Byla 2A-131/2012
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Agrochemos mažmena“) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1055-368/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemos mažmena“ ieškinį atsakovui ūkininkui L. G. dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ (dabar UAB „Agrochema“) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui L. G., prašydamas priteisti iš atsakovo 321 892,04 Lt skolos, 45 193,84 Lt palūkanų, 2 653,03 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. su atsakovu sudarė - pirkimo pardavimo sutartį Nr. ŠE/2007/1036KP, pagal kurią atsakovas iš ieškovo įsigijo prekių. Už įsigytas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas turėjo atsiskaityti 2008 m. spalio 1 d., tačiau atsakovui paprašius, susidariusios skolos mokėjimo terminas buvo atidėtas iki 2009 m. spalio 31 d., nustatant 1 % palūkanas už kiekvieną mėnesį. 2008 m. spalio 10 d. buvo pasirašytas sutarties priedas, kurio pagrindu atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija MSEP Nr. 00000130 palūkanoms apmokėti, tačiau atsakovas jos taip pat neapmokėjo. Pagal 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. ŠE/2007/1036KP priedo Nr. 2 punktą Nr. 5, laiku neatsiskaičius, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl atsakovas ieškovui privalo sumokėti 2 653,03 Lt delspinigių.

6Ieškovas taip pat nurodė, jog 2009 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. BALDAR/PK/09/049, pagal kurią atsakovas iš ieškovo įsigijo prekių, už kurias pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras privalėjo atsiskaityti iki 2009 metų spalio mėnesį, tačiau per minėtą laikotarpį atsakovas už jas taip pat neatsiskaitė. Pagal šios sutarties punktą Nr. 3.4, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 % dydžio palūkanas už kiekvieną dieną, todėl ieškovui privalo sumokėti 11 138,07 Lt palūkanų.

7Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog skolos dydis yra 297 619,98 Lt ir kad sausros turi būti pripažintos pagrįsta priežastimi neatsiskaityti. Anot ieškovo, atsakovas yra ūkininkas, jo ilgametė praktika šioje srityje leidžia jam numatyti visas rizikas, galimai turėsiančias įtakos derliui. Pažymėjo, kad sausra negali būti pripažinta priežastimi, leidžiančia nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pasak ieškovo, atsakovo reikalavimas skolos grąžinimą atidėti 2011-2013 metams, anuliuojant palūkanas ir delspinigius, prieštarauja LR CK 1.5 ir 6.344 straipsniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sutarčių teisės esmei. Atsakovas, pasirašydamas nurodytas pirkimo - pardavimo sutartis ir priimdamas prekes, įsipareigojo sumokėti sutartą prekių kainą ir prisiėmė sutartinę atsakomybę už savo pareigų nevykdymą, t. y. palūkanų ir delspinigių sumokėjimą. Kadangi atsakovas priėmė prekes, jis privalo įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. sumokėti sutarties kainą už prekes, palūkanas ir delspinigius. Atsakovo argumentai, kad jis turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, anot ieškovo, neturi jokios įtakos ginčo išsprendimui. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog tarp jo, atsakovo ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ 2009 m. liepos 29 d. sudarytas susitarimas yra neteisėtas, nes atsakovas pats pasirašė šį susitarimą, siekdamas sumažinti turimą įsiskolinimą UAB „Agrochemos mažmena“, susitarimas buvo pasirašytas laisva valia ir atsakovas suprato jo pasekmes.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) iš atsakovo ūkininko L. G. priteisė 321 982,04 Lt skolos, 11 138,07 Lt palūkanų, 2 653,03 Lt delspinigių, 6 990,55 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui UAB „Agrochemos mažmena“; 2) iš atsakovo valstybei priteisė 29,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimo vykdymą nuo jo įsiteisėjimo dienos teismas išdėstė lygiomis dalimis trejiems metams.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš esmės neginčija 321 982,04 Lt dydžio skolos bei 2 653,03 Lt dydžio delspinigių, iš atsakovo priteisė susidariusį įsiskolinimą. Teismo vertinimu, atsakovas, pasirašydamas 2009 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MSEP00000130, sutiko su ieškovo apskaičiuotų palūkanų dydžiu, nors šiame dokumente nėra nurodyta dėl kokių konkrečiai įsipareigojimų nevykdymo ir už kokį periodą reikalaujama sumokėti palūkanas. Pasak teismo, atsakovui neginčijant ieškovo 2010 m. balandžio 15 d. pažymoje Nr. 1 nurodyto palūkanų dydžio pagal 2009 m. balandžio 29 d. sutarties sąlygas už pradelstas skolas, t. y. 11 138,07 Lt, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 45 193,84 Lt palūkanų nėra visiškai nepagrįstas. Teismo vertinimu, atsakovo neatsiskaitymas su ieškovu galėjo būti sąlygotas 2008-2009 metų meteorologinių sąlygų – sausrų, dėl ko atsakovas negalėjo užaugini planuoto derliaus bei gauti pakankamai pajamų atsiskaitymui su kreditoriais, todėl siekiant užtikrinti prievolių šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą, iš atsakovo priteistinų palūkanų suma mažintina iki 11 138, 07 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

11Teismas atsakovo reikalavimą taikyti CK 6.127 straipsnį, t. y. laikyti jog jo prievolė baigėsi dėl nenugalimos jėgos, pripažino nepagrįstu. Nurodė, jog ginčo šalys 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. sutartimis (atitinkamai 5.3. ir 5.4. punktai) susitarė, kad nė viena iš šalių neatsako už savo įsipareigojimų nevykdymą, jeigu tai atsitiko susidarius ypatingoms aplinkybėms, kurios atitinka 1996 m. liepos 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ patvirtintoms taisyklėms bei 1997 m. kovo 13 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 222. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal šių teisės aktų reikalavimus nevykdančioji šalis, t. y. atsakovas, turėjo paskelbti apie „force majeure“ aplinkybių atsiradimą ir jų pabaigą bei pateikti ieškovui LR Pramonės, prekybos ir amatų rūmų išduotą pažymą, patvirtinančią nenugalimos jėgos aplinkybių kilimo faktą, tačiau atsakovas šių veiksmų neatliko, o minėti teisės aktai sausros nepriskiria nenugalimos jėgos aplinkybėms, pripažino, jog atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo, nors tai privalėjo padaryti (CPK 178 str.), todėl šioje byloje jo atžvilgiu taikyti CK 6.127 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (90,81 proc.), teismas iš atsakovo ieškovui proporcingai priteisė 6 990,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl sunkmečio šalies ekonomikoje atsakovui bus labai sunku vykdyti teismo sprendimą, atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jam yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, sudarantis galimybę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, ir siekdamas nežlugdyti atsakovo ūkinės – komercinės veiklos, tuo pačiu užtikrindamas teisėtus ieškovo interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendimo vykdymą vienodomis dalimis išdėstė trejiems metams (CK 1.5 str., CPK 284 str.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Agrochema“ (buvusi UAB „Agrochemos mažmena“) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas iš atsakovo ieškovui priteisti 45 193,84 Lt palūkanų ir priteista 11 138,07 Lt palūkanų, taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 6 990,55 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nuspręsta teismo sprendimo vykdymą nuo jo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis išdėstyti trejiems metams, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1 022 Lt žyminio mokesčio.

15Apeliacinį skundą grindžia šiai argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą priteisti atidėto mokėjimo palūkanas, netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą. Teismas gali mažinti palūkanas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos pagal šalių tarpusavyje pasirašytą sutarties

    16Nr. ŠE/2007/1036/KP priedą Nr. 2, kuriuo buvo atidėtas 220 140,68 Lt skolos mokėjimo terminas vieneriems metams. Sutikus atidėti skolos grąžinimo terminą, šalys susitarė skaičiuoti 1 procento dydžio mėnesio palūkanas, kurios sudarė 28 618,29 Lt. Pritaikius pridėtinės vertės mokestį, 2009 m. vasario 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 34 055,77 Lt sumai. Šios netesybos yra šalių iš anksto susitartos ir užtikrina minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl jos privalo būti priteistos. Anot apelianto, paskaičiuota palūkanų suma už visus atidėjimo metus sudaro tik 13 % visos atidėtos skolos dydžio, todėl jos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus ir užtikrina minimalius kreditoriaus nuostolius.

  2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sprendimo vykdymą nuo jo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimi išdėstyti trejiems metams. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl sunkmečio šalies ekonomikoje atsakovui bus labai sunku vykdyti teismo sprendimą, nes ieškovas taip pat yra verslo subjektas, kurį tiesiogiai palietė tas pats ekonomikos sunkmetis ir sprendimo vykdymo išdėstymas trejiems metams gali pabloginti apelianto finansinę padėtį. Tokiu būdu teismas nepagristai pagerino vienos šalies padėtį teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu ir neproporcingai pablogino kitos šalies padėtį.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo: 1) pripažinti 2009 m. ir 2010 m. sausrą ir kaitrą ekstremalia situacija; 2) netenkinti ieškovo 321 892,04 Lt dydžio ieškinio, pripažįstant buvus nenugalimai jėgai; 3) priteisti iš apelianto 1 000 000 Lt atsakovo nuostoliams, kurie susidarė nepagrįstai keliant trąšų ir chemijos kainas, klastojant pasirašytas sutartis, pasisavinant didesnes sumas, nei numatyta sutartyse ir tuo mažinant atsakovo pajamas, bei taikant turto areštą ir tokiu būdu neleidžiant atsiskaityti su valstybine mokesčių inspekcija, padengti;

184) įpareigoti apeliantą iki 2011 m. balandžio 15 d. skirti atsakovui 150 000 Lt finansavimo laistymo įrangai įsigyti.

19Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sausra yra gamtos reiškinys, periodiškai pasikartojantis, kad šį reiškinį galima numatyti ir imtis priemonių sausros sukeliamoms pasekmėms pašalinti.
  2. Apeliantas buvo informuotas apie blogas sąlygas 2009 m. birželio 6 d. pasitarime. Ieškovui buvo patarta, kokių priemonių reikia imtis, esant tokiai situacijai (padėti įsigyti laistymo ir cukrinių runkelių apdorojimo techniką), ir jis sutiko. Tačiau vėliau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė ir atskirai apie tai atsakovo neinformavo. Atsakovui teko kreiptis į UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Litsofta“, DnB NORD banko, „Swedbank“, Šiaulių banko lizingus, kurie iš pradžių sutikdavo teikti kreditus, o paskui atsisakė dėl galimo atsakovo bankroto. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas netinkamai informavo ieškovą apie force majoure. Stichinės nelaimės atvejį forminti per Pramonės prekybos ir amatų rūmus yra sudėtinga, nes kol Vyriausybė nelaimės nepaskelbia, tol rūmai pažymos neišduoda. Vietoj šios pažymos teismui buvo pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažymos, patvirtinančios, jog 2009 m. buvo sausra ir kaitra.
  3. Apeliantas su atsakovu sudarė tris sutartis: 2007 m. gruodžio 28 d., 2009 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. liepos 29 d. trišalį susitarimą. Paskutiniame susitarime 2009 m. buvo numatyta grąžinti tik 200 000 Lt. Ieškovas dalį pinigų sumos paliko atsakovo gamybai tęsti tam, kad jis galėtų atsiskaityti ateityje, tačiau 2009 m. pasikeitus ieškovo vadovybei, ieškovas, nuslėpdamas trišalį susitarimą, iš AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ neteisėtai papildomai išsireikalavo 222 645 Lt. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas 2009 m. ir 2010 m. patyrė 1 600 000 Lt nuostolių.
  4. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad atsakovas vengė su juo atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas per 2010 m. su ieškovu ir kitais kreditoriais atsiskaitė daugiau kaip 860 000 Lt.
  5. Ieškovas 2008 m. be jokio pagrindo, vien remdamasis tuo, kad grūdų kainos padidėjo, trąšų kainas padidino dvigubai. Esant tokiai situacijai, ieškovo pozicija, jog 13 proc. dydžio palūkanos yra normalios, vertintina kritiškai. Vien trąšų kainų pabrangimas dvigubai atsakovui per dvejus metus padarė 140 000 Lt nuostolių.
  6. 1998 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas ir 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ nustato, kad sausra ir kaitra yra ekstremalūs įvykiai, nuo kurių Civilinės saugos įstatymas įpareigoja pasirengti valstybės institucijas, vietos savivaldas, visus ūkio subjektus, visuomenines organizacijas ir gyventojus, panaudojant visus valstybės išteklius gyventojams išgyventi, turtui ir aplinkai apsaugoti. Tačiau nieko nebuvo padaryta, kad dėl sausros ir kaitros atsiradusios pasekmės 2006, 2008, 2009 ir 2010 metais būtų likviduotos įstatyme numatytomis priemonėmis. Į atsakovo 2010 m. balandžio 25 d. prašymą Žemės ūkio ministerijai padėti įsigyti laistymo įrangą buvo atsakyta 2010 m. gegužės 13 d. raštu, kuriame nurodyta, jog ministerija dėl šio klausimo 2009 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Europos komisiją, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas.
  7. Apeliantas savo poziciją argumentuoja tuo, kad 1996 m. liepos 15 d. LR Vyriausybės nutarime „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms“ nėra numatyta sausra ir kaitra, tačiau neatsižvelgia į tai, kad šio nutarimo 8 p. nustatyta, jog „pagal šias taisykles įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui“; „reikia atsižvelgti į įsipareigojimų nevykdančios šalies gebėjimą atnaujinti veiklą“. Apeliantas, remdamasis šiuo nutarimu ir nurodydamas, kad šalis, patyrusi stichinę nelaimę nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą (2 p., 3.2 p.p.), o minėto nutarimo 8 p. nustatyta, jog „įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui“, prieštarauja pats sau, nes CK 6.212 straipsnis to nenumato.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

23Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ūkininko L. G. ieškovui UAB „Agrochemos mažmena“ 321 982,04 Lt skolos, 2 653,03 Lt delspinigių, 11 138,07 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir 6 990,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimo vykdymą išdėstė trejiems metams lygiomis dalimis nuo jo įsiteisėjimo dienos (109-111 b. l., 1 t.). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteista mažesnė, nei buvo prašoma pareikštu ieškiniu, palūkanų suma, ir tą dalį, kuria teismas nusprendė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trejiems metams lygiomis dalimis nuo jo įsiteisėjimo dienos. Skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteista mažesnė palūkanų suma, neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį. Apelianto nuomone, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pagerina atsakovo padėtį ir neproporcingai pablogina jo (ieškovo) padėtį.

25CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardintus principus, teismas individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005; 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1085/2002;2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2003).

26Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kai teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-174/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-325/2007).

27Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ (dabar UAB „Agrochema“) ir atsakovas ūkininkas L. G. sudarė dvi sutartis: 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ŠE/2007/1036/KP (6-8 b. l., 1 t.) ir 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BALDAR/PK/09/049 (12-14 b. l., 1 t.). Pagal minėtas sutartis ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti tam tikras prekes. 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ŠE/2007/1036/KP 3.4 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procentų dydžio neapmokėtos sumos dydžio palūkanas už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną, o 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties

28Nr. BALDAR/PK/09/049 3.4 punktu - 0,02 procentų neapmokėtos sumos dydžio palūkanas už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir neapmokėjo pagal minėtas sutartis ieškovo išrašytų sąskaitų - faktūrų (10, 19-20, 22-30 b. l., 1 t.). Šalys 2008 m. spalio 10 d. sudarė susitarimą (įvardijamas kaip sutarties Nr. ŠE/2007/1036/KP, sudarytos 2007 m. gruodžio 28 d., priedas Nr. 2) dėl atsakovo skolos mokėjimo atidėjimo (10 b. l.). Kaip matyti iš šio susitarimo 3 punkto, šalys susitarė už atidėtą skolos mokėjimo terminą, t. y. nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., skaičiuoti 1,0 % palūkanas per mėnesį, kas sudaro 28 618,29 Lt be PVM. Ketvirtu punktu atsakovas įsipareigojo susidariusią skolą ir palūkanas padengti pavedimu pinigais iki 2009 m. spalio 31 d. Šiuo susitarimu sutartoms palūkanoms apmokėti ieškovas atsakovui išrašė 2009 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr. MSEP00000130 (21 b. l., 1 t.). Atsakovas neginčijo šioje sąskaitoje nurodytos palūkanų sumos ir pasirašytinai ją priėmė. Kadangi atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo nurodytu laiku (iki 2009 m. spalio 31 d.), ieškovas prašė šią sumą priteisti visa apimtimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas taip pat neapmokėjo devynių sąskaitų – faktūrų, išrašytų pagal 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BALDAR/PK/09/049 (22-30 b. l., 1 t.), todėl ieškovas, vadovaudamasis 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BALDAR/PK/09/049 3.4 punktu, prašė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą priteisti 11 138,07 Lt palūkanų (5 b. l., 1 t.). Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti iš viso 45 193,84 Lt palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, nusprendė sumažinti ieškovo prašomą priteisti palūkanų sumą iki 11 138,07 Lt (109-111 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista palūkanų suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

29Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo prašymas priteisti palūkanas nėra visiškai nepagrįstas, tačiau atsižvelgęs į objektyvias aplinkybes – atsakovo laikiną nemokumą lėmusią sausrą, į tai, kad atsakovas yra iš dalies įvykdęs savo prievoles ieškovui, vadovaudamasis prievolių šalių interesų pusiausvyros, teisingumo principais, nusprendė iš atsakovo priteistinų palūkanų sumą sumažinti. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, teismas nelaikė nepagrįstomis ieškovo prašomas priteisti pagal 2008 m. spalio 10 d. susitarimą atidėto mokėjimo palūkanas – iš viso 28 618,29 Lt (34 055,77 Lt su PVM) (10, 21 b. l., 1 t.). Tai, kad sprendimu priteista palūkanų suma sutampa su palūkanomis, paskaičiuotomis už netinkamą 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties

30Nr. BALDAR/PK/09/049 įvykdymą, nereiškia, jog teismas apskritai nusprendė nepriteisti palūkanų, paskaičiuotų už netinkamą 2007 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties

31Nr. ŠE/2007/1036/KP vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nedetalizuodamas kokioms dalimis buvo sumažintos 34 055,77 Lt (su PVM) palūkanos pagal atskirą 2008 m. spalio 10 d. susitarimą (10, 21 b. l., 1 t.) ir 11 138,07 Lt palūkanos, apskaičiuotos už 2009 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties netinkamą vykdymą (5 b. l., 1 t.), nusprendė sumažinti visas prašomas priteisti palūkanas iki 11 138,07 Lt.

32Atsakovas iš esmės nekvestionuoja ieškovo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl termino praleidimo, atlyginimą palūkanų forma, tačiau prašė teismo jas sumažinti, motyvuodamas tuo, kad 2008-2009 metais buvo sausros, dėl kurių neužaugo planuotas derlius ir jis negalėjo atsiskaityti su ieškovu. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė objektyvius rašytinius įrodymus: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologijos skyriaus 2010 m. sausio 19 d. pažymą apie agrometeorologines sąlygas Nr. (8.12)-B8-104, 2008 m. lapkričio 24 d. pažymą apie meteorologines sąlygas Nr. (8.46)-B8-1189 (46, 70 b. l. 1 t.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. Nr. A-287 įsakymą „Dėl ekstremalios situacijos Pakruojo rajone paskelbimo“ (48 b. l., 1 t.), Pakruojo rajono savivaldybės mero 2008 m. gruodžio 9 d. raštą „Dėl agrometeorologinių sąlygų“ Nr. S-1671(8.35) (49 b. l., 1 t.), VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010 m. liepos 2 d. raštą dėl cukrinių runkelių derliaus ūkyje (71 b. l., 1 t.). Atsakovas taip pat pateikė 2009 m. liepos 29 d. tarp jo, ieškovo ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ sudarytą susitarimą, kuriuo AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ įpareigojo atsakovui priklausančias sumas už pristatytus cukrinius runkelius, atskaičius bet kokius įsiskolinimus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, pervesti ieškovui 200 000 Lt (47 b. l., 1 t.). Minėti rašytiniai įrodymai įrodo, jog atsakovas dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių (blogų gamtinių sąlygų), neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su ieškovu, taip pat įrodo, jog atsakovas buvo aktyvus, spręsdamas atsiskaitymo su ieškovu klausimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas piktybiškai vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui.

33Atsakovas, 2010 m. rugsėjo 24 d. teikdamas papildomus paaiškinimus (teisme gauti 2010 m. rugsėjo 29 d.), nurodė, jog jis turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, taip pat paaiškino, jog kreditoriams iš viso per 2010 m. grąžino 804 926 Lt, iš jų ieškovui – 422 645 Lt (102-103 b. l., 1 t.). Tai, kad su ieškovu ir su kitais kreditoriais buvo atsiskaitoma, patvirtina atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ suderinimo aktas už 2009.01.01 – 2010.11.23 laikotarpį ir informacija apie apmokėjimus už laikotarpį 2009.01.01 – 2010.11.23 (13, 14 b. l., 2 t.). Nors iš šių duomenų nėra aišku, ar 422 645 Lt suma ieškovui buvo pervesta vykdant nagrinėjamoje byloje aptariamas sutartis, ar vykdant kitas sutartis, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovas prašė priteisti mažesnę skolos sumą, nei nurodyta 2010 m. balandžio 15 d. pažymoje (5 b. l., 1 t.) ir 2008 m. spalio 10 d. susitarime dėl skolos mokėjimo atidėjimo (10 b. l., 1 t.) suma, už kurią buvo apskaičiuotos palūkanos, galima daryti išvadą, jog dalis skolos buvo apmokėta ir pagal nagrinėjamoje byloje aptariamas sutartis.

34Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo palūkanas ir nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Skundžiamu teismo sprendimu priteista palūkanų suma nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Nors pagal įstatymo reglamentavimą tarp šalių sudarytos sutartys turi jiems įstatymo galią, tačiau teismas privalo įsitikinti, ar jose sutartos palūkanos nėra neprotingai per didelės (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d.). Sutartimi sutartos palūkanos neturi atlikti baudimo funkcijos ir neturi būti kreditoriaus pasipelnymo priemonė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien 2008 m. spalio 10 d. susitarimu sutartos palūkanos sudaro net 13 % susitarime numatytos skolos, todėl jos neatitinka protingumo kriterijaus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas už PVM sąskaitų – faktūrų

35Nr. MAZ0029246 ir Nr. MAZ0029080 neapmokėjimą atsakovui yra paskaičiavęs ne tik palūkanas (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d.), bet ir delspinigius (nuo 2009 m. lapkričio 1 d. už 165 dienas) (5, 10 b. l., 1 t.), o delspinigius atsakovas sutiko apmokėti. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo prašomos priteisti atidėto mokėjimo palūkanos yra protingos ir ne per didelės.

36CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji delspinigių (tuo pačių ir palūkanų) mažinimo riba – jeigu netesybos (taip pat ir palūkanos) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė didesnius nuostolius nei teismo priteistas palūkanų dydis dėl atsakovo sutarties vykdymo termino praleidimo (CPK 178 str., 185 str.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista palūkanų suma kompensuoja ieškovo realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo.

37Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta teismo sprendimo vykdymą nuo jo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis išdėstyti trejiems metams. Anot ieškovo, teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl sunkmečio šalies ekonomikoje atsakovui bus labai sunku vykdyti teismo sprendimą, kadangi ieškovas taip pat yra verslo subjektas, kurį tiesiogiai palietė tas pats ekonomikos sunkmetis ir sprendimo vykdymo išdėstymas trejiems metams gali pabloginti apelianto finansinę padėtį. Tokiu būdu teismas nepagristai pagerino vienos šalies padėtį teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu ir neproporcingai pablogino kitos šalies padėtį.

38Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

39Sutiktina su apeliantu, jog sunki šalies ekonominė padėtis turi įtakos ne tik atsakovo, bet ir apelianto turtinei padėčiai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, atsižvelgė ne tik į tai, kad dėl sunkios šalies ekonomikos atsakovui bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimą iš karto, bet ir į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Iš jau aptartų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas dėl blogų gamtinių sąlygų (sausros) negalėjo užauginti planuoto derliaus ir gauti pakankamai pajamų atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl liko įsiskolinęs tiek ieškovui, tiek kitiems kreditoriams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas susidariusius įsiskolinimus kreditoriams dengia dalimis, tačiau dalis dar liko neapmokėta, todėl, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jam reikalingas tam tikras laiko tarpas, sudarantis galimybę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas) sudaro iš viso 342 763,69 Lt. Tokia suma atsakovui laikytina didele, tuo labiau, kad jis turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trejiems metams. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog atsakovui išdėstant priteistų sumų sumokėjimą trejiems metams, nepagrįstai buvo pagerinta atsakovo padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, jog pats įstatymas numato galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį. Šiuo atveju buvo nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis yra bloga ir kad įsiskolinimo mokėjimo išdėstymas ją dar labiau pablogintų.

40šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė palūkanų priteisimo tvarką reglamentuojančias materialios teisės normas (CK 6.37 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CK 284 str.) bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą sumažinti ieškovo prašomas priteisti palūkanas iki 11 138,07 Lt ir teismo sprendimo vykdymą lygiomis dalimis nuo jo įsiteisėjimo dienos išdėstyti trejiems metams. Todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį bei keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.) ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo: 1) pripažinti 2009 ir 2010 metų sausrą ir kaitras ekstremaliomis situacijomis; 2) netenkinti apelianto 321 892,04 Lt dydžio ieškinio, pripažįstant buvus nenugalimai jėgai; 3) priteisti iš apelianto 1 000 000 Lt atsakovo nuostoliams padengti, kurie susidarė nepagrįstai keliant trąšų ir chemijos kainas, klastojant pasirašytas sutartis, pasisavinant didesnes sumas nei numatyta sutartyse ir tuo mažinant atsakovo pajamas, bei taikant turto areštą ir tokiu būdu neleidžiant mokėti privalomus mokesčius valstybei; 4) įpareigoti apeliantą iki 2011 m. balandžio 15 d. skirti atsakovui 150 000 Lt finansavimo laistymo įrangai įsigyti (3-12 b. l., 2 t.). Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo 2012 m. sausio 9 d. kreipimasis. Juo atsakovas taip pat prašo: 1) palikti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą nepakeistą; 2) priteisti iš ieškovo 24 000 Lt palūkanų už dvejus metus areštuotas atsakovo lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 3) priteisti iš ieškovo 360 750 Lt žalos, atsiradusios dėl dvejus metus taikyto jo lėšoms, kurių pritrūko reikalingam derliui gauti, esant ypač palankiom 2011 m. klimatinėm sąlygom, arešto.

42Kaip jau minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 2 d.). Atsakovas apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo nepadavė, taigi ir šio teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutarta nagrinėjamoje byloje netaikyti CK 6.127 str., neginčijo. Todėl teisėjų kolegija dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakytų argumentų, susijusių su nenugalimos jėgos pripažinimu, nepasisako, nes tai nėra apeliacinio nagrinėjimo objektas. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą ir kreipimesi pareikšti prašymai nebuvo pirmosios instancijos teisme nagrinėto ginčo objektas, skundžiamu teismo sprendimu dėl šių klausimų nebuvo pasisakyta. Atsižvelgusi į šias aplinkybes ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo reiškiami prašymai negali būti ir aukštesnės instancijos teismo nagrinėjimo objektu, todėl jie atmestini, kaip nepagrįsti.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ (dabar UAB „Agrochema“) kreipėsi... 5. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. su atsakovu sudarė - pirkimo pardavimo... 6. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2009 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta... 7. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog skolos dydis yra 297 619,98 Lt ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš esmės neginčija 321 982,04... 11. Teismas atsakovo reikalavimą taikyti CK 6.127 straipsnį, t. y. laikyti jog jo... 12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl sunkmečio šalies ekonomikoje... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Agrochema“ (buvusi UAB „Agrochemos... 15. Apeliacinį skundą grindžia šiai argumentais:
  1. Pirmosios... 16. Nr. ŠE/2007/1036/KP priedą Nr. 2, kuriuo buvo atidėtas 220 140,68 Lt skolos... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo: 1) pripažinti... 18. 4) įpareigoti apeliantą iki 2011 m. balandžio 15 d. skirti atsakovui 150 000... 19. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Apeliantas... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 23. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 24. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas... 25. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali... 26. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ (dabar UAB... 28. Nr. BALDAR/PK/09/049 3.4 punktu - 0,02 procentų neapmokėtos sumos dydžio... 29. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas... 30. Nr. BALDAR/PK/09/049 įvykdymą, nereiškia, jog teismas apskritai nusprendė... 31. Nr. ŠE/2007/1036/KP vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir... 32. Atsakovas iš esmės nekvestionuoja ieškovo teisės į nuostolių,... 33. Atsakovas, 2010 m. rugsėjo 24 d. teikdamas papildomus paaiškinimus (teisme... 34. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog... 35. Nr. MAZ0029246 ir Nr. MAZ0029080 neapmokėjimą atsakovui yra paskaičiavęs ne... 36. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji... 37. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo... 38. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 39. Sutiktina su apeliantu, jog sunki šalies ekonominė padėtis turi įtakos ne... 40. šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 41. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo: 1) pripažinti... 42. Kaip jau minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti...