Byla 2A-3-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus bei ieškovų R. K., V. P., V. I. (V. I.), R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies, susijusios su neįsigaliojusiomis obligacijomis, civilinėje byloje Nr. 2441-661/2013 pagal ieškovo G. P. ir ieškovų R. K., V. P., V. I. (V. I.), R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. ieškinius atsakovėms valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui (tretieji asmenys – Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublika) dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. daline nutartimi galutinai išsprendė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su indėlių sertifikatais ir įsigaliojusiomis obligacijomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei sustabdė apeliantų bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko Snoro ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) apeliacinių skundų dalies dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu patenkintų G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimų, susijusių su neįsigaliojusiomis obligacijomis, bei ieškovų R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. apeliacinio skundo dalies dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu nepriteistų procesinių palūkanų, civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016 nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjama byla Nr. 3K-3-8-701/2016.

72.

8Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, išnykus pirmiau nurodytam sustabdymo pagrindui, civilinė byla Nr. 2A-3-516/2018 (senas Nr. 2A-4-516/2016) buvo atnaujinta. Kadangi, kaip jau minėta, 2016 m. kovo 3 d. daline nutartimi jau buvo išspręsti visi su indėlių sertifikatais ir įsigaliojusiomis obligacijomis susiję klausimai, toliau šioje nutartyje bus išdėstomos aplinkybės bei nurodomi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo procesinių dokumentų argumentai, susiję tik su G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimais dėl iki banko moratoriumo paskelbimo neįsigaliojusiomis obligacijomis.

93.

10Ieškovas G. P. ir jungtiniai ieškovai R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. kreipėsi į teismą atskirais ieškiniais prašydami: 1) pripažinti, kad jų pagal obligacijų (išleistų pagal obligacijų emisijas Nr. 11 ir Nr. 12) pasirašymo sutartis (toliau – ir Obligacijų sutartys) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – ir BAB) bankui Snorui perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės IID draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus; 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų pagal Obligacijų sutartis bankui perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, priteisti iš IID draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur atitinkančios sumos litais, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus; 3) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų įsigytos banko obligacijos nėra draustos, pripažinti ieškovų su banku sudarytas Obligacijų sutartis negaliojančiomis ab initio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį ir (ar) 1.91 straipsnį bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad banko pagal Obligacijų sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų banko einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus jų su banku sudarytas Obligacijų sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš IID ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus; 5) priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Ieškovai nurodė, kad jų pervestos už ginčo obligacijas lėšos taip ir nebuvo panaudotos obligacijoms įsigyti, obligacijos neįsigaliojo, o tokie ieškovų pervesti pinigai prilygsta einamosiose sąskaitose esantiems pinigams, kurie atitinka IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą indėlio apibrėžimą, taigi, ieškovams taikytina tokia pati draudimo apsauga kaip ir kitiems indėlininkams.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalimi, kurios pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nagrinėjamas šiuo atveju, pripažino, kad R. K. turi teisę į 3 000 Lt draudimo išmoką, V. P. turi teisę į 3 452,80 Lt draudimo išmoką, V. I. turi teisę į 75 000 Lt draudimo išmoką, R. M. turi teisę į 78 723,84 Lt draudimo išmoką, A. K. turi teisę į 31 800 Lt draudimo išmoką, A. L. turi teisę į 5 000 Lt draudimo išmoką, T. V. turi teisę į 4 000 Lt draudimo išmoką, J. P. turi teisę į 9 000 Lt draudimo išmoką, V. P. turi teisę į 45 000 Lt draudimo išmoką, A. M. turi teisę į 5 000 Lt draudimo išmoką, R. B. turi teisę į 26 100 Lt draudimo išmoką, G. P. turi teisę į 12 413,63 Lt draudimo išmoką tiek, kiek tai neviršija IĮIDĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios 100 000 Eur atitinkančios sumos draudimo išmokos, įvertinus jiems jau išmokėtas draudimo išmokas, kylančias iš kitų reikalavimų bankui, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Teismas ieškovų sudarytas Obligacijų sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo numatytas po 2011 m. lapkričio 16 d., įvertinęs aplinkybes, kad vertybinių popierių depozitoriume nebuvo atidaryta tinkama sąskaita, ieškovai negavo vertybinių popierių, nes atitinkami įrašai jų vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti, tačiau bankas Snoras, kaip emitentas, šias ieškovų sumokėtas lėšas gavo, nes pagal obligacijų pasirašymo sutarčių 1.14 punktą nurašė lėšas iš minėtose sutartyse nurodytų ieškovų sąskaitų ir panaudojo obligacijoms apmokėti, pervesdamas jas į atsakovės, kaip emitento, surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti, pripažino pasibaigusiomis draudžiamojo įvykio dieną (2011 m. lapkričio 24 d.), o pagal jas sumokėtas lėšas – ieškovų indėliais IĮIDĮ prasme.

187.

19Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė IID banko indėlininkams draudimo išmokas už turėtus indėlius apskaičiuoja ir išmoka, remdamasi banko pateiktais draudžiamojo įvykio dienos duomenimis, tačiau atsakovė BAB bankas Snoras neperdavė atsakovei IID duomenų apie ieškovus R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M., R. B. ir G. P., pripažino atsakovės IID veiksmus, neišmokant draudimo išmokas iki teismo sprendimo byloje, teisėtais, todėl laikė ieškovų reikalavimą atsakovei IID dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo nepagrįstu ir atmestinu.

208.

21Kadangi atsakovei BAB bankui Snorui iškelta bankroto byla, teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu bei aplinkybe, kad reikalavimas priteisti draudimo išmokas nukreiptas į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, taip pat atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir iš atsakovės BAB banko Snoro.

22III. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ir rašytinių paaiškinimų argumentai

239.

24Ieškovai R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas, pripažinęs, kad ieškovai turi teisę į draudimo išmoką, nepriteisė jiems 5 proc. procesinių palūkanų. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad procesinių palūkanų priteisimas šaliai, kurios reikalavimai procese patenkinami, nėra ribojamas jokiomis aplinkybėmis.

2510.

26Atsakovė IID apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2710.1.

28Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų su banku sudarytos Obligacijų sutartys pasibaigė paskelbus banko veiklos moratoriumą.

2910.2.

30Ieškovų bankui sumokėtos lėšos tapo jo nuosavybe, todėl obligacijų išpirkimas po Lietuvos banko nutarimų priėmimo pažeistų Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsnį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių įtaką banko prievolėms vykdyti.

3110.3.

32Ieškovai, kaip investuotojai IĮIDĮ prasme, investavę į draudimo objektu nelaikomus vertybinius popierius, neturi teisės reikalauti draudimo išmokų.

3311.

34Atsakovė BAB bankas Snoras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3511.1.

36Moratoriumo bankui paskelbimas nėra pagrindas pripažinti ginčo sutartis pasibaigusiomis. Obligacijų įsigaliojimo data nurodo tik palūkanų už obligacijas skaičiavimo pradžią, tačiau nedaro įtakos nuosavybės teisės į obligacijas atsiradimo momentui (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis).

3711.2.

38Ieškovai laikytini investuotojais, bet ne indėlininkais (IĮIDĮ 2 straipsnio 3, 4, 11, 12 dalys, 3 straipsnio 2, 4 dalys). Byloje nėra įrodymų, kad bankas perleido ar panaudojo už obligacijas sumokėtas lėšas be ieškovų valios (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis).

3912.

40Atsiliepime į IID ir banko Snoro apeliacinius skundus ieškovai R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. prašo juos atmesti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

4113.

42Atsiliepime į banko Snoro apeliacinį skundą IID prašo jį tenkinti.

4314.

44Atsiliepime į IID apeliacinį skundą bankas Snoras prašo jį tenkinti.

4515.

46Atsiliepime į banko Snoro apeliacinį skundą ieškovas G. P. prašo jį atmesti.

4716.

48Atsiliepime į jungtinių ieškovų R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. apeliacinį skundą bankas Snoras prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

4917.

50Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašo jį atmesti.

5118.

52Atsakovas IID atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

5319.

542018 m. liepos 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose jungtiniai ieškovai R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką klausimu dėl neįsigaliojusių banko Snoro obligacijų, Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti šių ieškovų reikalavimai, paliktina nepakeista, taip pat iš atsakovių priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos.

5520.

56IID 2018 m. rugsėjo 26 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo dėl draudimo išmokos mokėjimo tarp ieškovų ir atsakovės nėra, atsakovė išmoka draudimo išmokas visiems banko Snoro neįsigaliojusių obligacijų turėtojams, kurie kreipiasi į įmonę ir išreiškia savo valią dėl sistemos (indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo ir nurodo banko sąskaitos, į kurią pageidauja gauti draudimo išmoką, rekvizitus, taigi, ieškovams tereikia kreiptis į IID ir išreikšti savo valią dėl sistemos pasirinkimo bei nurodyti banko sąskaitas. Atsakovė akcentavo, kad ji nėra praleidusi indėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino ir nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, nes tik kai asmuo išreiškia IID valią, kokia apsauga nori pasinaudoti, tik nuo to momento pradeda egzistuoti IID prievolė išmokėti draudimo išmoką konkrečiam asmeniui. Nei kasacinis teismas, nei šią bylą nagrinėjantis teismas nėra konstatavęs, kad neįsigaliojusių obligacijų turėtojų atžvilgiu egzistavo IID prievolės išmokėti draudimo išmokas. Tokia prievolė atsiranda tik tada, kai asmuo kreipiasi į IID ir išreiškia valią dėl sistemos (indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo.

5721.

58Ieškovai R. K., V. P., V. I. (V. I.), R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. 2018 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, priešingai negu teigia IID, ieškovai tinkamai įgyvendino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu pripažintą dispozityvią ieškovų teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą, jų pareikštiems reikalavimams prašė taikyti indėlininkų apsaugos sistemą, o jeigu dėl kokių nors priežasčių pastaroji negalėtų būti taikoma – investuotojų apsaugos sistemą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus dėl draudimo išmokos tenkino, taikydamas indėlininkų apsaugos sistemą. Atsakovė IID nepagrįstai reikalauja iš ieškovų papildomai kreiptis į ją dėl draudimo sistemos pasirinkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-214-701/2018, 3K-3-232-969/2018, 3K-3-233-219/2018, kuriuose buvo sprendžiama analogiška šiai bylai situacija, paliko galioti teismų sprendimus, kuriais buvo pripažinta bylose dalyvavusių ieškovų teisė į draudimo išmoką, priteistiną iš atsakovės IID. Kasacinis teismas šiose bylose nenusprendė, kad ieškovams reikėtų papildomai kreiptis į atsakovę išreiškiant valią, kokia draudimo sistema jie nori pasinaudoti. Be to, nors ieškovai neturi pareigos pakartotinai kreiptis į atsakovę, jie geranoriškai 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakovei IID raštą, kuriame dar kartą nurodė, kad prašo taikyti indėlininkų apsaugos sistemą, o jeigu dėl kokių nors priežasčių pastaroji negalėtų būti taikoma – investuotojų apsaugos sistemą, taip pat nurodė banko sąskaitų rekvizitus. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo (draudimo išmokos išmokėjimo) terminą, nes ieškovai savo teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą įgyvendino jau pateikdami pirmosios instancijos teismui 2012 metais ieškinį, todėl atsakovei kyla prievolė mokėti procesines palūkanas.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6122.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių tikrinamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6323.

64Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškovų reikalavimai priteisti draudimo išmokas už sumokėtas pagal Obligacijų, išleistų pagal emisijas Nr. 11 ir Nr. 12, sutartis bankui lėšas, tačiau atmestas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6524.

66Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. lapkričio 2 d. – 2011 m. lapkričio 16 d. bankas Snoras platino dvi viešas obligacijų emisijas: emisiją Nr. 11 ir emisiją Nr. 12. Platinimas turėjo vykti iki 2011 m. lapkričio 30 d. Pagal šių obligacijų emisijų galutines sąlygas numatyta obligacijų įsigaliojimo data – 2011 m. gruodžio 1 d.

6725.

68Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai ir bankas Snoras sudarė Obligacijų (išleistų pagal obligacijų emisijas Nr. 11 ir Nr. 12) sutartis: ieškovas G. P. – 2011 m. lapkričio 7 d. sutartį Nr. FO20111107P990007 bei 2011 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. FO2011115P990004; R. K. – 2011 m. lapkričio 7 d. sutartį Nr. FO20111107K990008; V. P. – 2011 m. lapkričio 7 d. sutartį Nr. FO20111107K990006; V. I. – 2011 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. FO20111111V990017; J. P. – 2011 m. lapkričio 14 d. sutartį Nr. FO20111114P990004; V. P. – 2011 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. FO20111115P990003; A. M. – 2011 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. FO20111110P990010; R. B. – 2011 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. FO20111104K990015; R. M. – 2011 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr.FO20111103T990004; A. K. – 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. FO20111102S990004; A. L. – 2011 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. FO20111109L990005; T. V. – 2011 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. FO20111111L990011.

6926.

70Kaip jau buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos galutinėje ir neskundžiamoje 2018 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018, kurioje pateiktų išaiškinimų aktualumo šiuo metu nagrinėjamai bylai šalys neginčijo, taip pat iš esmės analogiškose bylose Nr. 3K-3-232-969/2018 ir Nr. 3K-3-233-219/2018, pagal Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-34 „Dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ aktualios redakcijos nuostatas, banko Snoro obligacijų emisijoms Nr. 11 ir Nr. 12 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas suteikė ISIN kodus, tačiau šių emisijų registracijos sąskaitos nebuvo atidarytos dėl su AB banku Snoru susijusių įvykių, kai buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta banko veikla ir obligacijų išleidimo procesas. Dėl to bankas Snoras negalėjo įvykdyti ir neįvykdė obligacijų pasirašymo sutartyse nurodytos pareigos – pervesti ir apskaityti obligacijas ieškovų vertybinių popierių sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko Snoro akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o pačiam bankui buvo pritaikyta dalis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė banko Snoro veiklos licenciją, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui Snorui bankroto bylą.

7127.

72Kasaciniam teismui priėmus pirmiau nurodytą nutartį, šioje byloje iš esmės neliko ginčo dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad ieškovai turi teisę reikalauti draudimo išmokų už neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo. Be to, byloje yra pateikti įrodymai – IID atliktų mokėjimų nurodymų kopijos (t. 28, b. l. 42–46) – patvirtinantys, kad iš esmės visiems, išskyrus G. P., ieškovams šiuo metu jau yra išmokėtos draudimo išmokos už neįsigaliojusias obligacijas ieškovų bankui sumokėtas lėšas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, plačiau nepasisakydama dėl atsakovių IID ir BAB banko Snoro apeliacinių skundų argumentų, pripažįsta pagrįstais ir teisėtais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ieškovai negavo vertybinių popierių, nes atitinkami įrašai jų vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti, savo ruožtu bankas Snoras, kaip emitentas, šias ieškovų sumokėtas lėšas gavo, nes nurašė lėšas iš sutartyse nurodytų ieškovų sąskaitų ir panaudojo obligacijoms apmokėti, pervesdamas jas į savo, kaip emitento, surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti, todėl ieškovų Obligacijų sutartys pripažintinos pasibaigusiomis draudžiamojo įvykio dieną.

7328.

74Kadangi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 nurodė, kad pagal ESTT išaiškinimus, pateiktus 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime (sujungtose bylose Nr. C 688/15 ir C 109/16), skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nurašytos iš kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sąskaitų ir pagal sutartį dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo išleisti, pasirašymo pervestos į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie Direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie Direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų, ir tuo atveju, kai skoliniai reikalavimai, dėl kurių prašoma kompensacijos, tenkina tiek Direktyvoje 94/19/EB, tiek Direktyvoje 97/9/EB nustatytas sąlygas ir nacionalinėje teisėje nėra taisyklės dėl vienoje ar kitoje direktyvoje įtvirtintos sistemos taikymo tokiems skoliniams reikalavimams, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai įrodinėdami savo teisę į draudimo išmoką (siekdami pasinaudoti teise į kompensaciją), turi pasirinkti vieną iš nacionalinėje teisėje įgyvendinant minėtas direktyvas įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemą, arba indėlių garantijų sistemą, be to, tiek pirmiau paminėtoje nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų leidėjas skolinių reikalavimų, atsiradusių iš nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, nepriskyrė prie vienos sistemos pagal Direktyvą 94/19/EB ar Direktyvą 97/9/EB, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovai siekia pasinaudoti teise į kompensaciją pagal vieną iš nacionalinėje teisėje įtvirtintų apsaugos sistemų, įgyvendinant šias dvi direktyvas.

7529.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka su jungtinių ieškovų 2018 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, kad, priešingai negu savo paaiškinimuose teigia atsakovė IID, ieškovai jau nuo pat pirminio ieškinio pateikimo momento aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino jų teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą, ieškinyje prašydami ir visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikydamiesi pozicijos, jog jų pagal Obligacijų sutartis atsakovei BAB bankui Snorui perduotos piniginės lėšos yra indėliai ir už šias lėšas reikalaudami priteisti iš atsakovės IID draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus; ir tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų pagal Obligacijų sutartis bankui perduotos piniginės lėšos dėl kokių nors priežasčių negali būti pripažintos indėliais, priteisti iš IID draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur, konkrečias priteistinas sumas nustatant pagal priedus. Visiškai identiškus reikalavimus savo ieškinyje suformulavo ir ieškovas G. P. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, taip pat pripažino pastarųjų sumokėtas lėšas jų indėliais banke IĮIDĮ prasme.

7730.

78Kaip pagrįstai akcentuoja ieškovai, esant byloje aiškiai išreikštai ieškovų valiai pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą, nacionalinėje teisėje įtvirtintą įgyvendinant Direktyvą 94/19/EB, IID visiškai nepagrįstai reikalauja, kad ieškovai papildomai kreiptųsi į ją dėl draudimo sistemos pasirinkimo ir nurodytų banko sąskaitų rekvizitus, kurie taip pat buvo pateikti į bylą. Taigi, nors G. P., skirtingai nei kiti šios bylos ieškovai, atskirai atsakovei IID nepateikė pakartotinio rašto dėl sistemos pasirinkimo, tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro ir neturi sudaryti atsakovei jokių kliūčių sumokėti minėtam ieškovui jam priklausančią išmoką. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-214-701/2018, 3K-3-232-969/2018, 3K-3-233-219/2018, nustatęs, jog byloje yra aiškiai išreikšta ieškovo (ieškovų) valia dėl draudimo sistemos pasirinkimo, teisiškai nepagrįstomis pripažino IID keliamas abejones dėl ieškovų jiems taikytinos kompensacijų sistemos nepasirinkimo ir, laikydamas ieškovų reikalavimus pripažinti jiems teisę į indėlių draudimo išmoką pagrįstais, jokių įpareigojimų ieškovams dar kartą kreiptis į IID nenustatė.

7931.

80Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovų teisė į atitinkamą draudimo išmoką tiek, kiek tai neviršija nustatytos maksimalios 100 000 Eur draudimo išmokos, pagrįsta ir teisėta, o atsakovių IID ir BAB banko Snoro apeliaciniai skundai atmestini. Dėl procesinių palūkanų

8132.

82Ieškovai R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. bei R. B. savo apeliaciniame skunde be kita ko nesutiko su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti jiems iš atsakovių 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

8333.

84Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovai, kaip minėta pirmiau, nuo pat bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti prioriteto tvarka indėlių garantijų sistema, taip pat jau pirminiame 2012 metais pateiktame ieškinyje suformulavo prašymą priteisti procesines palūkanas, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, sutinka su jungtinių ieškovų argumentais, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovams 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų ieškovams mokėtinų draudimo išmokų sumų laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 2 d., kai teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškinys) iki draudimo išmokų šiems ieškovas išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., nustatytinos pagal pačios IID pateiktas mokėjimo nurodymų kopijas.

8534.

86Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, procesinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovės IID, nes būtent į ją buvo nukreiptas ieškovų ieškinio reikalavimas priteisti draudimo išmoką.

8735.

88Pažymėtina, kad G. P., nors savo ieškinyje prašė priteisti jam procesines palūkanas, tačiau apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria tokios palūkanos jam nebuvo priteistos, nepateikė, todėl šiam ieškovui procesinės palūkanos, nesant minėtai sprendimo daliai dėl G. P. teisės į procesines palūkanas apeliacijos objektu, negali būti priteistos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

8936.

90Teisėjų kolegijai atmetus atsakovių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas joms nepriteisiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

9137.

92G. P. pateikė prašymą priteisti jo patirtų išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti atlyginimą bei įrodymus, kad 2015 m. gruodžio 15 d. sumokėjo advokatui 150 Eur. Kadangi, kaip matyti iš G. P. atsiliepimų į dviejų atsakovių apeliacinius skundus turinio, atsiliepimai buvo susiję išimtinai su neįsigaliojusiomis obligacijomis, taip pat atsižvelgus į tai, jog prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių, teisėjų kolegija priteisia ieškovui G. P. visą 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis, t. y. 75 Eur iš atsakovės IID, ir 75 Eur iš atsakovės BAB banko Snoro bankrotui administruoti skirtų lėšų.

9338.

94Kadangi paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi jungtiniams ieškovams jau buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal pirmosios instancijos teismui ieškovų pateiktus įrodymus ir ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nebuvo, o apeliacinės instancijos teismui ieškovai jokių duomenų, pagrindžiančių išlaidų faktą bei dydį apeliaciniam skundui ir atsiliepimams į apeliacinius skundus, rašytiniams paaiškinimams paruošti, nepateikė, apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas jungtiniams ieškovams iš atsakovių nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).

95Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

96Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, susijusią su neįsigaliojusiomis bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro obligacijomis, priteisiant ieškovams R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. I. (V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo atitinkamai kiekvienam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu priteistos draudimo išmokos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 2 d.) iki draudimo išmokų šiems ieškovams išmokėjimo dienos (2018 m. spalio 8 d.).

97Likusią Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl G. P., R. K., V. P., V. I., R. M., A. K., A. L., T. V., J. P., V. P., A. M. ir R. B. reikalavimų, susijusių su neįsigaliojusiomis obligacijomis, palikti nepakeistą.

98Priteisti ieškovui G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

99Priteisti ieškovui G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro (juridinio asmens kodas 112025973) bankrotui administruoti skirtų lėšų 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.