentėti. Su šiais teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Baudžiamojoje byloje iš tikrųjų nustatyta, jog ieškovui su dar trimis kitais asmenimis atvykus į įvykio vietą aiškinantis su apeliantu dėl vagysčių, būtent ieškovas pirmas pastūmė apeliantą, po ko šis stvėrė peilį ir sužalojo, ieškovą bei kitą asmenį ir vijosi kitus du asmenis. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog įvykio vietoje (Angare ( - )) be apelianto ir su ieškovu atvykusių asmenų dar buvo apelianto tėvas ir keletas apelianto pažįstamų, todėl negalima teigti, jog apelianto veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo adekvatūs situacijai. Be to pažymėtina, jog net pripažinus, kad ieškovas išprovokavo konfliktą dėl tokių jo veiksmų, nebūtų pagrindo visiškai atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybė, nebent apelianto atsakomybė galėtų būti mažinama ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais žymia dalimi sumažindamas priteistą žalą.

8336.

84Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 10 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 06 12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

8537.

86Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos ir dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

8738.

88Apeliantas ginčydamas teismo nustatytos ir priteisto žalos dydį nurodė, jog nėra įrodymų, kad ieškovui nedarbingumo lygis nustatytas dėl apelianto jam padaryto sveikatos sutrikdymo, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės liko ieškovui iki šiol, nes iš ligoninės jis buvo išrašytas pasveikęs, kad ieškovas nepateikė dokumentų apie dabartinę savo sveikatos būklę. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo išliko pasekmės, o pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio žalos pagrįstai priėmė remdamasis į bylą pateiktais įrodymais.

8939.

90Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 pateikta teismo eksperto išvada, kad ieškovui buvo padaryta durtinė-pjautinė kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio šoninio paviršiaus žaizda su šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste (toks sužalojimas vertintinas kaip realiai sukėlęs grėsmę ieškovo gyvybei, mirčiai nukraujavus) ir kojos odos inervacijos sutrikimu bei nedideli kaktos kairės pusės odos nubrozdijimai. Iš į bylą pateiktos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kurioje po įvykio buvo gydomas ieškovas ligos istorijos epikrizės matyti, kad ieškovas buvo hospitalizuotas dėl paviršinės šlaunies arterijos sužalojimo, giliosios šlaunies venos sužalojimo, masyvaus kraujavimo iš žaizdos arterijos vidinės atšakos pažeidimo, paciento būklė atvykus sunki, skubiai operuotas, paciento būklė išrašant vidutinio sunkumo.

9140.

92Pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais duomenimis konstatavo, kad ieškovui dėl ūmaus nukraujavimo buvo iškilęs pavojus jo gyvybei, kad nuo 2018-02-12 ieškovui nustatytas neįgalumas, o nuo 2019-02-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, remdamasi medicininiais dokumentais, ieškovui nustatė 60 procentų netekto darbingumo lygį, jam nustatyti ženklūs darbo sąlygų apribojimai. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio taip pat atsižvelgė, jog ieškovas pripažino, kad buvo patyręs nugaros, galvos traumą, tačiau šie sveikatos pažeidimai netrukdė jam dalyvauti sportinėje veikloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog darbingumo lygis ieškovui nustatytas, įvertinus jo ligos diagnozes pagal TLK-10-AM kodus, iš kurių dvi – T93.4 ir T93.5 – yra tiesiogiai susijusios su sveikatos sužalojimais, padarytais atsakovo nusikalstamais veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovas po operacijos išgijo pilnai ir jokių liekamųjų pasekmių jo padaryti sužalojimai ieškovo sveikatai neturėjo. Priešingai, rašytiniais dokumentais patvirtinta, kad ieškovo neįgalumui bei jo darbingumo sumažėjimui tiesiogiai turėjo įtakos ligos, atsiradusios dėl kairės kojos šlaunies arterijos ir venos sužalojimų, galėjusios lemti ir kitų ligų atsiradimą ar paūmėjimą, kad judėjimui ieškovui reikalingos techninės priemonės.

9341.

94Pažymėtina, kad nors prie dabartinės ieškovo sveikatos būklės nemaža dalimi galėjo prisidėti ir jam diagnozuoti kiti sveikatos sutrikimai tokie kaip G-55.1 - nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, tačiau akivaizdu, kad dabartinei ieškovo sveikatos būklei įtakos turėjo ir apelianto nusikalstamų veiksmų pasekmėje patirtas sunkus sužalojimas, kas ir buvo konstatuota nustatant apelianto nedarbingumo lygį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo netekto darbingumo lygis turi tendenciją didėti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galima pagrįstai teigti, jog ieškovas dėl patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę dėl išgyvenimo, ateities, patyrė dvasinius išgyvenimus, jaučia pablogėjusią gyvenimo kokybę, negalėjimą užsiimti mėgstama kasdiene veikla.

9542.

96Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

9743.

98Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

99Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas D. K. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo R. S.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 11 nuosprendžiu... 9. 3.... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad po sveikatos... 11. 4.... 12. Atsakovas R. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 13. 5.... 14. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovui, išrašius jį iš... 15. 6.... 16. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2014 01 30 įvykio, kai buvo... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį... 20. 8.... 21. Nurodė, kad ieškovo teisė į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tyčiniais... 24. 10.... 25. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 07 patvarkymu, vykdant... 26. 11.... 27. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas savo procesinėmis... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 29. 12.... 30. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto... 31. 13.... 32. Nurodė, kad konfliktas, kuriuo metu atsakovas sužalojo ieškovą įvyko 2014... 33. 14.... 34. Nurodė, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę pripažinti, kad... 35. 15.... 36. Pažymėjo, kad baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad vyko abipusės... 37. 16.... 38. Nurodė, kad baudžiamajame procese nustatyta, jog ieškovo sveikata buvo... 39. 17.... 40. Ieškovas D. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.... 41. 18.... 42. Nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytą poziciją. Paaiškino, kad buvo... 43. Teismas... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 19.... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 47. ... 48. Faktinės bylos aplinkybės ... 49. 20.... 50. Apeliantas 2015 06 11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu... 51. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 52. 21.... 53. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 54. 22.... 55. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Ieškinio senaties... 56. 23.... 57. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai... 58. 24.... 59. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose... 60. 25.... 61. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teismai, taikydami... 62. 26.... 63. Kasacinio teismo praktika formuojama priešinga linkme, kasacinis teismas yra... 64. 27.... 65. Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas... 66. 28.... 67. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atmestini ir apeliacinio skundo... 68. 29.... 69. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo atveju ieškovo... 70. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos dydžio... 71. 30.... 72. Civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikoma... 73. 31.... 74. Apeliantas skundu ginčija priteistą neturtinės žalos dydį bei neigia... 75. 32.... 76. Su minėtais apelianto argumentais negalima sutikti. CK 6.253 straipsnio 1... 77. 33.... 78. Baudžiamojoje byloje apeliantas teigė, jog ieškovą sunkiai sužalojo... 79. 34.... 80. CK 6.253 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi apeliantas, nustato, jog... 81. 35.... 82. Apeliantas teigia, jog jeigu ieškovas būtų veikęs pagal įstatymą ir dėl... 83. 36.... 84. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę... 85. 37.... 86. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais... 87. 38.... 88. Apeliantas ginčydamas teismo nustatytos ir priteisto žalos dydį nurodė, jog... 89. 39.... 90. Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 pateikta teismo... 91. 40.... 92. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais duomenimis konstatavo, kad... 93. 41.... 94. Pažymėtina, kad nors prie dabartinės ieškovo sveikatos būklės nemaža... 95. 42.... 96. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 97. 43.... 98. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 99. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 100. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti...