Byla 2-1046-823/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byloje,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi UAB ,,Pajūrio mėsinė“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. spalio 28 d. nutartimis patvirtino RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus V. B. kreditorinį reikalavimą. Taip pat teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB SEB banko 7 660 664,72 Eur kreditorinį reikalavimą, tačiau ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka.
  2. Kreditorius V. B. pateikė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sušaukti (įvykti) RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimams, iki kol įsiteisės teismo nutartis dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo.
  3. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d., 10:00 val. yra šaukiamas RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime neturi teisės dalyvauti ir balsuoti esminę reikšmę sudarantį reikalavimą turinti kreditorė AB SEB bankas, nes nutartis, kuria patvirtintas AB SEB bankas 7 660 664,72 Eur reikalavimas, yra neįsiteisėjusi. Be šios kreditorės pritarimo nėra jokios galimybės patvirtinti RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano, nes restruktūrizavimo plano patvirtinimui nustatyta kvalifikuota 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turinčių kreditorių balsų dauguma. Kiti bendrovės kreditoriai negali žinoti AB SEB banko pozicijos bei tikėtis sklandaus restruktūrizavimo proceso plano patvirtinimo atveju. Vien AB SEB banko iniciatyva restruktūrizavimo byla galėtų būti nutraukta.
  4. Kreditorė AB „Šiaulių bankas“ prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, termino restruktūrizavimo planui pateikti nepratęsti bei nutraukti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas įvyko, kreditorių susirinkime restruktūrizavimo planui kreditoriai nepritarė. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neįgyvendinamas ir negali būti tenkinamas. Be to, V. B. nėra įgaliotas atstovauti AB SEB banką, todėl jo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas.
  5. AB SEB bankas prašė kreditoriaus V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, RUAB „Pajūrio mėsinė“ procesas bus sustabdytas neapibrėžtam terminui, t. y. kol nepasibaigs AB SEB banko ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ ginčas dėl laidavimo sutarties (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-862-467/2017). Restruktūrizavimo procedūrų stabdymas neapibrėžtam terminui prieštarautų restruktūrizavimo proceso tikslams. AB SEB bankas restruktūrizavimo procesui nepritaria. RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriai yra nubalsavę už restruktūrizavimo proceso pabaigą, su kuo bankas sutiktų, jei jo kreditorinis reikalavimas nebūtų ginčijamas.
  6. RUAB „Pajūrio mėsinė“ direktorius A. P. prašė tenkinti kreditoriaus V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šios kreditorės pozicija turėtų lemiamą reikšmę sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. 2017 m. vasario 20 d. RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime AB SEB bankas neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti. Todėl, kol neišnagrinėtas atskirasis skundas ir nepriimtas sprendimas dėl AB SEB banko reikalavimų tvirtinimo, negalima pripažinti įvykusio kreditorių susirinkimo teisėtumo ir jame priimtų sprendimų teisinės galios. Kreditorių susirinkimas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo turėtų būti laikomas neįvykusiu. Priešingu atveju, tokiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai turės būti skundžiami pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 24 straipsnio 7 punktą.
  7. Pažymėjo, kad RUAB „Pajūrio mėsinė“ nelaikė AB SEB banko savo kreditore, todėl jos atstovai nedalyvavo plano projekto rengimo procese. ĮRĮ numato galimybę grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, jeigu jame nenustatytos priemonės visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų užtikrinimui. Jeigu bus patvirtinti AB SEB banko reikalavimai, restruktūrizuojama bendrovė yra pasirengusi bendradarbiauti, derinti, koreguoti ir patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, prioritetiškai atsižvelgdama į AB SEB banko, kaip didžiausios kreditorės, pasiūlymus dėl restruktūrizavimo plano. Todėl tikėtina, kad AB SEB banko išankstinė pozicija dėl restruktūrizavimo plano gali pasikeisti.
  8. RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo administratorė pateikė teismui prašymą pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. sušauktas kreditorių susirinkimas įvyko. Susirinkime nebuvo priimtas nutarimas patvirtinti RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planą. AB SEB bankas susirinkime nedalyvavo, o jos balsavimas būtų turėjęs lemiamą įtaką (ne)priimtiems nutarimams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės restruktūrizavimo planas ĮRĮ nustatytais terminais teismui nebuvo pateiktas. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimai galės būti skundžiami ĮRĮ 24 straipsnio 7 punkte nustatyta tvarka, RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano pateikimo terminas pratęstinas iki termino minėto kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti pabaigos, o gavus skundus – iki atitinkamų teismo nutarčių įsiteisėjimo dienos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi: 1) atmetė kreditoriaus V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2) atmetė RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą dėl RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano pateikimo termino pratęsimo, 3) priėmė kreditorės AB „Šiaulių bankas“ prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą bei nustatė 14 kalendorinių dienų terminą atsiliepimams pateikti, 4) įpareigojo RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo administratorę apie gautą prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei nustatytą terminą atsiliepimams pateikti informuoti RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorius.
  2. Teismas nustatė, kad RUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas įvyko. Duomenų apie kitus planuojamus kviesti RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimus byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti kreditoriaus V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 144 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013), nurodė, kad ĮRĮ nenustatyta galimybė restruktūrizavimo plano rengimą tęsti neribotą laiką dėl to, kad nėra patvirtinti visų arba lemiamą balsų skaičių turinčių kreditorių reikalavimai. Įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias restruktūrizavimo plano rengimas ir tvirtinimas būtų siejamas su visų kreditorių reikalavimų patvirtinimu, priešingai – pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą restruktūrizavimo plane į kreditorių sąrašą įtraukiami ir asmenys, kurių reikalavimus įmonė ginčija ir teismo sprendimai dėl jų nėra įsiteisėję, įsiteisėjus teismų sprendimams dėl šių reikalavimų, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas. Restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo procese turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį užtikrinti visų įmonės kreditorių lygiateisiškumą, bet ir į būtinybę laikytis ĮRĮ nustatytų terminų planui parengti bei pateikti jį tvirtinti teismui. Dėl to ginčijamų kreditorių reikalavimų dydis, jų patvirtinimo teismine tvarka momentas, nėra ir negali būti kliūtimi restruktūrizavimo plano projekto parengimui.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad terminas pateikti teismui restruktūrizavimo planą savo esme yra procesinis terminas, kuris gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis) arba pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (CPK 77 straipsnis, ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pratęstas gali būti tik nepasibaigęs terminas. Kadangi administratorė prašymą dėl RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano pateikimo termino pratęsimo pateikė pasibaigus terminui restruktūrizavimo planui pateikti, šis prašymas negali būti tenkinamas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Kreditorius V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti sušaukti (įvykti) RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimams, iki kol įsiteisės teismo nutartis dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas, sužinojęs, kad iki planuojamo kreditorių susirinkimo nebus išnagrinėtas skundas dėl 7 660 664,72 Eur dydžio AB SEB banko reikalavimo tvirtinimo, dar iki numatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo datos (2017 m. vasario 20 d.) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2017 m. vasario 17 d.), tačiau teismas šio prašymo nagrinėjimą paskyrė tik 2017 m. vasario 23 d.
    2. RUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti tik kreditorių mažuma, kurių bendra visų kreditorinių reikalavimų vertė tesiekė 34,86 procentų balsų. Restruktūrizavimo planas negali būti atmestas vien dėl to, kad jam nepritarė dalis kreditorinių reikalavimų mažumą turinčių kreditorių. Kreditorių mažumai atmetus restruktūrizavimo planą, esant nepatvirtintiems potencialiai didžiausios kreditorės reikalavimams, neatsižvelgus į jos reikalavimų dydį ir siūlymus restruktūrizavimo planui, būtų pažeistos ĮRĮ nuostatos. Kreditorių susirinkime būtina sudaryti galimybę dalyvauti potencialiai stambiausiai kreditorei, išklausyti sąlygas, kuriomis ji sutiktų pritarti restruktūrizavimui ar koreguotų restruktūrizavimo plano projektą.
    3. Apeliantas neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apribotų plano projekto rengimą, o prašė suspenduoti nereprezentatyvaus kreditorių susirinkimo teisę priimti nutarimus dėl restruktūrizavimo plano, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išspręstas potencialiai stambiausios kreditorės reikalavimo tvirtinimo klausimas. Teismo motyvas, kad ginčijamų kreditorinių reikalavimų dydis, jų patvirtinimo teisme tvarka momentas negali būti kliūtimi restruktūrizavimo plano projekto parengimui, nėra susijęs su kreditoriaus prašymo dalyku, nes bylos duomenys patvirtina, kad restruktūrizavimo plano projektas buvo parengtas. RUAB „Pajūrio mėsinė“, rengdama restruktūrizavimo planą, veikė aktyviai, bendradarbiavo ir teikė informaciją kreditoriams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip netrukdytų restruktūrizavimo plano projekto rengimui, taisymui ir koregavimui.
    4. Kreditorių susirinkimas įvyko nepaisant to, kad prieš tai RUAB „Kretingalės mėsa“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ atstovai išreiškė abejonę dėl galimybės balsuoti už restruktūrizavimo plano projektą, kol negautas restruktūrizuojamos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ir prašė jų nuomonę užprotokoluoti. RUAB „Kretingalės mėsa“ atstovė nurodė, kad kreditorių susirinkime turėtų būti svarstomas toks restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė restruktūrizuojamos bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. RUAB „Pajūrio mėsinė“ direktorius pritarė, kad negavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, šis restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti svarstomas kreditorių susirinkime. Tik išsprendus galimai didžiausios kreditorės reikalavimo tvirtinimo klausimą gali būti parengtas ekonomiškai tvarus restruktūrizavimo planas. Patvirtinus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą, dalyvaujančių šiame susirinkime kreditorių balsų procentinės išraiškos nepakaktų sprendimo priėmimui.
    5. Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą AB SEB banko reikalavimai buvo nurodyti restruktūrizavimo plane. Vis dėlto, vien tik AB SEB banko ginčijamų reikalavimų numatymas plane, neįsiklausant į potencialiai svarbiausios kreditorės nuomonę, nesuteikiant jai teisės dalyvauti kreditorių susirinkime, galimybės kartu su kitais restruktūrizavimo procesą palaikančiais kreditoriais ir restruktūrizuojama bendrove tartis dėl abipusiai priimtinų restruktūrizavimo plano sąlygų, sprendimo teisę patikint tik kreditorinių reikalavimų mažumą turintiems kreditoriams, būtų neprotingas ir neproporcingas.
    6. ĮRĮ nenustatyta, kokia pareikštų kreditorių reikalavimų dalis turi būti patvirtinta, kad kreditorių susirinkimas galėtų svarstyti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 13 straipsnio 2 dalimi. Kadangi restruktūrizavimo planui patvirtinti reikalaujama ne mažesnės kaip 2/3 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas gali būti svarstomas tik tada, jei likusi neišspręstų kreditorių reikalavimų dalis pagal balsų skaičių neturėtų lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Teismo argumentas, kad kreditorių susirinkimas gali spręsti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir neišsprendus klausimo dėl reikšmingos kreditorių reikalavimų dalies tvirtinimo, pažeistų ne tik kreditorių lygiateisiškumo principą, bet ir padarytų visą restruktūrizavimo procesą beprasmį. Toks aiškinimas prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai 2011 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011, pagal kurią, nesant patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų, tik išimtiniais atvejais kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo (netvirtinimo).
    7. Patvirtinus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą, vien šio kreditoriaus pozicija restruktūrizavimo procesui turės esminės reikšmės. Šią aplinkybę pripažino ir pati restruktūrizuojama bendrovė. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarčiai, AB SEB bankas įgytų net 65,14 procentų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Todėl, kol neišnagrinėtas atskirasis skundas ir nepriimtas sprendimas dėl AB SEB banko reikalavimų tvirtinimo, negalima įvertinti įvykusio susirinkimo teisėtumo ir jame priimtų sprendimų teisinės galios.
    8. AB SEB bankas atstovai nedalyvavo restruktūrizavimo plano projekto rengimo procese, todėl šios kreditorės nuomonės, jog ji RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planui nepritartų, nereikėtų suabsoliutinti. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas dėl AB SEB banko reikalavimų patvirtinimo, restruktūrizuojama bendrovė yra pasirengusi bendradarbiauti, derinti, koreguoti ir patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, prioritetiškai atsižvelgdama į kreditorės pasiūlymus. Taigi, visiškai tikėtina, kad AB SEB bankas išankstinė pozicija dėl restruktūrizavimo plano gali pasikeisti.
    9. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Kreditorių susirinkime tvirtinti restruktūrizavimo planą galima tik tada, kai teismas yra išsprendęs kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą, nebent kreditorių susirinkime dalyvautų ir savo valią išreikštų kreditorių dauguma, kurios nuomonės pakaktų sprendimo kreditorių susirinkimuose priėmimui. Kadangi 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime nebuvo pareikšta kreditorių daugumos valia, būtina sulaukti 2017 m. kovo 14 d. nutarties dėl AB SEB banko reikalavimo tvirtinimo paskelbimo ir iki minėtos datos sustabdyti parengto restruktūrizavimo plano svarstymus bei kreditorių mažumos galimybę priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo. Skubiai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas, pasidarytų neįmanomas.
  1. RUAB „Pajūrio mėsinė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. RUAB „pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektas nepatvirtintas ne dėl pačios bendrovės, jos dalyvių ar administratorės neveiklumo, o iš esmės dėl to, jog nebuvo išspręstas esminis klausimas dėl potencialiai pačios didžiausios restruktūrizuojamos įmonės kreditorės – AB SEB banko – reikalavimo. Iki pat 2017 m. vasario 21 d. (t. y. nustatyto termino pateikti restruktūrizavimo plano projektą tvirtinti teismui) nebuvo aišku, ar 7 660 664,72 Eur dydžio AB SEB banko reikalavimas bus patvirtintas. Patvirtinus minėtą AB SEB banko reikalavimą, vien jo dydis bendroje teismo patvirtintų reikalavimų sumoje sudarytų net 65,14 proc., t. y. kone 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Atsiradus šiam reikalavimui, RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planas būtų iš esmės koreguojamas.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-586-798/2017 iš dalies patenkino RUAB „Pajūrio mėsinė“ atskirąjį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl AB SEB bankas prašymo dėl įtraukimo su 7 660 664,72 Eur dydžio finansiniu reikalavimu į RUAB „Pajūrio mėsa“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl restruktūrizavimo planas bus koreguojamas, o pakoreguoti pasiūlymai ir planai gali turėti įtaką kitokiam kreditorių apsisprendimui.
    3. Restruktūrizuojama bendrovė siekia vienintelio tikslo – ateityje išvengti finansinių sunkumų (arba galimo bankroto), atsiskaityti su kreditoriais išsaugant įmonės veiklą bei sukuriant prielaidas sėkmingai ją plėtoti ateityje. Nuo pat šios restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki dabar RUAB „Pajūrio mėsinė“ sėkmingai atliko daug pozityvių darbų, skirtų įmonės veiklos efektyvumo didinimui bei finansinių sunkumų išvengimui, tai yra sumažino darbuotojų skaičių, įsidiegė skerdimo proceso gamybos efektyvumo skaičiavimo programą, optimizavo bandovežių maršrutus, atsisakė visų nuostolingų reisų, kiaulių vežimui pradėti samdyti specializuoti bandovežiai. 2017 m. vasario mėnesį, lyginant su 2017 metų sausio mėnesiu, patiriami nuostoliai jau sumažėjo 16 846 Eur. Įmonė taip pat aktyviai plėtoja komercinę veiklą ir geografiniu atžvilgiu, savo produkciją tiekia į Olandiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Italiją. Taip pat aktyviai siekia pradėti eksportą ir į kitas šalis. Dėl minėtų priežasčių labai tikėtina, kad, pasiūlius pakoreguotą restruktūrizavimo plano projektą, jis bus patvirtintas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sušaukti RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimus iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485/2013). Kadangi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu RUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas jau buvo įvykęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebėra nei teisinės, nei faktinės galimybės uždrausti šiam susirinkimui įvykti, t. y. prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra neįvykdoma. Kreditoriai, nesutikdami su įvykusio kreditorių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumu, savo pažeistas teises turi galimybę apginti pagal ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktą apskųsdami šio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus teismui, tačiau ne ginčydami teismo procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  4. Apelianto nurodomi argumentai dėl pavėluoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neturi jokios įtakos išvadai, kad po RUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo datos prašymas uždrausti šį (jau įvykusį) susirinkimą teismo negalėjo būti tenkinamas. Kita vertus, sutikti su apelianto argumentais, kad teismas vilkino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimą nėra teisinio pagrindo.
  5. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2017 m. vasario 17 d., 15:53 val., tai yra jau pasibaigus teismo darbo laikui. Vasario 18 d. ir 19 d. buvo nedarbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis), todėl prašymas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2017 m. vasario 20 d. Ši diena laikytina prašymo pateikimo teismui diena (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2017 m. vasario 23 d., CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino nepažeidė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas vyko 2017 m. vasario 20 d. 10 val., konstatuotina, kad teismui išspręsti šį klausimą iki kreditorių susirinkimo pradžios nebuvo jokių realių galimybių.
  6. Teismui pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo prašoma uždrausti ne tik 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimą, bet ir bet kokius kitus kreditorių susirinkimus, kol nebus išspręstas klausimas dėl AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad RUAB „Pajūrio mėsinė“ 2017 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas nepritarė įmonės restruktūrizavimo planui ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Nors dėl šios nutarties yra pateikti atskirieji skundai, tačiau kol jie neišnagrinėti nėra jokios kitų RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimų sušaukimo galimybės, taigi ir pagrindo apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  7. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byla yra nutraukta, ši aplinkybė pripažintina pakankamu pagrindu atmesti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatuojant preliminarų reikalavimo, kuriam užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstumą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su 2017 m. vasario 20 d. RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo galimu neteisėtumu ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo perspektyvomis, kadangi tai nėra apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje. Nustačius, kad apelianto prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra įstatyme numatytų sąlygų, darytina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai