Byla 2K-255-648/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Balčiūnui, civilinio ieškovo ( - ) atstovui advokatui Tomui Jakubauskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Gintaro Balčiūno kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (3012 Eur) bauda. Priteista iš V. B. civiliniam ieškovui ( - ) 24 000 Eur patirtos žalos ir 1964 Eur atstovavimo išlaidų. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. J., o A. V. – išteisintas, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

3Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria V. B. paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis, ieškovui ( - ) priteistos 2000 Eur atstovavimo išlaidos perskirstytos ir ieškovui ( - ) iš nuteistojo V. B. priteista 1941,8 Eur, iš D. J. – 34,8 Eur, o iš A. V. – 23,4 Eur už advokato paslaugas. Taip pat ieškovui ( - ) iš nuteistojo V. B. priteista 680,33 Eur, o iš A. V. – 8,19 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) bauda, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, civilio ieškovo atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V“, esančios Panevėžyje, ( - ), direktorius, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, neturėdamas prekių ženklo savininkų leidimo – Vokietijos įmonės ( - ), Vokietijos įmonės ( - ), JAV įmonės ( - ), Japonijos įmonės ( - ), Japonijos įmonės ( - ), Vokietijos įmonės ( - ), Japonijos įmonės ( - ), Vokietijos įmonės ( - ), JAV įmonės ( - ), Japonijos įmonės ( - ) ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 23 d., kai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliktos kratos metu paėmė prekes, esančias Panevėžyje, ( - ), V. B. organizavo tuščių numerių rėmelių pagaminimą, juose uždedant, klijuojant logotipus prekių ženklų su žymenimis AUDI, BMW, CHEVROLET, HONDA, MAZDA, MERCEDES-BENZ, MITSUBISHI, OPEL, PLAYBOY, TOYOTA. Taip UAB „V“ pažymėjo vardu didelį kiekį prekių – numerių rėmelių, numerių rėmelių apvadų, skirtų realizuoti, be prekių ženklo savininkų leidimo, o prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų: 2803 vienetus numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis AUDI (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 280 300 Lt (81 180,49 Eur); 10 391 vienetą numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis BMW (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 820 889 Lt (237 745 Eur); 120 vienetų numerių rėmelių apvadų pažymėjo prekių ženklu su žymenimis BMW (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 9480 Lt (2745,6 Eur); 1100 vienetų numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis CHEVROLET (Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 7700 Lt (2230,07 Eur); 3410 vienetų numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis MAZDA (Japonijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 57 970 Lt (16 789,27 Eur); 1703 vienetus numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis MERCEDES-BENZ (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 245 232 Lt (71 025 Eur); 330 vienetų numerių rėmelių apvadų pažymėjo prekių ženklu su žymenimis MERCEDES-BENZ (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 47 520 Lt (13 767,74 Eur); 2476 vienetus numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis OPEL (Vokietijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 17 332 Lt (5019,69 Eur); 3086 vienetus numerių rėmelių pažymėjo prekių ženklu su žymenimis TOYOTA (Japonijos įmonės ( - )), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių mažiausia rinkos kaina – 108 010 Lt (31 281,86 Eur); 2507 vienetus numerių rėmelių apvadų pažymėjo prekių ženklu su žymenimis HONDA (Japonijos įmonės ( - )); 3226 vienetus numerių rėmelių apvadų pažymėjo prekių ženklu su žymenimis MITSUBISHI (Japonijos įmonės ( - )). Japonijos įmonei ( - ) prekių ženklu pažymėtas prekes su žymenimis TOYOTA. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. vasario 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliktos kratos metu paėmė prekes. Taip V. B. teisėtiems prekių savininkams pasikėsino padaryti didelę turtinę – 1 594 433 Lt (461 779,71 Eur) – žalą.

72. Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Gintaras Balčiūnas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

82.1. Kasatorius teigia, kad V. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes, nors minėtas BK specialiosios dalies straipsnis nenustato baudžiamosios atsakomybės už svetimais prekių (paslaugų) ženklais pažymėtų prekių laikymą (sandėliavimą). Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas, neturėdamas leidimo, svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.

92.2. Byloje neatsakyta į klausimą, kada buvo pagamintos ir prekių ženklais pažymėtos UAB „V“ atliktos kratos metu paimtos prekės, nes neįrodžius, kad jos buvo pagamintos nuteistojo vadovavimo UAB „V“ metu nuo 2004 m. kovo 24 d. iki 2012 m. birželio 12 d., nuteistajam nebuvo galima taikyti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat byloje nenustatytas prekių žymėjimo svetimais prekių ženklais laikas, nors tai lemia, kuris UAB „V“ vadovas atsakingas už nurodytą veiką. Teismas V. B. BK 204 straipsnio 1 dalį taikė tik todėl, kad UAB „V“ sandėliuose rastos prekės buvo pažymėtos svetimais prekių ženklais, ir pripažino, kad vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog kratos metu paimtos prekės buvo skirtos realizuoti. Taigi teismas prekių sandėliavimą kvalifikavo kaip „pasikėsinimą jas realizuoti ir padaryti didelę žalą“, nors nuteistasis UAB „V“ vadovavo nuo 2004 m. kovo 24 d. ir pateikė įrodymus, kad prekės, dėl kurių pareikšti kaltinimai, buvo pagamintos 2002 m., vadovaujant kitam vadovui. Teismai atmetė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (prekių užsakymo dokumentai, sutartis su Latvijos bendrove „E“, prekių nurašymo aktai), nes jie nepakankami nekaltumui pagrįsti, o kratos metu paimti prekių kiekiai skyrėsi nuo nurodytų užsakymo lape, ant prekių nėra bendrovės „E“ rekvizitų ir skiriamųjų ženklų, į bylą nebuvo pateiktas UAB „V“ ir bendrovės „E“ susirašinėjimas, vykęs prieš devynerius metus (nors į bylą pateikta prekių užsakymo sutartis paneigia šiuos teiginius). Taip pat teismas atmetė byloje apklaustų liudytojų J. S., R. B., R. Ž., D. M. parodymus kaip nepakankamai informatyvius. Atmesdamas minėtus įrodymus, teismas suabejojo, kad bendradarbiavimas tarp UAB „V“ ir bendrovės „E“ vyko, taip pažeisdamas vieną pagrindinių baudžiamojo proceso principų, jog nepašalintos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, teismai perkėlė įrodinėjimo pareigą nuteistajam, nes jis pats turėjo įrodinėti, kad prekės pagamintos iki jo vadovavimo UAB „V“ pradžios, t. y. iki 2004 m. kovo 24 d.

102.3. Anot kasatoriaus, teismas pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vieną pagrindinių baudžiamosios atsakomybės principų, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tada, kai jo veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Analogiškas principas yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje. Kasatorius teigia, kad V. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes, nors minėtas BK specialiosios dalies straipsnis nenustato baudžiamosios atsakomybės net ir už svetimais prekių (paslaugų) ženklais pažymėtų prekių laikymą (sandėliavimą).

112.4. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nuteistojo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais tik todėl, kad jo vadovaujamoje įmonėje atliktos kratos metu buvo rasti gaminiai, pažymėti svetimais prekių ženklais, netiriant, kada jie buvo pažymėti ir kodėl. Teismai, taikydami BK 204 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, kurios suteikia teisę prekių ženklo savininkui reikalauti uždrausti tretiesiems asmenims laikyti ir sandėliuoti prekių ženklais pažymėtas prekes. Tačiau UAB „V“ atliktos kratos metu rasti gaminiai buvo sandėliuojami be tikslo juos realizuoti (laikomi turint tikslą juos perdirbti), todėl toks gaminių laikymas nepažeidė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Be to, nurodytos veikos nėra baudžiamos pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nes gaminių, net ir pažymėtų svetimais prekių (paslaugų) ženklais, laikymas (sandėliavimas) nėra nusikalstama veika, už kurią atsakomybę nustato BK 204 straipsnio 1 dalis.

122.5. Kasatorius pabrėžia, kad nuteistasis, vadovaudamas UAB „V“, negalėjo pažeisti nei BK 204 straipsnio 1 dalies, nei Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio reikalavimų, nes, nuteistajam einant UAB „V“ direktoriaus pareigas, bendrovės veikla apėmė tik: nepažymėtų „tuščių“ numerių rėmelių gamybą; numerių rėmelių su apvadais, kuriuose yra atvaizduojami įvairūs nesaugomi žodžiai, ženklai bei rekvizitai, įmonės rekvizitai, reklamos, įvairūs šūkiai ir pan., gamybą, kas nėra draudžiama ar juo labiau nusikalstama; numerių rėmelių su apvadais gamybą pagal specialius užsakymus oficialių automobilių gamintojų atstovų, suteikusių teisę gaminti ir jiems tiekti UAB „V“ numerių rėmelius, pažymėtus automobilių salonų atstovaujamais prekių ženklais. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti rašytinai įrodymai, kad UAB „V“ užsakovais buvo ir dabar yra UAB „K“, UAB „A“, UAB „M“, kurie, kaip oficialūs automobilių gamintojams priklausančių prekių ženklų įgalioti atstovai, bendradarbiaudami su UAB „V“, leidžia jai gaminti ir tiekti automobilių numerių rėmelius su įmonės atstovaujamais prekių ženklais.

132.6. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nuteistasis organizavo kratos metu UAB „V“ patalpose (sandėlyje) rastų 40 550 vienetų automobilių valstybinių numerių rėmelių pagaminimą, juos pažymint svetimais prekių ženklais. Priešingai, nuteistojo ir jo gynėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ankstesnio UAB „V“ vadovo R. Ž. 2002 m. balandžio 9 d. su Latvijos bendrove „E“ sudaryta sutartis, Latvijos bendrovės „E“ atliktas užsakymas pagaminti numerių rėmelius ir kt.) bei liudytojų R. Ž., J. S., D. M. ir R. B. parodymai patvirtina, kad UAB „V“ patalpose atliktos kratos metu rasti gaminiai buvo pagaminti 2002 m. Tačiau teismas be jokių motyvų šiuos įrodymus atmetė, nors nenurodė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio nuteistojo kaltę.

142.7. Taip pat skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl in dubio pro reo principo pažeidimo (nepašalintų abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai), o nuosprendyje apsiribojo lakonišku įrodymų, neva patvirtinančių nuteistojo kaltę, išdėstymu. Anot apeliacinės instancijos teismo, nuteistojo kaltę patvirtina: jo paties parodymai (nors jis visad laikėsi nuoseklios pozicijos, kad UAB „V“ patalpose atliktos kratos metu rasti gaminiai buvo skirti sunaikinimui, jas perdirbant ir panaudojant kaip žaliavas kitų UAB „V“ gaminamų plastiko produktų gamybai); liudytojų parodymai (nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką); specialisto išvados ir paaiškinimai teisme (abejonės dėl specialisto K. S. nešališkumo, specialistas negalėjo paaiškinti, kuo remiantis nustatyta kratos metu rastų gaminių vertė ir atitiktis originalioms prekėms keliamiems reikalavimams); kratos ir apžiūros protokolai (jie patvirtino tik tai, kad UAB „V“ patalpose buvo laikomi svetimais prekių (paslaugų) ženklais pažymėti gaminiai); raštai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga (šie įrodymai nekonkretūs, nenurodyta, ką jie įrodo).

152.8. Kasatorius teigia, kad teismai, priteisdami iš nuteistojo V. B. 24 000 Eur negautų pajamų ieškovui – bendrovei ( - ), pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytas deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas. Nuteistajam negalėjo atsirasti prievolė atlyginti turtinę žalą ieškovui, nes jo veiksmuose nėra nė vienos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. nei nuteistojo neteisėtų veiksmų, nei tokiais veiksmai ieškovui padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, nei nuteistojo kaltės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies, nes veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir jokios naudos iš kratos metu paimtų prekių kaltinamieji negavo, tačiau kartu prieštaringai nurodė, kad ieškovas irgi negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nuteistojo vadovaujamai įmonei UAB „V“ būtų išduotas leidimas kratos metu rastas prekes pažymėti ieškovui priklausančiu prekės ženklu. Taigi nuteistajam V. B. buvo priteisti ne realūs, o tariami ieškovo turtiniai praradimai, kurie negali būti laikomi nuostoliais. Be to, nuteistasis veikos padarymo metu net nebuvo UAB „V“ direktorius, todėl neturėjo galimybės ir pareigos 2002 m. rūpintis ieškovo ( - ) įgalioto atstovo Lietuvoje leidimu gaminti šiuo prekių ženklu pažymėtas prekes.

162.9. Kasatorius nurodo, kad buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos patirtus nuostolius pripažįstant negautomis pajamomis. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Be to, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Tuo tarpu byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių negautų pajamų realumą, dydį ir priežastinį ryšį su tariamais neteisėtais nuteistojo veiksmais, o teismai netyrė nė vieno iš nurodytų kriterijų. Be to, pasak kasatoriaus, šie kriterijai net negalėjo egzistuoti, nes ieškovas negamino ir nepardavinėjo numerių rėmelių ar rėmelių apvadų, dėl ko tariamai patirta žala dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pasireikšti negautų pajamų forma. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, esant normaliai jo veiklai, būtų pagrįstai tikėjęsis gauti kokių nors iš anksto numatytų pajamų iš suteikto leidimo gaminti numerių rėmelius, kurias šiuo atveju nuteistasis tariamai neteisėtais veiksmais „sutaupė“.

172.10. Nors ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo vadovautasi minėto įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi – reikalaujama priteisti negautas pajamas. Pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 3 dalį negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). Kasatorius nesutinka su ieškovo argumentais, neva nuteistasis „sutaupė“ tam tikras lėšas, kurias ( - ) galbūt būtų gavusi už suteiktą leidimą naudoti savo prekių ženklus, nes tai tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, pvz., oficialiais kompanijų raštais, leidimų naudoti prekės ženklus įkainiais ar pan. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau šioje byloje ieškovas to nepadarė. Be to, ieškovui priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

182.11. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo tariamai patirtus nuostolius, nesirėmė jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kaip kad reikalaujama kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-506/2011, 3K-3-322/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius numerių rėmelių kainą, taip pat į tai, kad UAB „V“ gaminiams prekės ženklo apsaugos reikalavimai nėra taikomi (gaminami „tušti“ rėmeliai, technologiškai pritaikomi skirtingų automobilių gamintojų modeliams). Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ieškovui priteistą 24 000 Eur sumą ir rastų rėmelių kiekį – 10 391 vnt., vieno rėmelio kaina būtų 2,3 Eur. Tokia suma yra neprotinga ir nereali, nes pagal byloje pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis rėmelio kaina naudojant šilkografiją būtų 0,58–0,72 Eur, reljefinių – 0,87–1,01 Eur. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, nes neegzistuoja sąlygos nuteistojo civilinei atsakomybei kilti.

193. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

214. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-79-976/2016). Be to, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pat motyvuotai atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, įvertinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų visumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-303/2015). Šios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015 ir kt.). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013).

224.1. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas šių BPK normų reikalavimų nesilaikė.

235. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V“ direktorius, neturėdamas prekių ženklo savininkų leidimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku organizavo tuščių numerių rėmelių pagaminimą, juose uždedant, klijuojant logotipus prekių ženklų su žymenimis AUDI, BMW, CHEVROLET, HONDA, MAZDA, MERCEDES-BENZ, MITSUBISHI, OPEL, PLAYBOY, TOYOTA, taip UAB „V“ pažymėjo vardu didelį kiekį prekių – numerių rėmelių, numerių rėmelių apvadų, skirtų realizuoti, be prekių ženklo savininkų leidimo, o prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, ir pasikėsino teisėtiems prekių savininkams padaryti didelę turtinę žalą. Šie nuteistojo veiksmai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis) padaryti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

245.1. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo V. B. gynėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo atlikto selektyvaus įrodymų vertinimo, išimtinai kaltinimo pozicijos palaikymo, padarytų išvadų nepagrįstumo, nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo, nusikalstamos veikos sudėties požymių nuteistojo veiksmuose nepagrįsto nustatymo, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimo ir kt.

255.2. Apeliacinės instancijos teismas byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmetė, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, padarė išvadą, kad V. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nors ir suklysta dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, tačiau veikos neperkvalifikavo, nes taip būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis).

266. Taigi iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių matyti, kad V. B. yra nuteistas už padarymą vienos iš BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų – didelio prekių kiekio pažymėjimą svetimu prekių ženklu neturint leidimo. Pažymėtina, kad ši veika yra formali ir laikoma baigta nuo prekių pažymėjimo momento. Todėl, pagal pareikštą kaltinimą sprendžiant V. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, buvo būtina nustatyti, ar nusikalstamus veiksmus – numerių rėmelių pažymėjimą svetimais prekių ženklais neturint leidimo – organizavo būtent nuteistasis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ši esminė aplinkybė apeliacinės instancijos teismo išsamiai ir nešališkai išnagrinėta.

276.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad kratos metu rastos prekės – numerių rėmeliai – buvo pagamintos ir pažymėtos svetimais prekių ženklais 2002 m., kai įmonei vadovavo kitas direktorius, konkrečiai nebuvo atsakyta. Teismo nuosprendyje šiuo klausimu išvados dviprasmiškos: nurodoma, kad V. B. nuteistas ne už tai, kad 2002 m. pagamino kaltinime nurodytas prekes, o už tai, kad, kaip UAB „V“ direktorius, pažeisdamas Prekių ženklų įstatymo atitinkamas nuostatas, organizavo tuščių rėmelių pagaminimą, juose uždedant, klijuojant prekių ženklų logotipus. Be to, pasak teismo, V. B. nesilaikė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nustatančių prekių ženklo savininkui teisę uždrausti ne tik gaminti, bet ir prekes laikyti, sandėliuoti, pateikti į rinką ar kitaip disponuoti, taip įmonės patalpose buvos rastos prekės su registruotais prekių ženklais, jos buvo tiekiamos į rinką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis teismo išvadomis grįsti V. B. atsakomybę nėra pagrindo, nes jis nebuvo kaltinamas už svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimą (pasikėsinimą) realizuoti, juo labiau už tokių prekių laikymą (sandėliavimą). Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma plečiamai aiškinant BK 204 straipsnio 1 dalies nuostatas.

286.2. Pagrįsti kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, turėjo nustatyti ir pagrįsti įrodymais V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius: objektyvųjį požymį (neteisėtus veiksmus) ir subjektyvųjį požymį (kaltę). Juo labiau, kad V. B. teisme nurodė argumentus, jog jam inkriminuojamas numerių rėmelių pažymėjimas svetimais prekių ženklais padarytas dar jam nevadovaujant UAB „V“ ir jie buvo laikomi sandėlyje perdirbimui, kai jų neatsiėmė bankrutavusi įmonė „E“, ką, jo nuomone, pavirtino apklausti liudytojai (R. Ž., J. S., D. M. ir R. B.) bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2002 m. sutartis su Latvijos Respublikoje registruota įmone „E“, užsakymo lapas, aktai ir kt.

296.3. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir liudytojų parodymus dėl prekių pagaminimo ir pažymėjimo svetimais prekių ženklais aplinkybių vertino kritiškai ir atmetė kaip nepatikimus arba neinformatyvius, taip pat nesirėmė ir nuteistojo pateiktais rašytiniais dokumentais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas išvadų, jog V. B. pirmosios instancijos teismo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, nepagrindė konkrečias įrodymais dėl jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviojo požymio – prekių pažymėjimo svetimu prekių ženklu neturint leidimo – ir subjektyviojo požymio – kaltės, įrodytumo. Sutiktina, kad byloje neginčijamai yra nustatyta, jog kratos metu UAB „V“ patalpose buvo rastas labai didelis kiekis prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu neturint leidimo, tačiau nuosprendyje išsamiai neatskleistos ir neišanalizuotos prekių svetimais prekių ženklais pažymėjimo aplinkybės, nepatikrinti nuteistojo ir liudytojų R. Ž., J. S., D. M. ir R. B. parodymai apie kratos UAB „V“ metu rastų prekių pagaminimą ir pažymėjimą.

307. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio reikalavimų, teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį V. B. (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

318. Iš naujo nagrinėdamas nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir iš naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas įrodinėjimo procese turi būti aktyvus, o įstatymas apeliacinės instancijos teismui suteikia teisę užtikrinti išsamų ir nešališką bylos aplinkybių ištyrimą ir išnagrinėjimą (BPK 287 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

329. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu, kadangi panaikinus apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta palikti V. B. nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, apeliacinis skundas, kuriame keliami ir civilinio ieškinio klausimai, bus nagrinėjamas apeliacine tvarka iš naujo.

3310. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs civilinio ieškovo ( - ) atstovas advokatas T. Jakubauskas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo V. B. 770 Eur civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti. Kadangi nuteistojo gynėjo skundas yra patenkintas iš dalies ir bylos dalis yra perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tenkinti civilinio ieškovo prašymą dėl išlaidų iš nuteistojo priteisimo advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti nėra pagrindo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

35Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis:

361) kuria V. B. paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis, ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo;

372) kuria ieškovui ( - ) iš nuteistojo V. B. priteista 1941,8 Eur už advokato paslaugas, taip pat ieškovui ( - ) iš nuteistojo V. B. priteista 680,33 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

38Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių... 6. 1. V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Gintaras Balčiūnas... 8. 2.1. Kasatorius teigia, kad V. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 204... 9. 2.2. Byloje neatsakyta į klausimą, kada buvo pagamintos ir prekių ženklais... 10. 2.3. Anot kasatoriaus, teismas pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą... 11. 2.4. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nuteistojo veiksmai buvo pripažinti... 12. 2.5. Kasatorius pabrėžia, kad nuteistasis, vadovaudamas UAB „V“,... 13. 2.6. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305... 14. 2.7. Taip pat skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 15. 2.8. Kasatorius teigia, kad teismai, priteisdami iš nuteistojo V. B. 24 000... 16. 2.9. Kasatorius nurodo, kad buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo... 17. 2.10. Nors ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė Prekių ženklų... 18. 2.11. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 19. 3. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės... 21. 4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo... 22. 4.1. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir... 23. 5. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B.... 24. 5.1. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu,... 25. 5.2. Apeliacinės instancijos teismas byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą,... 26. 6. Taigi iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių matyti, kad V. B. yra... 27. 6.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo... 28. 6.2. Pagrįsti kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas,... 29. 6.3. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir liudytojų parodymus dėl... 30. 7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo... 31. 8. Iš naujo nagrinėdamas nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą,... 32. 9. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių... 33. 10. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs civilinio... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 36. 1) kuria V. B. paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m.... 37. 2) kuria ieškovui ( - ) iš nuteistojo V. B. priteista 1941,8 Eur už advokato... 38. Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista....