Byla 2-4681-769/2019
Dėl be pagrindo gauto turto priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions” atstovui direktoriui V. J., ieškovo atstovui advokatui Eduardui Antonenko,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L&D sprendimai“ dėl be pagrindo gauto turto priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 27 087,97 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 1 d. ieškovei dengiant savo įsiskolinimus atsakovei, pastarajai per klaidą buvo atlikti didesni mokėjimai nei buvo įsiskolinimas, - 27 087,97 eurais. 2017 m. liepos mėn. ieškovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei paprašė atsakovės grąžinti susidariusią permoką. Kadangi atsakovė prašomos sumos negrąžino, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytos be pagrindo įgyto turto grąžinimo sąlygos. Pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, be to, atsakovė pinigines lėšas realiai gavo (1 t., b. l. 19-20).

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad 2017 m. liepos 4 d. gavo iš ieškovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą su nurodyta 27 087,97 Eur suma bei tris priedus iš tarpusavio mokėjimų apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Atsakovė minėtame suderinimo akte parašė „Nesutinku“ ir grąžino jį ieškovei. Pažymi, jog ieškovė nei atsakovei teikiamuose dokumentuose, nei pateiktuose teismui su ieškiniu, nedetalizavo 27 087,97 Eur skolos paskaičiavimo. Ieškovė, teikdama ieškinį, nurodė pinigų išmokėjimo atsakovei faktą, tačiau tai, kad pinigus atsakovė gavo be teisinio pagrindo, neįrodė (1 t., b. l. 33-34).

6Klaipėdos apylinkės teismas 2018-06-04 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-25 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-04 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutartyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai aiškinosi ginčo laikotarpiu ieškovės atsakovei atliktų mokėjimų priežastis ir aplinkybes, tačiau nesiaiškino ir netyrė atsakovės atsikirtimuose į ieškovės reikalavimus nurodytų teiginių pagrįstumo, nemotyvuotai ir nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodinėti, kad atsakovė yra išrašiusi ir pateikusi ieškovei visas sąskaitas pagal rangos sutartį už atliktus darbus, kaip turto gavimo teisinį pagrindą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą sprendimą nepašalinti šalių parodymų ir faktinių duomenų prieštaravimai ir netinkamai šalims paskirstyta procesinė įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose pareiga, neatskleista bylos esmė.

7Atsižvelgdamas į 2019-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje buvo išaiškinta, kad pagal įrodinėjimo naštos tokiose bylose paskirstymo taisyklę, „ieškovei tenka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu“, 2019-04-02 nutartimi Klaipėdos apylinkės teimas įpareigojo atsakovę iki 2019 m. gegužės 6 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčijamo turto įgijimo pagrindą. Atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė, paaiškinimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko; neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

8Ieškovės atstovas direktorius V. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodęs, kad pirmą kartą ieškinį nagrinėjęs teismas jo ieškinio netenkino, nors atsakovė patvirtino gavusi apie 21000 eurų permoką; šalis siejo sutartiniai santykiai, darbus atlikdavo ir ieškovė ir atsakovė, darbų apimtys ir suderinimo aktai buvo parengiami po atliktų darbų; permoka susidarė, nes dengiant susidariusią skolą atsakovei buvo mokama apvaliomis sumomis; dalis ieškovės sąskaitų liko neapmokėtų, apeliacinis skundas buvo teikiamas dėl mažesnės sumos, taip siekiant sutaupyti išlaidas žyminiam mokesčiui.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė mažinantis ieškinio reikalavimą 5 299,80 Eur suma,- iki 21 788,17 Eur pagal atsakovei išrašytas sąskaitas už atsakovei atliktus darbus, t. y. 2017-01-02 sąskaita Nr. B764 3 522,31 Eur sumai, 2017-01-31 sąskaita Nr. B768 1 583,89 Eur sumai, 2017-02-01 sąskaita Nr. B785 193,40 Eur sumai, nes šios skolos atsakovė nesumokėjo, tačiau tai nėra permoka, kuri turėtų būti grąžinta ieškovei. Su atsakove buvo pasirašyta subrangos sutartis. Ilgą laiką ieškovė buvo skolinga atsakovei, todėl dengdama skolą permokėjo atsakovei. Permoką patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. Advokatas paaiškino, jog apeliacinio skundo suma buvo sumažinta dėl mažesnio žyminio mokesčio mokėjimo. 2018-05-09 teismo posėdžio metu 01:45-47 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nepaneigė 21 000 Eur permokos, nurodydamas, kad darbai atlikti, bet sąskaitos neišrašytos, tačiau įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus, nepateikė. Advokatas prašo priteisti ieškovei 21 788,17 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą pinigų sumą, taip pat sumažinus ieškinio reikalavimą priteisti žyminį mokestį.

10Bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, atsakovės atstovas direktorius J. U. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovei bendradarbiaujant su atsakove, visa apskaita, išrašomos sąskaitos ir buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi ieškovės direktoriaus V. J.; patvirtino, jog ieškovės permoka atsakovei siekia daugiau nei 21 000,00 Eur, kadangi šiai sumai nebuvo padaryti atitinkami aktai – išrašytos sąskaitos (105 b.l., III t.).

11Bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, atsakovės atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, todėl negali būti remiamasi nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis; galimai ieškovė yra sumokėjusi daugiau, negu yra pateikta sąskaitų, ir tokiu atveju ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl atsakovei permokėtų sumų grąžinimo. Teigia, kad visi ieškovės mokėjimai buvo atliekami pagal sutartį. Jeigu ieškovė sumokėjo atsakovei daugiau, negu turėjo pagal atsakovės atlikus darbus, tokiu atveju ieškovė įgyja teisę ginti galimai savo pažeistas teises vadovaujantis prievolinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

12Teismas konstatuoja:

13ieškinio dalis dėl 5 299,80 Eur nutrauktina.

14Ieškinio dalis dėl 21 788,17 Eur priteisimo tenkintina.

15Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnis). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą 5 299,80 Eur sumai pagal atsakovei išrašytas sąskaitas už atsakovei atliktus darbus, t. y., 2017-01-02 sąskaitą Nr. B764 3 522,31 Eur sumai, 2017-01-31 sąskaitą Nr. B768 1 583,89 Eur sumai, 2017-02-01 sąskaitą Nr. B785 193,40 Eur sumai,- atsakovė pagal išrašytas sąskaitas yra skolinga ieškovei, tačiau nėra įgijusi 5299,80 Eur be teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, civilinė byla dalyje nutrauktina, šalims išaiškintinos bylos nutraukimo teisinės pasekmės, jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma už 5 299,80 Eur yra 119 Eur, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 89 Eur žyminio mokesčio dalis.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis Nr. 13/12/01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti darbus bei suteikti paslaugas ieškovei, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus bei darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas Sutartyje, papildomame susitarime ir/ar ieškovės paraiškoje, suderintoje su atsakove, nustatyta tvarka ( b. l. 36-40, I t.). Ieškovės teigimu, nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 1 d. dengiant skolą atsakovei per klaidą buvo atlikti didesni mokėjimai nei pats įsiskolinimas, - 21 788,17 Eur, kuriuos ieškovė prašo pripažinti kaip be pagrindo atsakovės įgytą turtą, nes šių pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Atsakovės nuomone, ginčas tarp šalių yra kilęs iš rangos teisinių santykių, todėl šiuo atveju negalima remtis nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis. Teismo posėdžio metu atsakovė nepaneigė, kad gavo iš ieškovės daugiau piniginių lėšų, negu kad buvo išrašyta sąskaitų, iš esmės pripažino, kad ieškovės permoka siekė daugiau negu 21 000 Eur, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šių piniginių lėšų įgijimo pagrįstumą.

18Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

20Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pats šalių sutartinių santykių buvimo (sutartinio bendradarbiavimo) faktas automatiškai nepašalina galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar pagal šalių sudarytą sutartį ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti perduotos atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑389-687/2018). Pagal įrodinėjimo naštos tokiose bylose paskirstymo taisyklę, ieškovei tenka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑253/2009).

21Šalys neginčijo, jog jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovės reiškiamo nepagrįsto praturtėjimo turto dalykas yra piniginės lėšos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turėjo atlikti mokėjimus pagal sutartį už atliktus darbus, buvo susidariusios skolos atsakovei, skola dalimis, pervedant apvalias sumas, buvo dengiama, mokėjimai viršijo skolą, susidarė permokos. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ teismui pateiktos mokėjimų lentelės uždarajai akcinei bendrovei „L&D sprendimai“ ( 64 b.l., I t.) matyti, kad ieškovės skola 2016-05-01 atsakovei sudarė 12939,36 Eur, nuo 2016-05-05 iki 2016-06-29 ( per nepilnus 2 mėnesius) buvo pervesta 26000 Eur, todėl permoka siekė 13060,64 Eur; nors 2016-07-14 buvo atliktas tik vienas pirkimas iš atsakovės,- 1403,60 Eur sumai, tačiau ieškovė toliau pervedinėjo atsakovei sumas, kol 2016-11-23 ieškovės permoka sudarė net 50757,04 Eur. 2016-12-28, 2017-01-02, 2017-01-31, 2017-02-01 atsakovei buvo atlikta darbų už 6368,23 Eur, tačiau sumokėta tik 1068,43 Eur ( 2016-12-30), dėl ko atsakovės įsiskolinimas ieškovei už paslaugas sudaro 5299,80 Eur, o ieškovės be pagrindo pervestos lėšos 21788,17 Eur. Atsakovės atstovas J. U. teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovės permoka atsakovei siekia daugiau nei 21 000,00 Eur, jo teigimu šiai sumai nebuvo padaryti atitinkami aktai, – išrašytos sąskaitos, tačiau teismo nurodymu šiai sumai išrašytų sąskaitų nepateikė, nepagrindė savo teiginių, jog 21788,17 Eur yra teisėtai gautos lėšos, atsakovė atliko daugiau darbų, nei buvo išrašyta sąskaitų ir pan. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių 21 788,17 Eur sumos įgijimo pagrįstumą bei teisėtumą, ieškinio reikalavimas dėl 21 788,17 Eur be pagrindo atsakovės įgytų lėšų priteisimo tenkintinas.

22CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovė priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 21 788,17 Eur sumos priteisimo, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 490 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį ir 101 Eur už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur, jos Valstybei priteistinos iš atsakovės.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti iš dalies.

27Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical & Technological Solutions”, įmonės kodas ( - ), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&D Sprendimai“, įmonės kodas ( - ), 21 788,17 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 17 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2017-07-31, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 591 Eur (penki šimtai devyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.

28Bylos dalį dėl 5 299,80 Eur priteisimo nutraukti, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical & Technological Solutions“ atsisakius nuo šio reikalavimo.

29Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sugrąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical & Technological Solutions”, įmonės kodas ( - ), 89 Eur (aštuoniasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio.

30Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&D Sprendimai“, įmonės kodas 302936912, į Valstybės biudžetą 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. ( - ), pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

31Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 27 087,97... 5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį... 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-06-04 sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Atsižvelgdamas į 2019-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje... 8. Ieškovės atstovas direktorius V. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė mažinantis ieškinio... 10. Bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, atsakovės atstovas... 11. Bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, atsakovės atstovas advokatas... 12. Teismas konstatuoja:... 13. ieškinio dalis dėl 5 299,80 Eur nutrauktina.... 14. Ieškinio dalis dėl 21 788,17 Eur priteisimo tenkintina.... 15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 16. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės ir... 18. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių,... 20. Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto... 21. Šalys neginčijo, jog jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovės... 22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 26. ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical &... 28. Bylos dalį dėl 5 299,80 Eur priteisimo nutraukti, ieškovei uždarajai... 29. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų... 30. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&D... 31. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...