Byla 2A-28-464/2020
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, draudimo išmokos išmokėjimo, procesinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2083-614/2018 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei „Investicijų ir indėlių draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, draudimo išmokos išmokėjimo, procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai A. Č., J. M., E. Š., A. P., A. P., P. M., J. N., E. J., V. Č., D. S., D. R., J. D., E. V., D. B., A. V. P. 2013 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ ir BAB bankui Snoras (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 1, b. l. 1–16), prašydami pripažinti negaliojančiomis ieškovų su BAB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikato įsigijimo sutartis bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas atsakovei BAB bankui Snoras ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ), bei įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 4, b. l. 64–65) sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-7-559/2013.

103.

11Ieškovai Vilniaus apygardos teismui 2016 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl indėlių sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o taip pat patikslino ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 4, b. l. 80–84, 86–99), jame prašydami pripažinti negaliojančiomis ieškovų A. Č., A. P., A. P., J. N., E. J., V. Č., D. S., D. R., J. D., E. V., D. B., A. V. P. ir BAB banko Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas atsakovei BAB bankui Snoras ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, bei įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas minėtiems ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis.

124.

13Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos

14nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 4, b. l. 146–148), priėmė ieškovų

15J. M., E. Š., P. M. ir A. P. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos dalį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė, taip pat priėmė patikslintą ieškinį.

165.

17Ieškovai 2017 m. birželio 13 d. ieškinį dėl obligacijų pasitašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dar kartą patikslino (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 5, b. l. 34–51), o teismas šį patikslinimą priėmė.

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 6, b. l. 27–41) bylą pagal ieškovo E. J. reikalavimus dėl jo ir BAB banko Snoras 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties Nr. SE20110813V990001 ir 2011 m. lapkričio 2 d. obligacijų pasirašymo sutarties Nr. FO20111102V990012 (pastaroji obligacijų emisija neįsigaliojo) išskyrė į atskirą, t. y. į nagrinėjamą bylą, kuriai Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės rezoliucijos pagrindu buvo suteiktas atskiras Nr. 2-2083-614/2018 ir ją sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-8-701/2016, o ieškinio dalį dėl ieškovų pareikštų kitų reikalavimų atmetė.

207.

21Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (t. 1, b. l. 178) atnaujinus nagrinėjamą bylą, ieškovas E. J. 2018 m. spalio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 180–191), prašydamas: 1) nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmoką pagal neįsigaliojusią obligacijų pasirašymo 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102V990012; 2) pripažinti negaliojančia ieškovo E. J. su atsakove BAB banku Snoras sudarytą 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. SE20110813V99001 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo E. J. sumokėtą atsakovei BAB bankui Snoras pagal šią sutartį sumą (9 998,4 Lt, t. y. 2 895,74 Eur) ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, bei, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šią sumą ieškovui indėlių draudimo išmoką; 3) priteisti ieškovui E. J. iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 9 998,4 Lt (2 895,74 Eur) sumos – nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o nuo 8 997,41 Lt (2 605,83 Eur) sumos – nuo bylos iškėlimo teismo iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (nuo pastarosios sumos priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaro 702,50 Eur;) 4) priteisti iš atsakovės VI „Indėlių ir Investicijų draudimas“ ir atsakovės BAB banko Snoras lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus į bylą dokumentus, įpareigojant atsakovę BAB banką Snoras iš jos priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų.

228.

23Patikslintame ieškinyje ieškovas pakartojo anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. kad jis su banku sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, už obligacijas sumokėjo atitinkamai 8 997,41 Lt ir 9 998,40 Lt; obligacijos turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl Lietuvos banko valdybos nutarimu paskelbto moratoriumo bankui ir dėl 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1329 taikyto BAB banko Snoras akcijų paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl bankui atšauktos banko licencijos ir dėl bankroto bylos bankui iškėlimo, obligacijos nebuvo pervestos į ieškovo vertybinių popierių sąskaitą. Pateikdamas indėlininkų sąrašus bankas neįtraukė ieškovo, kaip obligacijų savininko, į šiuos sąrašus, ieškovas nebuvo gavęs draudimo išmokų. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo teises į banke esančius pinigus pagal IĮIDĮ nuostatas jis įgijo vėliausiai nuo 2011 m. lapkričio 24 d., o bankas įgijo prievolę juos grąžinti, todėl šie pinigai laikytini indėliu IĮIDĮ prasme. Kadangi bankas lėšų negrąžino, lėšos pripažintinos indėliu ir indėlių draudimo objektu, o ieškovui atsakovė turi išmokėti draudimo išmoką bei procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.37 straipsnio 2 dalį.

249.

25Ieškovas nurodė, kad bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmoką pagal neįsigaliojusią obligacijų pasirašymo sutartį prašo nutraukti, nes atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovui išmokėjo 2 605,83 Eur draudimo išmoką pagal 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102V990012.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2810.

29Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą (t. 1, b. l. 227–241), kuriuo: 1) priėmė ieškovo E. J. atsisakymą nuo ieškinio dėl piniginių lėšų pripažinimo indėliu ir draudimo išmokos išmokėjimo pagal 2011 m. lapkričio 2 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111102V990012, o šią bylos dalį nutraukė; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 605,83 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 29 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 18 d.); 3) kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 4) priteisė ieškovui iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 24,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3011.

31Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas su BAB banku Snoras sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, taip pat 2011 metais sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis, t. y. 2011 m. rugpjūčio 13 d. Nr. SE20110813V990001 sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų iš BAB bankas Snoras obligacijų emisijos Nr. 1 su 2,5 proc. metine palūkanų norma už 9 998,40 Lt, obligacijų išpirkimo data sutartyje buvo numatyta 2013 m. rugsėjo 9 d., obligacijų apmokėjimo terminas sutartyje buvo nustatytas 2011 m. rugpjūčio 13 d. (t. 1, b. l. 26), ir 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102V990012, pagal kurią ieškovas išreiškė valią įsigyti 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų iš BAB banko Snoras obligacijų emisijos Nr. 11 su 4,5 proc. metine palūkanų norma už 8 997,41 Lt, šioje sutartyje obligacijų išpirkimo data buvo numatyta 2012 m. gruodžio 3 d., o obligacijų apmokėjimo terminas nustatytas 2011 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 27). Pastaroji sutartis neįsigaliojo.

3212.

33Vertindamas ieškinio reikalavimų, kildinamų iš 2011 m. rugpjūčio 13 d. sutarties Nr. SE20110813V990001, pagrįstumą, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

342015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, pateiktais išaiškinimais, pažymėjęs, kad banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžimo, todėl Indėlių direktyva, kuri perkelta į IĮIDĮ, ir joje nustatyta draudimo apauga joms netaikytina. Spręsdamas, ar tokioms obligacijoms gali būti taikoma Investuotojų direktyvoje numatyta apsauga, teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbus atsakovės, kaip emitento, o ne atsakovės, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasirašymo sutartį – išpirkti obligacijų (obligacijų pasirašymo sutarčių 1.12, 1.18 punktai). Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad įsigytoms ieškovo obligacijoms netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, taip pat perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).

3513.

36Teismas nesutiko su ieškovo išdėstytais argumentais, kuriais remiantis prašoma pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir apgaulės minėtą 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį (CK 1.90, 1.91 straipsniai). Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovas pasirašytinai patvirtino, jog jis yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jis pasirašytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Į bylą nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) leistini įrodymai, kurie paneigtų tokią išvadą (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat turi gyvenimiškos patirties, yra įgijęs specialybę, turėjęs darbo santykių, taip pat vadovavęs juridiniam asmeniui, taigi – suvokiantis rašytinio dokumento reikšmę. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atitinka vidutinio vartotojo kategoriją. Taigi, ieškovas galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos.

3714.

38Teismas nenustatė tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovas buvo suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės, pripažinęs, kad obligacijų įsigijimo sandorių draudiminė apsauga nebuvo esminė sąlyga, lėmusi ieškovo apsisprendimą dėl sutarčių sudarymo. Tokiu atveju nenustatė ir pagrindo ginčijamą 2011 m. rugpjūčio 13 d. sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius. Nurodė, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir riziką. Šiais argumentais ieškinio dalį dėl 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia bei draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo teismas atmetė.

3915.

40Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagal 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102V990012 pagrįstumo, teismas svarbia pripažino tokią aplinkybę, kad ieškovas nuo pat bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią prioriteto tvarka pasinaudoti būtent indėlių garantijų sistema, nes jau pradiniame, dar 2013 metais pateiktame ieškinyje buvo suformulavęs tokio pobūdžio piniginį reikalavimą, o 2018 m. spalio 16 d. patikslintame ieškinyje paprašė priteisti ir procesines palūkanas. Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams, priteisiant draudimo išmokas, ir kurioje tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento. Teismo vertinimu, ir neįsigaliojusias obligacijas įgijęs asmuo, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą. Todėl priteisė ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinyje nurodytos ir ieškovui bylos nagrinėjimo eigoje sumokėtos 2 605,83 Eur draudimo išmokos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2013 m. balandžio 29 d.) iki draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

4116.

42Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovas prašė iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis priteisti 140,18 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teisme. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį atsiėmė atsakovei jį pripažinus. Ieškovas jau pradiniame, t. y. 2013 m. pareikštame ieškinyje sandorius ginčijo būtent siekdamas realizuoti savo teisę į draudimo išmoką, atsakovei BAB bankas Snoras nepateikus atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų apie draudžiamąjį įvykį. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti abi atsakovės lygiomis dalimis. Visgi atsižvelgiant ir į tai, kad vieną ieškovo reikalavimą – dėl 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties nuginčijimo, draudimo išmokos bei palūkanų priteisimo – teismas atmetė, sprendė, kad ieškovui iš atsakovių priteistina tik pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad ir abi atsakovės civilinėje byloje Nr.2-3258-614/2017, iš kurios yra išskirta nagrinėjama byla, teikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal kuriuos iš kiekvieno ieškovo atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė jai priteisti po 45,56 Eur, o atsakovė BAB bankas – po 72,77 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės BAB Snoras bylinėjimosi išlaidas tarpusavyje įskaitomos ir iš šių šalių viena kitai nepriteisiamos. Atlikęs ieškovo ir atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priepriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, teismas iš šios atsakovės ieškovui priteisė 24,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43III.

44Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4517.

46Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 243–250) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4717.1.

48Teismas neturėjo pagrindo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes prašymą priteisti procesines palūkanas ieškovas pateikė tik 2018 m. spalio 16 d.

4917.2.

50VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino (CK 6.210 straipsnis), todėl neturi pareigos mokėti 5 proc. procesines palūkanas. Atsakovė pati savarankiškai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas, jokiu būdu negalėjo ir neturėjo tam pagrindo, nes IĮIDĮ tokios situacijos nereglamentavo, o teismai priimdami sprendimus / nutartis netenkindavo ieškovų ieškinių ir nepripažindavo jų indėlininkais / investuotojais. IĮIDĮ apskritai nereglamentuoja atvejų, kada kredito įstaigos draudžiamojo įvykio atveju asmuo galėtų pasirinkti, kokia draudimo sistema (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) naudotis. Tokią taisyklę suformulavo tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-688/15 ir C-109/16, kuriuo remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir suformavo praktiką neįsigaliojusių obligacijų bylose.

5117.3.

52Tik pats asmuo turi nuspręsti, kuria iš sistemų (indėlininkų ar įsipareigojimų investuotojams) pasinaudoti. Atsakovė pati negali pati savavališkai to nuspręsti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas galutinę valią dėl apsaugos sistemos pasirinkimo išreiškė 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovo atstovo atsiųstame prašyme dėl draudimo išmokos už neįsigaliojusias BAB banko Snoras obligacijas pervedimo taikant indėlių apsaugos draudimo sistemą. Teismas to nevertino ir klaidingai nustatė procesinių palūkanų priteisimo momentą.

5317.4.

54Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-325-684/2017 suformuota praktika ir nurodė, kad bylos nėra skirtingos, o klausimas dėl palūkanų priteisimo yra analogiškas. Nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos – kasacinis teismas minėtoje nutartyje nagrinėjo procesinių palūkanų klausimą indėlio sertifikato turėtojo byloje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. 3K-7-602-684/2015 pripažino, kad ieškovų sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal IĮIDĮ, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualus visai kitas ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį neįsigaliojusių obligacijų turėtojas gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga: indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams.

5517.5.

56Atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamose bylose priėmė sprendimus tik 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos mokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, net ir spręsdamas, kad ieškovui turi būti atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisdamas išlaidų atlyginimą teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, nes ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.

5718.

58Ieškovas E. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 253–256) prašo šį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5918.1.

60Teismas tinkamai pritaikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, pirmiausia, ieškovų teisę į procesines palūkanas ir jų skaičiavimo tvarką bei procesinių palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, CK 6.210 straipsnis svarbus tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis. Vis dėlto juo negalima remtis nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

6118.2.

62Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo nepagrįstai naudojosi jo pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šiuo atveju ieškovo nuostoliai pasireiškė tuo, kad jis laiku, per įstatyme konkrečiai nustatytą terminą (IĮIDĮ 10 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d.) neatgavo iš atsakovės įstatyme (IĮIDĮ 9 straipsnis) įtvirtintų draudimo išmokų už lėšas, sumokėtas BAB bankui Snoras už jo leistas, bet neišleistas (neįsigaliojusias) obligacijas, ir ilgą laiką negalėjo naudotis savo pinigais.

6318.3.

64Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje

65Nr. 2A-3-516/2018, kurioje nurodė, jog: „<...> atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, sutinka su jungtinių ieškovų argumentais, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovams 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų ieškovams mokėtinų draudimo išmokų sumų laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 2 d., kai teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškinys) iki draudimo išmokų šiems ieškovas išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d.“. Atsižvelgiant į šį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl atsakovo argumentas dėl negalėjimo remtis nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu civilinėje byloje e3K-3-325-684/2017 atmestinas kaip nepagrįstas.

6618.4.

67CK 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašius atvejus, yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016).

6818.5.

69Aplinkybė, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo (dėl to, kad atsakovė juos patenkino iki bylos išnagrinėjimo teisme), neįrodo, kad buvo patenkinta tik dalis ieškinio ir teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas atsakovės savanoriškai buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu, negali suponuoti vertinimo, jog teismas, priimdamas galutinį sprendimą, patenkina ieškinį tik iš dalies. Taigi ieškovui pagrįstai priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliantės pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

7319.

74Apeliantė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ inicijavo apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalies, kuria iš apeliantės VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovui E. J. priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Apeliantės teigimu, ji nėra praleidusi pinginės prievolės įvykdymo termino, todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovui palūkanas, kita vertus, ir patį prašymą priteisti procesines palūkanas ieškovas pateikė tik 2018 m. spalio 17 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, pradiniame ieškinyje, nuo kurio priėmimo į bylą teismas nurodė skaičiuoti palūkanas, toks prašymas nebuvo reiškiamas.

7520.

76Taigi, apeliantei kvestionuojant palūkanų mokėjimo prievolės atsakovei buvimą, teisėjų kolegija visų pirma įvertina apeliantės pozicijos, kad jai prievolė mokėti ieškovui procesinėmis vadinamas palūkanas apskritai nekyla, pagrįstumą.

7721.

78Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 216–264) apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko Snoras klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, argumentų pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, ir teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokėjimo termino, atitinkamai, neturinti prievolės mokėti procesines palūkanas. Kadangi analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl tokių klausimų jau pasisakė 2020 m. kovo 12 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 priimtoje nutartyje, teisėjų kolegija šiais precedentiniais išaiškinimais, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, remiasi (CPK 4 straipsnis).

7922.

80IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

8123.

82Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas).

8324.

84Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

8525.

86Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

8726.

88Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

8927.

90Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Ieškovas E. J. įgijo teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką. Tačiau 2 605,83 Eur draudimo išmoka pagal ieškovo ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102V990012 ieškovui apeliantės buvo sumokėta tik 2018 m. rugsėjo 18 d., kitaip tariant, ji neabejotinai yra praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

9128.

92Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė negalėjo pati savarankiškai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas, nes IĮIDĮ tokios situacijos nereglamentavo, o jai ir net patiems teismams iki galutinai buvo suformuota teisminė praktika nebuvo aišku, pagal kokią sistemą sumokėti (ir ar mokėti) draudimo išmoką, tokio pobūdžio skundo argumentai patys savaime nepaneigia nei apeliantės nuo draudžiamojo įvykio dienos atsiradusios pareigos įvykdyti piniginę prievolę (išmokėti draudimo išmoką įstatyme nustatytais terminais), nei jos pareigos sumokėti procesines palūkanas, pavėlavus tokią prievolę įvykdyti. Tokią aplinkybę, kad apeliantė nežinojusi pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – analogiškose situacijose turėjo būti mokama draudimo išmoka, savo faktinėmis aplinkybėmis identiškoje byloje jau yra teisiškai įvertinęs ir kasacinis teismas, konstatavęs, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visgi negalėjo atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 24 punktas).

9329.

94Be to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, ar ieškovas yra aiškiai išreiškęs savo valią dėl konkrečios sistemos (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo ir kada jis tai padarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau 2013 m. balandžio 26 d. pateiktame pradiniame ieškinyje ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino savo teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą, šiame ieškinyje prašydamas bei visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikydamasis pozicijos, jog pagal obligacijų sutartis BAB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėlis. 2013 m. pateiktame ieškinyje, ginčydamas sutarčių galiojimą, savo reikalavimus jis nukreipė abiem atsakovėms – BAB bankui Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškęs konkretų ir aiškiai apibrėžtą piniginį reikalavimą. Vadinasi, ieškovo pasirinkta draudimo sistema buvo žinoma nuo pat bylos pradžios. Ir nors ieškovo atstovas apeliantei 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė pakartotinį raštą dėl sistemos pasirinkimo, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantei nebuvo jokių kliūčių ir iki šio rašto įvykdyti piniginę prievolę bei sumokėti ieškovui jam priklausančią išmoką.

9530.

96Kaip nurodyta pirmiau, ieškovas E. J. kartu su kitais ieškovais su ieškiniu, atsakovėmis nurodydamas BAB bankas Snoras ir VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, kreipėsi 2013 m. balandžio 26 d. Ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2013 m. balandžio 29 d. Vėliau ieškovo E. J. reikalavimai išskirti į atskirą civilinę bylą. Tiek pareikštame pradiniame ieškinyje, tiek jo patikslinimuose, tiek ir ieškovo individualiai pateiktame (patikslintame) ieškinyje išskirtoje byloje, be kita ko, prašoma pripažinti ieškovo lėšas, sumokėtas pagal obligacijų pasirašymo sutartis BAB bankui Snoras, ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, įpareigoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovui draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis (t. 1, b. l. 9–16, 137–150, 180–191; civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 5, b. l. 34–51).

9731.

98Nurodytoje precedentinėje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad jau šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje

99Nr. 3K-3-232-969/2018, buvo išaiškinta tai, jog indėlių garantijų sistema, be kita ko, apima reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).

10032.

101Remiantis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovo lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovas pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investicinis sandoris (šiuo atveju 2011 m. lapkričio 2 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20111102V990012) nebuvo užbaigtas, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovas išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga. Todėl darytina išvada, kad ieškinyje esant suformuluotam aiškiam prašymui sumokėti draudimo išmoką būtent kaip indėlio draudimo apsaugą, apeliantė neturėjo jokių objektyvių kliūčių sumokėti ieškovei draudimo išmoką anksčiau.

10233.

103Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad vien tai, jog bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovų lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu iškėlimo, nepaneigia jos prievolės vykdyti piniginę prievolę sumokant draudimo išmoką, taip pat nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovai atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).

10434.

105Tokiu atveju apeliantės įvardijamos priežastys nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Neišmokėjusi ieškovui draudimo išmokos IĮIDĮ nustatytais terminais, apeliantė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą.

10635.

107Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje

108Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

10936.

110Apeliantė teisi, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo kartu su kitais ieškovais paduotame pradiniame 2013 m. balandžio 26 d. ieškinyje nebuvo suformuluotas – šis prašymas suformuluotas 2018 m. spalio 17 d. pateiktame patikslintame jo ieškinyje, kuris teisėjos 2018 m. spalio 19 d. rezoliucija buvo priimtas (t. 1, b. l. 180–191). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantė būtų pripažinta praleidusia piniginės prievolės įvykdymo terminą, procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluotas atitinkamas ieškovo reikalavimas, priėmimo.

11137.

112Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, tačiau, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

11338.

114Civilinė byla pagal ieškovo kartu su kitais asmenimis paduotą ieškinį buvo iškelta pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija 2013 m. balandžio 29 d., ir nors bylos iškėlimo bei prašymo dėl palūkanų priteisimo pateikimo bei tokio prašymo priėmimo teisėjos rezoliucija (2018 m. spalio 19 d.) momentai šiuo atveju nesutampa, tačiau įstatymų leidėjui procesinių palūkanų priteisimą siejant būtent su civilinės bylos iškėlimo faktu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), o ne su prašymo priteisti tokias palūkanas pateikimo momentu, nėra teisinio pagrindo ieškovui priteistinas procesines palūkanas pradėti skaičiuoti tik nuo šio išvestinio reikalavimo pareiškimo byloje dienos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisę ir pagrįstai nurodė procesinės palūkanas skaičiuoti nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki draudimo išmoka ieškovui buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 18 d.

11539.

116Teisėjų kolegija tokius apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-325-684/2017 pateiktais išaiškinimais dėl faktinių abiejų bylų aplinkybių nepanašumo, vertina ir kaip neaktualius, ir kaip nepagrįstus. Viena vertus, iš dalies sutiktina su apeliante, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo klausimas indėlio sertifikato, kuris pripažįstamas draudimo objektu pagal IĮIDĮ, turėtojo byloje, o nagrinėjamoje byloje aktualus ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį neįsigaliojusių obligacijų turėtojas, jo pasirinkimu, gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga – indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams. Kita vertus, nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuotos bendrosios nuostatos, susijusios su procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, taigi tokiais bendro pobūdžio išaiškinimais teismai gali remtis ir kitose, nebūtinai visiškai identiškose situacijose.

11740.

118Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai, padaręs tinkamas išvadas, jog apeliantė visgi yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui ir procesines palūkanas, taip pat teisingai sprendė dėl palūkanų skaičiavimo pradžios momento, susiedamas jį su civilinės bylos iškėlimo diena. Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11941.

120Apeliantė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės vertinimu, jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų – nėra praleidusi termino draudimo išmokai išmokėti ir nėra pažeidusi jų mokėjimo tvarkos. Taip pat apeliantė tvirtina, kad teismas šiuo konkrečiu atveju neįvertino ir tokios aplinkybės, jog buvo patenkinta tik dalis ieškinio reikalavimų, o dalies jų pats ieškovas atsisakė, todėl šalių išlaidos skirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

12142.

122CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas. Principo „palaimėjęs moka“ taikymas ne kartą buvo aptartas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

12343.

124Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su neįsigaliojusia obligacijos obligacijų pasirašymo 2011 m. lapkričio 2 d. sutartimi Nr. FO20111102V990012, kadangi apeliantė pagal šią sutartį ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, o jo ieškinio reikalavimus, susijusius su įsigaliojusia 2011 m. rugpjūčio 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi Nr. SE20110813V990001, teismas atmetė kaip nepagrįstus, ir būtent dėl šios priežasties taikė proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, nustatytą CPK 93 straipsnio 2 dalyje.

12544.

126Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, aktualus yra CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12745.

128Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

12946.

130Šiuo gi atveju ieškovas E. J. atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, susijusių su draudimo išmoka pagal neįsigaliojusią obligacijų pasirašymo sutartį, tik todėl, kad bylos nagrinėjimo metu šie reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, t. y. ieškovui buvo išmokėta 2 605,83 Eur draudimo išmoka, dėl kurios išmokėjimo, be kitų reikalavimų, ir buvo inicijuotas šis teisminis ginčas. Todėl vertintina, kad buvo patenkinta pusė ieškinio reikalavimų. Būtent tokią proporciją nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atlygintina tik dalis (pusė) ieškovo prašomų 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 70,09 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ši suma turėtų būti padalinama abiem atsakovėms lygiomis dalimis. Atlikęs banko ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš apeliantės ieškovui priteisė 24,53 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

13147.

132Teisėjų kolegija nesutinka, kad apeliantei apskritai nekyla pareiga atlyginti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, ji netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas ir laiku neišmokėjo ieškovui priklausančios draudimo išmokos, o ieškovas ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik todėl, kad atsakovė ją galiausiai sumokėjo. Pažymėtina, kad ieškovas į teismą kreipėsi būtent siekdamas įgyvendinti savo teisę į draudimo išmoką, atsakovei BAB bankas Snoras nepateikus atitinkamų duomenų apie draudžiamąjį įvykį. Šioje nutartyje pirmiau pasisakyta, kad apeliantė turėjo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką, tačiau IĮIDĮ nustatytais terminais to nepadarė, nors iš teismui pateikto ieškinio buvo aišku apie ieškovo pasirinkimą bei prašymą taikyti būtent indėlių draudimo sistemą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė ginčijo ieškovo teisę į draudimo išmoką, o vėliau nepagrįstai teigė negalėjusi išmokėti draudimo išmokos anksčiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo.

13348.

134Teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, ir apeliantės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką lėmė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atlyginti ieškovui turėtas jo bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13549.

136Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 181,50 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 1–3). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, kaip buvo minėta, skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jai ir tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju prašymą pateikusio ieškovo, dėl prasidėjusio apeliacinio proceso patirtas išlaidas.

13750.

138Ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.

139balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (970,30 Eur x 1,3). Taigi, Rekomendacijose nurodytų maksimalaus dydžio neviršijančios 181,50 Eur išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

140Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

141Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

142Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui E. J. (asmens kodas ( - ) 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai A. Č., J. M., E. Š., A. P., A. P., P. M., J. N., E. J., V. Č., D.... 8. 2.... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr.... 10. 3.... 11. Ieškovai Vilniaus apygardos teismui 2016 m. balandžio 21 d. pateikė... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atnaujino... 14. nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2017 t. 4, b. l. 146–148),... 15. J. M., E. Š., P. M. ir A. P. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos... 16. 5.... 17. Ieškovai 2017 m. birželio 13 d. ieškinį dėl obligacijų pasitašymo... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu (civilinės bylos... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (t. 1, b. l. 178)... 22. 8.... 23. Patikslintame ieškinyje ieškovas pakartojo anksčiau išdėstytas faktines... 24. 9.... 25. Ieškovas nurodė, kad bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 10.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą (t. 1,... 30. 11.... 31. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas su BAB banku Snoras... 32. 12.... 33. Vertindamas ieškinio reikalavimų, kildinamų iš 2011 m. rugpjūčio 13 d.... 34. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015,... 35. 13.... 36. Teismas nesutiko su ieškovo išdėstytais argumentais, kuriais remiantis... 37. 14.... 38. Teismas nenustatė tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovas... 39. 15.... 40. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagal 2011 m.... 41. 16.... 42. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė,... 43. III.... 44. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 45. 17.... 46. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde... 47. 17.1.... 48. Teismas neturėjo pagrindo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo... 49. 17.2.... 50. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra praleidusi piniginės... 51. 17.3.... 52. Tik pats asmuo turi nuspręsti, kuria iš sistemų (indėlininkų ar... 53. 17.4.... 54. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28... 55. 17.5.... 56. Atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti... 57. 18.... 58. Ieškovas E. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 1, b. l.... 59. 18.1.... 60. Teismas tinkamai pritaikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio... 61. 18.2.... 62. Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo... 63. 18.3.... 64. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutartį civilinėje... 65. Nr. 2A-3-516/2018, kurioje nurodė, jog: „<...> atsižvelgdama į... 66. 18.4.... 67. CK 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų... 68. 18.5.... 69. Aplinkybė, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo (dėl to, kad... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. 19.... 74. Apeliantė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ inicijavo apeliacinį... 75. 20.... 76. Taigi, apeliantei kvestionuojant palūkanų mokėjimo prievolės atsakovei... 77. 21.... 78. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 5 d.... 79. 22.... 80. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki... 81. 23.... 82. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir... 83. 24.... 84. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 85. 25.... 86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas... 87. 26.... 88. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad... 89. 27.... 90. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai... 91. 28.... 92. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė negalėjo pati... 93. 29.... 94. Be to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 95. 30.... 96. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovas E. J. kartu su kitais ieškovais su ieškiniu,... 97. 31.... 98. Nurodytoje precedentinėje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai,... 99. Nr. 3K-3-232-969/2018, buvo išaiškinta tai, jog indėlių garantijų sistema,... 100. 32.... 101. Remiantis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 pateiktu kasacinio teismo... 102. 33.... 103. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad vien tai, jog bankroto... 104. 34.... 105. Tokiu atveju apeliantės įvardijamos priežastys nesudarė teisinio pagrindo... 106. 35.... 107. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 108. Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 109. 36.... 110. Apeliantė teisi, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų... 111. 37.... 112. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga expressis verbis... 113. 38.... 114. Civilinė byla pagal ieškovo kartu su kitais asmenimis paduotą ieškinį buvo... 115. 39.... 116. Teisėjų kolegija tokius apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios... 117. 40.... 118. Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 119. 41.... 120. Apeliantė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ nesutinka ir su ta... 121. 42.... 122. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 123. 43.... 124. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio... 125. 44.... 126. Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų nebuvo priimtas teismo sprendimas... 127. 45.... 128. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies... 129. 46.... 130. Šiuo gi atveju ieškovas E. J. atsisakė nuo ieškinio reikalavimų,... 131. 47.... 132. Teisėjų kolegija nesutinka, kad apeliantei apskritai nekyla pareiga atlyginti... 133. 48.... 134. Teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, ir apeliantės atsisakymas... 135. 49.... 136. Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 181,50 Eur išlaidas, patirtas... 137. 50.... 138. Ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos... 139. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse... 140. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 141. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti... 142. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų...