Byla 2A-16-459/2015
Dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovei M. Š., ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovui M. N., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams B. K., M. N., antstolei Andželai Tamašauskienei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Snoro lizingas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktus: aktą Nr. 3.5-13-11040, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių atsakovui M. N. 3/8 dalis (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 3773 Lt, aktą Nr. 3.5-13-11041, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių M. N. 3/16 dalis (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 2261 Lt, ir aktą Nr. 3.5-13-11058, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių B. K. 3/16 dalis (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 6200 Lt. Taip pat prašė taikyti restituciją – priteisti ieškovei nuosavybės teise nurodytas žemės sklypų dalis, o pinigus, gautus už šio turto pardavimą – 12 234 Lt, įpareigoti grąžinti atsakovams (pirkėjams) M. N. ir B. K.. Nurodė, kad antstolė A. Tamašauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0153/13/00292, pradėtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-18 teismo įsakymo Nr. L2-1504-164/2012 dėl 10 545,40 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) M. Š. trečiojo asmens (išieškotojos) UAB „Snoro lizingas“ pagrindu. 2013-03-27 nedalyvaujant ieškovei (skolininkei) ir išieškotojui ar jų atstovams, siekiant išieškoti 12 832,55 Lt sumą, turto arešto aktu Nr. B13-05096 buvo areštuotas ieškovei priklausantis turtas: 3/8 dalys 6,6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 3/16 dalys 26,7044 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 3/16 dalys 6,5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei kitas turtas. 2013-04-18 patvarkymu Nr. B13-06344 antstolė ieškovei priklausančias žemės sklypų dalis įkainojo taip: 6,6100 ha žemės sklypo dalį – 3300 Lt, 26,7044 ha žemės sklypo dalį – 5000 Lt, 6,5200 ha žemės sklypo dalį – 1500 Lt. 2013-05-06 pranešimu apie būsimas varžytines Nr. B13-07241 antstolė informavo ieškovę, kad 2013-05-06 interneto puslapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios ieškovės turto varžytynės, kurios vyks nuo 2013-06-07 10 val. iki 2013-06-14, 15 val.. 2013-05-27 ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, ginčydama nustatytą turto vertę. 2013-05-30 patvarkymu Nr. B13-08756 antstolė atsisakė tenkinti skundą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovės užsakymu sudarytoje turto vertinimo pažymoje turto vertintojas nustatė, kad žemės sklypų vertė vertinimo dieną (2013-06-07) buvo 23 000 Lt, 22 000 Lt ir 86 000 Lt. UAB „Ober-Haus“ vertinimo pažymos duomenimis, vidutinė sklypų dalių rinkos vertė buvo: 6,6100 ha žemės sklypo dalies – 8250 Lt, 26,7044 ha žemės sklypo dalies – 16 125 Lt, 6,5200 ha žemės sklypo dalies – 4312,50 Lt. 6,6100 ha žemės sklypo areštuotą dalį 2013-04-18 antstolė įvertino net 40 proc. mažesne suma ir 2013-06-14 pardavė už 45,73 proc. mažesnę kainą, nei nustatė turto vertintojai, 26,7044 ha žemės sklypo areštuotą dalį 2013-04-18 antstolė įvertino 31 proc. mažesne suma ir 2013-06-14 pardavė už 38,45 proc. mažesnę kainą, nei nustatė turto vertintojai, 6,5200 ha žemės sklypo areštuotą dalį 2013-04-18 antstolė įvertino 34,78 proc. mažesne suma ir 2013-06-14 pardavė už 52,43 proc. mažesnę kainą, nei nustatė turto vertintojai. Iš viso pagal turto vertintojų nustatytas turto kainas ir turto pardavimo iš varžytynių aktus ieškovė neteko 16 453,50 Lt pajamų už parduotą turtą, tai yra dukart daugiau nei išieškotina suma. Toks kainų skirtumas pripažintinas esminiu, parduodant turtą per maža kaina buvo pažeistos ieškovės teisės, turto pardavimo iš varžytynių sandoriai yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-05-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą vykdymo procese turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos vertei. Byloje esančioje UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos 6,6100 ha žemės sklypo, 26,7044 ha žemės sklypo ir 6,5200 ha žemės sklypo, kaip atskirų nekilnojamųjų turto vienetų, o ne jų dalių rinkos vertės. Akivaizdu, kad atskirai kiekvieno šio žemės sklypo atitinkamos dalies vertė laisvojoje rinkoje yra daug kartų mažesnė. Be to, ginčo sklypai yra žemės ūkio paskirties, kaimo vietovėje, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad antstolės 2013-04-18 patvarkymu Nr. B13-06344 nustatyta ginčo žemės sklypų dalių vertė yra mažesnė nei reali jų rinkos vertė. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos CPK 681 str. nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Ieškovė neneigia, kad per įstatymo nustatytą terminą ji nepateikė prieštaravimų dėl antstolės 2013-04-18 patvarkymu nustatytos areštuoto turto vertės, neprašė atlikti ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti bei nesumokėjo už ekspertizės atlikimą, taigi antstolė negalėjo savo iniciatyva skirti tokios ekspertizės (CPK 682 str. 3 d.). Antstolės nustatyta iš pirmųjų varžytynių parduodamo turto kaina nelaikytina neteisinga ar per maža, nes antstolė pagrįstai, atsižvelgdama į CPK 718 str. nuostatas, nustatė pradinę turto pardavimo kainą. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei jos atstovė neprašė teismo skirti ekspertizės, siekdamos nuginčyti nustatytą turto rinkos vertę. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo pripažinti negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimų iš varžytynių aktus Nr. 3.5-13-11058, 3.5-13-11040 ir 3.5-13-11041 nėra, ir ieškinį atmetė.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, kad bylose dėl antstolės veiksmų teisėtumo padarytos išvados yra privalomos ir turi prejudicinę galią. Apeliantė tvirtina, kad egzistuoja viena iš CPK 602 straipsnyje numatytų sąlygų – turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą, todėl teismas turėjo iš naujo tirti turto įkainojimo teisingumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantė nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės ir nebuvo jokių objektyvių priežasčių abejoti turto įkainojimo teisingumu. Apeliantė tinkamai pateikė prieštaravimus dėl turto vertės ir siekė sukelti antstolei abejonių dėl turto vertės. Jei antstolė būtų reagavusi į prieštaravimus, laiku sustabdžiusi varžytynes ir pasinaudojusi teise skirti ekspertizę, teisingas turto įkainojimas būtų atliktas dar 2013 m. birželio mėn. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog antstolė neturėjo pagrindo abejoti savo nustatyta turto verte, nes nei išieškotoja, nei skolininkė verčių neskundė, o nesant prieštaravimų, antstolė neturėjo teisės skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą nepriklausomų vertintojų ataskaitą paneigė remdamasis vien savo ir antstolės prielaidomis.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovei skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant M. N.. Nurodo, jog ieškovė prieštaravimų dėl antstolės nustatytų turto verčių nebuvo pareiškusi, todėl antstolė paskelbė ir vykdė varžytynes jos nustatytomis turto kainomis. Ieškovės keliamos abejonės dėl esą per mažos iš varžytynių parduotų sklypų dalių kainos yra aiškiai pavėluotos ir nepagrįstos. Be to, atsakovas yra sąžiningas įgijėjas, o išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai daiktas perduotas nustatyta tvarka teismo sprendimams vykdyti, negalima.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė A. Tamašauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1502-253/2013, patikrinęs žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nurodė, kad antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į ieškovės žemės sklypus ir nenustatė pažeidimų, vykdant turto pardavimą iš varžytynių. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, ir teismas pagrįstai juo vadovavosi priimdamas sprendimą byloje.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

9Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0153/13/00292 medžiagos nustatyta, kad antstolė Andžela Tamašauskienė pradėjo vykdomąją bylą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-07-03 įsakymo Nr. L2-1504-164/2012 dėl 10 545,40 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) M. Š. trečiojo asmens (išieškotojos) UAB „Snoro lizingas“ naudai pagrindu. 2013-03-27 turto arešto aktu antstolė areštavo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris jau buvo areštuotas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutartį Nr. 2-67-299/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykd. b. l. 21–22).

10Antstolė, VĮ Registrų centre patikrinusi nekilnojamojo turto vertes, priėmė 2013-04-18 patvarkymą įkainoti ieškovei priklausančių žemės sklypų dalis tokiomis kainomis: 3/16 dalis 26,7044 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 5000 Lt, 3/8 dalis 6,6100 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 3300 Lt, 3/16 dalis 6,5200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 1500 Lt (vyk. b. l. 91). Antstolė nurodė, kad prieštaravimai dėl turto įkainojimo gali būti pareikšti per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, o pareiškus prieštaravimus, bus skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Antstolė 2013-05-06 pranešė, jog paskelbtos pirmosios varžytynes, kurios vyks 2013-06-07–2013-06-14 (vykd. b. l. 94–96). Ieškovė 2013-05-27 pateikė skundą antstolei dėl turto vertės nustatymo (vykd. b. l. 120). Antstolė 2013-05-30 patvarkymu Nr. B13-08756 atsisakė tenkinti ieškovės skundą, nurodydama, kad ieškovė nepateikė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, nereikalavo atlikti ekspertizę, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą (vykd. b. l. 119). Ieškovės užsakymu UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojai 2013-06-07 apžiūrėjo nekilnojamąjį turtą ir 2013-06-11 surašė ataskaitą. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad 2013-06-07 dieną 6,6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė – 22 000 Lt, 26,7044 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė – 86 000 Lt ir 6,5200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė – 23 000 Lt (vykd. b. l. 130). Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi (vykd. b. l. 134) ieškovės skundą atmetė. Nurodė, kad ieškovė, gavusi patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, nepateikė motyvuotų prieštaravimų, neprašė atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, nepateikė įrodymų, kad jos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, todėl nebuvo pagrindo nukreipti išieškojimą į kitą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (vykd. b. l. 205–206). Teismas nustatė, kad ieškovė prieštaravimus dėl turto įkainojimo išreiškė ir turto vertės nustatymo pažymą pateikė tik su 2013-05-27 skundu, nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti antstolio nustatyta areštuoto turto verte. Teismas pažymėjo, kad vien ieškovės nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Atsižvelgdamas į turto tinkamo įkainojimo reikšmę vykdymo procese, teismas pasisakė, kad 2013-06-07 turto vertės nustatymo pažymoje nenustatyta pareiškėjai priklausančių areštuotų žemės sklypų konkrečių dalių vertė.

112013-06-12 ieškovė pakartotinai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, jame prašė pripažinti antstolės veiksmus, kuriais nutarta išieškojimą nukreipti ne į jos pajamas, o į turtą, parduodant jį iš varžytynių už mažesnę kainą nei tikroji vertė, neteisėtais bei įkainoti ginčo žemės sklypus pagal pažymoje Nr. 17480 VAT_2013 GTA KLAI 2013-06-11 nurodytas turto vertes (vykd. b. l. 165–166). 2013-06-14 įvyko pirmosios varžytynės. Jų metu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti didžiausią kainą pasiūliusiems pirkėjams: pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11041 atsakovui M. N. už 2261 Lt parduotos 3/16 dalys arba 1,2225 ha žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), (vykd. b. l. 115); pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11040 atsakovui M. N. už 3773 Lt parduotos 3/8 dalys arba 2,4787 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), (vykd. b. l. 116); pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11058 atsakovui B. K. už 6200 Lt parduotos 3/16 dalys arba 5,0070 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vykd. b. l. 118). Antstolė 2013-06-18 raštu įpareigojo ieškovę iki 2013-06-28 pateikti dokumentus, pateisinančius termino skundui paduoti praleidimą, ir informavo apie įvykusias varžytynes Nr. 09479, 09480, 09481 (vykd. b. l. 135). Antstolė 2013-06-21 patvarkymu Nr. 3.5-13-11150 netenkino ieškovės pakartotinio skundo bei pažymėjo, kad 2013-06-11 turto vertės nustatymo pažymoje pateiktas visų žemės sklypų, o ne jų dalių vertinimas (vykd. b. l. 164–166).

12Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

13Nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo reikšmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

14Šioje byloje ieškovė turto pardavimo iš varžytynių aktus ginčija motyvuodama tuo, jog antstolė, vadovaudamasi VĮ Registrų centro nurodyta turto verte, turtą įkainojo per maža kaina, turtas iš varžytynių parduotas už akivaizdžiai mažesnę negu rinkos kainą, todėl ieškovė neteko didelės sumos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė, VĮ Registrų centre patikrinusi nekilnojamojo turto vertes, priėmė 2013-04-18 patvarkymą įkainoti ieškovei priklausančių žemės sklypų dalis tokiomis kainomis: 3/16 dalis 26,7044 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 8857-011-0008) – 5000 Lt, 3/8 dalis 6,6100 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 3300 Lt, 3/16 dalis 6,5200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )– 1500 Lt (vykd. b. l. 91). 2013-06-14 įvyko pirmosios varžytynės, jų metu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti didžiausią kainą pasiūliusiems pirkėjams: pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11041 atsakovui M. N. už 2261 Lt parduotos 3/16 dalys arba 1,2225 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vykd. b. l. 115); pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11040 atsakovui M. N. už 3773 Lt parduotos 3/8 dalys arba 2,4787 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., esančio ( - ), (vykd. b. l. 116); pagal 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 3.5-13-11058 atsakovui B. K. už 6200 Lt parduotos 3/16 dalys arba 5,0070 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vykd. b. l. 118).

15CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą, yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).

17Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, paskyrė ekspertizę byloje, pavesdamas ekspertams atsakyti į klausimus: 1) kokia buvo 3/8 dalių (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11? 2) kokia buvo 3/16 dalių (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11? 3) kokia buvo 3/16 dalių (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11? 4) žemės sklype, esančiame ( - ), yra gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų, kitų statinių. Ar nurodytų nekilnojamųjų daiktų buvimas žemės sklype keičia žemės sklypo vertę? Vertė padidėja ar sumažėja? Teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. 2A-1485-459/2014 nurodyta, jog 3/8 dalių (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11 galėjo būti apie 9919,24 Lt, antstolė šią dalį buvo įvertinusi 3300 Lt, varžytynėse parduota už 3773 Lt; eksperto nustatyta 3/16 dalių (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11 sudaro apie 6006,56 Lt, antstolės nustatyta vertė – 1500 Lt, varžytynėse parduota už 2261 Lt; eksperto nustatyta 3/16 dalių (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-05-06 ir 2013-06-11 sudarė apie 11 165,6 Lt, antstolės nustatyta vertė – 5000 Lt, varžytynėse parduota už 6200 Lt. Taigi eksperto nustatytos sklypų dalių vertės žymiai skiriasi nuo antstolės nustatytųjų, o turto pardavimo iš varžytynių kaina dviejų sklypų atveju daugiau negu 50 proc. mažesnė už eksperto nustatytąją vertę, vieno sklypo atveju – 44 proc. mažesnė už eksperto nustatytą sklypo dalies vertę. Kolegijos vertinimu, toks žymus verčių skirtumas negali būti objektyviai pateisinamas, neužtikrina skolininkės ir išieškotojo interesų pusiausvyros, nes, atsižvelgiant į tą faktą, jog skolininkės turtas realizuojamas priverstiniu būdu, nepagrįstai apriboja skolininkės nuosavybės teises. Pažymėtina, jog nustatant areštuojamo ir parduodamo iš varžytynių turto rinkos vertę, ji negali būti sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes tai yra tik vienas iš kriterijų antstoliui nustatant areštuojamo turto rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju antstolė, įkainodama iš varžytynių parduodamą turtą, rėmėsi VĮ Registrų centro pažymoje nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Nors skolininkė per nustatytą terminą ir nepareiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, tačiau 2013-05-27 ji pateikė antstolei skundą dėl turto vertės nustatymo. Skunde, be kitų argumentų, nurodoma, jog pagal VĮ Registrų cento duomenis nustatyta turto vertė visiškai neatitinka turto rinkos vertės. Antstolė 2013-05-30 patvarkymu atsisakė skundą tenkinti. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi (vykd. b. l. 134) ieškovės skundą atmetė, nurodė, kad ieškovė, gavusi patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, nepateikė motyvuotų prieštaravimų, neprašė atlikti ekspertizės turto vertei nustatyti, nepateikė įrodymų, kad jos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, todėl nebuvo pagrindo nukreipti išieškojimą į kitą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (vykd. b. l. 205–206). 2013-06-12 antstolės kontoroje gautas dar vienas skolininkės skundas, jame skolininkė, be kitų reikalavimų, reiškė reikalavimą įkainoti areštuotos sklypus pagal 2013-06-11 turto vertintojo ataskaitą. Antstolė 2013-06-18 raštu įpareigojo ieškovę iki 2013-06-28 pateikti dokumentus, pateisinančius termino skundui paduoti praleidimą, ir informavo apie įvykusias varžytynes Nr. 09479, 09480, 09481 (vykd. b. l. 135). Antstolė 2013-06-21 patvarkymu Nr. 3.5-13-11150 netenkino ieškovės pakartotinio skundo bei pažymėjo, kad 2013-06-11 turto vertės nustatymo pažymoje pateiktas visų žemės sklypų, o ne jų dalių vertinimas. Taigi skolininkė vykdomojoje byloje ginčijo antstolės veiksmus, susijusius su turto įkainojimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog skolininkė per įstatymo nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl antstolės 2013-04-18 patvarkymu nustatytos areštuoto turto vertės, neprašė atlikti ekspertizės.

18Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tai, jog skolininkas ar išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes gali būti pažeistas įstatymo nustatytas reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis, todėl varžytynių aktas gali būti netvirtinamas ir varžytynės gali būti pripažintos neįvykusiomis dėl netinkamai nustatytos parduodamo turto rinkos vertės, net ir nesant CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodytų skolininko ar išieškotojo prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005).

19CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, kilus abejonių dėl turto rinkos vertės, privalo pasinaudoti teise skirti ekspertizę. Kolegija pažymi, jog šiuo atveju, nors skolininkė per nustatytą terminą ir nepareiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, tačiau 2013-05-27 ji pateikė antstolei skundą dėl turto vertės nustatymo, be kitų argumentų, nurodydama, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta turto vertė visiškai neatitinka turto rinkos vertės. Ši aplinkybė turėjo sukelti antstolei pagrįstų abejonių dėl turto vertės ir antstolė turėjo imtis visų įmanomų priemonių šioms abejonėms pašalinti, tačiau to nepadarė, o tai sąlygojo tokią faktinę situaciją, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir paskyrus ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, paaiškėjo, jog turtas įkainotas ir parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei nustatyta ekspertizės metu.

20A. M. N. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išdėstytos abejonės dėl ekspertizės akte Nr. 2A-1485-459/2014 duotų išvadų atitinkamais turto vertinimo klausimais, vertintina kaip jo nuomonė, kadangi išsakytoms abejonėms paneigti ir savo nuomonei pagrįsti atsakovas įrodymų nepateikė, ekspertizę atlikusios ekspertės neprašė kviesti, kad ši paaiškintų duotą išvadą.

21Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, tai pažeidžia skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tą faktą, jog skolininkės turtas realizuojamas priverstiniu būdu, nepagrįstai apriboja skolininkės nuosavybės teises, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktai Nr. 3.5-13-11040, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių atsakovui M. N. 3/8 dalis (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 3773 Lt, Nr. 3.5-13-11041, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių M. N. 3/16 dalis (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), už 2261 Lt, ir Nr. 3.5-13-11058, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių B. K. 3/16 dalis (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 6200 Lt, pripažintini negaliojančiais (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

22Dėl restitucijos taikymo

23Įstatymų leidėjas, Civilinio proceso kodekso normose nustatęs specialų turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutą, nenustatė specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės.

24Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuojančios CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos sistemiškai taikytinos su CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ III dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normomis, nes CK 6.237 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pastarojo skyriaus taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu. CK 6.241 straipsnis reglamentuoja turtą, kuris negali būti išreikalautas. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Minėtose bylose kasacine tvarka priimtose nutartyse išdėstyta pozicija, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas.

26Minėta, kad, vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

28Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.).

29Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog UAB „Snoro lizingas“, kaip išieškotojai, vykdymo procese jau yra išmokėta visa skola. Aplinkybių, dėl kurių restitucija natūra negalima, nenustatyta, todėl taikant restituciją ieškovei iš atsakovų priteistinos iš varžytynių parduotų sklypų dalys (su visais apsunkinimas ir areštu pagal valstybės registrus), o atsakovams iš ieškovės priteistinos už sklypus sumokėtos sumos.

30Varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos.

31Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-05-30 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinys tenkintinas – pripažintini negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktai: aktas Nr. 3.5-13-11040, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių atsakovui M. N. 3/8 dalis (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 3773 Lt, aktas Nr. 3.5-13-11041, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių M. N. 3/16 dalis (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), už 2261 Lt, ir aktas Nr. 3.5-13-11058, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių B. K. 3/16 dalis (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 6200 Lt, ir taikytina restitucija – iš atsakovų M. N. ir B. K. ieškovei priteistinos sklypų dalys, o M. N. ir B. K. iš ieškovės priteistina 6034 Lt ir 6200 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

32Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 3536 Lt bylinėjimosi išlaidų – 511 Lt žyminio mokesčio, 3025 Lt teisinės pagalbos išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 511 Lt žyminio mokesčio ir 4000 Lt ekspertizės išlaidų, 3630 Lt apeliacinio skundo parengimo bei 242 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 44, 88–90, 119, 159–160). Kolegija pažymi, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiai teisinei situacijai aktualu ir tai, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 93 str. 4 d., 98 str.).

33Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

34Šiuo atveju byla susijusi su varžytynių proceso teisėtumu, dėl to, kolegijos nuomone, tenkinant ieškinį ir apeliacinį skundą, būtų teisinga bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisti iš antstolės. Vertinant ieškovės procesinį elgesį būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovė ne iki galo vykdė pareigą būti aktyvia išieškojimo dalyve (CPK 643–644 str.), iš karto neskundė antstolės veiksmų dėl turto įvertinimo, be to, ieškovė nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), kadangi neatvyko į 2014-03-19 teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, to priežasčių nepateikė, pažymėtina, kad ieškovė tik apeliacinės instancijos teisme inicijavo turto vertės nustatymą prašydama skirti ekspertizę, ką galėjo atlikti skųsdama antstolės patvarkymą dėl turto vertės nustatymo.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą kompleksą nurodytų aplinkybių, tarp jų – dėl bylos sudėtingumo, ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, mano, kad ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra per didelis, ir susidaręs dėl per didelio ieškovės pasyvumo, todėl daro išvadą, kad iš viso ieškovei iš antstolės priteistina 1 600 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

36Atsakovas M. N. prašė skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovę piktnaudžiavus procesu, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad jos apeliacinis skundas tenkintinas.

37Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

38Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

39Pripažinti negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktus: aktą

40Nr. 3.5-13-11040, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių atsakovui M. N. 3/8 dalis (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 3773 Lt, aktą Nr. 3.5-13-11041, kuriuo antstolė Andžela Tamašauskienė pardavė iš varžytynių M. N. 3/16 dalis (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 2261 Lt, ir aktą Nr. 3.5-13-11058, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių B. K. 3/16 dalis (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 6200 Lt.

41Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo B. K. ieškovei M. Š. 3/16 dalis (arba 5,0070 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), iš atsakovo M. N. ieškovei M. Š. priteisti 3/8 dalis (arba 2,4787 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 3/16 dalis (arba 1,2225 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., esančio ( - ), sklypų dalis priteisiant su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu pagal valstybės registrus).

42Priteisti iš ieškovės M. Š. atsakovui B. K. 1795,64 Eur (6200 Lt), o atsakovui M. N. iš ieškovės M. Š. priteisti 1747,57 Eur (6034 Lt).

43Priteisti iš atsakovės antstolės Andželos Tamašauskienės ieškovei M. Š. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimo iš... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-05-30 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo pirmosios instancijos... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė A. Tamašauskienė prašo... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0153/13/00292 medžiagos... 10. Antstolė, VĮ Registrų centre patikrinusi nekilnojamojo turto vertes,... 11. 2013-06-12 ieškovė pakartotinai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų,... 12. Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo... 13. Nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji... 14. Šioje byloje ieškovė turto pardavimo iš varžytynių aktus ginčija... 15. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika,... 18. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tai, jog skolininkas ar... 19. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar... 20. A. M. N. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išdėstytos... 21. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju turtas... 22. Dėl restitucijos taikymo... 23. Įstatymų leidėjas, Civilinio proceso kodekso normose nustatęs specialų... 24. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją... 26. Minėta, kad, vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, turto pardavimo iš... 28. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir... 29. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog UAB „Snoro lizingas“, kaip... 30. Varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl... 31. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 32. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 3536 Lt... 33. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo... 34. Šiuo atveju byla susijusi su varžytynių proceso teisėtumu, dėl to,... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą kompleksą nurodytų aplinkybių, tarp... 36. Atsakovas M. N. prašė skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą... 37. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 38. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą... 39. Pripažinti negaliojančiais 2013-06-19 turto pardavimo iš varžytynių aktus:... 40. Nr. 3.5-13-11040, kuriuo antstolė pardavė iš varžytynių atsakovui M. N.... 41. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo B. K. ieškovei M. Š. 3/16... 42. Priteisti iš ieškovės M. Š. atsakovui B. K. 1795,64 Eur (6200 Lt), o... 43. Priteisti iš atsakovės antstolės Andželos Tamašauskienės ieškovei M. Š....