Byla 2S-1140-577/2012
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Nustatė

2Ieškovai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimas, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimas ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimas kreipėsi į teismą prašydami LŠDPS Koordinacinės tarybos 2012-01-05 posėdį ir jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Juridinių asmenų registre keisti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenis.

3Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė uždrausti atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, į.k. 190775625, buveinės adresas – V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius, – Juridinių asmenų registre keisti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, į.k. 190775625, duomenis.

4Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visų pirma turi patikrinti, ar teisėtai iškėlė civilinę bylą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad yra juridinio asmens dalyviai. Atsakovo nariai yra fiziniai asmenys – darbuotojai, todėl ieškovai negali būti savo teisine padėtimi tapatinami su LŠDPS nariu, ieškovai taip pat nėra LŠDPS valdymo organai. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog jie yra įgalioti asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą dėl LŠDPS Koordinavimo tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Todėl šie ieškovai neturi teisės kreiptis į teismą. Bet to, atsakovas nurodo, kad ieškovai siekia visiškai apriboti atsakovo teisę keisti bet kokius LŠDPS duomenis viešame registre. Nepagrindžia, kodėl prašo apriboti atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Teismas pažeidė teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi apribojo atsakovo teises daugiau, nei tai buvo būtina ieškovų prašomų reikalavimų užtikrinimui.

5Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis), pagrindinius civilinio proceso principus, t.y. teisingumo, sąžiningumo, protingumo, todėl dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas teismo nutartį panaikinti.

8Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

10Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą, bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

11CPK145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. parenkant tokias priemones, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui ir atsakovui sukeltų kiek įmanoma mažiau apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1615/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1435/2011).

12Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovų pareikštus reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių aiškių motyvų nagrinėjamu atveju taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones; sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo atsižvelgta į atsakovo – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos interesus, neužtikrinta šalių interesų pusiausvyra, pažeistas proporcingumo, teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas juridinių asmenų registre keisti Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos duomenis – apriboja atsakovo teises labiau, nei tai būtina ieškinio reikalavimams, kai prašoma panaikinti tik tam tikrus sprendimus, kurie gali būti sietini su duomenų registre keitimu, užtikrinti; siekiant užtikrinti, kad teismo taikomi ribojimai atitiktų pareikštus reikalavimus, skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas gražintinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai