Byla e2A-272-755/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4212-1026/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. Š. ir M. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aukštaitijos vandenys“, ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas R. B. prašė priteisti iš atsakovų A. Š. ir M. Š. po 3 453,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad jam priklauso butas gyvenamajame name, esančiame ( - ), o atsakovams priklausė butas, esantis virš jo buto-( - ). Atsakovai butą paveldėjo po O. Š. mirties. 2016 m. gruodžio 28 d. jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o 2017 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybė. 2017 m. sausio 13 d. atsakovų bute įvyko avarija – geriamojo vandens apskaitos prietaiso gedimas, dėl kurio ieškovo butas buvo aplietas vandeniu. UAB „Aukštaitijos vandenys“ pakeitė apskaitos prietaisą kitu, o, specialistams jį apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad matomas skaitiklio fiksuojančio žiedo išstūmimas iš jam skirtos vietos bei deformuotas reguliatoriaus dangtelis, t. y. nustatytas gedimas, kuris būdingas prietaisui užšalus. Dėl šios avarijos ieškovo butui buvo padaryta žala: jis stipriai aplietas vandeniu ir sugadintas, dėl susikaupusios drėgmės, pelėsio jame nebuvo galima gyventi. Žalos dydis nustatytas atestuoto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo eksperto T. M.. Atsakovai yra atsakingi už atsiradusią žalą, todėl ją privalo atlyginti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovų A. Š. ir M. Š. po 2 762,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 4. Teismas nustatė, kad ieškovui priklauso butas gyvenamajame name ( - ), o atsakovams priklausė butas, esantis virš ieškovo buto, esantis ( - ). Atsakovai butą paveldėjo po O. Š. mirties, 2017 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybė. 2017 m. sausio 13 d. bute įvyko avarija – geriamojo vandens apskaitos prietaiso gedimas, o ieškovo butas buvo aplietas vandeniu. UAB „Aukštaitijos vandenys“ pakeitė apskaitos prietaisą kitu. Dėl šios avarijos ieškovo butui buvo padaryta žala. Žalos dydis nustatytas eksperto T. M. 6 909,06 Eur sumai bei eksperto A. Z. 3 541,54 Eur sumai. 5. Teismas nurodė, kad buto, esančio ( - ), užliejimo datą 2017 m. sausio 13 d. ir galimą laiką patvirtino, savo parodymais atskleidė byloje dalyvavę ir apklausti asmenys: atsakovas A. Š., kuris buvo pakviestas trečiojo asmens R. P., liudytoja A. Š.. Nuo šios datos atsirado ir kilo pasekmės – žala ieškovo butui. Šiuo laiku vanduo pradėjo lašėti R. P. bute, kuris siena ribojasi su ieškovo butu, bei apliejo pastarojo butą. UAB „Aukštaitijos vandenys“ pateiktas šalto vandens skaitiklio keitimo 2011 m. gruodžio 30 d. aktas Nr. 247 patvirtina, kad šalto vandens skaitiklis O. Š., vėliau atsakovų butui, įrengtas 2011 m. gruodžio 30 d. Todėl teismas sprendė, kad paskutinė jo metrologinė patikra yra data, kuri nurodyta minimo keitimo akte. Atsižvelgęs į vėlesniu Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintu „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ bei šio sąrašo 6.6.2. punktą, kad daugiabučių namų butuose ir privačiuose namuose įrengti šalto vandens skaitikliai yra keičiami kas 6 metai, teismas sprendė, jog atsakovų bute buvęs ir vėliau pakeistas apskaitos prietaisas (skaitiklis) nebuvo nusidėvėjęs, jo metrologinė patikra galiojo iki 2017 m. gruodžio 23 d. Kadangi atsakovai neneigė, jog butas ( - ) nebuvo šildomas užpylimo bei ankstesniu laiku, teismo vertinimu, tokiu būdu paneigiama atsakovų versija dėl skaitiklio gedimo priežasties, jog tai buvo jo nusidėvėjimas bei gedimas, išskyrus užšalimą. 6. Teismas vertino, jog atsakovų kaltę dėl buto ( - ), užliejimo patvirtina rašytiniai bylos įrodymai – žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170118, 2017 m. sausio 26 d. atlikta eksperto T. M., bei eksperto A. Z. 2017 m. rugsėjo 4 d. ataskaita Nr.17-09/01, prie jų pateiktos fotonuotraukos bei teisme apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovų veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, kadangi jie, būdami atsakingi už buto ir jame esančių santechnikos įrenginių, nesančių bendrojoje dalinėje namo nuosavybėje, priežiūrą, nenumanė, jog dėl vandens skaitliuko laikymo pliusinėje patalpose neužtikrinimo situacija yra pavojinga, nesiėmė prevencinių priemonių turto saugumui užtikrinti, prižiūrėti, elgtis apdairiai ir stebėti, kad gedimai neatsirastų. Konstatavo, kad nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. 7. Teismas nurodė, kad ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170118, pagal kurią ieškovo butui pažeidimų (žalos) atstatymo kaštai sudaro 6909,06 Eur sumai. Atsakovai žalos dydį grindžia eksperto A. Z. padarytos žalos nustatymo ataskaita Nr. 17-09/01, pagal kurią ieškovo buto suremontavimui reikalinga suma sudaro 3541,54 Eur. Pažymėjo, kad T. M. nevertino nusidėvėjimo, o vertino kaštus, kiek kainuos remontas. Tačiau ieškovas negalėjo nurodyti bei pateikti įrodymų, kokiomis kainomis jis pirko, kokias naudojo medžiagas, kiek mokėjo už remonto darbus, todėl nėra galimybės nustatyti prieš tai buvusių ir naudotų medžiagų, darbų kokybės ir padaryti išvadą, iki kokios padėties buto būklė turi būti atstatyta, kokia atsakomybės apimtis turi būti taikoma atsakovų atžvilgiu.Padarius priešingą išvadą, jog pagal T. M. sąmatą atsakovų atsakomybė maksimali, būtų neprotinga, nesąžininga, neracionalu jų atžvilgiu. Todėl teismas, vertindamas skirtingas ekspertų išvadas, laikė, jog yra pagrindas ekspertų T. M. nurodytą sumą mažinti, o A. Z. sąmatą didinti, remiantis vienu iš teismo pasirinktu kriterijumi, jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nebuvo nustatyti vidiniai lubų, sienų, grindų sudėtinių dalių (gipso, medinių karkasų ar kt.) realūs pažeidimai. 8. Pažymėjo, jog teismas nenustatė viešojo intereso, todėl nepasisakė dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimui. 9. Nustatydamas priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1995 Eur), kurią prašė priteisti ieškovas, dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko apie 7 mėnesius, vienas parengiamasis posėdis iš esmės neįvyko, kitas vyko apie vieną valandą laiko, pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas, kituose dviejuose posėdžiuose byla buvo išnagrinėta, visų posėdžių trukmė apie 10 val., ieškovo atstovas rengė ieškinį bei papildomus prašymus, taip pat atsižvelgė į ginčo sumos dydį (viso 6 906,06 Eur), į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, pareikštas iš esmės vienas reikalavimas, nebuvo būtinos itin ilgos advokato darbo bei laiko sąnaudos. Sprendė, jog yra pagrindas ieškovo prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas sumažinti iki 1200 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

910. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba sprendimą pakeisti – ieškinį dėl likusios žalos dydžio – 1 381,21 Eur priteisimo iš atsakovų A. Š. bei M. Š. (po 690,60 Eur iš kiekvieno) tenkinti. 11. Prašo prijungti prie bylos 2015 m. liepos 15 d. čekį 335,64 Eur dėl parketlenčių butui įsigijimo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 26 d. pažymą bei 2017 m. gegužės 25 d. išvadą dėl jam nustatyto 50 procentų darbingumo, taip pat 80 Eur 2017 m. spalio 3 d. pavedimą T. M.. Nurodo, kad jo sveikata, turimas darbingumo lygis yra reikšmingi paneigiant žalos mažinimo pagrindus, kuriuos nustatė teismas. Čekis dėl parketlenčių butui įsigijimo paneigia teismo išvadas, kad T. M. žala paskaičiuota maksimali ir nėra galimybės įvertinti ir parinkti daugmaž analogiškų apdailos elementų (detalių). 12. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis priimta pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir pritaikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes. Teismas be pagrindo rėmėsi sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi ginčo atveju faktinės aplinkybės, įrodinėjimo dalykas, pateikti įrodymai nėra tapatūs. 13. Mano, jog teismo teiginiai apie atkuriamųjų kaštų metodą yra teisiškai nepagrįsti, nemotyvuoti ir neturi turinio, kurį sudarytų bylos duomenys bei išsamus jos vertinimas, pagrįstas teismo įsitikinimu. Šis metodas savaime nesudaro pagrindo ieškovo patirtos žalos nepriteisti ar ją mažinti. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad eksperto T. M. paskaičiuotas žalos dydis yra maksimalus. Statybos skaičiuojamosios kainos specialistas, skaičiuodamas žalos dydį, neėmė maksimalių medžiagų ir darbų kainų. Savo paaiškinimuose teismui jis paaiškino, kad kainos imtos ne didesnės nei vidutinės, jis, kaip tos srities specialistas, pagal tą situaciją, kurią matė ir fiksavo nuotraukose, siekė parinkti atitinkamų savybių ir kokybės bei kainų buto apdailos elementus. Jokių ypatingų apdailos elementų jis nerinko ir pagerinimų neskaičiavo. Atitinkamai mano, kad A. Z., kaip specialistas, negali pats imti nustatinėti faktinių bylos aplinkybių, daryti dėl jų išvadų. A. Z. išvada yra nepagrįsta, šališka, o jis pats neturėjo kompetencijos duoti išvados šiais klausimais. Pirma, A. Z. neturi reikiamos kvalifikacijos buto apdailos darbų statybos kainos skaičiavimui. Jo 2017 m. rugsėjo 4 d. atskaitos ir prie jo esančios sąmatos netinkamumas pasireiškia tuo, jog prie atskirų darbų ir išlaidų aprašymo nėra atskirai išskirta, kiek kiekvienai jo darbų (žalos) pozicijai kainuos darbai, medžiagos ir mechanizmai. Antra, negalima sutikti su teismo teiginiu, jog žala mažintina teismo pasirinktu kriterijumi – jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nebuvo nustatyti vidiniai lubų, sienų, grindų sudėtinių dalių (gipso, medinių karkasų ar kt.) realūs pažeidimai. Nei atsakovas, nei teismas savo iniciatyva nekėlė klausimo dėl vietos apžiūros skyrimo, teismo ekspertizės skyrimo ir pan. Nei T. M., nei A. Z. nesakė, jog žala negali būti paskaičiuojama neišardžius buto apdailos detalių. Faktinė buto būklė, jos fiksacija po įvykio byloje pateikta ir yra išsami bei pakankama, kad statybos skaičiuojamos kainos specialistas nustatytų pažeidimus bei paskaičiuotų išlaidas jiems ištaisyti. Tą T. M., kaip šios srities specialistas, ir padarė. 14. Nurodo, kad teismas nenustatė ir nepagrindė nė vieno iš materialinės teisės normose numatytų civilinės atsakomybės mažinimo pagrindų. Jis pagrįstai nustatė, jog butas buvo suremontuotas (išskyrus lubas), todėl tokia teismo išvada negalėjo būti pagrindu žalos atlyginimui mažinti. Pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį negali būti ir tai, kad civilinė atsakomybė yra atsiradusi delikto pagrindu. Delikto atveju prioritetas teiktinas nukentėjusiajam, nes jis iki tol su pažeidėju neturėjo jokių santykių, negalėjo nusistatyti atitinkamų teisių ir pareigų, todėl turi pagrįstą ir teisėtą interesą, kad jam padaryta visa žala būtų kuo greičiau atlyginta. Be to, ieškovas, kaip nukentėjęs nuo delikto fizinis asmuo, neturi pilno darbingumo. Taigi, jo galimybės ūkio būdu ar pan. prisidėti prie buto remonto (apdailos) yra ribotos.Tokiu būdu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai ginčo situacijoje reikalauja, kad ieškovui žala turi būti atlyginta visa ir negali būti mažintina. 15. Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertino ieškovo atstovo byloje sugaišto laiko, tiek ir tinkamai nepritaikė ir neišaiškino kriterijų, kuriais atstovavimo išlaidos galėjo būti mažintinos. Priešingai nei sprendė teismas, byla buvo sudėtinga, teismas ją nagrinėjo tirdamas visas šalių nurodytas aplinkybes, nors ir nesusijusias su ginčo dalyku ir pareikštu reikalavimu. Kadangi byla nagrinėjama ir susideda iš dviejų elementų – teisės ir fakto analizės ir tyrimo, todėl teismo rėmimasis nesudėtingais teisės klausimais nepagrįstas. Be to, mažindamas išlaidas, teismas neatsižvelgė, jog kaskart ieškovo atstovo kelionė pirmyn ir atgal užėmė apie 3 valandas. Nepriteisė 80 Eur už T. M. kelionės liudijant teisme išlaidų, pažymėdamas, kad pateikta tik sąskaita faktūra Nr. 0282, kurios apmokėjimo byloje nėra,bet 2017 m. spalio 3 d. mokėjimas T. M. nepateiktas teismui per klaidą. 16. Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai A. Š. ir M. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, atsisakyti priimti naujus įrodymus bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 17. Nurodo, kad, priešingai apelianto argumentams, teismas, įvertindamas abiejų specialistų pateiktas išvadas, lokalines sąmatas dėl galimo žalos dydžio, išsamiai jas išanalizavo, gretino, apklausė teismo posėdyje abu specialistus liudytojais, pašalino prieštaravimus bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas kodėl mažina priteistos žalos dydį. 18. Teigia, jog teismas, sumažindamas ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pažeidimų nepadarė. Priešingai, šią sprendimo dalį motyvavo tinkamai. 19. Nurodo, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė išimčių, kodėl jų naujai pateiktus įrodymus reikėtų priimti ir kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, nenurodė, kad šie nauji įrodymai yra svarbūs nustatant faktines aplinkybes. 20. Mano, jog teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovo buto užliejimas įvyko ne dėl atsakovų, o dėl trečiojo asmens – UAB „Aukštaitijos vandenys“ kaltės laiku nepakeitus vandens skaitiklio. Tai, kad vandens skaitiklis nebuvo užšalęs, patvirtina byloje surinkti įrodymai, jog skaitiklis buvo susidėvėjęs. Kad poįstatyminiai teisės aktai pratęsė ilgesnį vandens skaitiklių metrologinės patikros laiką, nereiškia, jog nebuvo nusidėvėjimo ir vandens skaitiklio mechaninio gedimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad vandens skaitiklis trečiojo asmens buvo sunaikintas, todėl nebebuvo galimybės prašyti skirti ekspertizę gedimo priežasčiai nustatyti. Tokiu būdu, iš atsakovų buvo atimta galimybė paneigti kaltės prezumpciją.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1221. Apeliacinis skundas atmestinas. 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 23. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją , neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apeliantų nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). 24. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantas prašo įvertinti: 1.) ar teismui buvo pagrindas išvadai, jog žalos dydis nustatomas taikant atkuriamųjų kaštų metodą; 2.) ar teismui buvo pagrindas atsižvelgti į turto nusidėvėjimą; 3.) ar pagrįsta išvada apie tai, jog ekspertas T. M. nustatė „maksimalią atsakomybę“, o jos taikymas netikslingas; 4.) ar pagrįsta išvada dėl A. Z. kaip eksperto išvados pagrįstumo; 5.) ar buvo pagrindas mažinti žalos dydį, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo atlikti ardymo darbai ir nenustatyti realūs vidiniai sugadinimai; 6.) ar buvo pagrindas mažinti atstovavimo išlaidas ir nepriteisti dalies kitų bylinėjimosi išlaidų. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką. Dėl naujai teikiamų įrodymų. 25. Apeliantas prašo pridėti prie bylos čekį dėl parketo įgijimo, pažymą ir išvadą dėl jo darbingumo lygio, nes šie įrodymai svarbūs sprendžiant dėl žalos dydžio, banko pavedimo T. M. kopiją , kuri teismui nebuvo pateikta dėl klaidos. A. Š. prie skundo pridėjo T. M. sąmatos medžiagų kainų analizę, kuri turi parodyti, jog kai kurių sąmatoje nurodytų medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų. Nors prašymo pridėti prie bylos šį įrodymą atsakovas nesuformulavo, bet patį įrodymo pateikimo faktą teismas vertina kaip prašymą jį priimti ir vertinti. 26. Pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. 27. Pirkimo čekis, lėšų pervedimo T. M. dokumentai buvo ieškovo žinioje ir apeliantas nenurodo kokios aplinkybės trukdė jį pateikti pirmos instancijos teismo procese. Lėšų pervedimo T. M. dokumentai, kad jų pagrindu būtų galima konstatuoti šių išlaidų priskyrimą būtinoms ir pagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms, turėjo būti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi minėtas įrodymas pirmos instancijos teismui nebuvo pateiktas, o sąskaita-faktūra , kaip pagrįstai nurodė teismas , dar nepatvirtina buvus faktines išlaidas pagal ją, nėra pagrindo spręsti, jog pirmos instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs šalies pateiktų įrodymų dėl tokio pobūdžio išlaidų pakankamumą. T. M. sąmatos analizė ( šalies atlikta analizė pati savaime nėra įrodymu)taip pat galėjo būti atlikta bei teikiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu. Papildomai pastebima, jog iš analizės neaišku kas ją parengė, kokių konkrečių duomenų pagrindų nurodytos medžiagų rinkos kainos. Dėl pasakyto šiuos naujus įrodymus priimti atsisakoma. Duomenys apie ieškovo darbingumo lygį, nors ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, pridedami prie bylos ir vertinamai , nes atsakovų pozicija procese buvo – atmesti ieškinį, teismas gi mažino atlygintiną žalą, tad tikslinga tikrinti ar žalą patyrusiojo sveikatos būklė turi tam svarbos. Atsakovams šių dokumentų turinys žinomas, nes dėl jų atsiliepimuose į skundą pasisakoma. Dėl atkuriamųjų kaštų( vertės) metodo taikymo pagrįstumo 28. Kas dėl šio metodo taikymo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais kritikuojančiais šio metodo taikymo galimybę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šį metodą žalos dydžiui apskaičiuoti. Nors apeliantas kritikuoja šio metodo taikymą, bet sykiu nenurodo kokiu kitu būdu reiktų apskaičiuoti žalos dydį, kuo teismo pritaikytas būdas yra ydingas, kodėl pagal jį negalima skaičiuoti žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas parinko tinkama žalos apskaičiavimo būdą ( metodą). Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, kurio pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, todėl teismas pagrįstai su nuoroda į kasacinio teismo civilines bylas Nr.3K-3-166/2009, 3K-3-763/2001, 3K-3-215/2012 sprendė, jog žala gali būti apskaičiuota skaičiavimo ( atkūrimo kaštų) būdu. 29. Pastebima, jog T. M. ir A. Z. ataskaitose nurodoma, jog rėmtasi Reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimais,T. M. UAB“Sistela“ parengtomis sąmatų skaičiuotėmis. Minėtas Reglamentas galiojo iki 2017-01-01. Žalos padarymo( užliejimo) ir sąmatų rengimo metu galiojo , tad turėjo būti taikomas Reglamentas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Jo 6.11. nustato, kad sąnaudų kiekių žiniaraštis – dokumentas, kuriame nurodomas projekto dalių sprendiniuose numatytų statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis. Taigi, minėtas reglamentas ir jo pagrindu parengtos skaičiavimo sąmatos padeda apskaičiuoti statybos išteklių kiekius ir kainas, į jas sprendžiant dėl žalos dydžio turi būti atsižvelgta. Dėl nusidėvėjimo įvertinimo 30. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Šiuo atveju remontas neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tarp jų ir teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita–abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. 31. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkūrimo kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, jie rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). 32. Apelianto nuoroda į kasacinio teismo bylas, kuriose buvo nagrinėti žalos atlyginimo dydžio klausimai, pastebint, kad jose nebuvo pažymėta , kad privalu vertinti užpilto buto nusidėvėjimą ( apeliacinio skundo 8 p.), todėl kritikuojant išvadą, jog būtina, apskaičiuojant žalos dydį, įvertinti iki žalos padarymo buvusį turto nusidėvėjimą, apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip nepagrįsta. 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori , o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; kt., 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012. 34. Nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, iš nurodytų kasacinių bylų nutarčių negalima nuspręsti, jog jose niekaip nebuvo įvertintas turto nudėvėjimas ar į jį neatsižvelgta, kad klausimas dėl to nusidėvėjimo nevertinimo buvo išnagrinėtas kasacine tvarka apelianto nurodytu būdu, tad teiginys apie kitokią nei nagrinėjamoje byloje teismų praktiką vertinamas kaip nepagrįstas. Dėl “maksimalios atsakomybės“nustatymo 35. Apelianto teiginys apie tai ,jog teismas neaišku kokiu pagrindu padarė nepagrįstą išvadą ,jog T. M. nustatyta „maksimali atsakomybė“ vertinamas kaip nevisiškai tikslus. Teismas sprendime tiesiogiai nenurodė, jog T. M. nustatė „maksimalią atsakomybę“, bet sprendė ,jog ji pagal T. M. skaičiavimus tokia yra. Sąvoka „maksimali atsakomybė“ teisiškai nėra tiksli, nes CK 6 knygos 249,251 straipsniuose , kalbant apie civilinę atsakomybę, vartojama visiško nuostolių atlyginimo sąvoka, kuri gali būti vertinama kaip „maksimalios atsakomybės“ sąvokos atitikmuo. Vienok, minėtas netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvadų esmės neįtakojo. Dėl A. Z. skaičiavimų 36 . Apeliantas kritikuoja teismo išvadą atsižvelgti į A. Z. skaičiavimus ir jų neatmesti kaip pateiktų nekvalifikuoto juos atlikti asmens, o patys skaičiavimai nedetalizuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pastebėjimai, jog A. Z. turi kvalifikaciją statinio konstrukcijų, bet ne apdailos darbų, statybos skaičiuojamos kainos nustatymui, kad jo skaičiavimuose neišskirta, tad nepatikrinamas išlaidų darbų apmokėjimui dydis, esmės yra pagrįsti, bet sprendžia, kad šių apeliantų argumentų detali analizė nereikalinga, nes teismas žalos dydžio tiesiogiai nenustatė pagal A. Z. skaičiavimus. Dėl žalos dydžio, teismo argumentacijos 37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvados dėl žalos dydžio ir atlygintinos žalos yra prieštaringos. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, jis sprendė jog T. M. nurodyta suma mažinama, o A. Z. paskaičiuota suma didinama, nes nebuvo tirti kai kurie sudėtiniai apdailos elementai, kas reiškia, jog teismo nustatytas žalos dydis yra tarp 6906,06 Eur ir 3541,54 Eur. Toliau teismas nusprendė mažinti žalos dydį ir tą skaičiavo nuo 6906,06 Eur , nors prieš tai nurodė žalą esant nekonkretizuotą, tačiau mažesnę nei 6906,06 Eur. Nepaisant prieštaringos motyvacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas žalos atlyginimui priteisti 5524,85 Eur iš esmės yra pagrįstas, todėl dėl formalių pagrindų ( argumentavimo netikslumo) sprendimas nekeičiamas, o tik patikslinama jo argumentacija( CPK 328 straipsnis). 38. Minėta, teismas nutarė mažinti 20 proc. atlygintinos žalos ( nuostolių) dydį ( jos dydį nurodė esant 6906,06 Eur) iki 5524,85 Eur, atsižvelgiant į deliktinę civilinės atsakomybės prigimtį, buto remonto būklę, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismui suteikta galimybė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, esant CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Tam , kad žalos dydį mažinti, visų pirma jį reikia nustatyti. Jau nurodyta, kad prieš darant išvadą mažinti žalos atlyginimo dydį 20 proc., teismas sprendė, jog negalima nustatyti prieš apgadinimą buvusios buto būklės, iki kokios būsenos būklė turi būti atstatyta ( taigi tikslus žalos dydžio nustatymas negalimas). 39. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog nežinant duomenų apie iki apgadinimo buvusią po remonto apdailos būklę, taigi neturint duomenų apie nusidėvėjimo lygį, nesant išsamių duomenų apie po apdaila esančių( paslėptų) elementų būseną, atlikto iki apgadinimo remonto kaštus, apsunkinta nustatyti tikslų žalos dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje žalos (nuostolių) nustatymą, įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). 40. Įvertinant pasakytą, šiuo atveju teismui buvo pagrindas žalos dydį apskaičiuoti pačiam ir tik iš dalies remtis sudarytomis sąmatomis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Byloje nebuvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, todėl procesiniuose dokumentuose vartojamos sąvokos “ekspertas“, „ekspertizė“ negali būti suprantamos ir vertinamos kaip teismo ekspertizė, atlikta teismo eksperto pagal CPK 212 straipsnio taisykles, o vertinamos kaip kiti įrodymai - rašytiniai įrodymai. Nors apeliantas teigia, jog nebuvo pagrindo vertinti turto nusidėvėjimo dydį, bet tokį teiginį teismas, minėta aukščiau, vertina kaip nepagrįstą. Byloje nėra patikimų duomenų apie sugadinto turto nusidėvėjimą, kas apsunkina teismui tikrosios žalos dydžio paskaičiavimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nežinomi apgadintų konstrukcijų įrengimo kaštai. Pagrįsta vertinama teismo abejonė ar būtinas neapžiūrėtų( paslėptų) apdailos tvirtinimo konstrukcijų ( karkasų) keitimas. Kai kurių nurodytų išlaidų tikėtinumas kelia abejonių – skaičiavimuose priskaičiuotos papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, pridėtinės išlaidos, pelno marža, nors tai paprastai aktualu tik samdant rangovus, kuriuose dirbama pagal darbo sutartis. Iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti, jog iki šiol remonto darbus atliko jis pats ar su artimųjų, pažįstamų pagalba, rangovo nesamdė. 41. Apibendrinant pasakytą, apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos teismo motyvaciją, nuspręsdamas, jog žalos dydį 5524,85 Eur nustato teismas .CK 6.251 straipsnis leidžia teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, siekiant išvengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, nėra prielaidų nustatytos žalos dydžiui mažinti. Civilinės atsakomybės kilmė šiuo atveju yra deliktas, kuris, priešingai pirmos instancijos teismo išvadai, pats savaime nėra visiško nuostolių atlyginimo mažinimo prielaida. Nėra duomenų, jog atsakovų turtinė padėtis būtų tokia, kad žalos atlyginimo pareiga sukeltų jiems sunkių turtinių pasekmių, tas neįrodinėjama. Padarytos žalos dydžio nemažinant, ieškovo darbingumo lygis, kuris nurodytas naujai pateiktuose ir priimtuose įrodymuose dėl apelianto darbingumo masto , ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi. Dėl bylinėjimosi išlaidų 42. Nepagrįstais vertinami skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Sprendime teismas detaliai, su nuoroda į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau –Rekomendacijos) kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pasisakė dėl šių išlaidų dydžio, motyvavo kodėl būtinomis advokato pagalbos išlaidomis pripažįsta ne visas patirtas 1995 Eur, o tik 1200 Eur dydžio išlaidas. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai , atsižvelgiant į skundo argumentą, jog nebuvo įvertinta , kad atstovas į teismo posėdžius vyko iš kito miesto( Vilniaus), kelionėje sugaišta bent 12 valandų, kas būtų pagrindu ne mažinti, o priešingai priteisti Rekomendacijose numatytas maksimalaus dydžio išlaidas, pastebi, jog, sutinkamai su Rekomendacijų 2.4 p. , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo sudėtingo teisinio ginčo, nepaisant to, kad atsakovai nepripažino ieškinio. Šiame konkrečiame ginče nebuvo specifinių žinių, kurias turi tik ribotas atstovų kiekis, reikalingumo. Suprantama, šalis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra ir turi teisę pasirinkti norimą atstovą iš bet kurios šalies vietos , bet tokiu atveju ji turi įvertinti, kad paprastai tai sąlygos didesnes išlaidas, nei tais atvejais, kai atvykimo išlaidų atstovui netektų patirti, kad yra tikimybė, kad jos gali būti nepripažintos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. 43. Teismas atskirai neaptarė išlaidų dokumentui dėl procesinių palūkanų priteisimo parengti skaičiavimo, bet tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to iš esmės netinkamai nusprendė dėl lygio iki kurio mažinamos faktiškai patirtos atstovavimo išlaidos. Atstovo sąskaitose nenurodyta, jog jis skaičiavo atlyginimą už 2017-09-27 ir 2017-09-14 raštų ( pareiškimų) parengimą, todėl sprendimo kritika, jog dėl šių išlaidų atlyginimo neišspręsta, vertinama kaip nepagrįsta. 44. Apeliacinio skundo netekinant, apelianto išlaidos jam parengti neatlyginamos. Atsakovai, nors ir prašė atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo proceso išlaidas, jas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai