Byla 2A-1123/2013
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Ž. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-656/2012 pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams UAB „RA group“, A. Ž., R. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB ieškinyje prašė solidariai priteisti iš atsakovų 16209,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, 185502,04 Lt nuostolį, 31753,20 Lt papildomas išlaidas, 5 procentus metinių palūkanų bei lygiomis dalimis žyminį mokestį. Nurodė, kad su UAB „RA group“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT057612 (2007 08 02), LT057613 (2007 08 02), LT057614 (2007 08 02), LT057615 (2007 08 02), LT057616 (2007 08 02), LT057617 (2007 08 02), LT057620 (2007 08 02), LT057621 (2007 08 02) (toliau - sutartys), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš atsakovo UAB „RA group“ nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui UAB „RA group“ su sąlyga, kad atsakovas UAB „RA group“ sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas tinkamai įvykdė sutartis, įgijo vilkikus bei puspriekabes ir perdavė jas atsakovui UAB „RA group“ valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis. Ieškovas ir A. Ž. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT057612-21/L (2007 08 02) (toliau - laidavimo sutartis1), pagal kurią atsakovas A. Ž. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614 LT057615, LT057616, LT057617, LT057620, LT057621. Ieškovas ir R. L. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT057612-21/L (2007 08 02) (toliau - laidavimo sutartis 2) visos laidavimo sutartys bendrai vadinamos - laidavimo sutartimis), pagal kurią atsakovas R. L. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617 LT057620, LT057621. Atsakovui UAB „RA group“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2008 06 26 išsiuntė jam pretenziją Nr. 01-20-13323 reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo atsakovą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Atsakovui UAB „RA group“ per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą pastarasis, remdamasis sutarčių bendrosiomis sąlygomis 2008 07 17 pranešimu Nr. 01-30-2930 vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Tačiau atsakovas įpareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimą neįvykdė. Ieškovas 2010 11 18 pranešimu Nr. SL-SR-16203 pareikalavo atsakovo A. Ž. iki 2010 12 02 įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau šių savo įsipareigojimu pagal laidavimo sutartį A. Ž. neįvykdė. Ieškovas 2010 11 18 pranešimu Nr. SL-SR-16206 pareikalavo atsakovo R. L. iki 2010 12 02 įvykdyti UAB „RA gruop‘ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau šių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį 2 R. L. neįvykdė. UAB „RA group“ įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis - 16209,03 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog turtas, buvęs sutarčių LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617, LT057620, LT057621 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį ir pelną iš turto pardavimo, ir vadovaujantis minėta sutartine nuostata, ieškovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iš turto pardavimo (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą), kuris sudaro - 185502,04 Lt. Taip pat, vadovaujantis Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punktu, numatančiu atsakovo UAB „RA group“ pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 31753,20 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas už automobilių saugojimą, gabenimą ir realizavimą.

5Atsakovas UAB „RA group“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. 2008 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 01-30-2930 ieškovas informavo atsakovą apie Sutarčių nutraukimą. Atitinkamai rašte nurodė, kad atsakovas iki 2008 m. liepos 28 d. turi perduoti turtą UAB „Baltijos realizacijos centrui“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visą turtą pagal Sutartis perėmė 2008 m. liepos 28 d., laikytina, kad nuo 2008 m. liepos 28 d. turėtų būti skaičiuojamas terminas ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, kadangi apdairus ir protingas asmuo perėmęs turtą turėjo imtis visų įmanomų ir protingų priemonių atsiradusiai žalai išieškoti. Ieškovas tik 2011 m. spalio 14 d. parengė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nors faktiškai jam žala atsirado 2008 m. liepos 28 d. nutraukus sutartį su Atsakovu. Todėl laikytina, kad paskutinė diena ieškiniui dėl žalos pareikšti buvo 2011 m. liepos 28 d. Be to, atsakovas UAB „RA group“ prašė atmesti reikalavimą priteisti 185502,04 Lt dydžio nuostolius iš turto (5 vilkikų) pardavimo. Atsakovas R. L. buvo atvykęs pas Ieškovą ir domėjosi galimybe įsigyti automobilius, tačiau buvo informuotas, kad automobiliai jau realizuoti. Ieškovas tik formaliai leido atsakovams pasinaudoti galimybe sumažinti Ieškovo nuostolius, tačiau realios galimybės Atsakovai neturėjo, kadangi automobiliai jau buvo realizuoti ir išvežti į Vokietijos Federacinę Respubliką, t.y. visus automobilius ieškovas faktiškai realizavo anksčiau negu informavo atsakovą.

6Iš ieškovo valdybos posėdžio protokolų matyti, kad Ieškovas nustatinėdamas preliminarias automobilių pardavimo kainas nesivadovavo jokiais objektyviais vertintojų pasiūlymais ar objektyviomis rinkos kainomis. Ieškovas turėdamas daug automobilių, kurie buvo realizuojami vienu metu už paties Ieškovo nustatytas kainas kūrė pasiūlą ir koregavo rinkos kainas, t.y. parduodamų automobilių kainos nebuvo rinkos rezultatas. Ieškovas remdamasis objektyviais specialistų vertinimais nustatinėjo tik pradines automobilių pardavimo kainas, galutinės kainos, už kurias ir buvo realizuoti automobiliai buvo nustatytos tik vienam Ieškovui žinomais kriterijais, todėl atsakovai negali būti atsakingi už žalą, kurią patyrė ieškovas, nesilaikydamas paties nustatytos turto realizavimo tvarkos, taip pat realizuojant turtą už neobjektyviais ir neaiškiais kriterijais nustatytą kainą. Jeigu teismas nematys pagrindo taikyti ieškinio senatį Ieškovui priteistina žala turi būti skaičiuojama įvertinus tas aplinkybes, kad Ieškovas realiai nesuteikė atsakovui galimybės įsigyti automobilių už siūlomą kainą, t.y. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 11362,64 Lt (jeigu automobiliai (WJMM1VTH404335973, WJMM1VTH404335975, WJMM1VTH404336077 ir WJMM1VTH404336080) būtų realizuoti už pasiūlyme atsakovams nurodytą kainą ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, iš automobilio WJMM1VTH404335977 ieškovas patyrė 27997,25 Lt nuostolį, o realizavęs puspriekabes šaldytuvus uždirbo 16634,61 Lt pelno, kas bendroje sumoje sudaro 11362,64 Lt nuostolių. Ieškovo patirtos papildomos 31753,20 Lt išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, kadangi ieškovas automobilį pardavė UAB Baltijos realizacijos centras ir papildomai reikalauja iš atsakovo padengti UAB Baltijos realizacijos centras išrašytą sąskaitą faktūrą už automobilio pardavimo paslaugas. Kadangi UAB Baltijos realizacijos centras netarpininkavo parduodant automobilį, o pats tapo automobilio pirkėju tokios išlaidos nelaikytinos pagrįstomis, kadangi jokia paslauga ieškovui nebuvo suteikta.

7Atsakovas A. Ž. taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi suėjus dviem metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes sudaryta neterminuota laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 1 straipsnis numato, kad laiduotojas įsipareigoja įvykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas ir netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis su tolimesniais papildymais ir pakeitimais. Šalys laidavimo sutartyje įrašė, kad laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais. Šalys aiškiai nesusitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo. Laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes ieškovas per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojams (CK 6.89 str. 1 d.). Ieškinio dalis dėl 16209,03 Lt sumos nesumokėtų palūkanų vykdant sutartis turi būti atmesta dėl to, kad laiduotojo prievolė pasibaigė. Ieškinio dalis dėl 217255,24 Lt žalos atlyginimo turi būti atmesta, nes suėjo ieškinio senatis ir ieškovas yra pats kaltas dėl susidariusių nuostolių.

8Atsakovas R. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turtas parduotas už žemesnę nei rinkos kainą. Ieškovas pats padidino savo nuostolius, nes laiduotojai būtų pirkę turtą brangiau ir nuostoliai būtu mažesni. Automobilius pirko pati UAB Baltijos realizacijos centras, kuris neva tarpininkavo automobilių pardavime, todėl PVM sąskaitos-faktūros už automobilių pardavimo paslaugas išrašytos nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartimis nustatytos prievolės mokėti įmokas pasibaigė arba praėjus sutartyje numatytam terminui (2010-08-30) arba nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus turtą lizingo bendrovei (2008 m. rugpjūčio mėn.). Vadovaujantis CK 6.88 str. 1 d., kai užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šalys nebuvo aiškiai susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB, solidariai iš atsakovų UAB „RA group“, A. Ž. ir R. L., 16209,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, 185502,04 Lt nuostolį, 31753,20 Lt papildomas išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB, iš atsakovų UAB „RA group“, A. Ž. ir R. L. priteisė po 1890 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijumi, t.y. faktinio nuostolių dydžio paaiškėjimo diena. Ieškovas teigia, kad galutinis nuostolių dydis paaiškėjo po galutinio pardavimo, kuris įvyko 2009-06-10, o ieškinys pareikštas 2011-10-14, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovo reikalavimas priteisti konkrečius piniginius nuostolius grindžiamas perimto turto pardavimo dokumentais. Tikslūs duomenys, už kokią kainą bus parduodamas turtas, iki 2009-06-10 nebuvo žinomi, todėl teismas sprendė, kad ieškovas tik 2009-06-10 sužinojo, kokio dydžio piniginius nuostolius patyrė, todėl taikomas CK 1.127 str. 1 d. nustatytas sužinojimo apie konkrečias pažeistas teises momento kriterijus. Teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2011-10-14, nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes tik 2009-06-10 atsirado nuostoliai, išreikšti konkrečia pinigine suma.

11Teismas pasisakydamas dėl laidavimo pabaigos nurodė, kad laidavimas kaip prievolė užtikrinimo priemonė pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad lizingo gavėjo UAB „RA group“ ir ieškovo pasirašytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.2. ir 11.2.3. punktuose nustatyta lizingo gavėjo UAB „RA group“ prievolė sumokėti nesumokėtas, įmokas, apmokėti neišpirktos turto vertės ir rinkos vertės išlaidas, kompensuoti nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai įvykdęs prievolę (CK 6.754 str.) yra neterminuota ir galioja iki visiško įvykdymo. Šalys laidavimo sutartyse nenumatė, kad laidavimai yra terminuoti, todėl CK 6.88 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas pateikti laiduotojui ieškinį netaikomas. Šalys laidavimo sutarčių 21 punkte konkrečiai susitarė, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrintos prievolės pagal Lizingo sutartis. Teismas sprendė, kad laidavimo sutartimi užtikrinamas prievolės įvykdymas, o ne pati prievolė, taigi, lizingo sutarčių nutraukimas nesąlygojo prievolės pasibaigimo, o lėmė tik sutartinių santykių tarp kreditoriaus ir skolininko pabaigą. Tuo pačiu, šalims sutartyje nustačius, kad laidavimo sutartis galioja iki pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo, negalima sutikti su argumentu, kad laidavimo prievolė pasibaigė, nutraukus lizingo sutartis ir kreditoriui per tris mėnesius nepareiškus ieškinio laiduotojams. Ši laidavimo sutarčių 21 punkto nuostata paneigia atsakovo A. Ž. argumentą, kad šalys aiškiai nesusitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo ir laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes ieškovas per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojams (CK 6.89 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad šalys turi teisę susitarti, kad laidavimas galioja iki visiško pagal pagrindinę sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

12Teismas pasisakydamas dėl nuostolių ir papildomų išlaidų dydžio ir pagrįstumo nurodė, kad lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip (CK 6.81 str. 1-2 d.)

13Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008-07-17 pranešimu Nr.01-30-2930 informavo apie lizingo sutarčių nutraukimą. A. R. L. teigia, kad 2008-07-22 kreipėsi į ieškovą su prašymu leisti realizuoti ginčo turtą, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Ieškovas 2008-08-01 UAB „RA group“ vadovui A. Ž. išsiuntė proformas - išankstinio apmokėjimo sąskaitas dėl siūlymo įsigyti UAB „Ra group" valdytą ir naudotą turtą. Atsakovai neatsakė į ieškovo 2008-08-01 siūlymus, ši aplinkybė patvirtina, kad potencialaus pirkėjo ginčo turtui nebuvo. Ieškovas suinteresuotas parduoti turtą kaip įmanoma didesne kaina, kitu atveju patirtą nuostolį iš turto pardavimo reikia išsiieškoti iš su finansiniais sunkumais susiduriančio kliento. Lizingo bendrovės interesas parduoti iš skolininkų atsiimtą turtą už kuo įmanomai didesnę kainą. A. R. L. neteisingai nurodė, kad ieškovo siųstame pranešime dėl ginčo turto įsigijimo buvo nurodytas 14 dienų terminas, per kurį galėjo pareikšti norą pirkti automobilius, tačiau pasak jo, pastarajam pareiškus norą automobilius įsigyti, jie jau buvo parduoti. Ginčo turtas 2008-08-28, 2008-10-16 perdavimo priėmimo aktais buvo perduotas ieškovui. Ieškovas 2009-03-24 pasiūlymais Nr. 926- 929 kreipėsi į Atsakovus dėl pasiūlymuose nurodyto turto įsigijimo arba dėl galimybės patiems surasti turtui pirkėją. Pasiūlymuose buvo nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo pasiūlymo išsiuntimo, tačiau ir dėl šių pasiūlymų atsakovai jokia forma nesureagavo, taip dar kartą nepasinaudodami dalyvauti turto pardavimo procese. Ieškovas pasiūlymuose nurodytą turtą pardavė 2009-04-09, 2009-04-16, 2009-04-30, 2009-06-10 (sudarytos turto pardavimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo sutartys). Ieškovas pardavęs minėtą turtą nepažeidė 14 kalendorinių dienų termino. Aplinkybė, kad viena transporto priemonė buvo Vokietijoje, nereiškia jos pardavimo fakto. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad ieškovui būtų finansiškai nenaudinga atsisakyti kliento pasiūlymo įsigyti turtą už jo neišpirktą (likutinę) vertę, nes tokiu atveju ieškovas nebūtų patyręs nuostolio dėl turto pardavimo trečiajam asmeniui.

14Atsakovai neįrodė, kad liudytojas G. S. realiai turėjo galimybę (pakankamai lėšų) ir ketino įsigyti iš ieškovo transporto priemones. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad 2009 m. pradžioje G. S. turėjo realią galimybę sumokėti ginčo turto vertę. G. S. turto deklaracijos neįrodo, kad jis turėjo galimybę (turėjo grynų pinigų ar užtikrintą galimybę gauti finansavimą) sumokėti kaip fiziniam asmeniui itin didelę pinigų sumą 665217,21 Lt.

15Ieškovas iki lizingo sutarčių nutraukimo mokėtinų įmokų skolą, kuri sudaro 16209,03 Lt, pagrindė 2011-10-07 pažyma (t.1 b.l.48-49), kurios duomenų teisingumo atsakovai neginčijo.

16Nuostolį iš turto pardavimo, lygų 185502,04 Lt, ieškovas pagrindė 2011-10-07 pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo bei turto pardavimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo sutarčių kopijomis (t.1 b.l.50-56). 2011-10-07 pažymoje ieškovas atsižvelgė į aplinkybę, kad puspriekabės parduotos brangiau už likutinę (neišpirktą) vertę. Ieškovas apskaičiavo tiek vilkikų, kurie buvo parduoti už mažesnę kainą negu likutinė (neišpirkta) vertė, tiek pelningai parduotų puspriekabių pardavimo rezultatą – bendrą 185502,04 Lt nuostolį. Atsiskaitymo už transporto priemonės faktą patvirtina ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai ir PVM sąskaitos-faktūros (t.2 b.l.18-36).

17Ieškovas pagrįstai nurodė, kad lizingo bendrovė išlieka lizingo sutartimis įsigyto turto savininku, kuris gali disponuoti turtu savo nuožiūra. Tačiau ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad lizingo sutartys ir Civilinis kodeksas (CK 6.420 str.) suteikia teisę ieškovui parduodamo turto kainą nustatyti savo nuožiūra. Nors ieškovo ruoštose lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatyta ieškovo pareiga atlikti nepriklausomą arba pačios lizingo bendrovės vertintojų turto vertinimą, tačiau turto pardavimas sukelia tiesiogines pasekmes lizingo gavėjams ir laiduotojams. Sutartys turi būti vykdomos kuo ekonomiškiau, tinkamai ir sąžiningai, imantis tokių pastangų, kurių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str.). Ieškovas ėmėsi protingų pastangų įvykdyti sutartį kuo ekonomiškiau, nes UAB „BRC“ ir UAB „Fraktas“, kurios profesionaliai prekiauja automobiliais, savo specialistų jėgomis, atliko perimtų transporto priemonių vertinimus. Vilkikai nebuvo nauji, pravažiavę po keliasdešimt tūkstančių kilometrų iki 100000 km, turėjo trūkumų (t.2 b.l.69-83). Transporto priemones nupirko UAB „BRC“, UAB „Autoerdvė“ ir UAB „Fraktas“ už kainas, kurios iš esmės atitinka vertinimo metu nustatytas kainas (t.2 b.l.110-112). Ieškovo nuostoliai yra skirtumas tarp faktinės turto pardavimo kainos ir likusios neišmokėtos turto vertės. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nustato, kad rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo ir UAB „BRC“, UAB „Autoerdvė“ ir UAB „Fraktas“ sudarymo aplinkybės neatitiko LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nurodytų sąlygų. Atsakovai, būdami verslininkais, negali teisintis, kad nesuvokė galimų automobilio pardavimo už mažesnę negu neapmokėta vertė pasekmių – pareigos padengti neapmokėtos vertės ir faktiškai gautos pardavimo kainos skirtumą. Atsakovai, žinodami apie ketinamus parduoti automobilius, galėjo patys ieškoti ir siūlyti pirkėją už didesnę kainą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai neįrodė automobilio kainos nepagrįstumo. Ieškovas ėmėsi protingų pastangų siekiant sumažinti savo ir atsakovų nuostolius. Be to, atsakovai neįrodinėjo, kokia pardavimo metu buvo faktinė parduotų transporto priemonių rinkos vertė, neprašė civilinio proceso tvarka skirti ekspertizę.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19I. Atsakovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Ieškovas būdamas neapdairus, užvilkino procesą ir praleido imperatyvia įstatymo norma nustatytą trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo terminą bei nepateikė jokių įrodymų, remiantis kuriais šis terminas gali būti atnaujintas.

212. Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartimi nustatytos prievolės - mokėti įmokas terminas pasibaigė arba praėjus sutartyje numatytam terminui, tai yra 2010 m. rugpjūčio 30 d., arba nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus turtą lizingo bendrovei.

223. Pirmosios instancijos teismas nesigilindamas į bylos esmę, neįvertindamas byloje surinktus įrodymus, priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovų 185502,4 Lt dydžio ieškovo nuostolius. Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad ieškovas savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius turėjo būti atmestas.

234. Tai, kad lizingo bendrovė, reikalaudama pasirašyti laidavimo sutartis, nevertino laiduotojų turtinės padėties ir neįsitikino, ar jie realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, laikytina nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, todėl pačiai lizingo bendrovei tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarčių neįvykdymo.

245. Teismas, šališkai, nekreipdamas dėmesio į byloje nustatytus faktus, ieškovo naudai iš atsakovų priteisė papildomas išlaidas.

25II. Atsakovas R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą kuriuo ieškinį jo atžvilgiu visiškai atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Šiuo atveju buvo laiduojama, užtikrinant terminuotos prievolės įvykdymą (mokėjimai pagal lizingo sutartis turi būti atliekami laiku, o visose lizingo sutartyse nustatyta vienoda turto išpirkimo laikotarpio pabaiga - 2010-08-30), todėl laidavimo galiojimui turi būti taikomos CK 6.88 straipsnio nuostatos.

272. Byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai padaryti išvadą, kad ieškovas, nutraukdamas lizingo sutartis ir neinformuodamas apie tokį nutraukimą manęs (kaip laiduotojo), o vėliau pats organizuodamas turto realizavimo procesą (vengdamas mano dalyvavimo šiame realizavimo procese) privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas realizuoti perimtą turtą už rinkos kainą ir sumažinti savo galimus nuostolius. Tačiau ieškovas nesirūpino tinkamu perimto turto būklės įvertinimu, savalaikiu turto rinkos kainos nustatymu ir efektyvaus pardavimo proceso organizavimu, akivaizdžiai pardavė turtą savo partneriams už mažesnę nei rinkos kainą ir tokiu būdu pats prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir nesiėmė būtinų priemonių nuostolių sumažinimui.

283. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia (reikalavimų dėl žalos atlyginimo atžvilgiu) turi būti laikoma 2008-07-17, kuomet ieškovas, suvokdamas, kad jo teisės pažeistos (tai yra sužinojęs apie jo pažeistas teises), išsiuntė pranešimą skolininkui dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Būtent tas momentas, kuomet buvo nutrauktos lizingo sutartys ir turi būti laikoma faktine nuostolių padarymo data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

29Atsakovas UAB „RA group” pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo ir prašo pilna apimtimi tenkinti 2012 m. liepos 18 d. apeliacinį (apeliantas atsakovas A. Ž.) skundą bei panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas" ieškinį atsakovams UAB „RA group", A. Ž. ir R. L. dėl skolos, nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Dėl to, jog pirmosios instancijos teismas priėmė šališką, nepagrįstą ir prieštaraujantį LAT praktikai sprendimą, neišanalizavo ir neaptarė byloje surinktų įrodymų, dėl ko teismo sprendimo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pasinaudodami savo procesinėmis teisėmis, teikia teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

30Atsiliepimu į atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atsakovas R. L. nurodo, kad su apeliaciniu skundu iš esmės sutinka ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31Atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundą atsakovai A. Ž. ir UAB „RA group“ prašo pilna apimtimi tenkinti apeliacinį R. L. skundą, panaikinti 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams. Nurodo, kad su apelianto R. L. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais sutinka, palaiko apeliacinį skundą.

32Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo atmesti apeliantų skundus kaip nepagrįstus ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą ir iš apeliantų ieškovo naudai priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrindu.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

34teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliaciniai skundai netenkintini.

36Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų A. Ž. ir R. L. skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

37Apeliantas A. Ž. pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

38Kaip matyti iš bylos medžiagos, laidavimo sutartimis laiduotojai, A. Ž. ir R. L. kaip solidarūs skolininkai užtikrino prievolių pagal UAB „RA group“ ir ieškovo sudarytas lizingo sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617 LT057620, LT057621 įvykdymą. Tarp šalių kilus ginčui dėl netinkamo prievolių vykdymo, ieškovas nutraukė lizingo sutartis ir lizingo gavėjui bei laiduotojams nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, susigrąžino lizinguojamą turtą, jį pardavė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš laiduotojų ir lizingo gavėjo nuostolius ir patirtas išlaidas.

39Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai A. Ž. ir R. L. nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą ir išdėstė nesutikimo argumentus.

40Dėl ieškinio senaties

41Apeliantai skunduose nurodo, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. ieškovas nagrinėjamu atveju yra praleidęs įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą, nes ieškovas apie pažeistas teises sužinojo 2008 m. liepos 17 d., kai vienašališkai nutrauktos ginčo lizingo sutartys.

42Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK1.124 str.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str.1 d).

43Pažymėtina, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis, nuostolių atsiradusių dėl sutartinius santykius pažeidusios šalies kaltės bei papildomų išlaidų priteisimo. Šioje civilinėje byloje lizingo sutarčių nutraukimas nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad ginčo lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai ir ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutartinius santykius pažeidusios šalies kaltės.

44Kadangi, ieškovas kildina savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl sutartinius santykius pažeidusios šalies kaltės, todėl turi būti vertinama ar šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011 m. spalio 17 d. Tuo tarpu atsakovų teigimu nagrinėjamos bylos atveju yra suėję senaties terminai, nes ieškovas apie pažeistas teises sužinojo 2008 m. liepos 17 d. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad ginčo lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo dieną, ieškovas žinojo kokia suma sudaro skolą, tačiau negalėjo žinoti kokius nuostolius jis patirs parduodamas lizinguojamą turtą ir kokias papildomas išlaidas jis patirs.

45Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžią reikia sieti su konkrečiu momentu, kuomet paaiškėja nuostolių atsiradimo diena. Bylos duomenimis, vėliausiai realizuotas turtas buvo 2009 m. birželio 10 d., todėl ši data ir laikoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai realizuotas turtas buvo 2009 m. birželio 10 d., o ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2011 m. spalio 17 d., todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 str. 8 d. nurodyto sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino.

46Dėl laidavimo pabaigos

47Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieškovas praleido CK 6.88 str. nustatytą terminą dėl ko prarado teisę reikalauti iš atsakovų A. Ž. ir R. L. skolos sumokėjimo bei žalos atlyginimo.

48CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra sutarę, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, pažymėta, jog „nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkciją užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga“.

49Laidavimo sutarčių 21 p. numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutarti. CK 6.123 str. 1 d. yra numatyta, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad laidavimo sutartimis šalys susitarė, jog laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal lizingo sutartis, todėl laikytina, kad laidavimas šiuo atveju galios tol, kol ieškovui bus įvykdytos visos prievolės pagal ginčo lizingo sutartis.

50Dėl nuostolių ir papildomų išlaidų dydžio ir pagrįstumo

51Apelianto A. Ž. teigimu, teismas nesigilindamas į bylos esmę, neįvertindamas byloje surinktus įrodymus, priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovų 185502,4 Lt dydžio ieškovo nuostolius. Šiuo atveju, ieškovas savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius turėjo būti atmestas. Apeliantas R. L. taip pat nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl susidariusių nuostolių bei nesutinka su parduodamo lizinguojamo turto verte.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojai pasirašydami laidavimo sutartis patvirtino, kad yra susipažinę su lizingo sutarties sąlygomis ir jiems yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės nevykdymo pasekmės, tai reiškia, kad atsakovai suprato, kad nutraukus Lizingo sutartis turtas bus parduodamas, o nuostolis, jei toks būtų, bus išieškomas iš lizingo gavėjo bei laiduotojų, pasirašytų sutarčių pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuostoliai susidarė dėl turto saugojimo, pardavimo, vertinimo ir atsirado dėl atsakovų lizingo sutarčių sąlygų nevykdymo.

53CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kitą. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų buvę pakankamai aktyvūs ir laikydamiesi bendradarbiavimo pareigos ėmęsi veiksmų sumažinti nuostolius ar jų išvengti, t.y. atsakovai patys galėjo surasti lizinguojamo turto pirkėją. Atsakovai apie pareigą atlyginti nuostolius ieškovo buvo informuoti raštu, bei kaip jau buvo minėta, šį įsipareigojimą buvo prisėmęs pasirašydamas laidavimo sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas 2008 m. liepos 17 pranešimu Nr.01-30-2930 informavo apie lizingo sutarčių nutraukimą. Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui A. Ž. kaip atsakovo UAB „RA group“ vadovui elektroniniu paštu išsiuntė proformas, išankstinio apmokėjimo sąskaitas dėl siūlymo įsigyti UAB „RA group“ valdytą ir naudotą turtą pagal ginčo lizingo sutartis. Ginčo turtas 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. spalio 16 d. perdavimo priėmimo aktais buvo perduotas ieškovui. Ieškovas 2009 m. kovo 24 d. pasiūlymais Nr. 926- 929 kreipėsi į atsakovus dėl pasiūlymuose nurodyto turto įsigijimo arba dėl galimybės patiems surasti turtui pirkėją. Tačiau atsakovai į ieškovo pasiūlymus nesureagavo. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patys laiduotojai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi ir nesikreipė į ieškovą su pasiūlymais dėl lizinguoto turto realizavimo, tuo sukurdami teisines pasekmes ir pagrindą ieškovui savo nuožiūra realizuoti lizinguotą turtą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nebuvo įrodyta, jog liudytojas G. S. realiai turėjo galimybę (pakankamai lėšų) ir ketino įsigyti iš ieškovo transporto priemones. Minėto asmens pateikti 2004 m. ir 2007 m. duomenys apie jo finansinę padėtį, negali atspindėti tikrosios finansinės padėties, nes turto realizavimas buvo vykdomas 2008 m. ir 2009 m., o duomenų apie minėtu laikotarpiu buvusią liudininko finansinę padėtį nėra pateikta. Nors yra nurodoma, kad liudytojui priklauso nekilnojamojo turto, t.y. buto dalis, tačiau tokie duomenys neleidžia daryti išvados apie liudytojo pajėgumą įsigyti lizinguotą turtą, nes šio turto vertė kelis kartus viršija minėto asmens turimo turto vertę. Kita vertus atsakovai turėjo galimybę žymiai anksčiau domėtis ir imtis veiksmų dėl parduodamo turto, nors tuo susirūpino tik tuomet kai ieškovas pareiškė ieškinį teismui.

55Apeliantai skunduose taip pat nurodo nesutikimo su parduoto turto verte argumentus.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

57Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išdėstė motyvus dėl turto vertės, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir laiko, kad teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainą, nes atsakovai nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės mažinti su realizuojamo turto pardavimu susijusias papildomas išlaidas arba didinti parduodamo turto kainą pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu.

58Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto A. Ž. argumentu, kad lizingo bendrovė, reikalaudama pasirašyti laidavimo sutartis, nevertino laiduotojų turtinės padėties ir neįsitikino, ar jie realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kas laikytina nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, todėl pačiai lizingo bendrovei tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarčių neįvykdymo.

59Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos objektas ieškovo pareikšti reikalavimai dėl nuostolių ir išlaidų atlyginimo, tačiau minėti apelianto argumentai yra tiesiogiai susiję su šalių pasirašytų sutarčių galiojimu. Nei lizingo, nei laidavimo sutartys nėra nuginčytos, todėl jos yra galiojančios ir privalo būti vykdomos. Laiduotojai nepateikė įrodymų dėl jų valios neatitikimo pasirašant laidavimo sutartis, nereikalavo tas sutartis pripažinti negaliojančiomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

60Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

61Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

63Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB ieškinyje prašė solidariai priteisti... 5. Atsakovas UAB „RA group“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 6. Iš ieškovo valdybos posėdžio protokolų matyti, kad Ieškovas... 7. Atsakovas A. Ž. taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad laidavimo... 8. Atsakovas R. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turtas parduotas už... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas pasisakydamas dėl laidavimo pabaigos nurodė, kad laidavimas kaip... 12. Teismas pasisakydamas dėl nuostolių ir papildomų išlaidų dydžio ir... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008-07-17 pranešimu Nr.01-30-2930 informavo... 14. Atsakovai neįrodė, kad liudytojas G. S. realiai turėjo galimybę (pakankamai... 15. Ieškovas iki lizingo sutarčių nutraukimo mokėtinų įmokų skolą, kuri... 16. Nuostolį iš turto pardavimo, lygų 185502,04 Lt, ieškovas pagrindė... 17. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad lizingo bendrovė išlieka lizingo sutartimis... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. I. Atsakovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012... 20. 1. Ieškovas būdamas neapdairus, užvilkino procesą ir praleido imperatyvia... 21. 2. Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartimi nustatytos prievolės - mokėti... 22. 3. Pirmosios instancijos teismas nesigilindamas į bylos esmę, neįvertindamas... 23. 4. Tai, kad lizingo bendrovė, reikalaudama pasirašyti laidavimo sutartis,... 24. 5. Teismas, šališkai, nekreipdamas dėmesio į byloje nustatytus faktus,... 25. II. Atsakovas R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 26. 1. Šiuo atveju buvo laiduojama, užtikrinant terminuotos prievolės įvykdymą... 27. 2. Byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai padaryti išvadą, kad... 28. 3. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia (reikalavimų dėl... 29. Atsakovas UAB „RA group” pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 30. Atsiliepimu į atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atsakovas R. L. nurodo, kad... 31. Atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundą atsakovai A. Ž. ir UAB „RA... 32. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo atmesti... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 34. teisiniai argumentai ir išvados... 35. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 36. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 37. Apeliantas A. Ž. pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laidavimo sutartimis laiduotojai, A. Ž. ir... 39. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai A. Ž. ir... 40. Dėl ieškinio senaties... 41. Apeliantai skunduose nurodo, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. ieškovas... 42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 43. Pažymėtina, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl nesumokėtų... 44. Kadangi, ieškovas kildina savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo,... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos... 46. Dėl laidavimo pabaigos... 47. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieškovas praleido CK 6.88 str.... 48. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui... 49. Laidavimo sutarčių 21 p. numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo... 50. Dėl nuostolių ir papildomų išlaidų dydžio ir pagrįstumo... 51. Apelianto A. Ž. teigimu, teismas nesigilindamas į bylos esmę,... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojai pasirašydami laidavimo sutartis... 53. CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų... 55. Apeliantai skunduose taip pat nurodo nesutikimo su parduoto turto verte... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 57. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas vadovaudamasis vidiniu... 58. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto A. Ž. argumentu, kad... 59. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos objektas ieškovo pareikšti reikalavimai... 60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 61. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti...