Byla 2K-12-303/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, išteisintajai R. G.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu R. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios, prašiusios prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. G. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. liepos 30 d., apie 21.18 val., Šiauliuose, ( - ) įsikūrusiose UAB „G“ patalpose, dirbdama UAB „G“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininke ir pagal paraišką būdama įpareigota sukrauti 220 000 Lt (t. y. 63 716,40 Eur) į H247 bankomato kasetes, neįdėdama 20 000 Lt (t. y. 5792,40 Eur) į bankomato kasetę, o juos paslėpdama po stalu, pasisavino jai patikėtą svetimą AB „Swedbank“ priklausantį turtą, t. y. 20 000 Lt (t. y. 5792,40 Eur), taip padarydama AB „Swedbank“ 20 000 Lt (t. y. 5792,40 Eur) turtinę žalą.

6Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus: išsamiai neišnagrinėjo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, be to, kai kurios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims.

8Jis nurodo, kad teismo išvada dėl tiesioginės tyčios R. G. veikoje nebuvimo iš esmės padaryta vertinus ir analizavus tik pačios kaltinamosios nurodytą galimą įvykių versiją, fragmentiškai vertinant kitus bylos įrodymus, neanalizuojant nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių viseto. Kadangi, pagal kasatorių, R. G. nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslų ir motyvų, nors jie ir neturi šioje veikoje savarankiškos teisinės reikšmės, subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti turi būti naudojami kiti duomenys, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Tik palyginus nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, užfiksuotus byloje, su kaltinamosios bei liudytojų parodymais, pagal kasatorių, galima padaryti išvadą apie subjektyviuosius požymius. Tai atlikęs, teismas būtų padaręs pagrįstą išvadą, kad nusikalstamą veiką R. G. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. darydama ją suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nutarties motyvuojamojoje dalyje tik abstrakčiai nurodė, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog R. G. veikė tiesiogine tyčia. Teismas vertina tik R. G. išsakytą įvykių versiją (kuri iš esmės buvo iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), taip pat jos pagrįstumą grindžia atskirais liudytojų R. K., A. L., J. Ž. parodymų fragmentais ir dėl to, R. G. pasilenkimą po stalu vertina kaip būtiną darbinėms funkcijoms atlikti. Tačiau, kasatoriaus teigimu, teismas nevertino A. L. parodymų, iš kurių matyti, kad dirbant lįsti po stalu nėra jokio reikalo ir toks R. G. elgesys buvo nelogiškas. Taip pat, kasatoriaus nuomone, nebuvo įvertinti ir liudytojo R. K. parodymai, paneigiantys R. G. versiją dėl pinigų išmetimo galimybės, kaip ir tai, kad jos palindimas po stalu buvo nereikalingas – kempinę ji galėjo pasiekti koja bei paimti ranka nepalindusi po stalu.

9Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismų priimtų sprendimų pagrindinis motyvas yra subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios R. G. veikoje nebuvimas. Dėl kitų nusikaltimo sudėties požymių (veikos objektyviosios pusės ir subjekto) teismams pagrįstų abejonių nekilo. Todėl, pagal kasatorių, teismas, remdamasis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, turėjo pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

10Kasatoriaus teigimu, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, nei nurodyta kaltinamajame akte, sudėtį, privalo veiką perkvalifikuoti. Todėl net ir laikant, kad R. G. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir ji pagal BK 183 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta kalta bei nuteista, teismai turi galimybę (ir pareigą) spręsti dėl R. G. atsakomybės už turto iššvaistymą (BK 184 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju, t. y. neperkvalifikavus nusikalstamos veikos (jei tam būtų nustatytas pagrindas) ir nepripažinus R. G. kalta pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, yra paliktas galioti neteisingas sprendimas – R. G. išteisinti. Tokie pažeidimai, pagal kasatorių, taip pat pripažintini esminiais, sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą.

11Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinis skundas tenkinamas, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo

13Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. O tai reiškia, kad naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Be to, apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Todėl, nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008, 2K-486/2014).

14BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pat motyvuotai atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, įvertinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų visumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis).

15Byloje nustatyta, kad UAB „G“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus kasininkė R. G., 2012 m. liepos 30 d., apie 21.18 val., UAB „G“ patalpose, Šiauliuose, ( - ), atlikdama savo darbines funkcijas, t. y. kraudama į H247 bankomato kasetes pinigus, iš pinigų skaičiavimo aparato dugno kaire ranka paėmė suskaičiuotas 100 vnt. kupiūrų, po 200 Lt, iš viso 20 000 Lt (t. y. 5792,40 Eur), ir, neįdėjusi jų į bankomato kasetę, ranką su šia pinigų suma nuleido po stalu ir ištraukė be pinigų. 2012 m. rugpjūčio 2 d. H247 bankomate buvo nustatytas 20 000 Lt (t. y. 5792,40 Eur) trūkumas.

16Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad dalis nusikalstamos veikos sudėties R. G. veiksmuose yra, tačiau, remdamasis iš esmės tik jos versija, kad ji pinigų neėmė, darydama prielaidą, jog juos galbūt išmetė į šiukšlių kibirą, padarė išvadą, kad R. G. veikoje nėra subjektyviojo požymio – tiesioginė tyčios, t. y. kaltės, ir ją pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė, tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados tinkamai nemotyvavo. Pažymėtina ir tai, kad ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti, įrodymų visumos kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad pati įvykio situacija iki galo lieka neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių. R. G. pateikta versija, priėmus ją kaip patikimą, netirta, nevertintos liudytojų R. K. ir A. L. nurodytos aplinkybės R. G. parodymų kontekste, sprendžiant jos kaltės klausimą, pernelyg sureikšmintas pastarosios elgesys po nustatyto trūkumo, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, buvo adekvatus esamai situacijai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, neatsakė į apeliacinio skundo esminius argumentus, kuriais, remdamasis objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais (R. G. veiksmus, užfiksuotus vaizdo įraše; pinigų kiekį ir spalvą; šiukšlių, metamų į kibirą, spalvą; laiką, išbūtą po stalu; liudytojų R. K., A. L. parodymus ir kt.), kasatorius siekia įrodyti tiesioginę R. G. atliktų veiksmų tyčią. Pažymėtina ir tai, kad teismai iš viso nevertino fakto, jog buvo peržiūrėti įvykio dienos šiukšlių maišai, tačiau juos kelis kartus tikrinę asmenys (R. K., R. G., J. Ž., A. L.), pinigų, kaip galbūt išmestų į šiukšlių kibirą, nerado. Nevertino ir nustatytų duomenų dėl laiko, reikalingo paimti iš po stalo kempinę, nesiaiškino aplinkybių (pavyzdžiui, apklausiant kitas kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus darbuotojas) dėl būtinumo visu kūnu lįsti po stalu tokiai kempinei paimti, neanalizavo vaizdo įraše užfiksuoto R. G. elgesio (veiksmų) iki buvo nuleista ranka su pinigais po stalu, šio veiksmo metu (tai buvo valinis veiksmas ar ne), po jo ir pan.

17Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl nagrinėjamoje byloje minėtų BPK nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta tinkamai motyvuota, t. y. atitinkanti BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminiai BPK nuostatų pažeidimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18Kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje prokuroro skunde keliamas klausimas, ar R. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių, apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu R. G. išteisinta... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,... 5. R. G. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. liepos 30 d., apie 21.18 val.,... 6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 7. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 8. Jis nurodo, kad teismo išvada dėl tiesioginės tyčios R. G. veikoje nebuvimo... 9. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismų priimtų sprendimų pagrindinis... 10. Kasatoriaus teigimu, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad... 11. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 12. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3... 13. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą kasacinės instancijos... 14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 15. Byloje nustatyta, kad UAB „G“ kasos operacijų perskaičiavimo skyriaus... 16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad... 17. Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 18. Kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes pagal BPK 367... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...