Byla 2-1570-672/2014
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ( - ) ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1075,23 Lt negrąžinto kredito, 532,60 Lt palūkanų, 0,08 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo, jog, atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, būtų priimtas sprendimas už akių.

3Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt, tačiau atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą 30 dienų terminą teisme negautas.

4Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 2013 m. birželio 20 d. atsakovė su ieškovu sudarė kredito sutartį Nr. 36739 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti laiku. Ieškovas 2012 m. birželio 20 d. suteikė atsakovei 1000 Lt kreditą, kurį kartu su 156 Lt kredito mokesčiu, atsakovė turėjo grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 19 d. Suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovė, sumokėjusi 156 Lt pratęsimo mokestį, pratęsė kredito terminą 90 dienu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 15 d. Suėjus ir šiam terminui grąžinti kreditą, atsakovė, sumokėjusi 40 Lt ir 315 Lt pratęsimo mokestį, pratęsė kreditą iki 2014 m. kovo 31 d. Nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. kovo 25 d. atsakovė atliko keturis dalinius mokėjimus, kurių sumos 10 Lt (2013 m. gruodžio 27 d.), 70 Lt (2014 m. sausio 29 d.), 50 Lt (2014 m. vasario 27 d.) ir 100 Lt (2014 m. kovo 25 d.). 2014 m. kovo 31 d. suėjus terminui grąžinti kreditą ir atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškovu, buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos pagal Sutarties 7.1 punktą ir delspinigiai pagal Sutarties 9.3 punktą. 2014 m. balandžio 28 d. atsakovė atliko 50 Lt dalinį mokėjimą, o 2014 m. gegužės 28 d. – 40 Lt dalinį mokėjimą, 2014 m. birželio 25 d. – 40 Lt, 2014 m. rugsėjo 25 d. – 50 Lt dalinį mokėjimą. Iš atliktų mokėjimų ieškovas pirmiausiai padengė apskaičiuotus delspinigius ir palūkanas, kurių likutis po atliktų įmokų ieškovo paskaičiavimu yra 439,68 Lt. Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 22 d. daugiau įmokų atsakovė neatliko, skolos nepadengė ir grąžinimo termino nepratęsė. 2014 m. spalio 22 d. apskaičiuotos palūkanos iš viso sudaro 532,60 Lt, už dvi dienas paskaičiuoti delspinigiai – 0,08 Lt.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutartines prievoles asmenys privalo vykdyti tinkamai ir laiku, o prievolės neįvykdęs ar ją netinkamai įvykdęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnis, 6.872 straipsnis). Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino kredito sutartu terminu, t. y. iki 2014 m. kovo 31 d., todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1075 Lt negrąžinto kredito laikytinas pagrįstu ir įrodytu, taigi, tenkintinas.

8Be negrąžinto kredito bei su tuo susijusių sumų, ieškovas prašo priteisti 0,08 Lt delspinigių. Iš Sutarties 9.1 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos Kredito davėjui. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,08 Lt delspinigių tenkintinas.

9Be to, ieškovas prašo priteisti palūkanų skaičiuojamų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pateikimo dienos. Pagal pradinę sutartį buvo numatyta 63,27 proc. metinė palūkanų norma, pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. papildomą susitarimą dėl sutarties pratęsimo – 126,13 proc., pagal 2013 m. gruodžio papildomą susitarimą dėl sutarties pratęsimo – 126,18 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 532,60 Lt palūkanų, likusių nesumokėtų išskaičiavus atsakovės atliktus dalinius mokėjimus.

10Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovę sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek E. S., tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (žr., pvz., nutartis civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012). Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

11Atsižvelgiant į pagrindinės skolos dydį, ieškovo prašomą priteisti palūkanų sumą ir atsakovės daliniais mokėjimais jau sumokėtą palūkanų dalį (172,89 Lt), darytina išvada, kad nustatytos palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokio dydžio palūkanų priteisimas išeitų už kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijos ribų, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 266 Lt.

12CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams žyminio mokesčio dalis.

14Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos.

15Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 8 p., 93 str. 2 d., 96 str. 6 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str., teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas ( - ), 1075,23 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis litus 23 ct) negrąžinto kredito, 0,08 Lt (8 ct) delspinigių, 266 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1341,31 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt vieno lito 31 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 22 d., – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,82 Lt (keturiasdešimt keturis litus 82 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB ( - ), įm. k. ( - ).

18Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai