Byla 2-1514-302/2015
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Alilito“ bankroto byloje Nr. B2-1231-230/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Alilito“ bankroto byloje Nr. B2-1231-230/2015,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos gretutinių teisių asociacijos įtraukimo į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą ir jos finansinio reikalavimo patvirtinimo.

4Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Alilito“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Renavita“. 2015 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alilito“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kilus ginčui, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo nagrinėtas ginčo teisenos tvarka.

5Pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija teismo prašė patvirtinti jos 351,21 Eur (1 212,66 Lt) reikalavimą UAB „Alilito“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Alilito“ 2012-08-01 su Lietuvos gretutinių teisių asociacija pasirašė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam skelbimui sutartį Nr. 02-1166 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Alilito“ už suteiktą teisę viešai skelbti fonogramas ar jų kopijas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai liko skolinga 297,64 Eur (1 027,69 Lt). Be to, remiantis minėtos sutarties 4.3. punktu, UAB „Alilito“ privalo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie nagrinėjamu atveju sudaro 53,57 Eur (184,97 Lt).

6Atsakovės UAB „Alilito“ bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo nesutiko su Lietuvos gretutinių teisių asociacijos kreditorinio reikalavimo tvirtinimu BUAB „Alilito“ bankroto byloje. Nurodė, kad pagal sudarytą sutartį UAB „Alilito“ įsipareigojo per AGATA mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui, tačiau vyninė „MJUZ“ negavusi leidimų veiklai taip ir nepradėjo verstis ūkine veikla. Kadangi UAB „Alilito“ veiklos taip ir nepradėjo vykdyti, todėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų jokia forma viešam skelbimui nepanaudojo, t. y. neatliko veiksmų, kurie yra apmokestinami pagal sutartį. Lietuvos gretutinių teisių asociacija taip pat pažymėjo, kad tarp jos ir UAB „Alilito“ pasirašytos Sutarties 8.1. punkte buvo numatyta, jog apie veiklos sustabdymą ar nutraukimą naudotojas privalo informuoti kitą šalį registruotu laišku per 10 dienų nuo fakto atsiradimo dienos. Lietuvos gretutinių teisių asociacija apie tai informuota nebuvo, todėl UAB „Alilito“ direktoriaus L. M. sprendimu PVM sąskaitos - faktūros buvo siunčiamos paprastu paštu jo nurodytu adresu: Raguvos g. 7, Kaunas. Iki 2013 m. birželio mėn. sąskaitos negrįždavo, todėl pagrįstai buvo laikoma, kad jos pasiekė atsakovę.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi Lietuvos gretutinių teisių asociacijos pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Alilito“ bankroto byloje Nr. B2-1231-230/2015 atmetė kaip nepagrįstą.

9Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Alilito“ taip ir nepradėjo vykdyti numatytos ūkinės komercinės veiklos, todėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų nepanaudojo viešam paskelbimui, t. y. neatliko veiksmų, kurie yra apmokestinami pagal tarp UAB „Alilito“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos sudarytą sutartį, sprendė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas nėra pagrįstas. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytos sutarties 3.3. punkte buvo numatyta, kad apie naujų įstaigų, kuriose viešam paskelbimui bus naudojamos komerciniais tikslais išleistos fonogramos, atidarymą naudotoja (UAB „Alilito“) privalėjo informuoti AGATA-ą ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki tokio fakto atsiradimo. Kadangi vyninė dėl atsiradusių kliūčių taip ir nepradėjo veiklos, teismo nuomone, atsakovei neatsirado pareiga apie tai informuoti kreditorę, o pastaroji nepateikė įrodymų, kad tokį pranešimą iš jos buvo gavusi. Pirmos instancijos teismo įsitikinimu, negavus pranešimo apie atsakovės pradėtą veiklą, Lietuvos gretutinių teisių asociacija neturėjo pagrindo teikti atsakovei PVM sąskaitų - faktūrų už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui, o tai, kad šios sąskaitos buvo siunčiamos paštu atsakovės nurodytu adresu: Raguvos g. 7, Kaunas, nesuteikia savarankiško pagrindo atsirasti atsakovės mokėjimo prievolei pagal sutartį.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti ją į BUAB „Alilito“ kreditorių sąrašą su 351,21 Eur finansinio reikalavimo suma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmos instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje taiko bei aiškina Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei ginčo Sutarties nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 70 straipsniu, kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytą Sutartį pareiškėja neturi nei teisės, o juo labiau pareigos, kreiptis į su ja licencinę sutartį sudariusį gretutinių teisių objektų naudotoją siekdama įsitikinti, ar iš tiesų buvo pradėta naudoti gretutinių teisių objektą. Atsakovui nepradėjus komercinės veiklos, būtent atsakovas turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie pasikeitusias aplinkybes (Sutarties 8.1 p.). Tokių įrodymų į bylą pateiktą nėra, todėl laikytina, kad atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo veiklą vykdė, todėl jai atsirado pareiga mokėti Sutartyje nustatytą atlyginimą.
  2. Pirmos instancijos teismas neteisingai interpretuodamas Sutarties 3.3 p., kuriame nurodoma, jog atsakovė privalo informuoti pareiškėją apie naujų įstaigų atidarymą prieš 3 dienas, skundžiamoje nutartyje padarė klaidingą išvadą, kad tik po atskiro pranešimo apie vyninės „MJUZ“, adresu A. Jakšto g. 6, Kaunas, pradėtą vykdyti komercinę veiklą gavimo pareiškėja turėjo teisę skaičiuoti mokestį. Pareiškėja tvirtina, kad ši Sutarties nuostata skirta, jeigu atsakovės galimai sėkmingos veiklos atveju būtų atidaryta dar viena ar keletas naujų vyninių „MJUZ“, tačiau kitu adresu nei A. Jakšto g. 6, Kaunas, kadangi nuo naujos įstaigos salės ploto būtų paskaičiuotas papildomas gretutinių teisių objektų naudojimo mokestis.
  3. Sutartis bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos – faktūros yra galiojančios, jų atsakovas neginčija, o kol sutartis nėra nuginčyta, ji yra galiojanti ir šalys privalo ją vykdyti. Atsakovo nesėkmingo veikimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos pareiškėjui.

13BUAB „Alilito“ bankroto administratorius UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14Nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

151. Byloje nustatyta, kad vyninė „MJUZ“ taip ir nepradėjo verstis ūkine veikla, o nepradėjusi veiklos, įmonė net teoriškai negalėjo komerciniais tikslais panaudoti išleistų fonogramų, taigi negalėjo atlikti tokių veiksmų, už kuriuos Sutartyje numatytas mokėti atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditoriaus reikalavimas sumokėti už aiškiai neatliktus veiksmus, prieštarautų sutarties esmei ir tikriesiems šalių ketinimams.

162. Vadovaudamasis Sutarties 3.3 p., pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad kreditorius nebuvo informuotas apie atsakovės veiklos pradžią, todėl neturėjo pagrindo teikti atsakovei PVM sąskaitų - faktūrų už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui.

173. Dokumentų, patvirtinančių prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą, įmonės apskaitoje nėra, kreditorius nėra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašus, buhalterinėje apskaitoje tokio kreditoriaus nerasta.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).

20Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos atskirajame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos pareiškimas dėl finansinio reikalavimo UAB „Alilito“ bankroto byloje Nr. B2-1231-230/2015, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus atskirųjų skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

22Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – laiškų, pateiktų tarnybiniam paštui, sąrašus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ir nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju išimties taikymas nesvarstytinas, kadangi apelianto pateikti kaip papildomi įrodymai byloje yra (b.l. 37-45), todėl dar kartą prijungti tuos pačius dokumentus nėra jokio pagrindo.

23Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

24Bylos medžiaga patvirtina, jog 2012-08-01 tarp Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ir UAB „Alilito“ buvo sudaryta komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis Nr. 02-1166 (b. l. 6–9). Šios sutarties dalykas yra komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją), panaudojimas viešam paskelbimui. Pagal Sutarties 3.2. punktą naudotojas (šiuo atveju UAB „Alilito“) įsipareigojo per AGATA mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui. Priede Nr. 1 buvo numatyta nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. naudotojo mokėtina suma 104 Lt ir PVM kartą per mėnesį. Iš Sutarties Priedo Nr. 1 matyti, jog Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir UAB „Alilito“ susitarė, kad fonogramos viešam paskelbimui bus naudojamos vyninėje „MJUZ“, adresu A. Jakšto g. 6, Kaunas. Pagal Sutarties 1.8. viešas paskelbimas – tai bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją. Iš atsakovės UAB „Alilito“ atstovės įgalioto asmens papildomai teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų priedų matyti, kad 2011-11-26 atsakovė UAB „Alilito“ ir Lietuvos Kolpingo fondas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 22 dėl 237,80 kv. m. patalpų, esančių Jakšto g. 6, Kaunas, nuomos, patalpų paskirtis – maitinimas (b. l. 78–81). VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad pastato, esančio Jakšto g. 6, Kaunas, paskirtis – mokslo (b. l. 74–77). Atsižvelgiant į tai, jog vyninė „MJUZ“ dėl tokios įregistruotos pastato paskirties negalėjo gauti reikiamų leidimų alkoholio prekybai, ji nebuvo atidaryta patalpose, esančiose adresu Jakšto g. 6, Kaunas, UAB „Alilito“ nepradėjo vykdyti numatytos ūkinės komercinės veiklos, todėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų nepanaudojo viešam paskelbimui, t. y. neatliko veiksmų, kurie yra apmokestinami pagal tarp UAB „Alilito“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos sudarytą sutartį. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Alilito“ komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų nepanaudojo viešam paskelbimui, t. y. neatliko veiksmų, kurie yra apmokestinami pagal tarp UAB „Alilito“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos sudarytą sutartį, sprendė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas nėra pagrįstas. Be to, pirmos instancijos teismas, remdamasis Sutarties 3.3 p., darė išvadą, kad negavus pranešimo apie atsakovės pradėtą veiklą Lietuvos gretutinių teisių asociacija neturėjo pagrindo teikti atsakovei PVM sąskaitų - faktūrų už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui. Apeliantė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti ją į BUAB „Alilito“ kreditorių sąrašą su 351,21 Eur finansinio reikalavimo suma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ir Sutarties aiškinimo ir taikymo

26Šioje byloje sprendžiamas ginčas ar atsakovui, sudariusiam sutartį su gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA dėl panaudojimo viešam paskelbimui, atsirado pareiga mokėti sutartyje ir jos priede sutartą atlyginimą. Šiam ginčui spręsti taikomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 str., reglamentuojantis atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisę į atlyginimą už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui. Iš šios įstatymo (1 dalis) normos matyti, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Taigi fonogramų viešam paskelbimui naudotojui atsiranda pareiga mokėti atlyginimą ne už ką kitą, o už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas, nors ir sudarė sutartį su gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija AGATA dėl fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui, tačiau fonogramos viešai nebuvo panaudotos. Tarp šalių faktiškai nekilo ginčo dėl teismo konstatuotos aplinkybės, jog atsakovas nepradėjo vykdyti numatytos ūkinės komercinės veiklos patalpose, esančiose Jakšto g. 6, Kaunas, kur turėjo veikti vyninė „MJUZ“, todėl ne tik nenaudojo, bet ir neturėjo galimybės naudoti fonogramų ar jų kopijų komerciniais tikslais viešam jas skelbdamas. Teismas atsakovo pareigą kylančią iš nurodytos teisinės normos aiškino tinkamai.

27Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas.

28Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai svarbūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr.3K-3-323/2010; kt.).

29Kaip jau minėta, šalys sudarė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 02-1166 (b. l. 6–9). Šios sutarties dalykas yra komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją), panaudojimas viešam paskelbimui. Taigi, tiek minėtoje teisinėje normoje, tiek Sutartyje yra nurodytas tas pats dalykas - fonogramų panaudojimas viešam paskelbimui. Būtent ir pagal Sutarties sąlygas atsakovui kyla pareiga mokėti atlyginimą priklausantį gretutinių teisių subjektams, kurį pagal sutartį kaip administruojantis asmuo surenka ieškovas, būtent už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo laikas nesutampa su pačiu fonogramų panaudojimu, nes sutartis buvo sudaryta atsakovui dar nepradėjus vykdyti komercinės veiklos nurodytose patalpose. Tačiau tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui atsirado pareiga mokėti atlyginimą dėl to, jog jis pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta sutarties įsigaliojimo diena nuo jos pasirašymo momento, o ne nuo gretutinės teisės objektų pradėjimo naudoti. Toks sutarties aiškinimas būtų neteisingas ir neprotingas, jis neatitiktų abiejų šalių ketinimų.

30Pažymėtina ir tai, kad UAB „Alilita“, kuriai pareikštas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas, yra bankrutuojanti bendrovė. Šalių ginčui taikomos ne tik CPK įtvirtintos taisyklės, tačiau ir specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o taip pat ir kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Gausioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tam, jog būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi būti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2011). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-106/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris bankroto procese atstovauja ir gina ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir visų įmonės kreditorių interesus ir teises, visiškai pagrįstai nesutiko su pareiškėjo pareikštu reikalavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nuo sutarties įsigaliojimo dienos atsakui išrašinėjo PVM sąskaitas - faktūras ir siuntė jas atsakovui, o atsakovas jokios informacijos neteikė ir nemokėjo pagal sąskaitas faktūras atlyginimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinių aplinkybių, negu jas įvertino pirmos instancijos teismas, ši aplinkybė negali būti panaudota bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių nenaudai. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

32Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo Sutarties 3.3 p., kuriame nurodoma, jog atsakovė privalo informuoti pareiškėją apie naujų įstaigų atidarymą prieš 3 dienas, skundžiamoje nutartyje padarė klaidingą išvadą, kad tik po atskiro pranešimo apie vyninės „MJUZ“, adresu A. Jakšto g. 6, Kaunas, pradėtą vykdyti komercinę veiklą gavimo pareiškėja turėjo teisę skaičiuoti mokestį. Pareiškėja tvirtina, kad ši Sutarties nuostata skirta, jeigu atsakovės galimai sėkmingos veiklos atveju būtų atidaryta dar viena ar keletas naujų vyninių „MJUZ“, tačiau kitu adresu nei A. Jakšto g. 6, Kaunas, kadangi nuo naujos įstaigos salės ploto būtų paskaičiuotas papildomas gretutinių teisių objektų naudojimo mokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje Sutarties 3.3 punktas gali būti suprantamas ir aiškinamas skirtingai, ką šalys nagrinėjamu atveju ir darė. Šiame punkte nurodyta, kad „apie naujų įstaigų, kuriose viešam paskelbimui bus naudojamos komerciniai tikslais išleistos fonogramos, atidarymą Naudotojas privalo informuoti AGATĄ ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki tokio fakto atsiradimo dienos“. Kaip jau minėta, atsakovas sudarydamas su ieškovu Sutartį, kaip tik buvo tokioje veiklos stadijoje, kai Sutartyje nurodytoje patalpose, t.y. A.Jakšto g. 6, Kaunas, veiklos dar nevykdė, tačiau ketino šiose patalpose atidaryti vyninę, t.y. ji atitiko „naujos įstaigos“, kurioje planavo viešam paskelbimui naudoti fonogramas, statusą. Tokiu būdu atsakovas nurodytą Sutarties punktą galėjo interpretuoti būtent tokiu būdu, kaip ir nurodė teismui, t.y., kad pagal nagrinėjamą sąlygą tik pranešus apie pradedamą vyninėje veiklą ieškovui atsirastų teisė skaičiuoti sutartyje sutartą atlyginimą. Nors ieškovas šią sutarties sąlygą interpretuoja kitaip nei atsakovas, t.y., jog ši sąlyga taikoma ne Sutartyje nurodytai, o kitų naujų įstaigų atidarymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Sutarties tekstą sudarė ne atsakovas, o atsakovas pasirašė ieškovo pateiktą variantą, kad būtų priešingai byloje duomenų nėra, todėl šios ginčijamos sąlygos neaiškumai yra aiškinami atsakovo naudai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai aiškino šią sutarties sąlygą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto turėtos šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o atsakovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos gretutinių teisių asociacijos įtraukimo į... 4. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Alilito“... 5. Pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija teismo prašė patvirtinti... 6. Atsakovės UAB „Alilito“ bankroto administratoriaus UAB „Renavita“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi Lietuvos gretutinių... 9. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Alilito“ taip... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija prašo... 12. Nurodo šiuos argumentus:
  1. Pirmos instancijos teismas... 13. BUAB „Alilito“ bankroto administratorius UAB „Renavita“ įgaliotas... 14. Nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:... 15. 1. Byloje nustatyta, kad vyninė „MJUZ“ taip ir nepradėjo verstis ūkine... 16. 2. Vadovaudamasis Sutarties 3.3 p., pirmos instancijos teismas teisingai... 17. 3. Dokumentų, patvirtinančių prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal... 21. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą... 22. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia prašymą prijungti prie bylos... 23. Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių... 24. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2012-08-01 tarp Lietuvos gretutinių teisių... 25. Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ir Sutarties aiškinimo... 26. Šioje byloje sprendžiamas ginčas ar atsakovui, sudariusiam sutartį su... 27. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas... 28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 29. Kaip jau minėta, šalys sudarė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų... 30. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Alilita“, kuriai pareikštas pareiškėjos... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas... 32. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo Sutarties 3.3 p.,... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus,... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....