Byla e2-2964-344/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių autoservisas“ atstovui direktoriui M. K., ieškovės atstovui advokatui V. J.,

4atsakovės UAB „Kristoma“ atstovui direktoriui T. T., atsakovės atstovui advokatui A. B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Mažeikių autoservisas“ ieškinį atsakovei UAB „Kristoma“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6Teismas

Nustatė

72018 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2063-344/2018 buvo priimtas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės UAB „Kristoma“ 1 334 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Mažeikių autoservisas“ naudai. Priėmus teismo įsakymą, skolininkei išsiųstas teismo pranešimas, kuriame pasiūlyta įvykdyti kreditorės reikalavimus arba pateikti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2018 m. kovo 26 d. gauti skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo, priimto 2018 m. kovo 7 d. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, jog kreditorė nepateikė dokumentų, įrodančių, jog remonto darbai su skolininke buvo suderinti prieš jų atlikimą, kaip to reikalauja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašas. Skolininkė teigė, jog nesilaikydama šiame apraše numatytos tvarkos, kreditorė neturi teises reikalauti atitinkamų mokėjimų.

8Ieškovė UAB „Mažeikių autoservisas“ 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Kristoma“ priteisti 1 344 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, turėtos teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės direktorius T. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 8.00 val., atvyko pas ieškovę ir susitarė dėl krovininio automobilio „VW T5“ remonto, paruošimo techninei apžiūrai ir techninės priežiūros automobiliui atlikimo. Atsakovės pageidavimai įrašyti į remonto paslaugų užsakymo paraišką, taip pat nurodyta preliminari detalių ir automobilio remonto kainos sąmata. Ieškovė, atlikusi darbus, tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) Nr. 0181 – 1 334 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Ieškovės teigimu, ši PVM sąskaita-faktūra nėra apmokėta, į raginimus atsiskaityti atsakovė nereagavo, nors prievolės apmokėti už atliktus darbus neginčijo.

9Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė remontuodavo automobilius pas ieškovę, tačiau dėl nekokybiškai atliktų darbų automobiliai gesdavo, atsakovė patirdavo didelius nuostolius. Atsakovė nurodė, jog ginčijamu atveju atsakovės direktorius T. T., atvykęs į ieškovės autoservisą, paprašė nustatyti automobilio defektus, sudaryti remonto darbų sąmatą ir kainas, ir tik gavus atsakovės direktoriaus sutikimą pradėti darbus. Ieškovei tą pačią dieną pranešus apie sutvarkytą automobilį, atsakovės direktorius atvyko atsiimti automobilio, tačiau su kaina dėl darbų apmokėjimo nesutiko. Atsakovės manymu, ieškovė, vykdydama savo veiklą, privalo laikytis Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, o kadangi ieškovė pažeidė šio aprašo 9, 16 ir 20 punktuose nustatytas taisykles, ieškovė neturi teisės reikalauti atitinkamų mokėjimų. Atsakovės teigimu, atvykus atsiimti automobilio, ieškovė nepagrindė nei atliktų darbų, nei kainos, todėl atsakovės atstovas, raginamas ieškovės, automobilį atsiėmė, tačiau pranešė, kad už atliktus darbus ieškovei nemokės.

10Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Mažeikių autoservisas“ atstovas direktorius M. K. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad su UAB „Kristoma“ bendradarbiauja nuo 2015 m. balandžio mėn., iš viso atsakovei yra išrašyta apie 30 PVM sąskaitų-faktūrų, anksčiau ginčų nebuvo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovei atsakovė neteikdavo, visos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos. Jo teigimu automobilis, dėl kurio sutvarkymo kilo ginčas, buvo sutvarkytas norint paruošti jį techninei apžiūrai. Ieškovei tinkamai paruošus ir pravedus techninę apžiūrą, po pietų buvo pakeista greičių dėžė ir sankaba. Prieš apžiūrint automobilį, jis su atsakovės atstovu T. T. sutarė pakeisti dirželius, tepalus, pakeisti greičių dėžę, paruošti mašiną techninei apžiūrai, ją atlikti ir atiduoti automobilį tvarkingą. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog darbai truko nuo 8 val. iki 18 val. Papildomai nurodė, kad atsakovė dėl ieškovės įmonėje patvirtintos automobilio priėmimo tvarkos ankstesnių automobilių remonto darbų metu pretenzijų neturėjo. Ieškovės atstovas paminėjo, jog į automobilį buvo įdėta standi sankaba, o atsakovės teigimu, tokia sankaba automobiliui „VW T5“ yra netinkama, tačiau nutarta įdėti standžią sankabą buvo nutarta pasitarus su atsakovės atstovu telefonu, kartu ir dėl visų kitų atliktų darbų, kaip buvo įprasta pagal ankstesnius automobilių remonto darbus. Ieškovės atstovas paminėjo, jog per susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką su atsakove niekada nebuvo atliktos vien diagnostikos paslaugos. Automobiliai buvo ruošiami techninei apžiūrai ir pravedama techninė apžiūra. Ieškovė į atsakovę dėl neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros ( - ) Nr. 0181 kreipėsi telefonu, tačiau atsakovė teigdavo, jog atvyks pas ieškovę ir PVM sąskaitą-faktūrą apmokės. Į raginimus, pateiktus elektroniniais laiškais, atsakovė atsakymų nepateikė.

11Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Kristoma“ atstovas direktorius T. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, jog su ieškove bendradarbiauja jau ilgą laiką, tačiau buvo atvejų, kai automobiliai, turėję atvykti iki Švedijos, (kur atsakovė atlieka darbus), sugesdavo nepasiekę kelto, dėl to atsakovė patirdavo nuostolių. Ginčo atveju atvykęs į ieškovės servisą atsakovės atstovas prašė, jog pirma ieškovė atliktų automobilio diagnostiką, tuomet suderintų su atsakovės atstovu darbų kainą ir tik po kainos suderinimo ieškovė atliktų darbus, o sutarus atlikti darbus automobiliui būtų atlikta techninė apžiūra. Atsakovės atstovo teigimu, jam nebuvo pateiktos jokios darbų sąmatos, nebuvo susisiekta nei raštu, nei telefonu. Po pietų sulaukė ieškovės skambučio, jog automobilis sutvarkytas, atlikta techninė apžiūra ir automobilį gali atsakovės atstovas atvykti atsiimti. Atsakovės atstovo teigimu, ankstesniais atvejais, pradėjus bendradarbiauti su ieškove, kainų iki darbų atlikimo nederindavo. Remonto darbų kokybės trūkumai paaiškėdavo nuvežus ieškovės tvarkytus automobilius į kita servisą, jo manymu ieškovė yra nesąžininga, tačiau raštiškų pretenzijų dėl darbų kokybės ar kainų ieškovei nepateikė. Į pranešimus dėl neapmokėtos sąskaitos neatsakė, nes ieškovė už netinkamos kokybės atliktų darbų ištaisymą atsiųsdavo naujas PVM sąskaitas-faktūras atsakovei. Patvirtino, jog automobilį iš ieškovės atsiėmė jis pats. Atsiimdamas automobilį su pateikta PVM sąskaita-faktūra nesutiko, kadangi darbų apimtis ir kaina nebuvo suderinta iki darbų atlikimo, ieškovei pranešė žodžiu, jog pageidauja, kad jam paskambinus ir atvykus pas ieškovę, butų supažindintas, kiek kainuos atlikti darbus dar iki darbų atlikimo, tačiau sulaukus ieškovės skambučio, buvo pranešta, jog darbai yra atlikti ir atsakovės atstovas gali atvykti atsiimti automobilį. Po ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros gavimo įmonės darbuotojai ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis, kadangi nerado kito autoserviso automobilių remonto darbams atlikti.

12Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra UAB „Kristoma“ vyr. buhalterė, patvirtino, kad PVM sąskaita-faktūra ( - ) Nr. 0181 gauta elektroniniu paštu ir įtraukta į apskaitą, skolų suderinimo aktas atspausdintas ir pasirašytas ieškovės, atsakovės atstovo ir jos parašais. Suderinimo aktas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, siekiant metų pabaigoje, o jei yra poreikis ir anksčiau, patikrinti buhalterinės apskaitos duomenų tikslingumą. Priežasčių, kodėl ginčijama PVM sąskaita-faktūra nebuvo apmokėta liudytoja nežino. Patvirtino, jog 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktas buvo suformuotas jos pačios, daugiau teisminių procesų dėl skolų bendrovėje nėra.

13Ieškovės atstovas advokatas V. J. teismo posėdžio metu paminėjo, jog remiantis 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktu matyti, jog per 2016 m. atsakovė automobilius remontavo pas ieškovę apie 30 kartų, atlikti darbai buvo analogiški nagrinėjimu atveju, tačiau niekada atsakovė dėl netinkamų darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Ieškovės atstovo manymu, poįstatyminis aktas, kurio pažeidimu atsakovė remiasi, iš ieškovės pusės nėra pažeistas, kadangi užsakymas buvo atspausdintas automobilio pristatymo metu, ten įrašyta darbų apimtis. Tai, kad užsakymas nėra pasirašytas, būtų esminis pažeidimas tik tuomet, jei ieškovė būtų elgusis nesąžiningai – atlikusi darbus, kurių atsakovės atstovas neprašė ar atliktų darbų kaina būtų neprotinga. Pats atsakovės elgesys, gavus ginčijamą PVM sąskaita-faktūra, laikytinas nesąžiningu, kadangi pretenzija pareikšta tik priėmus teismo įsakymą, į ieškovės raginimus sumokėti atsakovė neatsakė ir juos ignoruodavo.

14Atsakovės atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu paminėjo, jog atsakovės atstovas direktorius T. T. prašė netvarkyti automobilio tol, kol nebus suderintos kainos ir atliktų darbų apimtis, tačiau ieškovė ignoravo ne tik atsakovės prašymą, bet ir teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, tai yra Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašo nuostatas. Jis atkreipė dėmesį, jog anksčiau atsakovė atveždavo automobilį ieškovei remonto darbams, ieškovė suremontuodavo ir atsakovė sumokėdavo, taip patvirtindama sandorį, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nesumokėjo už atliktus darbus ir sandorio nepatvirtino. Jo manymu, ieškovė tinkamai neįrodė savo ieškinio pagrįstumo.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK – 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK nurodytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

18Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

19Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Pareigą atlikti ginčo teisinį kvalifikavimą turi visų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

20Nagrinėjamu atveju ieškinio ir jo priedų pagrindu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės atstovai eilę metų bendradarbiauja, atsakovės pateiktas transporto priemones taiso ieškovės darbuotojai, o atsakovė už atliktus darbus apmoka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl pareigos apmokėti atsakovei ieškovės pateiktą 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą-faktūrą ser. ( - ) Nr. 0181.

212016 m. rugpjūčio 31 d. buvo užpildyta Remonto darbų paraiška Nr. ( - ), joje nurodyti preliminarūs automobilio remonto, paruošimo techninei apžiūrai ir techninės priežiūros automobiliui atlikimo darbai, kylančių garsų iš greičių dėžės ar sankabos pašalinimo darbai. Ieškovė teigia, kad suremontavo atsakovės transporto priemonę, atliko automobiliui techninę apžiūrą, pakeitė automobilio greičių dėžę bei sankabą, tačiau atsakovė pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus – atsakovei priklausančio automobilio remontą, nevykdo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė nustatytų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų, netinkamai ir nekokybiškai atliko darbus, todėl atsakovei nekyla pareiga už juos apmokėti.

22Teismo manymu, šalys netinkamai kvalifikavo tarp jų susiklosčiusius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo, ir sprendžia, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, nagrinėdamas rangos sutarties ir paslaugų sutarties atribojimo problematiką, itin aiškiai apibrėžė jų skirtumus.

24Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

25CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

26Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

27Taigi, nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2012).

28Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė, jog ieškovė atliks remonto darbus tam, jog atsakovės pateikta transporto priemonė atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus, būtinus atlikti techninę apžiūrą, t. y. automobilis turėjo būti suremontuotas taip, jog būtų atlikta techninė apžiūra ir išduotas tai patvirtinantis dokumentas, tai reiškia, jog esminis susitarimo dalykas tarp šalių buvo rezultato pasiekimas – tinkamas automobilio remontas ir atlikta techninė apžiūra.

29Šalys neginčijo, kad atsakovė pristatė automobilį „VW T5“ į ieškovės servisą remonto darbams ir techninės apžiūros atlikimui. 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė ir atsakovė dėl minėtų darbų atlikimo susitarė žodžiu, ir tokią išvadą leidžia daryti šalių nepaneigta aplinkybė, jog atsakovė siekė galutinio rezultato – pavedė iškovei transporto priemonę suremontuoti taip, kad ji atitiktų reikalavimus ir būtų tinkamai paruošta techninės apžiūros sėkmingam atlikimui. Buvo užpildyta Remonto darbų paraiška Nr. ( - ), susitarta, kad klausimai dėl papildomų darbų po techninės apžiūros atlikimo bus derinami telefonu. Pažymėtina, jog civilinis kodeksas nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Remdamasis šalių pateiktais paaiškinimai, rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad šalių žodžiu sudarytoje sutartyje dėl automobilio remonto ir techninės apžiūros atlikimo ieškovė įsipareigojo atlikti transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei atlyginti už atliktus darbus.

30Ieškovės atstovas M. K. nurodė, kad ginčijami darbai buvo atlikti pagal ankstesnę tarp šalių susiklosčiusią praktiką, t. y., ieškovė pagal kliento pageidavimus kompiuterius užpildydavo įmonėje patvirtintą formą – remonto darbų paraišką, klientas palieka automobilį ir jo raktelius. Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo atveju jis siekė, jog planuojami atlikti remonto darbai ir jų kainos su juo būtų suderinti telefonu ir tik tada atliekamas transporto priemonės remontas. Toks atsakovės paaiškinimas kelia tam tikrų abejonių, nes nelogiška palikti raktelius ir automobilį remontui, neaptarus reikalingų darbų bei jų kainos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pats atsakovės direktorius T. T. pristatė remontui automobilį, paliko jo raktelius, nes automobilis buvo suremontuotas, atlikta jo techninė apžiūra ir šio fakto atstovas neneigė. Teismas daro išvadą, kad remonto darbų kiekis ir kaina buvo šalių atstovų aptarti, nes, kaip minėta, atsakovės atstovas pats paliko automobilį ir jo raktelius, o elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas žmogus, būdamas bendrovės vadovu, turėdamas patirties analogiškose situacijose, neaptaręs visų jam rūpimų klausimų, nesuderinęs darbų ir kainų, taip neapdairiai nebūtų pasielgęs.

31Nors atsakovė apmokėti PVM sąskaitos-faktūros ( - ) Nr. 0181 nesutiko, tačiau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir suremontuotą automobilį atsiėmė.

32Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 29 d. atsakovės vyr. buhalterė parengė skolų suderinimo aktą, kurį pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės vyr. finansininkai bei atsakovės vadovas T. T.. Vertinant šią aplinkybę, galima daryti išvadą, jog atsakovė, t. y. jos vadovas T. T. sutiko su tuo, kokios automobilio detalės buvo pakeistos, kokie darbai buvo atlikti transporto priemonei „VW T5“, kokia atliktų darbų kaina, kadangi pati atsakovė inicijavo minėto skolų suderinimo akto atsiradimą.

33Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtino Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatų 9, 16 ir 20 punktuose numatytų reikalavimų, jog priėmimo-perdavimo aktas turi būti įformintas dviem abiejų šalių pasirašytais egzemplioriais, o paslaugos pradedamos teikti tik suderinus remonto darbus, jų preliminarią kainą ir kt. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nebuvo laikomasi Aprašo reikalavimo įforminant teikiamas remonto paslaugas negali būti laikomas absoliučiu pagrindu nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Nagrinėjamoje byloje yra susiklostę rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą būtina vadovautis ne tik Aprašo nuostatomis, tačiau ir rangos sutartims taikomu teisiniu reglamentavimu. Remiantis CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiuo atveju, atsakovė neginčija, jog darbus ieškovė atliko, tačiau teigia, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie būsimą atliktų darbų kainą, teigia jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau, kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, įrodymų ar priešieškinio dėl patirtų išlaidų, atsiradusių dėl galimai nekokybiškai atlikto remonto.

34Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, teigdama, jog ieškovė atliko darbus netinkamai, neišsiaiškinusi atsakovės pozicijos dėl užsakomų darbų kiekio, kainos, nekokybiškai, turi įrodyti, kad toks faktas apskritai egzistuoja. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, nepateikė, todėl ieškovė neturi galimybės įrodinėti jos atsakomybę šalinančias priežastis. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kurios suformuluotos CPK 12,178 ir 179 straipsniuose, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. atsakovei.

35Pažymėtina, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pabrėžtina, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovė teigė, jog priešinga šalis elgėsi nesąžiningai. Byls duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo metu per 2016 m. laikotarpį ieškovė atsakovei išrašė apie 30 PVM sąskaitų-faktūrų, kurias visas atsakovė apmokėjo, o dauguma atliktų darbų, šalių teigimu, buvo analogiški atliktiems ginčijamu atveju. Ginčas kilo tik dėl vienos anksčiau minėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. ( - ) Nr. 0181. Akivaizdu, kad iki 2016 metų pabaigos atsakovė neginčijo skolos, tai įrodo šalių pasirašytas 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktas. Būtina paminėti, jog nepaisant kilusio ginčo ir neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovė ir toliau kreipėsi į ieškovę dėl automobilių remonto. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išrašytos dar 4 naujos PVM sąskaitos-faktūros.

36Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, pripažįsta, kad atsakovė, vengdama tinkamai įvykdyti prievolę, tačiau toliau tęsdama bendradarbiavimą su ieškove, (nors ieškovės atliekamų darbų kokybė atsakovės netenkino), laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia susitarimą. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes pagal ieškovės ir atsakovės žodžiu sudarytą sutartį dėl automobilio remonto ir techninės apžiūros atlikimo, atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus remonto darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 344 Eur skola.

37Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

38Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti 22 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 8 Eur žyminį mokestį už 2018 m. kovo 7 d. išduotą teismo įsakymą ir 975 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Kadangi byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 96, 259–270 straipsniais,

Nutarė

40ieškinį patenkinti visiškai.

41Priteisti iš atsakovės UAB „Kristoma“, j. a. k. 300549557, ieškovės UAB „Mažeikių autoservisas“, j. a. k. 302584261, naudai:

42– 1 344 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) skolą;

43– 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

44– 1 005 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

45Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)... 4. atsakovės UAB „Kristoma“ atstovui direktoriui T. T., atsakovės atstovui... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Mažeikių... 6. Teismas... 7. 2018 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2063-344/2018 buvo priimtas teismo... 8. Ieškovė UAB „Mažeikių autoservisas“ 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi... 9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Mažeikių autoservisas“ atstovas... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Kristoma“ atstovas direktorius T. T.... 12. Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra UAB „Kristoma“ vyr.... 13. Ieškovės atstovas advokatas V. J. teismo posėdžio metu paminėjo, jog... 14. Atsakovės atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu paminėjo, jog... 15. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 16. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo... 18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai... 19. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes... 20. Nagrinėjamu atveju ieškinio ir jo priedų pagrindu nustatyta, kad ieškovės... 21. 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo užpildyta Remonto darbų paraiška Nr. ( - ),... 22. Teismo manymu, šalys netinkamai kvalifikavo tarp jų susiklosčiusius... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje... 24. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 25. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos... 26. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 27. Taigi, nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo,... 28. Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė, jog ieškovė atliks remonto darbus tam,... 29. Šalys neginčijo, kad atsakovė pristatė automobilį „VW T5“ į... 30. Ieškovės atstovas M. K. nurodė, kad ginčijami darbai buvo atlikti pagal... 31. Nors atsakovė apmokėti PVM sąskaitos-faktūros ( - ) Nr. 0181 nesutiko,... 32. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 29 d. atsakovės vyr. buhalterė parengė... 33. Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos automobilių kelių... 34. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas... 35. Pažymėtina, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių... 36. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių atstovų... 37. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80,... 40. ieškinį patenkinti visiškai.... 41. Priteisti iš atsakovės UAB „Kristoma“, j. a. k. 300549557, ieškovės UAB... 42. – 1 344 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt keturių... 43. – 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos... 44. – 1 005 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.... 45. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...