Byla 2A-1358-265/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ, UAB „Lenkora“, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Drongo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ, UAB „Lenkora“, Albino Kasmauskio IĮ, Jono Petrauskio IĮ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo grąžinti ir pratęsti leidimus vežti keleivius ir sudaryti sutartis, bei prašymų nutraukti sutartis, leidimų bei licencijų kortelių perdavimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Drongo“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Devintoji banga“,

Nustatė

2ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo pripažinti negaliojančiais ieškovų prašymus leisti perrašyti UAB „Devintoji banga“ išduotus leidimus ir licencijų korteles vežti keleivius nustatytu maršrutu, įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją grąžinti ieškovams išduotus ir kitam vežėjui UAB „Devintoji banga“ perrašytus leidimus ir licencijas vežti keleivius nustatytu maršrutu Nr. 9 (Miesto ligoninė – Vingio g. – Miesto ligoninė), pratęsti leidimų galiojimo terminą ir sudaryti maršruto aptarnavimo sutartis ne trumpesniam kaip trijų metų terminui. Nurodė, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reikalaujant, grasinant nenaudingais ekonominiais padariniais (atviro konkurso organizavimu), tvirtinant, kad keleivių pervežimo sutartis bus sudaroma su vieninteliu konkretaus maršruto vežėju, 2004 m. kovo – balandžio mėnesiais prieš savo valią parašė prašymus nutraukti sutartis, atsisakyti išduotų leidimų, ir perduoti juos vieninteliam maršrute vežėjui UAB „Devintoji banga“. Pažymėjo, kad ekonominis spaudimas ir grasinimai buvo realūs, kadangi ieškovai buvo susipažinę su konkurso sąlygomis ir žinojo, jog bus parinktas vienintelis vežėjas, o kiti praras galimybę dirbti. Neturėdami kitos protingos alternatyvos, norėdami išsaugoti galimybę vykdyti keleivių pervežimo veiklą, prieš savo valią sutiko, kad būtų išduoti laikinieji leidimai kol bus parinktas vienintelis vežėjas, o vėliau grąžino išduotus leidimus bei licencijų korteles Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius ant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paruoštų blankų užpildė prašymus juos perrašyti parinktam vieninteliam vežėjui.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų veiksmai, atskleidžiant maršrutus aptarnaujantiems vežėjams, tarp jų ir ieškovams, ketinimus pertvarkyti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi sistemą Klaipėdos mieste iš šias paslaugas teikiančių daugelio vežėjų į vienintelį maršrutą aptarnaujantį vežėją, negali būti suprantami kaip ekonominis spaudimas, kadangi tokiais veiksmais iš esmės buvo įgyvendinama atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkcija. Pažymėtina, kad teisėti vienos šalies reikalavimai, kylantys iš įstatymų ar sutarties, jų nevykdymo padarinių išaiškinimas, esamų alternatyvų įvardijimas, siūlymas kitai šaliai imtis tam tikrų veiksmų norint toliau vykdyti veiklą, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Taip pat teismas atmetė poreikį remtis ieškinyje minima Klaipėdos apygardos teismo byla. Teismas, įvertinęs nutarties priėmimo laiką (2005 m.), taip pat įvertino tai, kad ši nutartis yra pavienis atvejis ir aplinkybę, jog per daugiau nei devynerių metų laikotarpį įvykusius reikšmingus socialinius, ekonominius pokyčius keleivių vežimo maršrutiniais taksi srityje, sprendė, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra suformuota (susiklosčiusi). Be to, teismas atsisakė pripažinti prašymų perrašymą CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų surašytų prašymų leisti perrašyti UAB „Devintoji banga“ naudai išduotus leidimus ir licencijų korteles vežti keleivius nustatytu maršrutu teisėtumo, kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų, rašyti prašymai, jų surašymo bei tenkinimo datos, kiti atsakovės veiksmai šių asmenų atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teismas nesutiko su ieškovų nurodoma pozicija, jog perrašant leidimus buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos. Pasak pirmosios instancijos teismo, teisės aktuose yra įtvirtintas draudimas be kompetentingos institucijos leidimo (pritarimo) perduoti (perrašyti) turimą leidimą vežti keleivius kitam vežėjui, o ne draudimas apskirtai perrašyti (perduoti) leidimą kitam vežėjui.

4Ieškovai ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Drongo“ su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ne tai, ar savivaldybė įgyvendino savo funkcijas, o tai, ar įgyvendindama funkcijas nenaudojo ekonominio spaudimo, kas iš esmės ir nulėmė netinkamą ieškovų valios išraišką. Atsakovė neturėjo teisės versti perrašyti ieškovų turimus leidimus kitam asmeniui ir taip atsisakyti turimos teisės. Taip pat apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Klaipėdos apygardos teismo 2005-07-07 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-633-3/2005, kurioje buvo išnagrinėtas analogiškas ginčas ir buvo pripažinta, jog atsakovė darė ekonominį spaudimą ir vežėjų pateikti prašymai sudaryti dėl ekonominio spaudimo. Apeliantų vertinimu, jeigu vienų vežėjų atžvilgiu buvo panaudotas ekonominis spaudimas, tai reiškia, kad jis negalėjo būti nepanaudotas kitų analogiškomis aplinkybėmis dalyvavusių asmenų atžvilgiu. Taip pat apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo pripažinta, kad leidimai perrašyti pažeidžiant imperatyvias teisės normos nuostatas. Pasak apeliantų, pagal LR susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymo nuostatas leidimų perrašyti kitam vežėjui nebuvo galima, buvo galima tik pavesti kitam asmeniui vežti keleivius, t. y. buvo leidžiama pasitelkti subvežėjus. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino šį norminį teisės aktą. Taip pat apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nebuvo vertinamas prašymų dėl licencijų perrašymo kaip sandorių fiktyvumas. Be to, ieškovė UAB „Lenkora“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Drongo“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų ieškinys atmestas tuo pagrindu, kaip pareikšti neturint materialinio reikalavimo teisės.

5Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Devintoji banga“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sandorio negaliojimo pagrindų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ne tai, ar savivaldybė įgyvendino savo funkcijas, o tai, ar įgyvendindama funkcijas nenaudojo ekonominio spaudimo, kas iš esmės ir nulėmė netinkamą ieškovų valios išraišką. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo atsakovės, kaip viešo subjekto, turinčio atitinkamas funkcijas vežimo srityje, apimtį ir jų turinį. Šis vertinimas leido nustatyti, ar atsakovės pasiūlymas reformuoti keleivių pervežimo sritį buvo teisėtas. Nustačius, jog atsakovė neturėjo diskrecijos teisės teikti tokio pobūdžio pasiūlymų, jos veiksmai galėtų būti vertinami kaip viena iš ekonominio spaudimo sudėtinių dalių, kuri paremta nesąžiningais atsakovės veiksmais. Vis dėlto, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės siekis pertvarkyti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi sistemą Klaipėdos mieste buvo susijęs su atsakovės įstatyme įtvirtinta funkcija ir šis pasiūlymas negali būti prilygintas ekonominiam spaudimui. Tuo tarpu atsakovės ketinimas organizuoti atvirą konkursą taip siekiant sudaryti sutartį su vieninteliu konkretaus maršruto vežėju, turėtų būti vertinama kaip atitinkamų sąlygų nustatymas. Pažymėtina, jog atitinkamų sąlygų nustatymas, kuris neatsiejamai susijęs su atsakovės, kaip viešo administravimo subjekto, funkcijų vykdymu, siekiant tinkamai kuruoti jos prerogatyvoje esančias sritis, nėra ir negali būti vertinama kaip veiksmai, atlikti dėl ekonominio spaudimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vienos šalies reikalavimai, kylantys iš įstatymų ar sutarties, jų nevykdymo padarinių išaiškinimas, esamų alternatyvų įvardijimas, siūlymas kitai šaliai imtis tam tikrų veiksmų, norint toliau vykdyti veiklą, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, atsakovės atliktų veiksmų nelaikė neteisėtais ir savo prašymų, parašytų dėl licencijų atsisakymo beveik dešimt metų, nevertino kaip sudarytų dėl ekonominio spaudimo. Priešingai, vieningai su kitais vežėjais įgyvendino atsakovės nustatytą koncepciją sukurti vieną vežėją. Tuo tikslu 2004 m. ieškovai A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ pasirašė sutikimus dėl naujos įmonės steigimo aptarnauti taksi maršrutą Nr. 9, pagal kuriuos sutiko, kad maršruto Nr. 9 vežėjai steigtų naują įmonę, kuri apjungtų visus (daugumą) šio maršruto vežėjus. Ieškovai A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ tapo naujos įmonės akcininkais ir per naujai įkurtą įmonę UAB „Devintoji banga“ teikia vežimo paslaugas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo konstatuoti buvus teismų praktikoje nustatytoms sąlygoms, kurios leistų ieškovų prašymą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

9Taip pat negalima sutikti su apeliantų argumentu, jog leidimai perrašyti pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas. Pažymėtina, jog apeliantai savo prašymų turinį sutapatina su veiksmais, kurie nebuvo atlikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-06-08 įsakymu Nr. AD1-758 panaikino ieškovams A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ išduotas licencijas ir licencijų korteles, o ne jas perrašė UAB „Devintoji banga“. Dėl to konstatuoti, jog buvo pažeistos LR susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymo nuostatos, kurios draudžia leidimus perrašyti kitam vežėjui, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2005-07-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-633-3/2005. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad šioje apeliantų minimoje byloje buvo analizuojama panašiomis aplinkybėmis grįsta faktinė situacija, tačiau šioje byloje nagrinėjama situacija skiriasi nuo ieškovų minimos bylos vien jau tuo, jog nuo priimto sprendimo praėjo 9 metai ir patys ieškovai yra atlikę eilę veiksmų bei yra įvykę daug įvykių, kurie šios bylos aplinkybių neleidžia sutapatinti su prieš 9 metus buvusiomis aplinkybėmis.

10Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog kortelių naikinimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu negaliojimo aplinkybėmis nurodo kitų asmenų parašytus atsisakymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų surašytų prašymų leisti perrašyti UAB „Devintoji banga“ naudai išduotus leidimus ir licencijų korteles vežti keleivius nustatytu maršrutu teisėtumo, kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų, rašyti prašymai, jų surašymo bei tenkinimo datos, kiti atsakovės veiksmai šių asmenų atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, netgi pripažinus kitų asmenų prašymus negaliojančiais, ieškovų nurodomu pagrindu tai įtakos jų teisėms ir pareigoms neturėtų, kadangi jų prašymai šiuo pagrindu nėra ginčijami.

11Kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su tuo, jog ieškovė UAB „Lenkora“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Drongo“ netinkami ieškovai ir neturi reikalavimo teisės, neturi teisinės reikšmės, kadangi jų reikalavimai buvo grindžiami analogiškomis aplinkybėmis kaip ir kitų byloje dalyvavusių asmenų. Dėl to netenkinus reikalavimų pripažinti prašymus negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo nėra prasmės analizuoti, ar jie turėjo teisę pareikšti tokio pobūdžio reikalavimus.

12Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo UAB „Devintoji banga“ turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to šios išlaidos priteistinos iš ieškovų.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovų A. Survilos IĮ, E. Norbuto IĮ, UAB „Lenkora“, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Drongo“ po 125 Lt (36,20 Eur.) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Devintoji banga“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai