Byla 2A-1768-524/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, bei ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams G. M., V. J., tretiesiems asmenims notarui G. B., notarui M. V., antstolei L. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, bei ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės įgaliojimą atsakovui G. M., patvirtintą 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B., notarinio reg. Nr. GB-4581; panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro M. V., notarinio reg. Nr. MV-5509, dėl ieškovei D. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeitimo užtikrinant 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J.; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,92 aro minėtas žemės sklypas. Minėtame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame ieškovė gyvena, tačiau namas nėra įregistruotas. Paaiškino, jog 2012 m. įtikinta savo sūnaus – atsakovo G. M. – pradėti gyvenamojo namo statybos užbaigimo įteisinimo procedūrą ji 2012-07-19 Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure sudarė generalinį įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę G. M. ne tik atlikti ieškovei priklausančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo registracijos veiksmus, bet ir daugelį kitų teisinių veiksmų, tarp jų – ieškovės turtu užtikrinti bet kokio dydžio trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą. 2015 m. liepos mėn. ieškovė gavo antstolės pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895 dėl 67 948,56 Eur skolos išieškojimo iš G. M. išieškotojo V. J. naudai. Ieškovė atsakovui G. M. išduotą įgaliojimą ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, teigdama, jog ieškovė sudarydama įgaliojimą nesiekė ir neturėjo minties įgalioti G. M. ieškovės turtu užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą. Tikroji ieškovės valia buvo išduoti atsakovui įgaliojimą, skirtą tik konkretiems veiksmams, susijusiems su ieškovei priklausiančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo teisine registracija, atlikti. Ieškovės suklydimą dėl įgaliojimo turinio lėmė atsakovo G. M. apgaulingi veiksmai, kurie pasireiškė aktyviu ieškovės įtikinėjimu sudaryti platesnės apimties įgaliojimą. Ieškovė buvo suklaidinta ir apgauta atsakovo dėl esminių aplinkybių sandorio surašymo metu, todėl įgaliojimo turinys neatitiko jos tikrosios valios.
  2. Atsakovas V. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pasirašydama įgaliojimą nesuklydo dėl sandorio esmės ir pobūdžio, o išreiškė tikrąją savo valią. Šią valią ieškovė asmeniškai žodžiu patvirtino V. J. 2012-07-18 atvykus adresu ( - ), pas ją ir G. M.. Nurodo, kad D. M. iš anksto žinojo, kad jos vardu registruotas žemės sklypas bus įkeistas V. J.. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji ir atsakovas G. M. buvo suinteresuoti gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūros įteisinimu. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad

    32012-07-19 įgaliojimas neatitiko jos valios, kadangi po įgaliojimo pasirašymo praėjus daugiau kaip trejiems metams ir kilus grėsmei parduoti V. J. ieškovės vardu registruotą ir įkeistą žemės sklypą ieškovė pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar kad G. M. būtų ją apgavęs. D. M. neįrodė, kad būtų suklydusi dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad G. M. ją įtikinėjo sudaryti ginčo sandorį.

  3. Trečiasis asmuo notaras G. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė keldama ieškinio reikalavimą nepateikė jokių jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Teigia, jog įgaliojime buvo užfiksuota ieškovės išreikšta valia suteikti atsakovui būtent įgaliojime numatytas teises veikti jos vardu. D. M. tiek žodžiu, tiek pasirašydama sandorį patvirtino, kad pageidauja sudaryti būtent tokio turinio sandorį, o pasirašydama įgaliojimą, taip pat patvirtino, jog įgaliojimas perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės, ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią įgaliojimas priimtas ir pasirašytas.
  4. Atsakovas G. M. ir tretieji asmenys notaras M. V. bei antstolė L. N. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-15 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. M. 106,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą įgaliojimą, suklydo ir kad suklysta būtų dėl esminių aplinkybių. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar kad atsakovas G. M. būtų ją apgavęs. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, į tai, kad atmetami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš prieš tai nurodyto, su juo neatsiejamai susijęs.

6III.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    82016-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė šalių rungimosi principą. Nurodo, kad sudarydama ginčijamą sandorį, ieškovė neteisingai suvokė esmines sudaromo sandorio aplinkybes, sandorio turinį. Teigia, kad įgaliojimas nebuvo skirtas turimo turto įkeitimui ieškovės sūnui sudarant sutartį su atsakovu V. J.. Ieškovė nesuteikė sutikimo dėl minėtos sutarties tarp atsakovų sudarymo, apie minėtos sutarties sudarymą nežinojo, atsakovo V. J. iki tol nematė. Mano, kad yra visos sąlygos ginčo sandoriui nuginčyti.

  2. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti. Palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir pirmosios instancijos teismo argumentus, išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo.

9IV.

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

128. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

139. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

1410. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarydama ginčijamą sandorį, ieškovė neteisingai suvokė esmines sudaromo sandorio aplinkybes, sandorio turinį. Teigia, kad įgaliojimas nebuvo skirtas turimo turto įkeitimui ieškovės sūnui sudarant sutartį su atsakovu V. J., tačiau jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas įgaliojimui kaip vienašaliam sandoriui nuginčyti dėl apgaulės ar suklydimo.

1511. Pavedimo sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.756 straipsnis. Nurodytos teisės normos 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kadangi pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigoja kitos šalies (atstovaujamojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė išdavė savo sūnui įgaliojimą, kuriame smulkiai buvo išvardyti visi veiksmai, kuriuos už ją ieškovė pavedė atlikti savo sūnui, kiekvieną šio dokumento lapą pasirašė ieškovė. Įgaliojimo antrame lape yra suformuluoti ieškovės pavedimai atsakovui, susiję su prievolių užtikrinimu įkeičiant jos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, taip pat ji buvo suteikusi atsakovui teisę jos vardu laiduoti, garantuoti atsakovo nuožiūra.

1612. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu, o ne valia dėl aplinkybių, kurios atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

1713. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovės įgaliojime apibrėžta ieškovės įgaliotiniui suteiktų teisių apimtis ir turinys buvo klaidingai suformuluoti dėl apgaulės ar suklydimo, t. y. pavedimo sutarties sudarymo metu ydingai susiformavo ieškovės valia dėl suklydimo ar apgaulės. Ieškovė įgaliojime pavedė atsakovui atlikti net keletą teisinių veiksmų, susijusių su jos turto įkeitimu, laidavimu, garantija.

1814. Ginčijamas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro. Notaro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Iš notaro atsiliepimo į ieškinį nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šios notarinio veiksmo patikimumu. Įvertinus ir ieškovės poziciją darytina išvada, jog ji tokių aplinkybių nenurodo, o tik įrodinėja savo suklydimą, paremtą vėlesniu sužinojimu, t. y. jau po pasirašyto įgaliojimo, apie jos turto įkeitimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, nurodydamas, jog ieškovei buvo žinomos notarinių veiksmų atlikimo taisyklės, ji su savo sūnumi buvo sudariusi dovanojimo sandorį ir sūnus jai buvo išdavęs įgaliojimą (t. 4, b. l. 100–102).

1915. Ieškovė nurodo, jog jos valia išduodant įgaliojimą sūnui ydingai susiformavo dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.91 straipsnis), todėl ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, jog sandorio sudarymo metu ji buvo kitos šalies suklaidinta ar sąmoningai apgauta. Vertindama ginčo įgaliojimo teisėtumą sandorių negaliojimo pagrindo kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovės pavedimo sutarties turinys, pavadinimas – įgaliojimas, plačiai ir smulkiai aptarti pavedami atlikti įgaliotiniui veiksmai negalėjo lemti to, kad ieškovė klysdama ar suklaidinta sudarytų jos valios ir lūkesčių neatitinkantį sandorį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė sudarė vienašalį sandorį, t. y. išreiškė savo valią, t. y. aiškiai suformulavo pavedimus atsakovui. Sudarant įgaliojimą nėra reikalaujama priešpriešinės įgaliotinio valios, t. y. jo sudarymo metu yra išreiškiama tik įgaliotojo, t. y. ieškovės, valia, todėl sandorio negaliojimas šiuo pagrindu yra neįrodytas. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (CK 1.91 str.). Tačiau dėl įgaliojimo išdavimo, jo pasirašymo pagal šios nutarties 11 p. nurodytą pavedimo sampratą nėra reikalaujama kitos sandorio šalies valia, todėl jokios įtakos šiam teisiniam veiksmui neturėjo, nes ieškovė išreiškė tik savo valią sandorio sudarymo metu. Dėl atsakovo nenaudingų veiksmų, įvykdytų po ginčijamo įgaliojimo išdavimo, pripažinti negaliojančiu įgaliojimą sandorių negaliojimo pagrindais nėra teisinio pagrindo.

2016. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl pirmosios instancijos teisme klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės dėl ieškovės pažinties prieš įgaliojimo išdavimą su atsakovu V. J. nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nutarties 15 p. išdėstytais motyvais dėl įgaliojimo, kaip vienašalio sandorio, išraiškos.

2117. Byloje nustačius, jog atsakovas G. M. buvo ieškovės įgaliotas sudaryti įkeitimo sandorius, nėra pagrindo naikinti 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį ieškinyje nurodytais motyvais.

2218. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė su... 3. 2012-07-19 įgaliojimas neatitiko jos valios, kadangi po įgaliojimo... 4. II.... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      6. III.... 7. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 8. 2016-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti,... 9. IV.... 10. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 13. 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 14. 10. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarydama ginčijamą sandorį,... 15. 11. Pavedimo sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.756 straipsnis. Nurodytos... 16. 12. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens... 17. 13. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog... 18. 14. Ginčijamas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro. Notaro veiklą... 19. 15. Ieškovė nurodo, jog jos valia išduodant įgaliojimą sūnui ydingai... 20. 16. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl pirmosios instancijos teisme... 21. 17. Byloje nustačius, jog atsakovas G. M. buvo ieškovės įgaliotas sudaryti... 22. 18. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 23. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą palikti nepakeistą,...