Byla 3K-3-185/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „VST“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį atsakovui AB „VST“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. F., dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52006 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija sudarė su D. F. gyvenamosios patalpos ( - ), nuomos sutartį. D. F. išnuomotos patalpos yra daugiabučiame name, į kurį tiekiama elektros energija, tačiau visuomeninis elektros energijos tiekėjas – atsakovas AB „VST“ atsisakė sudaryti su ja elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nes D. F. yra tik patalpų nuomininkė, o ne savininkė. Atsakovas siūlė buto nuomininkei ir savivaldybei sudaryti trišalę visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią savivaldybė būtų subsidiariai atsakinga bendrovei už atsiskaitymą už nuomininkei patiektą elektros energiją, tačiau savivaldybė nesutiko su šiuo reikalavimu. Ieškovo teigimu, pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punktą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro būtent gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Atsakovas privalo sudaryti viešąją elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su vartotoja – D. F. (CK 6.161 straipsnio 1-3 dalys, 6.383 straipsnis). Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 30 punkto nuostata dėl elektros energijos tiekėjo galimybės atsisakyti sudaryti sutartį prieštarauja įstatymams, todėl atsakovas privalo vadovautis būtent įstatymuose nustatytomis teisės normomis. Įstatymų leidėjas nesieja vartotojo su jo nuosavybės teise ir nenustato reikalavimų, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma tik su savininku (CK 6.383-6.391 straipsniai). Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašė teismo įpareigoti atsakovą sudaryti su D. F. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į butą( - ).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime pripažino, kad ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktai dėl dalies dėl operatoriaus ar tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku atitinka CK 6.161 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pagal CK 6.161 straipsnio 2 dalį visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis, o Elektros energijos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali sudaryti tik vartotojas, o ne bet kuris asmuo, kuris kreipiasi dėl tokios sutarties sudarymo. Vartotojas Elektros energetikos įstatymo prasme yra tik asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 punktas). Taigi įstatymo norma įpareigoja tiekėją sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo asmeniu, kuriam priklauso įrenginiai, prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. D. F. išnuomotas butas nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei. Be to, ir po šio buto nuomos sutarties sudarymo už saugų elektros įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą liko atsakinga Kaišiadorių rajono savivaldybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime konstatavo, kad vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias bus tiekiama elektros energija, savininkas. Su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik šalių susitarimu. Teismas sprendė, kad neturi teisės įpareigoti atsakovą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buto nuomininku, nes taip būtų pažeistas vienas ir pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t. y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkė teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą ir ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovą AB „VST“ sudaryti su D. F. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą( - ). Kolegija nustatė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Tai, kad administracinio teismo sprendime konstatuota, jog teisė atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms, nelemia išvados, kad operatoriaus ar tiekėjo teisė atsisakyti sudaryti sutartį yra absoliuti ir negali būti ginčijama. Administracinėje byloje nebuvo nagrinėjama šiai bylai reikšminga aplinkybė, ar operatorius ir tiekėjas turi teisę bet kokiu pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Atsakovas atsisako sudaryti sutartį su nuomininkais, nes didėja atsiskaitymo už patiektą elektros energiją rizika. Kolegijos teigimu, atsakovas yra verslo įmonė ir tai, kad jo verslas yra elektros energijos tiekimas, nėra pagrindas sudaryti jam išimtines teises gauti pelną ir perkelti pareigą viešajam juridiniam asmeniui – savivaldybei solidariai atsakyti už nuomininkui suteiktą paslaugą. Remdamasi Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punktu nuomininkė pagrįstai reikalauja, kad su ja būtų sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008). Aplinkybė, kad nuomininkė gali neapmokėti už tiekiamą elektros energiją, nėra pagrindas atsakovui atsisakyti sudaryti tokią sutartį. Atsakovas turi teisę siekti, kad gyvenamosios patalpos savininkas nuomos sutartyje su nuomininku numatytų teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jam neapmokėjus tam tikrą laiką už patiektą elektros energiją, t. y. siekti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo, jei be šios sąlygos atsakovas negali pelningai plėtoti verslo. Taip pat atsakovas gali siekti, kad gyvenamosios patalpos savininkas atlygintų atsakovui atsiradusią žalą dėl to, kad nėra galimybės iš buto nuomininko išieškoti apmokėjimo už suteiktą paslaugą. Atsakovo atsisakymas sudaryti sutartį būtų pagrįstas tik tokiu atveju, jei būtų galima spręsti, kad sutarties sudarymas su nuomininku atsakovui lems neatlyginamus nuostolius.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą.

111. Dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio taikymo. Šis įstatymo straipsnis turi būti taikomas kartu su 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią skirstomųjų tinklų įmonė, kai jos turimoje elektros energijos skirstymo licencijoje nurodytoje teritorijoje kitam asmeniui neišduota visuomeninio pirkimo-pardavimo licencija, privalo vykdyti ir elektros energijos visuomeninio pirkimo-pardavimo veiklą. Taip siekiama užtikrinti, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų pirkti elektros energiją valstybės reguliuojamomis kainomis. Šis skirstomųjų tinklų operatorių įpareigojimas, teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties laisvės principo apribojimas pateisinamas visuomenės interesais – būtinumu užtikrinti visuomenės aprūpinimą elektros energija. Tačiau Elektros energetikos įstatymo nuostatos negali būti taikomos neapibrėžtam asmenų sąrašui, suteikiant teisę bet kuriam asmeniui bet kada reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti su juo visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Kasatoriaus nuomone, elektros energijos skirstymas ir tiekimas yra neatskiriamai susijęs su turtu, į kurį skirstoma ir tiekiama elektros energija, kuri yra perduodama ne tiesiogiai ją perkančiam asmeniui skirstomųjų tinklų operatoriaus verslo vietoje (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o prie skirstomųjų elektros tinklų prijungtiems elektros energijos vartotojo elektros įrenginiams (elektros energijos vartotojui priklausančiam vidaus elektros tinklui) šių elektros įrenginių buvimo vietoje (operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riboje). Be to, būtina elektros energijos skirstymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga – elektros energijos vartotojo elektros įrenginių (vidaus elektros tinklo) prijungimas prie skirstomųjų tinklų bei tai, ar šie vartotojo elektros įrenginiai atitinka teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus. Dėl to remiantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi teisę tik turto, į kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, turintis teisę reikalauti prijungti (atjungti) savo įrenginius (vidaus elektros tinklus) prie skirstomųjų tinklų bei sudaryti (nutraukti) sutartis dėl elektros energijos tiekimo į jo vidaus tinklą (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalis, CK 6.383 str. 1, 2 dalys, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.390 straipsnio 3 dalis, ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 81-84 punktai, ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (elektros tinklų, elektros įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių 41 punktas). Vadovaujantis ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 29, 30 punktais visuomeninis tiekėjas turi teisę, o ne pareigą, esant savininko raštiškam sutikimui, sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su turtą nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdančiu asmeniu bei turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Visuomeniniam tiekėjui atsisakius sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku ar kitu turtą valdančiu asmeniu, ją visada su visuomeniniu tiekėju gali sudaryti turto savininkas ir taip išspręsti aprūpinimo elektros energija klausimą. Atsakovo nuomone, trečiųjų asmenų buto nuomos sutartis nesukūrė teisių ir pareigų visuomeniniam elektros energijos tiekėjui AB „VST“ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio aiškinimas, įpareigojant visuomeninį tiekėją visais atvejais sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su kitais asmenimis, nepagrįstai apribotų visuomeninio tiekėjo teises ir sudarytų sąlygas savininkams nemokėti už patiektą elektros energiją.

12Europos Sąjungos teisės aktuose neįtvirtinta kitokios negu Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje elektros energijos vartotojo sąvokos ir nenumatyta elektros tiekėjo pareigos sudaryti sutartį su gyvenamųjų patalpų nuomininkais. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 96/92/EB, įtvirtinta sąvoka „namų ūkio vartotojai“ - tai elektros energijos vartotojai, perkantys elektros energiją savo namų ūkio vartojimui, išskyrus komercinę ar profesinę veiklą. Ši sąvoka neturi būti aiškinama kaip sukurianti tiekėjui pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu asmeniu, kuris turi elektros energijos vartojimo poreikį ir kreipiasi dėl sutarties sudarymo, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių.

132. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo prejudicinės reikšmės. Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje buvo pareikštas analogiškas reikalavimas AB „VST“, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitiktį CK 6.161 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punkto nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu nenustatė teisės aktų prieštaravimo. Šioje byloje kolegija nepagrįstai sprendė, kad administracinėje byloje nebuvo nagrinėjama šiai bylai reikšminga aplinkybė, ar operatorius bei tiekėjas turi teisę bet kokiu pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ne abstrakčiai (formaliai) ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 29, 30 punktų teisėtumo klausimą ir nustatė, kad operatorius (tiekėjas) turi teisę atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai neprieštarauja CK 6.161 straipsnio 2 daliai, Elektros energetikos įstatymo 25 straipsniui. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo prioritetas teiktinas įrenginių savininkui, kuris privalo visiškai užtikrinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą bei atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją laiku (ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir naudojimo taisyklių 10 punktas).

143. Dėl atsakovo sąžiningumo. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti sutartį su nuomininke, siekia užtikrinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją laiku. Šie tikslai pasiekiami sudarant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį būtent su gyvenamųjų patalpų savininku. Atsakovas teise atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku naudojasi sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauja. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog sąžiningumas ar nesąžiningumas yra fakto, o ne teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. I. Š., bylos Nr.3K-3-1298/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Ūkio bankas“ v. M. K., bylos Nr. 3K-3-121/2005; ir kt.). Pažymėtina, kad kaip ieškovas ieškinio pagrindo nenurodė ir šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė pareigą veikti sąžiningai.

154. Dėl savivaldybės administracijos teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo perkelti pareigą solidariai atsakyti už nuomininkui suteiktą paslaugą viešajam juridiniam asmeniui–savivaldybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Atsakovo teigimu, savivaldybės civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais ir lygiomis teisėmis su kitais šių santykių dalyviais (CK 2.36 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos ir kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose-teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (1996 m. vasario 28 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t. y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinio būsto nuomos funkciją, ne tik veikia vienodais pagrindais su kitais teisinių santykių dalyviais, bet ir negali perkelti atsakomybės ir rizikos dėl vykdant šią funkciją galinčių atsirasti nuostolių kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008).

165. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008, kaip jau suformuota teismų praktika. Išvadą apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką galima daryti tik išanalizavus pakankamą skaičių nutarčių už atitinkamą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-443/2004). Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neformuoja teismų praktikos, nes yra vienintelė nutartis, kurioje teismas pasisakė dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimui. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas lemia jurisprudencijos tęstinumą. Prieštaravimai tarp Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo patvirtina teismų praktikos nevienodumą šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas šioje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjamas, priešingai nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2008.

17Atsakovas pateikė prašymą perduoti šią civilinę bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Atsakovas nurodo, kad byla yra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo atžvilgiu. Teismų praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos sutarčių sudarymą, elektros energijos vartotojo sąvoką, yra prieštaringa, ir tai lėmė skirtingų teismų sprendimų priėmimą šioje byloje.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, todėl šiose bylose netaikomos tos pačios teisės normos, o kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis negali turėti precedento reikšmės nagrinėjamoje byloje. Precedentu reikia laikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių apylinkės vyriausias prokuroras v. AB ,,VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, tos pačios šalys ir tretieji asmenys, išskyrus socialinio būsto nuomininką.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog teismai netinkamai išaiškino ir taikė Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatas. Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad 25 straipsnio reikalavimą vykdyti neprivaloma, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės. Tokių aplinkybių kasatorius nenurodė, jų nenustatė ir teismai. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad elektros energijos skirstymas ir tiekimas yra neatskiriamai susijęs su turtu, į kurį tiekiama elektros energija. Tiekimas neatskiriamai susijęs su reikalavimus atitinkančių elektros įrenginių buvimu. Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 10 punkte elektros įrenginių savininku nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso elektros įrenginiai. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad D. F., sudariusi būsto nuomos sutartį, neįgijo teisės reikalauti, kad su ja būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Elektros pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK6.383 straipsnio 3 dalis), todėl pagal CK 6.161 straipsnį visiems paslaugas teikiantis asmuo privalo tokią sutartį sudaryti su bet kuriuo asmeniu, kai jis kreipiasi, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, įpareigojant visuomeninį tiekėją sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis ne tik su savininkais, bet ir su kitais asmenimis, būtų apribotos visuomeninio tiekėjo teisės ir tai sudarytų sąlygas savininkams piktnaudžiauti ir vengti apmokėti už patiektą elektros energiją. Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo garantijos visuomeninam tiekėjui. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimui ir kad teismas, atsisakydamas ja vadovautis, pažeidė procesinės teisės normas. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo motyvo, kad nėra pagrindo perkelti pareigą solidariai atsakyti už nuomininkui suteiktas paslaugas viešajam juridiniam asmeniui – savivaldybei. Kasatorius nenurodė įstatymų, kurių pagrindu savivaldybė privalėtų sudaryti elektros energijos tiekimo į socialinius būstus pirkimo–pardavimo sutartis. Vadovaujantis CK 6.584 straipsniu ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 879 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punktu, elektros energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenustatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją jie atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, netaikytina sprendžiant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus. Teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių apylinkės vyriausias prokuroras v. AB ,,VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008. Kasatorius teisingai pasisako, kad Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtintos kitokios nei Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje suformuluotos elektros energijos sąvokos, nenustatyta pareigos sudaryti sutartį su gyvenamųjų patalpų nuomininkais. Tačiau 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 96/92/EB, nurodyta, kad Direktyvoje svarbu pateikti bendras minimalias normas, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, tiekimo saugumo, aplinkos pasaugos ir lygiaverčio konkurencijos laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus. Vartotojai nurodyti kaip perkantieji elektros energiją savo asmeniniams poreikiams. Tokie principai įtvirtinti ir Lietuvos teisės aktuose.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl kasatoriaus prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai

23Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje galimas konstatavus CPK 357 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą–kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Kiekvienos bylos kontekste tai yra vertinamojo pobūdžio pagrindas. Teisės normų, reguliuojančių energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei šalių teises ir pareigas sudarant šias sutartis, tinkamas bei vienodas aiškinimas ir taikymas iš tiesų yra itin svarbus, kaip ir kitų teisės institutų, vienodas aiškinimas ir taikymas nagrinėjant bylas. To reikalauja Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, suponuojantis jurisprudencijos tęstinumą – teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teismų praktika bylose, kuriose būtų aiškinamos teisės normos, reguliuojančios energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei šalių teises ir pareigas sudarant šias sutartis, nėra gausi (tik pavienės kasacinės nutartys), ji dar tik formuojasi, kol kas ji nėra prieštaringa, todėl kolegija, nagrinėdama kasacinį skundą, atsižvelgs į esamą, formuojamą praktiką, joje pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Pagrindas koreguoti esamą praktiką perduodant bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai atsirastų, jei praktika būtų prieštaringa ar kiltų aplinkybės, dėl kurių būtų neišvengiama ir objektyviai būtina nukrypti nuo formuojamos praktikos. Minėta, tokių faktorių nėra, o tik pavienėmis nutartimis besiformuojančią praktiką koreguoti aukštesniu procesiniu lygmeniu – išplėstinėje teisėjų kolegijoje, ją keisti dar nesant pakankamai analizuotinų nutarčių, nėra pagrindo.

24Dėl vartotojo apskritai ir vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse sampratos

25Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka tam tikrus esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ar paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB „Grigiškės“ , bylos Nr. 3K-3-211/2008).

26Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vartotoju įvardijamas asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį buitinis vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, taigi atitinka vartojimo sutarties šalies pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį teisinį statusą.

27Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdi ir neginčijama aplinkybė yra ta, kad galutinis elektros energijos vartotojas yra trečiasis asmuo byloje - socialinio būsto nuomininkė.

28Dėl prioriteto vartotojo teisėms suteikimo

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tele2“ v. IĮ ,,Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. A. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Taigi tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris elektros energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės (CK 1.39 straipsnis) prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

30Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties vartotojo, kai jis yra socialinio būsto nuomininkas

31Spręsdamas dėl elektros energijos tiekėjo reikalavimo sudaryti sutartį ne tik su socialinio būsto nuomininku, bet ir su savininku (savivaldybe), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir į šioje nutartyje pateiktus teisės aiškinimus kolegija atsižvelgia pirmiau nurodytais argumentais, kad CK 6.383 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su abonentu sąlygos, CK 6.161 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu vertintinos kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos išimtys, kuriomis gali būti grindžiamas atsisakymas sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme kildinama ne nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 29 ir 30 punktuose vartojamos formuluotės: „operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti (...) ir su nuomininkais“ ir „operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku“, – operatoriaus (tiekėjo) dispozityvumo aspektu negali būti suprantamos kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos prievolės sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį išimtys (CK 6.161 straipsnio 2 dalis). Elektros energetikos įstatymas įgyvendino 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB, kurioje nustatytos bendrosios elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisyklės. Direktyvoje vartotojo, kaip elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalies, teisinio statuso įgijimui nekeliami nuosavybės teisės į daiktus reikalavimai, o pateikiamos bendrosios minimalios normos, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos ir tiekimo saugumo laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus; nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama ES antrinė teisė, įtvirtinamas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojų teisių apsaugos minimalieji reikalavimai būtų įgyvendinti taip, kaip jie apibrėžiami Direktyvoje. Remiantis šiuo požiūriu, galima teigti, kad elektros energijos tiekėjo galimybė sudaryti ar teisė nesudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su nuomininku, nurodytos Taisyklių 29 ir 30 punktuose, turi būti aiškinama ne kaip absoliuti pasirinkimo laisvė, o kaip pareigos ir teisės derinys, pagrįstas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvais (CK 6.158 straipsnis). Sąžiningumas, be kita ko, reiškia nepiktnaudžiavimą teise, o atsisakymas sudaryti viešąją sutartį ne įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintais pagrindais, kai be teisėto pagrindo nuosavybės teisė į daiktus pripažįstama lemiančiu veiksniu atsisakymui pagrįsti, prieštarauja subjektinių teisių, kurias siekiama įgyvendinti, paskirčiai, pažeidžia tiek vartotojų kaip abonentų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tiek kaip vartotojų pagal vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalį) teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008).

32Taigi kasatoriaus argumentacija, kad remiantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi teisę tik turto, į kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, turintis teisę reikalauti prijungti (atjungti) savo įrenginius (vidaus elektros tinklus) prie skirstomųjų tinklų bei sudaryti (nutraukti) sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo (skirstymo) į jo vidaus tinklą, yra nepriimtina, nes elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme įtvirtintame teisiniame reguliavime kildinama ne nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai. Toks asmuo yra socialinio būsto nuomininkas, teisėtai, sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu valdantis ir elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir kuriuose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai.

33Nurodytais argumentais pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo argumentai atmetami.

34Dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo

35Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“, bylos Nr. 3K-3-374/2004; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1–asis notarų biuras, bylos Nr.3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

36Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo tiriamas norminio administracinio akto - ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir naudojimo taisyklių atitinkamų nuostatų teisėtumas; aktas pripažintas teisėtu, todėl taisyklių 30 punkto nuostata, suteikianti operatoriui ar tiekėjui teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku, yra galiojanti. Tačiau nėra nekvestionuojamų civilinių teisių ir tokia, juridinės technikos prasme absoliuti ir išskirtinai tik nuo operatoriaus ar tiekėjo subjektyvios valios priklausanti nuostata, nors de iure ir galiojanti, negali nemotyvuotai, ne įstatyme įtvirtintais argumentais, todėl nepagrįstai varžyti vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teisės pirkti iš tiekėjo elektros energiją savo buitinių poreikių tenkinimui. Neneigiant galiojančios nuostatos teisėtumo, nagrinėjamos bylos kontekste tampa aktualus jos aiškinimas ir taikymas - ji negali būti traktuojama kaip absoliuti tiekėjo ar operatoriaus teisė nemotyvuotai, nepagrįstai atsisakyti sutarties su socialinio būsto nuomininku sudarymo ir taip pažeisti jo, kaip prioritetiškai ginamo vartotojo, kaip sutarties šalies, teises ir teisėtus interesus. Dėl to pagal aukščiau išdėstytą argumentaciją, remiantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis teisę reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi ne tik turto, į kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, bet ir teisėtas socialinio būsto nuomininkas, kuris teisėtu (socialinio būsto nuomos sutarties) pagrindu turi elektros energiją naudojančius įrenginius, prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir kur yra įrengti energijos apskaitos prietaisai.

37Nurodytais motyvais antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.

38Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

39Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Sverida“, bylos Nr. 3K-122/1998; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-271/ 2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – prekė ne elektros energija, bet šilumos energija, kurios tiekimo vartotojui techninės sąlygos dėl tiekimo tinklų bendrumo yra esmingai skirtingos, skirtingas teisinis prekių pardavimo teisinis reguliavimas, skirtinga vartotojo valios išraiška, todėl nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis.

40Nurodytais motyvais ketvirtasis ir penktasis kasacinio skundo argumentai taip pat atmetami, ir kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų, apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

41Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2006 m. spalio 2 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį trečiajam asmeniui buvo išnuomotas butas( - ). Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu įpareigojo kasatorių sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl energijos tiekimo į butą( - ). Teismui nustačius rašymo apsirikimą, jis taisytinas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2006 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija sudarė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio taikymo. Šis įstatymo... 12. Europos Sąjungos teisės aktuose neįtvirtinta kitokios negu Lietuvos... 13. 2. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo prejudicinės... 14. 3. Dėl atsakovo sąžiningumo. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti sutartį su... 15. 4. Dėl savivaldybės administracijos teises ir pareigas reglamentuojančių... 16. 5. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo. Teismas nepagrįstai... 17. Atsakovas pateikė prašymą perduoti šią civilinę bylą nagrinėti... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė atmesti kasacinį skundą ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl kasatoriaus prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų... 23. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje galimas... 24. Dėl vartotojo apskritai ir vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo... 25. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir... 26. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vartotoju įvardijamas... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdi ir neginčijama aplinkybė yra ta, kad... 28. Dėl prioriteto vartotojo teisėms suteikimo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės... 30. Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties vartotojo, kai jis yra... 31. Spręsdamas dėl elektros energijos tiekėjo reikalavimo sudaryti sutartį ne... 32. Taigi kasatoriaus argumentacija, kad remiantis Elektros energetikos įstatymo... 33. Nurodytais argumentais pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo argumentai... 34. Dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d.... 35. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 36. Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka... 37. Nurodytais motyvais antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.... 38. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ... 39. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina... 40. Nurodytais motyvais ketvirtasis ir penktasis kasacinio skundo argumentai taip... 41. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2006 m. spalio 2 d.... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...