Byla 2-332-776/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A., dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei K. L., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, jį patikslino ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad tarp valstybės ir pareiškėjo nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio ( - ), identifikacinis sklypo Nr. ( - ), nuomos santykiai. Pareiškėjas nurodė, kad 2014-08-26 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus gavo raštą Nr. 31SD-(14.31.104)-5348, kuriuo jis informuotas, kad valstybinės žemės plotą (0,0212 ha) yra užėmęs be teisinio pagrindo ir neturi dokumento, kuris patvirtintų, kad jam yra suteiktas šis žemės sklypas, ir kuriuo pareikalauta iki 2014-10-01 atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 122 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualioms statyboms“ jam buvo skirtas 600 kv. m dydžio žemės sklypas, ( - ), individualaus namo statybai, o 1988 metais jam kreipusis į Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą su prašymu padidinti statomo gyvenamojo namo plotą, o tuo pačiu ir žemės sklypo plotą, Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 257 pareiškėjui buvo padidintas statomo gyvenamojo namo bendras plotas, kurio nuorašas išliko, nes buvo įsiūtas į statomo gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją, o sprendimas, kuriuo pareiškėjui prie statomo gyvenamojo namo buvo padidintas žemės sklypas, neišliko, ir jo pareiškėjui nepavyko gauti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1988 metų naudojasi 1 112 kv. m dydžio žemės sklypu, esančiu ( - ), o 1992 metais balandžio mėnesį kreipėsi su prašymu į Šiaulių miesto valdybą, kad iš naudojamo 1 112 kv. m ploto žemės sklypo parduotų 900 kv. m žemės sklypą, t. y. dalį, nes, pareiškėjo teigimu, pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo leidžiama išsipirkti iki 9 a žemės sklypą, o dėl likusios dalies jam buvo paaiškinta, kad turi parašyti prašymą dėl nuomos suteikimo iki bus leista išsipirkti. Pareiškėjas paaiškino, kad 1993 m. pagal jo pateiktus prašymus Šiaulių miesto valdybai ir jos pavedimu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nustatė žemės sklypo koordinates ir sudarė žemės sklypo ribų planą (situacijos schemą), pagal kurį jo kaip savininko naudojamas žemės plotas, esantis Papievių g. 46, Šiauliuose, sudarė 1 112 kv. m. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., pagal kurią valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už žemę iki nuomos ar pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, reiškia, kad nuomos mokestis žemės naudotojui yra skaičiuojamas tik tais atvejais, jeigu žemės sklypu yra naudojamasi teisėtai, taip pat reiškia, kad su tokiu žemės sklypo naudotoju šiuo laikotarpiu nebūtinai turi būti sudaroma rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 1998 metų už visą žemės sklypą (1 112 kv. m), esantį ( - ), buvo pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis ir kad pareiškėjas kaip šio žemės sklypo nuomininkas buvo įtrauktas į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedamą registrą, nors jokia rašytinė nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta, ir kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis skyrius kiekvienais metais teikė duomenis Šiaulių miesto savivaldybės administracijai apie tai, kad jis yra žemės sklypo identifikacinis Nr. ( - ), esančio ( - ), naudotojas ir šių duomenų pagrindu jam buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. Todėl, pareiškėjo teigimu, nors šis žemės sklypas ir nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, tačiau jis yra jam perduotas naudotis, jo dydis yra apibrėžtas, jam yra suteiktas indentifikacinis numeris, ir jam yra už jį skaičiuojamas nuomos mokestis, kurį jam tenka pareiga sumokėti, ir nors nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis, pareiškėjo nuomone, tarp jo ir valstybės yra susiklostę faktiniai šio žemės sklypo nuomos santykiai.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą prašo pareiškėjo V. S. patikslinto pareiškimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad jam 1988 metais Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu prie statomo namo ( - ) buvo padidintas žemės sklypo plotas ir kad toks sprendimas neišliko ir kad jis nuo 1988 metų naudojasi 1 112 kv. m dydžio žemės sklypu, nurodė, kad aplinkybė, kad pareiškėjas neturi sprendimo dėl žemės sklypo padidinimo, nereiškia, kad sprendimas yra neišlikęs, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į archyvą ir kad archyvas būtų patvirtinęs, kad koks nors 1988 metų Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas būtų dingęs. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra duomenų, kad iki 1990 m. kovo 11 d. veikusių institucijų, o vėliau Šiaulių miesto valdybos, ar nuo 1995 m. iki 2010 m. liepos 1 d. valstybinės žemės patikėtinės Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimais pareiškėjui būtų buvęs suteiktas ar išnuomotas 0,0212 ha žemės plotas ar kad dokumentai dėl tokio dydžio žemės sklypo suteikimo pareiškėjui būtų neišlikę ir jų nebūtų galima gauti ne teismo tvarka. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo teiginius, kad jis jau nuo 1988 metų naudojosi 1 112 kv. m dydžio žemės sklypu, akivaizdžiai paneigia paties pareiškėjo 1992 m. balandžio 29 d. teiktas prašymas Šiaulių miesto valdybai, kuriame jis prašė parduoti 9 arų žemės sklypą, esantį ( - ), bei prie prašymo pridėtas skirto 600 kv. m ploto žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai situacijos planas ir Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 122 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualinėms statyboms“ kopija. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad iš gyvenamojo namo ( - ) techninio paso lentelės matyti, kad yra išskirta ir naudojama 600 kv. m žemės, o žalias plotas sudaro 300 kv. m, o namų valdos techninės inventorizacijos apskaitos bylos plane buvo pažymėta namo statybai išskirto žemės ploto (600 kv. m) ir žalio ploto (300 kv. m) vieta ir statinių išdėstymas žemės sklype. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad duomenys namų valdos techninės apskaitos byloje įrašyti 1994-05-04, o tai akivaizdžiai parodo, kad V. S. 1994 metais, kai buvo baigtas statyti gyvenamasis namas, naudojosi tik 600 kv. m skirtu namų valdos žemės sklypu ir 300 kv. m žaliuoju plotu prie šio žemės sklypo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo nurodytas 0,0212 ha žemės plotas, yra paprasčiausiai pareiškėjo apsitverta laisvos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, dalis, kuriai nėra parengto jokio žemės sklypo suplanavimo dokumento (detaliojo plano, žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto ar kt.), kurio pagrindu būtų galima parengti žemės sklypo planą ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo, o nesant suformuoto daikto, nėra jokios galimybės pripažinti, kad pareiškėjas yra neegzistuojančio daikto nuomininkas. Nacionalinės žemės tarnybos turimais duomenimis, 0,0212 ha valstybinės žemės plotas ( - ) institucijų sprendimais nebuvo skirtas ar išnuomotas pareiškėjui, nes šis žemės plotas nėra būtinas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ( - ), eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę paskirtį. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pagal valstybinės žemės pardavimą ir nuomą reglamentuojančias nuostatas, toks žemės plotas negali būti nei parduodamas, nei išnuomojamas ne aukciono būdu, nebent pareiškėjo nurodytoje vietoje pavyktų suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką atitinkantį žemės sklypą, kuris galėtų būti parduodamas be aukciono. Suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. sudarytas žemės sklypo ribų planas (situacijos schema) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta ir suderinta su pareiškėju ir tokio ploto valstybinės žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, ar pagal šią schemą V. S. nuo 1998 metų buvo apmokestintas žemės nuomos mokesčiu už 1 112 kv. m ploto naudojimą šį mokestį administruojančių institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, o nuo 2003 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos), tačiau suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad tas papildomas 212 kv. m žemės plotas AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. sudarytame žemės sklypo ribų plane nesutampa su pareiškėjo šiuo metu faktiškai naudojamos valstybinės žemės (212 kv. m) vieta, kuri pažymėta pareiškėjo pateiktoje UAB „Geoauga“ 2014-09-24 parengtoje schemoje. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimas sudaro pagrindą laikyti jį valstybinės žemės nuomininku, nes atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui skirtas namų valdos žemės sklypas ( - ), buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2011 metais, pareiškėjas nebuvo sudaręs valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jis turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą valstybinės žemės plotą iki tokios sutarties sudarymo dienos, o kokiu pagrindu V. S. buvo skaičiuojamas nuomos mokestis už 1 112 kv. m plotą, Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma. Suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad pareiškėjui įsigijus naudojamą namų valdos žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ir įregistruotas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, kad namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui nebeliko pagrindo naudotis jokiu kitu valstybinės žemės plotu, o taip pat ir pareigos mokėti nuomos mokestį už žemės plotą, kuris jam nebuvo suteiktas. 'h Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad žemės sklypo ( - ), byloje yra saugomi visi pareiškėjo rašyti prašymai nuo 1985 metų, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų rašęs prašymą dėl nuomos.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio nuomos fakto nustatymo ir kad teismo prašo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti savo nuožiūra.

7Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nepateikė, o savo 2015-06-16 rašte Nr. SJ-233 nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą ir kad papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikti neturi. Minėtame atsiliepime Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu. Suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju nesant suformuoto žemės sklypo, kaip nuomos sutarties objekto, nesant nustatyta tvarka įregistruoto daikto, kuris galėtų būti valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, nėra pagrindo nustatyti juridinio fakto, kad pareiškėjas yra faktinis valstybinės žemės naudotojas (nuomininkas). Šiaulių miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius pareiškėjui valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoja ir teikia pranešimus dėl šio mokesčio mokėjimo pagal duomenis, gautus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2003 metais savivaldybei perimant šio mokesčio administravimą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad prie pareiškėjo pareiškimo pridėtoje Valstybinės mokesčio inspekcijos deklaracijoje dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo už 2002 metus matyti, kad prieš perduodant šią funkciją savivaldybei, Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiavo žemės nuomos mokestį už 0,0212 ha valstybinės žemės plotą, esantį ( - ), o būtent pagal tuos pačius, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perimtus duomenis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius ir toliau apskaičiuoja nuomos už valstybinę žemę mokestį. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas pareiškime patvirtina faktą, kad naudojosi ir naudojasi valstybine žeme, šio fakto neginčija, tačiau pareiškėjas klaidingai supranta aplinkybę, kad jei jis už naudojimąsi mokėjo žemės nuomos mokestį, vadinasi tarp jo ir valstybės susiklostė valstybinės žemės nuomos santykiai. Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas moka žemės nuomos mokestį, nepatvirtina fakto, kad asmenys, nesudarę sutarties ir jos neįregistravę viešame registre, gali būti pripažinti nuomininkais.

8Pareiškėjas V. S. ir jo atstovas advokatas Evaldas Onaitis teismo posėdžio metu palaikė patikslintame pareiškime nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti.

9Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo patikslintas pareiškimas negali būti tenkinamas. Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuomos teisinių santykių gali būti nustatomas tik kai yra nuomos objektas – žemės sklypas, bei yra sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis. Suinteresuoto asmens atstovė papildomai nurodė, kad namų valdos techninės apskaitos (inventorizacijos) byloje esančiame plane 1997-11-20 ir 1997-12-18 nežinomo asmens padaryti įrašai apie žemės pirkimą ar nuomą teisinės reikšmės neturi.

10Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė K. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pateikti jokios nuomonės dėl patikslinto pareiškėjo pareiškimo ir prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

11Pareiškimas netenkintinas.

12Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

13Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp valstybės ir pareiškėjo nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio ( - ), identifikacinis sklypo Nr. ( - ), nuomos santykiai. Pareiškėjas nurodo, kad minėtą valstybinę žemę nuomoja iš valstybės, kadangi nuo 1998 m. mokėjo ir iki šiol tebemoka žemės nuomos mokestį, o būtent daugiau nei 16 metų jam pateikiami pranešimai apie valstybinės žemės nuomos mokestį (pareiškėjas nurodo, kad iki 2000 m. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nuo 2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos) bei žemės nuomos mokesčio sumokėjimas pagal pateiktus pranešimus, pareiškėjo nuomone, liudija esamus valstybinės žemės nuomos santykius tarp pareiškėjo (nuomininko) ir valstybės (nuomotojo). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tikslu pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus, įrodančius pareiškėjo teisę naudotis pareiškime minima valstybine žeme, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlikusi valstybinės žemės naudojimo patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas valstybinės žemės plotą (0,0212 ha) yra užėmęs be teisinio pagrindo ir pareikalavo atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę.

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsniuose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

15Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už žemę iki nuomos ar pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Pažymėtina tai, kad kadastro duomenis apie nekilnojamo turto registre neįregistruotus, tačiau suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus, vadovaujantis Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimu Nr. 1373, rengia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai) ir pateikia savivaldybės administracijai, kuri pagal pateiktus duomenis rengia žemės nuomos deklaracijas. Žemės nuomos mokesčio mokėjimą už perkamus namų valdoms ar gyvenamųjų namų statybai žemės sklypus iki žemės nuosavybės dokumentų įforminimo arba notarine tvarka patvirtintos pirkimo sutarties sudarymo iki 2003-01-01 reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“.

16Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui skirtas namų valdos žemės sklypas ( - ), buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2011 metais, pareiškėjas iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos privalėjo mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme.

17Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už žemę iki nuomos ar pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju tam, kad būtų patenkintas pareiškėjo pareiškimas, pareiškėjas privalo įrodyti faktus, jog pareiškėjui ginčo valstybinės žemės plotas buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais leista šia žeme naudotis, o ne aplinkybę, kad mokamas žemės nuomos mokestis.

18Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Bylose dėl juridinio fakto nustatymo įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Nepaisant to, šios prielaidos turi būti motyvuotos. Atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė t. y. turi būti pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

19Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pareiškėjo 1992 metais balandžio 29 d. prašyme Šiaulių miesto valdybai nurodyta, kad pareiškėjas prašo parduoti 9 a žemės sklypą, esantį ( - ), ir jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas naudojasi 1 112 kv. m ploto žemės sklypu ir prašo parduoti tik jo dalį, šiame prašyme nėra. Be to, kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pridėjo Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 122 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualinėms statyboms“ kopiją ir šiuo sprendimu skirto 600 kv. m ploto žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai situacijos planą. Iš šio situacijos plano bei iš namų valdos techninės inventorizacijos apskaitos bylos plano matyti, kad buvo pažymėtos namo statybai išskirto žemės ploto (600 kv. m) ir žalio ploto (300 kv. m) vietos, statinių išdėstymas žemės sklype, o laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjui dabar priklausančiu žemės sklypu, buvo nurodomas kaip aikštelė, bet ne kaip pareiškėjui paskirtas naudotis žemės plotas. Taip pat pastebėtina, kad AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. birželio 25 d. sudarytas žemės sklypo ribų planas (situacijos schema), pagal kurį žemės sklypo ( - ), plotas sudaro 1 112 kv. m, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas ir suderintas su pareiškėju, ir tokio ploto valstybinės žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šioje schemoje nurodytą plotą (1112 kv. m) sudaro 600 kv. m žemės skirtos gyvenamojo namo statybai, 300 kv. m. žalios zonos (14,15 m x 21,20 m) plotas, o taip pat papildomas 212 kv. m valstybinės žemės plotas. Kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šioje schemoje papildomas 212 kv. m žemės plotas nesutampa su pareiškėjo šiuo metu faktiškai naudojamos valstybinės žemės (212 kv. m) vieta, kuri pažymėta pareiškėjo pateiktoje UAB „Geoauga“ 2014-09-24 parengtoje schemoje.

20Pareiškėjas teigia, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimas sudaro pagrindą laikyti jį valstybinės žemės nuomininku, nurodo, kad žemės nuomos mokestis gali būti skaičiuojamas tik tais atvejais, jei žemės sklypu naudojamasi teisėtai. Pareiškėjas sprendžia, kad tarp jo ir valstybės yra susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai, nes jis nuo 1998 metų yra apmokestinamas žemės nuomos mokesčiu už 0,0212 ha žemės plotą. Teismo vertinimu, sutinkant su suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomonėmis, aplinkybė, kad pareiškėjas už naudojimąsi mokėjo žemės nuomos mokestį, nepatvirtina fakto, kad atitinkama valstybinė žemė buvo suteikta ar ja buvo leista naudotis. Kokiu pagrindu V. S. nuo 1998 metų buvo apmokestintas žemės nuomos mokesčiu už 1 112 kv. m ploto naudojimą šį mokestį administruojančių institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, o nuo 2003 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip kadastro duomenis apie Nekilnojamo turto registre neįregistruotus, tačiau suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą teikianti institucija, teismui nepateikė. Suinteresuoto asmens vertinimu tai galėjo būti padaryta minėto AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. birželio 25 d. sudaryto žemės sklypo ribų plano (situacijos schemos) pagrindu. Tačiau tai, kad žemės nuomos mokestis buvo mokamas, kaip minėta, teismo nuomone, nepatvirtina valstybinės žemės suteikimo ar leidimo ja naudotis, taigi ir faktinių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių

21Be to, pareiškėjas pateikė Šiaulių apskrities archyvo 2015-04-16 raštą Nr. PŽ1-437(8.3), kuriame nurodyta, kad patiekiamos Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 260 ir 1986 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 122 išrašų kopijos ir kad daugiau duomenų apie žemės sklypų, esančių ( - ), suteikimą V. S. 1986-1990 metų Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, 1990-1995 metų Šiaulių miesto valdybos dokumentuose nėra, o nuo 1996 ir vėlesnių metų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dokumentai saugoti Šiaulių apskrities archyvui neperduoti. Teismo vertinimu, tai taip pat patvirtina faktą, kad ginčo valstybinės žemės plotas pareiškėjui nebuvo suteiktas ir juo pareiškėjui nebuvo leista naudotis. Teismas taip pat pritaria suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės išsakytai nuomonei, kad namų valdos techninės apskaitos (inventorizacijos) byloje esančiame plane 1997-11-20 ir 1997-12-18 nežinomo asmens padaryti įrašai apie žemės pirkimą ar nuomą teisinės reikšmės neturi ir negali būti vertinami kaip įrodymai, leidžiantys nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

22Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog prielaidos, kad pareiškėjui buvo suteiktas 0,0212 ha valstybinės žemės plotas, esantis ( - ), ir dėl to tarp valstybės ir pareiškėjo nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio ( - ), identifikacinis sklypo Nr. ( - ), nuomos santykiai, tikimybė yra mažesnė už priešingą prielaidą. Todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,07 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

Nutarė

26pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

27Priteisti iš pareiškėjo V. S., a. k. ( - ), į valstybės biudžetą 5,07 Eur (penkių eurų 7 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, jį patikslino ir... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 7. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimo... 8. Pareiškėjas V. S. ir jo atstovas advokatas Evaldas Onaitis teismo posėdžio... 9. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 10. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 11. Pareiškimas netenkintinas.... 12. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad... 15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį... 16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui skirtas namų valdos žemės sklypas (... 17. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22... 18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178... 19. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad priešingai nei teigia... 20. Pareiškėjas teigia, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimas sudaro pagrindą... 21. Be to, pareiškėjas pateikė Šiaulių apskrities archyvo 2015-04-16 raštą... 22. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 26. pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 27. Priteisti iš pareiškėjo V. S., a. k. ( - ), į valstybės biudžetą 5,07... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...