Byla e2A-1494-513/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“, atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo centras“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartinį įsipareigojimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Lankstinys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl skolos priteisimo, jį bylos nagrinėjimo metu patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės:

    51) 18 891,03 Eur skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11; 2) 43 639,79 Eur skolos už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12; 3) 1 493,21 Eur delspinigių; 4) 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

    65) bylinėjimosi išlaidas.

  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal parengtą investicinį projektą, centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą ir atsakovės parengtą darbų kiekių specifikaciją vykdė objekto, esančio ( - ), renovacijos darbų pirkimą. Ieškovė šiame konkurse pasiūlė specifikacijoje numatytų darbų įkainius ir buvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. 2014-03-28 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos darbų sutartį – pagrindinę sutartį Nr. CPO 32061, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte ( - ), o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti. Ieškovė paaiškino, kad parengus pastato techninį projektą atsakovė buvo informuota, jog atsakovės pateiktas investicinis projektas ir jo pagrindu parengta techninė specifikacija, pagal kuriuos buvo vykdomas darbų pirkimas, neatitinka faktinių darbų kiekių ir dėl to būtina ieškoti finansavimo papildomiems darbams atlikti. Nurodė, jog atsakovė ragino ieškovę kuo greičiau vykdyti darbus, kad nenukentėtų renovuojamo namo gyventojų interesai, ir pažadėjo spręsti finansavimo klausimus.
  3. Ieškovė visus atsakovės pateiktoje specifikacijoje ir sutartyje numatytus darbus įvykdė ir pateikė atsakovei statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr.10. Paaiškino, kad pagal aktą Nr. 3 ieškovė perdavė atsakovei atliktų darbų už 799,88 Eur sumą, o pagal aktą Nr. 10 perdavė darbų už 16 976,40 Eur. Kadangi atsakovė šiuos darbus faktiškai priėmė, tačiau ant minėtų aktų nepasirašė ir jokių pastabų nenurodė, darbų atlikimas buvo įformintas vienašališkai ieškovės pasirašytais aktais. Už aktuose Nr. 3 ir Nr. 10 nurodytus darbus atsakovei buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė jų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 17 776,28 Eur bei 1 493,21 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti.
  4. Ieškovė paaiškino, kad po to, kai buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, atsakovė pasirašė aktus Nr. 3 ir Nr. 10, tačiau liko nepasirašyta vienašališko ieškovės akto Nr. 10 dalis dėl atliktų 8 procentų pastato fasado šiltinimo darbų kiekio. Dėl to ieškovė sudarė ir pateikė atsakovei naujos redakcijos atliktų darbų aktą Nr. 11, kuriame fasado šiltinimo darbai pagal atsakovės parengtą techninę specifikaciją buvo nurodyti kaip įvykdyti 100 procentų.
  5. Ieškovė taip pat nurodė, kad siekiant nesugadinti galutinio renovacijos darbų rezultato, su atsakovės sutikimu ieškovė įvykdė darbų už 43 639,79 Eur, kurie atsakovės parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatyti, tačiau buvo aprašyti sąmatose ir atliktų darbų akte Nr. 12 bei nurodyti ieškovės parengtame techniniame projekte, kuriam atsakovė pritarė. Ieškovės teigimu, atsakovė atliktus darbus faktiškai yra priėmusi, tačiau už šiuos papildomai atliktus darbus su ieškove neatsiskaitė, tuo pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus.
  1. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimo investicijų planą ir pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą atsakovė paskelbė atvirą viešojo pirkimo konkursą techninio projekto ir statybos rangos darbams objekte, esančiame ( - ), pirkti. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, kuri pasiūlė mažiausią fiksuotą kainą. 2014-03-23 šalys sudarė pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakovo pateiktą specifikaciją bei suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą.
  2. Atsakovė nurodė, kad 2016-01-25 ieškovei buvo sumokėta pagal abiejų šalių pasirašytus aktus Nr. 3 ir Nr. 10, kuriuose buvo suderinti ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekiai. Atsakovė taip pat nurodė, kad aktas Nr. 11 nėra pasirašytas techninę priežiūrą vykdančio techninio prižiūrėtojo, jame nurodyti darbai nėra atlikti, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti už šiame akte nurodytus darbus. Pažymėjo, kad ieškovė turėtų teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą tik tuo atveju, jeigu užsakovas piktnaudžiautų savo teisėmis ir nepagrįstai atsisakytų priimti darbus. Dėl to prašė, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl 18 891,03 Eur skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11, bylos dalį dėl 6 938,88 Eur skolos priteisimo nutraukti, o likusią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą.
  3. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 43 639,79 Eur skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 12. Nurodė, kad pagal pagrindinės sutarties 3.6 p. dėl papildomų darbų turėjo būti susitarta raštu, o pagal sutarties 11.6 p. papildomi darbai yra tokie, kurių nebuvo galima numatyti ir kurie nėra įrašyti į pagrindinę sutartį. Pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodiką, nepriklausomai nuo atliktų darbų masto sutarties kaina negali būti keičiama, todėl ieškovės atlikti didesni darbų kiekiai negali būti laikomi papildomais darbais. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti objektą ir įvertinti darbų mastą, taip pat galėjo kreiptis į atsakovę dėl neaiškumų pirkimo dokumentuose pašalinimo bei prašyti paaiškinimų dar prieš pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime. Pagal sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo sumokėti už statybos rangos darbus sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad sutartyje numatytų darbų kiekių keitimą lėmė objektyvios ir nuo tiekėjo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Mano, kad ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti darbų kiekius pateikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime, todėl prisiėmė visą su darbų kiekiais susijusią riziką.
  4. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti delspinigius ir palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo taip pat laikytini nepagrįstais.
  1. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartinį įsipareigojimą, juo prašė priteisti iš ieškovės 36 475,20 Eur netesybų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti ieškovę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei statybos objekto techninę išpildomąją dokumentaciją apie atliktus statybos rangos darbus, numatytus STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priede, o neįvykdžius teismo sprendimo, skirti ieškovei 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
  2. Atsakovė nurodė, kad pagal rangos sutarties 5.5 p. ieškovė darbus privalėjo užbaigti iki 2015-12-01, tačiau darbai nėra baigti iki šiol. Paaiškino, kad pagal sutarties 10.5 p. ieškovė privalo mokėti atsakovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
  3. Paaiškino, kad atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir paprašė ieškovės gražinti statybos dokumentaciją, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė. Dėl to ieškovė įpareigotina perduoti atsakovei statybos objekto techninę išpildomąją dokumentaciją apie atliktus statybos rangos darbus, numatytus STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priede.
  1. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „Lankstinys“ nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad viešajame pirkime ieškovė pasiūlė ne fiksuotą darbų kainą, o fiksuotą įkainį, todėl atsakovė privalo sumokėti už faktiškai atliktų darbų kiekius. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė perkamų darbų įkainį, o atsakovė yra atsakinga už darbų kiekį bei atsako už neteisingų duomenų pateikimo sukeltas pasekmes pagal CK 6.257 str. Atsakovė buvo informuota, kad darbų kiekiai, nurodyti techninėje specifikacijoje, neatitinka techniniame projekte nurodytų darbų kiekių, tačiau atsakovė nepasirūpino atskiru pirkimu, todėl ji privalo atsiskaityti su rangovu. Pažymėjo, kad atsakovė reikalavo vykdyti darbus ne pagal specifikaciją, o pagal parengtą techninį projektą. Teigė, kad ieškovė visus darbus atliko, o atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis nesikooperavo ir pakankamai nebendradarbiavo dėl sutarties įvykdymo tikslo ir reikalavo atlikti darbus, nenumatytus specifikacijoje.
  2. Paaiškino, kad pagal pateiktą specifikaciją ieškovė turėjo apšiltinti 1 246 kv. m pastato fasado ir pakeisti 786 kv. m pastato stogo dangos. Pagal techninį projektą ieškovė atliko 1 447 kv. m šiltinimo darbų ir 992 kv. m. stogo dangos keitimo darbų, tai yra viršijo atsakovės specifikacijoje nurodytas užduotis ir darbų kiekius. Ieškovė nevykdo kitų skardinimo darbų, nes atsakovė nėra atsiskaičiusi už faktiškai atliktus darbus. Mano, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja netesybų, nes pagal rangos sutarties 10.5 p. ji gali reikalauti delspinigių tik tuo atveju, kai tiekėjas nepradeda taisyti defektų pagal techninės ar projekto priežiūros vykdytojų raštiškus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės, tačiau tokių reikalavimų statybos žurnale nėra užfiksuota.
  3. Ieškovės teigimu, reikalavimas atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus ir šių darbų dokumentų perdavimas yra priešpriešinės prievolės, todėl priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Jeigu priešpriešinės prievolės nevykdo užsakovas, rangovas turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, ieškovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolių atsakovei vykdymą, todėl priešieškinio reikalavimas dėl dokumentų perdavimo yra nepagrįstas.
  1. Tretieji asmenys UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Antikus“ prašė ieškinį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei UAB „Lankstinys“ iš atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ 43 639,79 Eur skolos už faktiškai atliktus darbus ir 812,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, civilinės bylos dalį dėl 6 938,88 Eur skolos priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2014-03-28 šalys sudarė statybos rangos sutartį – pagrindinę sutartį Nr. CPO 32061, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte, esančiame ( - ), o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti. Parengus techninį objekto projektą atsakovė buvo informuota, kad investicinis projektas ir jo pagrindu parengta objekto techninė specifikacija, pagal kuriuos buvo vykdomas darbų pirkimas, neatitinka faktinių darbų kiekių. Pagal investicinį projektą ir atsakovės parengtą techninę specifikaciją pirkimuose dokumentuose nurodyta, kad stogo plotas yra 786 kv. m, o pagal techninį projektą šis plotas yra 992 kv. m, tai yra 206 kv. m daugiau. 2014-09-30 vyko ieškovės ir atsakovės susitikimas, kuriame buvo svarstomas didesnio darbų kiekio apmokėjimo klausimas ir buvo nutarta ieškoti būdų sumokėti stogo dangos įrengimui trūkstamas lėšas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovei darbų atlikimo aktus Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12 bei pareikalavo sumokėti už juose nurodytus atliktus darbus.
  3. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, todėl ieškovės reikalavimą sumokėti už darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 teismas pripažino nepagrįstu ir šią bylos dalį nutraukė.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 11 nėra pasirašytas techninio prižiūrėtojo, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei nekilo pareiga sumokėti už šiame akte nurodytus darbus, todėl šią ieškinio dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
  5. Teismas nustatė, kad pastato techniniame projekte, kuriam pritarė atsakovė, darbų kiekiai skyrėsi nuo darbų kiekių, kurie buvo nurodyti techninėje specifikacijoje, ieškovei pateikiant pasiūlymą viešajame pirkime. Teismas atsižvelgė į tai, kad vykdant rangos darbus vyko šalių atstovų susitikimas dėl papildomų darbų atlikimo ir šalys susitarė, kad bus ieškoma lėšų trūkstamiems darbų kiekiams apmokėti. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė visiškai įvykdė CK 6.684 str. numatytą pareigą ir įgijo teisę reikalauti sumokėti už papildomus darbus, kuriuos ji atliko su atsakovės pritarimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė privalo prisiimti visą atsakomybę už netinkamai parengtą investicinį projektą ir pirkimo dokumentuose nurodytą specifikaciją, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus, kurie viršija techninėje specifikacijoje nurodytus ir faktiškai atliktus darbus, yra pagrįstas ir tenkintinas.
  6. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal rangos sutartį yra atmestas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti sutartinės atsakomybės pagal sutartį. Ieškovė taip pat neturi teisės reikalauti priteisti palūkanas dėl papildomų darbų, kurie nėra numatyti sutartyje. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 1 493,21 Eur delspinigių bei 8,05 procento palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
  7. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų teismas atsižvelgė į tai, kad pagal sutarties 10.5 p. atsakovė gali reikalauti netesybų tik tuo atveju, kai tiekėjas nepradeda taisyti defektų pagal techninės ar projekto priežiūros vykdytojų raštiškus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės. Teismas nustatė, kad tokių reikalavimų statybos žurnale nėra užfiksuota, todėl atsakovė neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės netesybų. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atliktą darbą, jos reikalavimas dėl dokumentų perdavimo taip pat negali būti tenkinamas.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lankstinys“ prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovės 11 977,95 Eur skolos, 1 493,21 Eur delspinigių, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 6 938,88 Eur skolos priteisimo už darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, nes atsakovė 2016-01-25 sumokėjo ieškovei tik 6 913,08 Eur sumą, todėl vis dar yra skolinga ieškovei 25,80 Eur.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 11 952,15 Eur skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 11. Atsakovė ir techninis prižiūrėtojas nepagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą, nors šiuo aktu perduotus darbus atsakovė faktiškai priėmė ir juos eksploatuoja. Teigia, kad akte nurodyti darbai yra visiškai atlikti, atsakovė šio akto neginčijo, todėl iš atsakovės turėjo būti priteista 11 952,15 Eur skola.
    3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1 493,21 Eur delspinigių priteisimo, nes atsakovė pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 atsiskaitė tik po ieškinio pateikimo. Be to, už šiuos darbus atsakovė vis dar yra skolinga ieškovei 25,80 Eur.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 8,05 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantės nuomone, nors rangos sutartyje dėl procesinių palūkanų šalys nebuvo susitarusios, tačiau ieškovės teisę į šių palūkanų priteisimą numato įstatymas.
    5. Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad buvo patenkinta 79 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės turėjo būti priteista 924,30 Eur žyminio mokesčio ir 1 643,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo dalį, kuria buvo priteista ieškovei iš atsakovės 44 452,29 Eur ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, ir atsakovės priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pritarė ieškovės nurodytiems didesniems darbų kiekiams pagal pastato techninį projektą. Paaiškino, kad 2014-07-02 atsakovė pritarė pastato techniniam darbo projektui, kuriame buvo numatyti tik techniniai sprendimai, o ne darbų kiekiai. Ieškovė tariamai didesnius darbų kiekius pagrindžiančius dokumentus atsakovei pateikė tik po 2015-10-01, tačiau šalys nebuvo susitarusios dėl jokių papildomų darbų atlikimo.
    2. Ieškovė prieš teikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime turėjo visas galimybes įvertinti numatomų atlikti darbų mastą ir kiekius, tačiau rengdama fiksuotos kainos pasiūlymą ir atlikdama preliminarius skaičiavimus ieškovė nepasinaudojo galimybe apžiūrėti statybos rangos objektą, todėl visus darbus ieškovė privalėjo atlikti už sutartyje numatytą kainą.
    3. Teismo išvada, jog ieškovė faktiškai atliko daugiau darbų, nei buvo numatyta investicijų plane, yra paremta prielaidomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netyrė, ar atliktų darbų akte Nr. 12 nurodyti darbai faktiškai yra atlikti ir kokia apimtimi jie buvo atlikti.
    4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo prisiimti atsakomybę už netinkamai parengtą investicinį projektą ir pirkimo sąlygose nurodytą techninę darbų specifikaciją. Apeliantės teigimu, investiciniame plane ir pirkimo dokumentuose nurodyti darbų kiekiai buvo preliminarūs ir projektavimo metu turėjo būti tikslinami. Pažymi, jog viešajame pirkime rangovas įsipareigojo atlikti ne tik rangos darbus, bet ir parengti techninį projektą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
    5. Šalys buvo susitarusios dėl fiksuotos darbų kainos, tačiau ieškovė byloje neįrodė, jog dėl objektyvių aplinkybių buvo būtina keisti sutartyje numatytus darbų kiekius. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyti didesni darbų kiekiai yra sutarties objekto sudedamoji dalis, todėl darbai privalėjo būti atlikti už sutartyje numatytą kainą ir negali būti laikomi papildomais darbais, už kuriuos ieškovei turėtų būti papildomai sumokėta.
    6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 36 475,20 Eur netesybų priteisimo. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė iki šiol nėra atlikusi dalies techninėje specifikacijoje numatytų rangos darbų, t. y. neapskardino karnizo bei stogelių, nėra gautas energinio naudingumo sertifikatas, nėra statybos užbaigimo akto. Atsakovė teikė ieškovei pretenzijas dėl neatliktų darbų, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti šiuos sutartyje numatytus darbus, todėl privalo mokėti netesybas pagal šalių sudarytos rangos sutarties 10.5 p. nuostatas.
    7. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti statybos dokumentus, nes atsakovė nėra skolinga ieškovei, todėl prievolės įvykdymo sustabdymas šiuo atveju nebuvo galimas.
  1. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo dalį, kuria buvo priteista ieškovei iš atsakovės 43 639,79 Eur už faktiškai atliktus rangos darbus, ir šią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės atliktų darbų akte Nr. 12 nurodytų pastato sienų šiltinimo ir šlaitinio stogo dangos keitimo darbų kiekiai neatitinka faktiškai ieškovės atliktų darbų kiekio.
    2. Teismas neįvertino, jog investiciniame plane ir pirkimo dokumentuose buvo nurodyti tik apytiksliai darbų kiekiai, todėl ieškovei buvo žinoma, jog projektavimo metu darbų kiekiai gali keistis.
    3. Ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl fiksuotos sutarties kainos, kuri negali būti keičiama, todėl ieškovė privalėjo atlikti visus darbus už sutartyje numatytą kainą. Pažymėjo, jog teikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti būsimų darbų kiekius, todėl pateikdama pasiūlymą, ieškovė prisiėmė visą su darbų kiekių pokyčiais susijusią riziką.
    4. Teismas neįvertino, jog atsakovė nedavė sutikimo ieškovės nurodytiems papildomiems darbams atlikti ir nesudarė su ieškove jokių susitarimų dėl tokių darbų atlikimo, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimų dalį dėl 43 639,79 Eur skolos priteisimo.
  1. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė UAB „Lankstinys“ prašo atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ apeliacinius skundus atmesti.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ prašo ieškovės UAB „Lankstinys“ apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantys byloje asmenys savo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, taip pat įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).
  1. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2014-03-03 paskelbė supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“. Ieškovė buvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja, jos pasiūlymo kaina – 1 399 321,44 Lt. Ieškovė ir atsakovė 2014-03-28 sudarė pagrindinę rangos sutartį Nr. CPO32061, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte ( - ), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 3 p. nurodyta, kad bendra pagrindinės sutarties kaina yra

    71 399 321,44 Lt su PVM, kurią sudaro 1 156 464 Lt ir 242 857,44 Lt PVM.

  2. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11, dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus papildomus darbų kiekius pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, kurie nebuvo numatyti kartu su pirkimo dokumentais atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje, taip pat dėl netesybų priteisimo šalims netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį bei statybos techninės dokumentacijos perdavimo.
Dėl 18 891,03 Eur skolos pagal atkliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11 priteisimo
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl 11 952,15 Eur skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 11. Apeliantės teigimu, atsakovė ir techninis prižiūrėtojas nepagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą, nors šiuo aktu perduotus darbus atsakovė faktiškai priėmė ir juos eksploatuoja. Pažymėjo, kad šiame akte nurodyti darbai yra visiškai atlikti, atsakovė šio akto neginčijo, todėl iš atsakovės turėjo būti priteista 11 952,15 Eur skola. Kolegija su šiais skundo argumentais iš dalies sutinka.
  2. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-06-26 ieškovė pateikė atsakovei statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10, kuriuo buvo perduodama darbų už 16 976,40 Eur, bei aktą Nr. 3, kuriuo buvo perduodama darbų už 799,88 Eur. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga (2015-07-15, 2015-08-05, 2015-08-27 atsakovės raštai) patvirtina, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Iš atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, jog aktą Nr. 3 buvo atsisakoma pasirašyti dėl to, jog nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas ir kita statybos dokumentacija, susijusi su akte nurodytais darbais, o aktą Nr. 10 atsisakyta pasirašyti dėl to, jog faktiškai buvo atliktas mažesnis fasado šiltinimo darbų kiekis, nei buvo nurodoma akto eilutėje Nr. 1, taip pat buvo nustatyti neatitikimai akto eilutėse Nr. 2, 15, 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2015-08-31 pakartotinai pateikė atsakovei analogiško turinio atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, tačiau atsakovė dėl tų pačių priežasčių šiuos aktus atsisakė pasirašyti. Iš byloje esančio 2015-10-01 susirinkimo protokolo matyti, jog šalių atstovai svarstė klausimą dėl faktiškai atliktų darbų kiekio pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 ir susitarė, kad dėl atsakovės neginčijamo darbų kiekio bus sprendžiama atsakovės atstovams nuvykus į objektą ir jame įvertinus ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekį. 2015-11-26 ieškovė perdavė atsakovei naujos redakcijos atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuo atsakovė perėmė darbų už 799,88 Eur sumą, ir aktą Nr. 10, kuriuo atsakovė perėmė darbų už 6 139 Eur. Iš minėto akto Nr. 10 turinio matyti, kad jame yra nurodytas mažesnis faktiškai atliktų pastato šiltinimo darbų kiekis (92 proc.), lyginant jį su ankstesnėse akto redakcijose nurodytu darbų kiekiu, kuriose šių darbų baigtumas buvo nurodomas 100 proc. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-12-15 ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 11, kuriuo buvo perduodama darbų už 11 952,15 Eur. Iš akto turinio matyti, kad šią sumą sudaro per ataskaitinį laikotarpį atlikti 8 proc. pastato sienų šiltinimo darbų (su PVM). Atsakovė 2016-01-25 sumokėjo ieškovei 6 913,08 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad mokama pagal aktus Nr. 3 ir Nr. 10.
  3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 11 952,15 Eur skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 11, konstatavo, kad šis aktas nebuvo pasirašytas techninio prižiūrėtojo, todėl teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą ir neprivalo sumokėti už jame nurodytus darbus.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. CK 6.694 str. 4 d. numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis bei dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.694 str. 4 d. numatyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
  5. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad siekiant nesudaryti sąlygų užsakovui nepagrįstai vilkinti atliktų darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas, rangovas turi teisę atliktų darbų perdavimą įforminti vienašališkai jo paties pasirašytu aktu. Dėl to reikšdama reikalavimą dėl 11 952,15 Eur skolos priteisimo ieškovė galėjo remtis jos pačios vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 11. Kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas techninio prižiūrėtojo, ir šiuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad akte Nr. 11 nurodyti darbai ir jų kiekiai faktiškai nėra atlikti ir dėl to atsakovė neprivalo už šiuos darbus sumokėti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad pastato sienų šiltinimo darbus ir visus kitus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus yra atlikusi. Nors byloje esančiame statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 11 nėra žymų apie atsakovės atsisakymą pasirašyti aktą ir šio atsisakymo priežastis, tačiau iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos ir kitų įrodymų matyti, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad pastato sienos šiltinimo darbų baigtumas sudaro tik 92 proc., todėl akte Nr. 11 nurodyti darbai faktiškai nėra atlikti. Taigi akivaizdu, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekio ir masto. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad tik tada, kai aktas yra pasirašytas techninio prižiūrėtojo, galima teigti, jog darbai atlikti kokybiškai ir dokumentuose nurodytas darbų kiekis atitinka faktinius darbų kiekius. Kolegija pažymi, kad statybos darbų techninio prižiūrėtojo įrašai bei paaiškinimai dėl darbų baigtumo yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl faktiškai atliktų darbų kiekio, tačiau nėra pakankami konstatuoti, kad tokie darbai apskritai nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių duomenų apie tai, jog ieškovė ir techninė prižiūrėtoja UAB „Antikus“ skirtingai aiškino, kurie rangos darbai priskirtini fasado darbams, o kurie darbai laikomi stogo darbais, taip pat nesiaiškino, kokią įtaką šios aplinkybės galėjo turėti techniniam prižiūrėtojui nesutinkant su akte Nr. 11 ieškovės nurodytais atliktų darbų kiekiais. Kolegijos nuomone, dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju galima spręsti tik nustačius, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 11 nurodyti darbai yra realiai atlikti. Šiuo tikslu būtina tirti ir vertinti ne tik ieškovės pateiktą statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11, bet ir kitus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl ieškovės atliktų darbų kiekio, t. y. statybos darbų žurnalą, šalių susirašinėjimo medžiagą bei kitus įrodymus. Be to, šalims nesutariant dėl faktiškai atliktų darbų kiekio, teismas turėtų pasiūlyti šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo faktiškai atliktų darbų kiekiui nustatyti (CPK 212 str.).
  6. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 11 952,15 Eur skolos pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 11 nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškai ieškovės atliktų darbų kiekius, netyrė bei nevertino su tuo susijusių bylai reikšmingų įrodymų, todėl pripažintina, kad nebuvo atskleista šios bylos dalies esmė.
  7. Kolegija taip pat iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 6 938,88 Eur skolos priteisimo už darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, todėl civilinės bylos dalį dėl 6 938,88 Eur skolos priteisimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti bylos dalį dėl

    86 938,88 Eur skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla gali būti nutraukiama tik esant CPK 293 str. numatytiems bylos nutraukimo pagrindams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė CPK 140 str. nustatyta tvarka būtų atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų, šalys būtų sudariusios taikos sutartį dėl dalies reikalavimų ar egzistuotų kiti CPK 293 str. numatyti bylos nutraukimo pagrindai. Kolegija pažymi, jog teismui nustačius, jog dalis ieškovo ieškinio reikalavimų yra patenkinta, tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį dėl patenkintos ieškovo reikalavimų dalies, o ne bylą nutraukti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendra šalių suderintų atliktų darbų vertė pagal abiejų šalių pasirašytus aktus Nr. 3 ir Nr. 10 sudaro 6 938,88 Eur, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pagal šiuos aktus ieškovei buvo sumokėta tik 6 913,08 Eur. Dėl to atsakovei pasiūlytina pateikti papildomus įrodymus apie susidariusio 25,80 Eur skirtumo sumokėjimą arba pateikti argumentus ir įrodymus, patvirtinančius jos atsisakymo apmokėti dalį ieškovės atliktų darbų pagal aktus Nr. 3 ir Nr. 10 pagrįstumą.

  8. Skundžiamu teismo sprendimu teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir savo išvadas grindė tuo, jog dėl šios rūšies palūkanų šalys nebuvo susitarusios. Pažymėtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti tiek šalių susitarimas, tiek įstatymas, todėl vien tai, kad šalys rangos sutartyje nebuvo susitarusios dėl procesinių palūkanų skaičiavimo netinkamo prievolės vykdymo atveju, neatleidžia prievolę pažeidusios šalies nuo įstatyme numatytos pareigos mokėti palūkanas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Kadangi reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas, teismui visiškai ar iš dalies patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, įvertinant šalių teisinį statusą ir įstatyme numatytus procesinių palūkanų dydžius (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl 43 639,79 Eur skolos už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 priteisimo
  1. Apeliaciniuose skunduose atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pritarė ieškovės nurodytiems didesniems darbų kiekiams pagal pastato techninį projektą. Skunduose nurodoma, kad šalys nebuvo susitarusios dėl jokių papildomų darbų atlikimo, o dėl ieškovės atliktų darbų akte Nr. 12 nurodytų darbų šalys buvo susitarusios rangos sutartyje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka.
  2. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2015-12-15 pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 12. Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų, šalių susirašinėjimo medžiagos ir kitų įrodymų matyti, kad šiuo aktu ieškovė įformino pastato modernizavimo projekte nenumatytus, tačiau faktiškai atliktus darbų kiekius. Atliktų darbų akto Nr. 12 1-oje eilutėje „Pastatų ir sienų šiltinimas įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą“ grafoje „Atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį“ nurodoma 116,14 proc. atliktų darbų, 7-oje eilutėje „Magistralinių vamzdynų keitimas ir izoliavimas pastatams iki 5 a.“ nurodoma 109,55 proc. per ataskaitinį laikotarpį atliktų darbų, 12-oje eilutėje „Stogo naujos dangos ir naujo įrengimas“ nurodoma 126,21 proc. atliktų darbų, 15-oje eilutėje „Balkonų ir lodžijų stiklinimas“ nurodoma 109,85 proc. atliktų darbų, 16-oje eilutėje „Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus“ nurodoma 127,84 proc. atliktų darbų. Iš viso už šiame akte nurodytus darbus ieškovė prašė papildomai sumokėti 43 639,79 Eur.
  3. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė visiškai įvykdė CK 6.684 str. 4 d. numatytą pareigą ir įgijo teisę reikalauti sumokėti už papildomus darbus, kuriuos ji atliko gavusi atsakovės pritarimą. Kolegija su šiomis teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti, nes jos padarytos neįvertinus visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių.
  4. CPK 6.684 str. 4 d. nustato, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Iš byloje esančios 2014-03-28 rangos sutarties 3.6 p. matyti, kad į pagrindinės sutarties kainą yra įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutarties 11.6 p. numatyta, kad užsakovas galės pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pagrindinės sutarties vykdymo. Įvertinus aptartas šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, darytina išvada, jog spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už didesnius darbų kiekius, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo aiškiai nustatyti rangos sutarties objektą, t. y. dėl kokių ir kokio masto darbų šalys susitarė sudarydamos pagrindinę rangos sutartį. Tik nustatęs, dėl kokių darbų kiekių šalys susitarė sudarydamos rangos sutartį, teismas galėtų spręsti, ar šie darbai gali būti kvalifikuojami kaip papildomi darbai tiek CK 6.684 str. 4 d., tiek rangos sutarties 11.6 p. prasme. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas šių aplinkybių tinkamai neišsiaiškino ir su tuo susijusių įrodymų nevertino.
  5. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo objektas šiuo atveju buvo apibrėžtas nurodant, jog perkamos objekto ( - ), projektavimo paslaugos ir statybos rangos darbai. Pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte ( - ). Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad viešas konkursas skelbtas ir viešojo pirkimo sutartis sudaryta ne tik pastato statybos rangos darbams atlikti, bet ir šio objekto projektavimo paslaugoms pirkti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 str. įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslaus projektuojamų darbų masto, plotų ir pan., nes šie dydžiai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Įvertinus aptartas nuostatas darytina išvada, kad ne pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodyti darbų kiekiai, o vykdant viešojo pirkimo sutartį atsakovės parengtame techniniame projekte apskaičiuoti darbų kiekiai turi esminę reikšmę nustatant, dėl kokio masto darbų šalys susitarė sudarydamos pagrindinę rangos sutartį. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateiktas ieškovės parengtas techninis projektas, kuriame būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų akte Nr. 12 nurodomi darbų kiekiai. Byloje yra pateikta tik techninio darbo projekto dalis, t. y. bendroji, architektūros-konstrukcijų, kurioje nurodoma bendro pobūdžio informacija apie projekto techninius sprendinius, tačiau iš jos nėra aišku, kokie atliktinų darbų kiekiai ir apimtys buvo nustatyti ieškovei atlikus rangos sutartyje numatytus projektavimo darbus. Nesant pateikto techninio projekto, pirmosios instancijos teismas negalėjo ir kolegija negali objektyviai įvertinti, kokie buvo ieškovės atliktų projektavimo darbų rezultatai, pagal kuriuos turėjo būti nustatyti konkretūs atliktinų darbų kiekiai. Pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų neišreikalavo, todėl negalėjo tinkamai atskleisti bylos esmės ir įvertinti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už papildomus darbų kiekius pagrįstumo, juolab, kad byloje nepašalintos abejonės ar darbai buvo papildomi.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir dėl to kilusį šalių ginčą, teismas turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 str. 5 d.), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pripažino, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos. Kolegija pažymi, kad esant šalių susitarimui dėl konkrečios rangos sutarties kainos, rangovas turi teisę didinti šią kainą tik esant išimtinėms, netikėtoms, nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms. Tokių aplinkybių egzistavimą privalo įrodyti rangovas, šiuo atveju – ieškovė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju teismui priimant skundžiamą sprendimą šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir su tuo susiję įrodymai nebuvo vertinami.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustatė, kokio masto ir kokio kiekio statybos rangos darbus ieškovė privalėjo atlikti vykdydama šalių sudarytą rangos sutartį, kiek šių darbų ieškovė realiai yra atlikusi ir kokia apimtimi atsakovė už ieškovės atliktus darbus yra atsiskaičiusi, ar ieškovė yra atlikusi papildomų rangos darbų, dėl kurių atlikimo šalys nebuvo susitarusios sudarydamos rangos sutartį ir kurių nebuvo galima numatyti pagrindinės sutarties sudarymo metu, tačiau jie buvo būtini siekiant tinkamai įvykdyti rangos sutartį. Tik nustačius šias aplinkybes gali būti tinkamai išnagrinėti ieškovės reikalavimai dėl skolos ir netesybų priteisimo, taip pat atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo ir įpareigojimo perduoti statybos techninę dokumentaciją. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą turi būti renkami papildomi įrodymai, esant poreikiui skiriama ekspertizė faktiškai atliktų darbų kiekiui nustatyti. Šie įrodymai turėtų būti įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei jų pagrindu nustatomos šioje nutartyje nurodytos esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
  8. Atsižvelgdama į tai, kad byloje esantys įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, taip pat į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
  9. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai