Byla 2A-1146-798/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji asmenys: J. J., T. Č., G. P., A. P., UAB „Domestas”, R. V., R. V., A. J., V. V., G. M., L. L., A. J., V. B., Ž. J., J. S., I. M., E. M., Viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“, R. A., A. A., P. Z., M. Z., S. J., O. K., L. K., M. G., UAB „Tavo sėkmė“, R. V., M. B., J. B., L. B., D. G., J. K., A. R., K. K., V. Ž., R. Ž., L. R., R. N., V. N., L. S., P. K., J. K., M. P., V. B., D. B., E. J., A. J., S. D., I. D., A. Ž., D. Ž., A. B., M. P., D. G., G. L., A. L., I. A., B. J. A., A. R., R. K., E. A. K., G. B., A. B., P. Č., S. Č., R. P., G. P., M. B., V. B., A. Š., V. Š., R. R., R. M., I. P., A. J., T. S., R. M., R. L. – L., K. K., R. K., D. N., J. J., J. L., J. L., V. P., R. P., A. J., D. R., A. M., D. G., J. L., V. L., G. M., L. L., G. S., O. S., R. Ž., E. R., L. Z., M. J., M. Š., E. B., S. Ž., R. V., J. V., V. D., O. D., M. N., O. M., M. G., T. R., Ž. G. – R., R. M., V. M., D. V., E. Č. – V., O. K., L. K., R. G., J. G., J. V., A. V., R. K. – Č., T. Č., G. Z., K. K., E. V., V. V., R. G., R. B., L. D. B., A. N., R. N., L. Š., E. Š., G. S., G. M., L. R., K. V., R. V., D. P., R. V., R. V., V. B., D. B., I. B., UAB „Vilturas“, R. Z., Ž. M., M. A., S. V., K. K., S. Š., M. Š., S. O., R. R., R. L., D. E., R. E., G. Ū., L. A., A. A., R. G., R. G., M. S., I. U. – S., M. Ž., A. Ž., M. J., UAB „Poliprojektas“, L. B., D. B., T. K., K. B., N. B., M. B., D. R., A. V., R. V., P. A., D. B. – A., I. Z., B. A. V., T. K., Asociacija „V. G. g. 1 bendrija“, Vilniaus m. 19-o notaro biuro notaras M. K., AB „C. S.“, dėl daugiabučio namo bendrijos steigiamo susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir neteisėtai įsteigto juridinio asmens teisinio registravimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas M. J. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011 m. lapkričio 15 d. daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) steigiamąjį susirinkimą neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti Bendrijos, kodas 302692130, registraciją nedelsiant po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pastato, esančio V. G. g. 1 (unikalus numeris - ( - )) Vilniuje, paskirtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra administracinė, bendras plotas yra 27 539,36 kv. m, iš kurių tik 5779,80 kv. m yra gyvenamasis plotas. 2011 m. sausio 31 d. šiame administraciniame pastate buvo įsteigta asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ (toliau - Asociacija), užtikrinanti V. G. g. 1 pastato bendraturčių interesus valdant ir prižiūrint pastato bendro naudojimo objektus. 2011 m. lapkričio 15 d. buvo sušauktas administracinio pastato, esančio V. G. g. 1, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos galimai neteisėtas steigiamasis susirinkimas. Butų ir kitų patalpų savininkai žinojo apie Asociacijos egzistavimą tačiau nepaisydami šios ypatingai svarbios aplinkybės organizavo steigiamąjį Bendrijos susirinkimą bei 2011 m. lapkričio 29 d. VĮ Registrų centras įregistravo juridinį asmenį „Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje bendriją“. Abu juridiniai asmenys yra įsteigti tuo pačiu tikslu bei siekiant užtikrinti identiškus uždavinius. Ieškovo nuomone, Bendrijos steigiamasis susirinkimas iš esmės yra prieštaraujantis įstatymo imperatyvioms normoms, todėl yra laikytinas neteisėtu. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį (1 punktas - „Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos“) daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti steigiama tik tokiame gyvenamajame name, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Bendrijos pavadinimas tokiu būdu yra klaidinantis. Visi Bendrijos steigiamieji dokumentai taip pat laikytini niekiniais, nes juose nurodoma, jog name steigiama daugiabučio namo bendrija, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tokia bendrija gali būti steigiama išimtinai tik daugiabučiuose namuose, kurių paskirtis yra gyvenamoji. Remiantis šia teisei prieštaraujančia situacija, Bendrija buvo įregistruota, nors visi dokumentai, kurių pagrindu buvo ji įregistruota, yra neteisėti, todėl jų pagrindu negalėjo buvo priimtas sprendimas registruoti juridinį asmenį (ex injuria jus non oritur). Bendrijos steigimas pažeidžia tiek Civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos normas, tiek ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) esminius principus bei nuostatas. Ieškovas, remdamasis tuo, jog administraciniame pastate V. G. g. 1, Vilniuje yra įsteigta Asociacija, kurios įstatuose numatyti tikslai yra užtikrinti šio pastato bendrųjų konstrukcijų tinkamą eksploatavimą bei į tai, jog namo V. G. g. 1, Vilniuje paskirtis yra administracinė, mano, kad joks kitas juridinis asmuo, besiverčiantis analogiška veikla, negalėjo būti įsteigtas, todėl Bendrijos įregistravimas prieštarauja CK įtvirtintoms teisės normoms, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Be to, ieškovas nurodė, kad nebuvo kvorumo įsteigti bendrijai, nes turėjo dalyvauti 78 asmenys, o dalyvavo tik 63.

6Atsakovas Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų Asociacijos įstatų registracijos datos (2011-02-09) galima spręsti, jog Asociacija tikslingai buvo įsteigta tuoj po nepavykusio pirmojo mėginimo įsteigti Bendriją būtent tam, kad ateityje galėtų reikšti nepagrįstus ieškinius ir taip kliudyti namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos veiklai ir tokiu būdu atstovauti ne namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, bet brangesnes nei Bendrija galėtų gauti administravimo paslaugas teikiančios AB „C. S.“ interesus. Ieškovai teigia, jog Asociacijos steigimą inicijavo V. G. namo butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau prie ieškinio nepridėti jokie įrodymai, jog Asociacija atstovauja namo butų ar kitų patalpų savininkų interesus, kadangi pateikti Asociacijos įstatai, nekilnojamojo turto registro išrašai neįrodo, kad butų savininkai M. J. ar T. K. yra asociacijos nariai ar steigėjai, todėl ieškinio teiginiai, kad M. J. ar T. K. savo, kaip butų savininkų, teises įgyvendina per asociaciją, kurios veiklos tikslams tariamai prieštarauja Bendrijos įsteigimas, nepagrįsti ir atmestini. Ieškinio teiginiai, jog Bendrijos įsteigimas ir Asociacijos veikla yra nesuderinami ir viena kitai prieštarauja, bei teiginiai, jog nėra aišku, ar Bendrija, ar Asociacija yra įgaliotas atstovauti butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesus, atmestini kaip nepagrįsti. CK 4.83 str. 3 d. aiškiai nustato baigtinį bendrosios nuosavybės objektų valdymo formų sąrašą - t. y. steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovo teiginiai, jog Asociacija veikia ar turi teisę veikti tam, kad užtikrintų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (t. y. valdyti bendrojo naudojimo objektus), prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui ir yra atmestini. DNSBĮ 1 str., 3 str. 1 d., 4 d. normų sisteminis aiškinimas parodo, kad tik šiam specifinės formos juridiniam asmeniui (savininkų bendrijai) suteikiamos išimtinės teisės vykdyti veiklą susijusią su namo patalpų savininkų bendrosiomis teisėmis, pareigomis ir interesais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu ir nustato ribojimus verstis kita, nei aukščiau nurodyta veikla - ir priešingai - asociacijų įstatymas asociacijoms tokių specifinių teisių ir ribojimų nesuteikia. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, jog Asociacijai, kaip juridiniam asmeniui teisės aktuose nurodytais pagrindais ir tvarka būtų suteikti pakankamo kiekio butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojimai valdyti ir prižiūrėti pastatą, bendrojo naudojimo objektus ir pastatui priskirtą žemės sklypą, ar įrodymų, jog asociacija faktiškai vykdo su tuo susijusią veiklą. DNSBĮ 34 str. nustato, jog Individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą vadovaujasi šiuo įstatymu. T.y. bendrijos gali būti steigiamos bet kokios paskirties pastatuose, jei šie nėra gamybinės paskirties. STR1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.8. punkte nustatyta, jog gamybos ir pramonės paskirties pastatai - gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir pan.) Kūrybinės dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriskiriamos gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui“. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad pastatuose (pvz. garažų, administracinės paskirties ir pan.) kurie nepatenka į STR1.01.09:2003 8.8. p. nustatytą gamybinių pastatų sampratą, remiantis DNSBĮ 34 str. gali būti steigiamos bendrijos. Kadangi pastatas, esantis adresu V. G. g. 1 yra negamybinės paskirties, jame gali būti steigiama bendrija. Ieškovas klaidina teismą dėl Bendrijos įsteigimo neteisėtumo motyvuodamas tuo, kad pastato bendras plotas 27 539,36 kv. m, iš kurių 5779,80 kv. m yra gyvenamas plotas. DNSB įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo akivaizdu, jog pastato naudingasis plotas - 6564,88 kv. m, o gyvenamasis plotas - 5779,80 kv. m. Gyvenamosios paskirties patalpų yra daugiau nei 3, t. y. 118, todėl ieškovų teiginiai dėl bendrijos steigimo neteisėtumo akivaizdžiai nepagrįsti. Iš atsiliepimo priede Nr. 1 pateikto susirašinėjimo, viešo skelbimo namo elektroninėje konferencijoje, skelbimų iškabintų liftuose ir ant laiptinių durų bei skelbimų lentose, turinio bei 2011 m. spalio 21 d. pranešimo AB „C. S.“ turinio, dienraštyje „Lietuvos Žinios“ publikuoto skelbimo turinio ieškovas dar iki steigiamojo susirinkimo dienos (2011 m. lapkričio 15 d.) žinojo apie steigiamąjį susirinkimą ir jo darbotvarkę bei turėjo teisę 2011 m. lapkričio 15 d. sužinoti apie jo metu priimtus sprendimus, jeigu būtų dalyvavę organo veikloje, todėl nuo šios dienos skaičiuotinas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 2.82 str. 4 d. Bendrijos skaičiavimais, terminas atitinkamam ieškiniui pareikšti baigėsi 2012 m. vasario 15 d. todėl CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d. bei 1.131 str. 1 d. nustatytais pagrindais prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą dėl steigiamojo susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kaip ir išvestinį reikalavimą panaikinti atsakovo registraciją bei procesinį reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti. Dėl kvorumo atsakovas pažymėjo, kad atlikti detalūs skaičiavimai: pastate – 156 patalpos, 118 – gyvenamųjų, 38 – negyvenamos. Kvorumui reikia 50 proc. + 1 balsų, t. y. 79 balsų. Iš 79 minimaliai turi balsuoti 40 balsų. Notaro dokumentuose nurodyta, kad dalyvavo 63 asmenys – 62 turintys patalpas ir C. S. atstovas be balso teisės. 63 asmenys turėjo – 81 balsą, nes 18 asmenų turėjo po 2 balsus, 44 – po vieną balsą. Dėl to kvorumas yra.

7Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš patikslinto ieškinio turinio taip ir nepaaiškėja kokiais veiksmais ar neveikimu, kokių teisės normų reikalavimus ir kokius teisėtus ieškovo interesus yra pažeidęs byloje atsakovu patrauktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas: nei aplinkybių, nei įrodymų, nei pažeistų teisės normų, nei reikalavimų pagrindo ieškinyje nepateikiama. Patikslintame ieškinyje atsakovu patrauktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagal savo vykdomas valstybės priskirtas Juridinių asmenų registro tvarkymo funkcijas yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nesteigia, nelikviduoja, nepertvarko ir t. t. juridinių asmenų. Nors ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus formuluoja kaip reiškiamus dėl savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo panaikinti šio juridinio asmens registravimą, patikslintame ieškinyje kaip ir pirminiame - nenurodo konkrečių teisės normų, kuriomis jį grindžia, tik deklaratyviai teigia, kad „steigiamasis susirinkimas iš esmės yra prieštaraujantis įstatymo imperatyvioms normoms“, tačiau taip ir neaišku kokioms. Notaras M. K. vykdydamas įstatymų priskirtas funkcijas ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų 2011-11-24 patvirtino Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos prašyme (forma JAR-1) surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams bei faktą, kad šį juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Todėl vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatų 35, 36.1 bei 42 punktuose nustatyta tvarka Registro tvarkytojas iš naujo netikrino, nes neprivalėjo ir netgi neturėjo teisės tikrinti Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos pateiktų dokumentų atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Juridinių asmenų registro tvarkytojas, 2011-11-29 atlikdamas juridinio asmens Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos bei jos steigimo dokumentų ir Juridinių asmenų registro duomenų registravimą galiojančių įstatų bei notarinio tvirtinamojo įrašo pagrindu, elgėsi teisėtai ir teisingai, jokių teisės normų bei ieškovų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, todėl įpareigojamojo pobūdžio ieškinio reikalavimas VĮ Registrų centras atžvilgiu netenkintinas.

8Trečiasis asmuo asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ sutiko su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. pastate, esančiame V. G. g. 1, Vilniuje buvo įsteigtas Asociacija „V. G. g. 1 bendrija“, užtikrinanti V. G. g. 1 pastato bendrasavininkių interesus valdant ir prižiūrint pastato bendro naudojimo objektus. Asociacijos įsteigimą organizavo V. G. namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie siekė užtikrinti nepertraukiamą, kokybišką bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsižvelgiant į tai, jog pastato, esančio V. G. g. 1, Vilniuje paskirtis yra administracinė bei į tai, jog pastato didžioji dalinis priklauso vienam iš asociacijos steigėjų UAB „Domestas“, neatsitiktinai pagrindinis Asociacijos tikslas - siekti, kad teikiamos pastatų administravimo, priežiūros bei eksploatavimo paslaugos atitiktų aukščiausios kokybės standartus, asociacijos narių poreikius bei nustatytus reikalavimus. 2011 m. lapkričio 29 d. VĮ „Registrų centrui“ įregistravus Bendriją (atsakovą), susidarė kuriozinė situacija, kai tam pačiam tikslui yra įsteigti du atskiri juridiniai asmenys, nes kyla daug teisinio neapibrėžtumo dėl tolimesnio namo administravimo bei tuo pačiu daug procedūrinių neatitikimų. Vienu metu tais pačiais klausimais veikiant dviem subjektams, tiek Asociacija, tiek Bendrija dėl analogiškų klausimų gali priimti skirtingus sprendimus, galinčius turėti tarpusavio neatitikimų arba būti iš esmės tarpusavyje vienas kitam prieštaraujančiais. Sutiko su ieškovo motyvais apie tai, jog daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti steigiama tik tokiame gyvenamajame name, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Aplinkybė, kad V. G. g. 1 namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė, yra įregistruota viešajame registre, todėl ši aplinkybė laikytina teisinga ir teisėta iki kol ji nebus nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka.

9Trečiasis asmuo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos 2011 m. lapkričio 15 d. steigiamojo susirinkimo metu dauguma pastato, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, patalpų savininkų (jų atstovų) balsavo už bendrijos įsteigimą, visos steigimo procedūros buvo atliktos pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus. Kadangi bendrija buvo įsteigta patalpų savininkų laisva valia ir noru, pritarus daugiau nei pusei patalpų savininkų (jų atstovų) bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nėra jokio pagrindo pripažinti ją neteisėtai įsteigta. Ginčo pastate daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos, t. y. iš 6565,03 kv. m naudingojo ploto net 5779,80 kv. m yra gyvenamosios patalpos, todėl yra visos įstatymo nustatytos sąlygos steigti daugiabučių namų savininkų bendriją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu gali būti steigiama bendrija bet kokiuose pastatuose, nepriklausomai nei nuo jų paskirties, nei nuo ploto (Įstatymo 34 str.). Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad net ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys. Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpą savininkai šių namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti, bendriems mokestiniams įsipareigojimams vykdyti, kitoms bendroms teisėms ir interesams saugoti steigia daugiabučių namų savininkų bendrijas, o ne asociacijas. Galiojančioje Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijoje nėra pasisakyta dėl parašų tapatumo tvirtinimo. Įstatymo 13 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrijos įstatus turi pasirašyti jos steigėjai - butų ir kitų patalpų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos įstatus, kurie buvo patvirtinti steigiamajame susirinkime, pasirašė Bendrijos steigėjų įgaliotas asmuo R. Ž.. Įstatus pasirašiusio asmens parašo tikrumas buvo paliudytas notaro.

10Trečiasis asmuo AB „C. S.“ atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas. Nurodė, kad pagrindinis reikalavimo tenkinimo motyvas turėtų būti aplinkybė, jog pastatą, esantį V. G. g. 1, Vilniuje sudaro atskirti du gyvenamieji ir vienas administracinis korpusas, kuris sudaro didžiąją pastato dalį, todėl neatsitiktinai yra namas įregistruotas kaip administracinės paskirties. Pagal Bendrijos įstatus nėra aišku, ar visoms dalis ar tik gyvenamajai daliai ji įregistruota, ar sudaryta administravimo sutartis su UAB „Corpus A“ apima viso pastato priežiūrą, ar tik jo dalį. Pats Bendrijos pavadinimas yra klaidinantis, nes kaip ir nurodyta patikslintame ieškinyje pastatas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra gyvenamasis, o yra administracinės paskirties. V. G. g. 1 pastato bendras plotas yra 27 539,36 kv. m, iš kurių tik 5 779,80 kv. m yra gyvenamasis, todėl neatsitiktinai pastato paskirtis yra nurodyta administracinė. Aplinkybė, kad V. G. g. 1 namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė, yra įregistruota viešajame registre, todėl ši aplinkybė laikytina teisinga ir teisėta iki kol ji nebus nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo M. J. atsakovui Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijai 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 30,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

13Teismo nuomone, ieškovas M. J. veikė ir veikia kartu su savo darbdaviu AB „City service“, kuris yra suinteresuotas, kad ginčo bendrija nebūtų įkurta dėl ekonominio suinteresuotumo bylos baigtimi. Toks elgesys, teismo vertinimu, neatitinka CK 1.5 str. numatytų bendro elgesio tarp civilinių santykių šalių nuostatų, tačiau nedraudžia reikšti ieškinį arba būti ieškovo pusėje esant trečiuoju asmeniu byloje.

14Teismas nustatė, kad 2011-02-09 Juridinių asmenų registre įregistruotos asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“ įstatuose nurodyta, jog asociacija „V. G. g. 1 bendrija“– tai savarankiška ne pelno organizacija, vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, esančius administracinio komplekso V. G. g. 1, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) savininkais ir (ar) teisėtais faktiniais naudotojais, minėto komplekso administravimo, priežiūros bei ūkio valdymo paslaugų organizavimui bei bendriems poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti (t. 1, b.l. 9-15). Teismo vertinimu, tai, kad surašyti tokie Asociacijos tikslai nereiškia, kad ši Asociacija yra juridinis asmuo, kuris turi įgalinimus prižiūrėti ir atsakyti už gyvenamojo namo ūkį, jo valdymą ir eksploataciją (CK 4.83 str. 3 d.). Kadangi tokių įgalinimų patvirtinimo byloje nėra, tai teismui kilo objektyvių abejonių dėl minėtos asociacijos neformalumo, be to, nurodė, kad šis teismo nustatytas faktas yra trečiojo asmens-asociacijos nesąžiningas elgesys atsakovo atžvilgiu (CK 1.5 str.).

15Teismas nustatė, kad Asociacijos prezidentas yra J. D., kuris nurodytas kaip steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo, tačiau teismo vertinimu, pagal esamus įrodymus byloje, galima padaryti labiau objektyvią prielaidą, kad J. D. pats vienas įregistravo savo paties sukurtą asociaciją. Vienintelis nenuginčytas faktas, kad Asociacija tokių dokumentų pagrindu buvo registruota. Duomenų, kad ją steigė gyvenamųjų patalpų savininkai byloje, teismo vertinimu, nėra. Be to, teismas, remdamasis UAB „Domestas“ 2011-01-25 raštu notarams, padarė išvadą kad J. D. bandė sutrukdyti įsteigti Bendriją tais pačiais jau vėliau pareikšto ieškinio ir trečiųjų asmenų motyvais.

16Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis name, Vilniaus m. sav., V. G. g. 1-106. 2011-01-25 buvo organizuojamas steigiamasis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., V. G. g. 1 bendrijos susirinkimas. Ieškovas M. J. elektroniniais laiškais, skirtais V. G. g. 1. Vilniuje, namo gyventojams, kategoriškai pasisakė prieš bendriją ir siūlė namo gyventojams nepritarti jos įsteigimui, o argumentavo tuo, kad dirba AB „C. S.“ ir netiki bendrijos idėja „kaip tokia“, jo nuomone, bendrijos kelia aiškią grėsmę namo savininkų interesams.

17Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš bendrijos kūrimo sprendimą buvo aktyvūs pati bendrovė ir tik du AB „City service“ darbuotojai (ieškovas ir trečiasis asmuo), bei komercinių patalpų savininkas – J. D.

18Teismas nustatė, kad 2011-10-21 Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos iniciatyvinės grupės atstovas informavo AB „C. S.“, kad 2011-11-15 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje V. G. g. 1, Vilniuje, įvyks daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, patalpų savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas (t. 1, b.l. 16). Apie steigiamąjį susirinkimą buvo pranešta ir spaudoje – „Lietuvos žiniose“ (t. 1, b.l. 175).

19Teismas nustatė, kad 2011-11-15 daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvavo 62 patalpų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso 81 pastate esanti patalpa, iš viso pastate yra 156 patalpos (t. 1, b.l. 191-197). Už steigiamojo susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą (1 svarstytą klausimą) buvo 80 balsų, svarstant 4 klausimą (Bendrijos steigimą) 79 balsais nutarta įsteigti daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendriją. Bendrija į bylą taip pat pateikė S. Ž., E. R., K. B., V. B., D. N., R. N., J. L., V. L., Lolitos D. B., R. B. patvirtinimus dėl jų įgaliotų asmenų veiksmų dalyvaujant ir balsuojant daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime įgaliotinių vardu (t. 3., b.l. 170-180).

20Teismas nustatė, kad pastate V. G. g. 1, Vilniuje, yra 118 gyvenamųjų patalpų ir 38 negyvenamųjų patalpų, viso 156. Taigi steigiamojo Bendrijos susirinkimo kvorumui buvo reikalingas 156 : 2 +1=79 patalpų savininkų dalyvavimas. Teismas nustatė, kad steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše užfiksuoti 64 dalyviai, tačiau pažymėjo, kad Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše 62-63 numeriu nurodytas neturintis balso teisės už pastato priežiūrą atsakingo trečiojo asmens AB „City service“ atstovas. Kadangi 18 savininkų nuosavybės teise valdė kelias patalpas, tai teismas padarė išvadą, kad jie susirinkime turėjo balsų atitinkamai jų nuosavybės teise valdomų patalpų skaičiui, t. y. 36. Likę 44 savininkai (steigiamojo susirinkimo dalyviai), nuosavybės teise valdę po vieną pastato patalpą, turėjo po vieną balsą. Taigi, steigiamajame susirinkime dalyvavo 36 + 44 = 80 patalpų savininkai, t.y. daugiau nei pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir kvorumo reikalavimas buvo išpildytas.

21Teismas nustatė, kad 2011-11-24 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. patvirtino prašyme registruoti juridinių asmenų registre Bendriją, surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės (t. 2, b.l. 5). Notaras taip pat paliudijo Bendrijos steigėjų įgalioto asmens R. Ž. parašo tikrumą tvirtinant Bendrijos įstatus (t. 2, b.l. 15). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo ir notaro pateikti argumentai yra pagrįsti, o ieškovo ir trečiųjų asmenų (ieškovo pusėje) atmestini. Apie bendrijos steigimo susirinkimą pranešta tinkamai ir steigiant bendriją dalyvavo būtinas kvorumui skaičius patalpų savininkų balsų, t. y. daugiau kaip ½ dalis visų patalpų savininkų. Teismas pažymėjo, kad neprivalo patikrinti parašų autentiškumo, nes remiasi notaro padarytomis išvadomis dėl susirinkimo asmenų skaičiaus ir įgaliojimų leistinumo.

222011-11-29 Juridinių asmenų registre įregistruota daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje savininkų bendrija (įstatai Registrų centre gauti 2011-11-25), kurios tikslas racionaliai ir efektyviai eksploatuoti daugiabutį namą V. G. g. 1, Vilniuje, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą, atstovauti Bendrijos interesus; Pagrindiniai uždaviniai – namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo konstrukcijų ir kitų bendro naudojimo objektų valdymas, tvarkymas ir priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga. Teisę tapti Bendrijos nariu patalpų savininkas įgyja nuo nuosavybės teisės į patalpas, esančias daugiabutyje name, V. G. g. 1, Vilniuje, atsiradimo dienos. Steigiamajame susirinkime balsavus už Bendrijos įsteigimą ir pasirašius steigimo sutartį ar įgaliojus ją pasirašyti kitą asmenį Bendrijos nariu patalpų savininkas tampa nuo Bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos (t. 1, b.l. 60-68). Bendrijos pirmininkas yra R. Ž. (t. 1, b.l. 181-183).

23Teismas pažymėjo, kad tik savininkų bendrijai, kaip specifinės formos juridiniam asmeniui, įstatymų leidėjo suteikta išimtinė teisė vykyti veiklą susijusią su namo patalpų savininkų bendrosiomis teisėmis, pareigomis ir interesais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, jo priežiūra ir tvarkymu. Pažymėjo, kad Asociacijų įstatymas asociacijoms tokių specifinių teisių nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Asociacijos veiklai prieštarauja Bendrijos įsteigimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nei Bendrijos steigėjai, nei notaras, žinodami kokias teisėtas bendrosios jungtinės nuosavybės dalinės nuosavybės valdymo formas leidžia įstatymas, steigiant juridinį asmenį neprivalėjo ir neprivalo tikrinti, kokie kitų formų, nei daugiabučio namo savininkų bendrija, juridiniai asmenys, yra įsteigti privačių asmenų patalpose, nes bendrijos steigimui gali kliudyti tik kitos daugiabučio namo savininkų bendrijos egzistavimas (DNSBĮ 4 str. 2 d.).

24Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad administracinės paskirties pastate negalima įsteigti daugiabučio namo savininkų bendrijos. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens (atsakovo pusėje) argumentais, kad bendrijos steigimo metu galiojusios DNSBĮ redakcijos 34 str. buvo įtvirtinta, kad individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu. Teismas atsižvelgęs į STR1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.8. punkte nustatytą gamybinių pastatų sampratą, padarė išvadą, kad administracinės paskirties pastatuose, galėjo būti steigiamos bendrijos. Be to, teismas pažymėjo, kad bendriją kūrė gyvenamosios paskirties dalies gyventojų dauguma.

25Teismo vertinimu, ieškovas ir trečiasis asmuo (ieškovo pusėje) neįrodė, kad bendrijos gyvenamasis plotas sudaro žymiai mažesnę dalį bendrijos bendrojo ploto. Ieškovas nurodė, kad pastate V. G. g. 1, Vilniuje, kurio paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip administracinė, negali būti steigiama bendrija, nes pastato bendras plotas 27 539,36 kv. m, iš kurių tik 5779,80 kv. m yra gyvenamasis plotas. Pagal DNSBĮ 2 str. 9 punktą gyvenamuoju namu laikomas pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos. DNSBĮ 2 str. 8 punkte įtvirtina, kad daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Kaip jau minėta, pastate, adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., V. G. g. 1, unikalus Nr. ( - ), yra 118 gyvenamųjų patalpų ir 38 negyvenamųjų patalpų, pastato bendras plotas – 27 539,36 kv. m, pastato naudingas plotas – 6565,03 kv. m, (t. 1, b.l. 54-58), gyvenamasis plotas – 5779,80 kv. m. (t. 1., b.l. 170-171). Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pastate V. G. g. 1, Vilniuje, yra daugiau nei 3 butai ir jo daugiau nei pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos, todėl šioje dalyje teismo vertinimu,ieškovo argumentai taip pat nepagrįsti.

26Teismas sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro argumentais, kuris nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagal savo vykdomas valstybės priskirtas Juridinių asmenų registro tvarkymo funkcijas yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nesteigia, nelikviduoja, nepertvarko ir t. t. juridinių asmenų. Notaras M. K. vykdydamas įstatymų priskirtas funkcijas ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų 2011-11-24 patvirtino Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos prašyme (forma JAR-1) surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams bei faktą, kad šį juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatų 35, 36.1 bei 42 punktuose nustatyta tvarka Registro tvarkytojas iš naujo netikrino, nes neprivalėjo ir netgi neturėjo teisės tikrinti Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos pateiktų dokumentų atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams. Dėl to šis atsakovas laikytinas netinkamu atsakovu byloje. Jo veiksmai nebuvo neteisėti ir atsakovo sprendimas įregistruoti bendriją negali būti naikinamas ieškovo nurodytais pagrindais ir motyvais.

27Teismas nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, kad bendrijos nebuvo galima įkurti, nes jos pavadinimas yra tapatus jau įkurto juridinio asmens-asociacijos pavadinimui. Teismo vertinimu, pavadinimai „Asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ ir „Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje savininkų bendrija“ nėra ir lingvistiškai ir logiškai tapatūs.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir 2011 m. lapkričio 15 d. atsakovo steigiamąjį susirinkimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu; įpareigoti panaikinti VĮ Registrų centrą atsakovo daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos registraciją nedelsiant po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

311. Dėl AB „C. S.“ ir ieškovo sąsajų. Teismo argumentai dėl galimų sąsajų ir tai, jog ieškovas išimtinai veikia tik darbdavio naudai, yra nesusiję su byla bei neturintys teisinės reikšmės. Bylą išnagrinėjusio teismo motyvai, daugkartiniai pasisakymai dėl ieškovo sąsajų su trečiuoju asmeniu AB „C. S.“ tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek sprendime, parodo, kad byla buvo išnagrinėta ne objektyviai, koncentruojantis į trečiojo asmens AB „C. S.“ veiklą, gaunamą pelną dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne į nustatymą, ar buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas yra pastato, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. Jis taip pat turi bendrąją dalinę nuosavybės teisę į pastato bendrus objektus, todėl ieškovas gali ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus.

322. Dėl asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“. Asociacijos įstatuose nustatyta, kad asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“ – tai savarankiška ne pelno organizacija, vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, esančius administracinio komplekso V. G. g. 1, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), savininkais ir (ar) teisėtais faktiniais naudotojais, minėto komplekso administravimo, priežiūros bei ūkio valdymo paslaugų organizavimui bei bendriems poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Įvertinus Asociacijos sąvokos esmę ir tikslus, darytina išvada, kad asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ siekia kitų nei Asociacijų įstatyme numatytų tikslų. Taigi asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“ sutartis savo prigimtimi yra jungtinės veiklos sutartis. Teismas turėjo pareigą išnagrinėti tikruosius šios sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto, pavadinimo, aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). CK 6.969 straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama Asociacijos sutartimi. Taigi asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“ veiklos tikslas ir yra ne pelno siekimas, o namo, adresu V. G. g. 1, Vilnius, bendrosios nuosavybės administravimo, priežiūros bei ūkio valdymo paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“ sutartis, kurios pagrindu nesiekiama gauti pelno, savo prigimtimi yra jungtinės veiklos sutartis ir gali būti vadinama Asociacijos sutartimi, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad asociacijos – jungtinės veiklos sutartis yra įregistruota viešajame registre ir iki šiol yra galiojanti, t. y. nenuginčyta. Nagrinėjamu atveju, Bendrija buvo įkurta name veikiant kitam subjektui, veikiančiam pagal galiojančią asociacijos – jungtinės veiklos sutartį. Teismas savo sprendime visiškai nepasisakė apie šias faktines aplinkybes, o savo sprendimą motyvavo jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis dėl Asociacijos neformalumo ir nesąžiningumo. Taigi teismas padarė teisės aiškinimo klaidą ir priėmė neteisėtą sprendimą, nuspręsdamas, kad galiojanti, nenuginčyta ir viešame registre įregistruota Asociacijos sutartis negali būti pagrindas prižiūrėti ir atsakyti už gyvenamojo namo ūkį, jo valdymą ir eksploataciją.

333. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą plačiai pasisako dėl bendrijos faktinių aplinkybių, nors tai neturi jokio teisiškai reikšmingo ryšio su bylos esme. Teismo pasvarstymai apie ieškovo pasisakymus ir kad jie buvo nukreipti jo darbdavio AB „C. S.“ naudai yra teisiškai nereikšmingi, šališki, iškreipiantys esmines bylos aplinkybes, nes teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas, kaip bendraturtis, gina savo asmeninius interesus ir siekia, kad namo bendrosios nuosavybės priežiūra būtų atliekama profesionaliai ir užtikrinant visų bendraturčių interesus.

344. Dėl bendrijos statuso. Teismas nevertino nekilnojamojo turto registro duomenų, kuriuose nurodyta, kad namo, esančio Vilniuje, V. G. g. 1 paskirtis yra administracinė. Taip pat teismas nepasisakė dėl to, jog pastatą, esantį Vilniuje, V. G. g. 1, sudaro kelios atskirtos dalys – korpusai, t. y. administracinis bei gyvenamasis. Atsakovas yra įsteigtas dvejiems korpusams aptarnauti, tačiau toks įsteigimo būdas prieštarauja DNSBĮ 11 straipsnio 2 daliai. Tokio tipo name gali būti įsteigta tik viena bendrija. Teismas nevertino bylai svarbių faktinių aplinkybių apie tai, kad namo, esančio Vilniuje, V. G. g. 1, korpusai glaudžiai susiję, turi bendrą mašinų stovėjimo aikštelę, bendrą gaisro gesinimo sistemą, lietaus nuvedimo sistemas ir buitinių nuotekų sistemų magistralinius tinklus ir įvadus bei bendrą namo teritoriją. Atsakovo įsteigimas laikytinas ydingu, nes bendrųjų inžinierinių įrangų priežiūra negali būti užtikrinta, kai namą administruoja ne viena įmonė.

355. Dėl steigiamojo susirinkimo teisėtumo. Teismas nepagrįstai atsisakė tikrinti parašų autentiškumą, nepasisakė dėl įstatymo nustatyto reikalavimo įgaliojimų formai, t.y. dėl notarinės jų formos, taip pat nepagrįstai nepasisakė dėl perįgaliojimų galiojimo.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas daugiabučio gyvenamojo namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrija prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo iš esmės, užtikrino ieškovo teisę į teisminę gynybą, priimdamas procesinį sprendimą, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teisės kreiptis į teismą ribojimo ar paneigimo ar dėl teismo neobjektyvumo.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

39Apeliacinis skundas atmestinas.

40Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

41Dėl teismo šališkumo

42Apeliantas teigia, kad teismas, tirdamas faktines bylos aplinkybes, galimai paneigia ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio interesus, konstatuodamas, kad ieškovas veikia ne savo, o išimtinai tik savo darbdavio AB „C. S.“ interesais ir pažeistą teisę traktuoja tik kaip „formaliąją teisę“ taip formuodamas įsitikinimą, kad vienintelis ieškovo interesas yra darbdavio ekonominis suinteresuotumas. Tai, apelianto nuomone, parodo galimą teismo išankstinį nusiteikimą prieš ieškovą bei galimą teismo šališkumą.

43Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta viena iš esminių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Pateiktų išaiškinimų pagrindu teismo nešališkumo klausimu remiasi kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2010; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2009; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; ir kt.).

44Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo teisę kreiptis į teismą traktavo kaip formaliąją ir ieškinį atmetė, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisiškai kvalifikavo ginčo santykį ir aiškino bei taikė šį ginčą reglamentuojančias teisės normas, t. y. bylą sprendė proceso normų, reglamentuojančių procesą pirmosios instancijos teisme, tvarka. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismui nepalankiai, apelianto nuomone, išnagrinėjo jo atžvilgiu bylą, nesant kitokių duomenų dėl teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių, kurios keltų realių abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nėra pagrindas pripažinti, jog teisėjas jo atžvilgiu buvo šališkas. Be to, pažymėtina, kad asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo.

45Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos prielaidos dėl teisėjo šališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais nepagrįstos ir nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumu.

46Dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo

47Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar esant įsteigtai asociacijai gali būti įsteigta ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, paliko teisiškai ydingą situaciją, kai tam pačiam tikslui - namo, adresu V. G. g. 1, Vilnius, bendrajai nuosavybei administruoti, prižiūrėti bei ūkio valdymo paslaugoms organizuoti - yra įsteigti du juridiniai asmenys.

48Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina savo konstitucinę teisę vienytis (Konstitucijos 35 straipsnis), siekdami tam tikro bendro tikslo – tinkamo daugiabučių namų eksploatavimo bei jų išsaugojimo, įgyvendindami namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šį daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo aspektą analizavo Konstitucinis Teismas (2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl narystės daugiabučių namų savininkų bendrijose“), bendrosios nuosavybės savininkų teisių įgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei ypatumus akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82–4.85 straipsnių bei DNSBĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2011; kt.). Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės mero arba jo įgalioto atstovo skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys, redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, pasirinkdami jiems priklausančios dalinės nuosavybės valdymo būdą – steigdami bendriją, privalo laikytis nustatytos steigimo tvarkos, kad būtų užtikrintas bendrijos įsteigimo teisėtumas.

49Apeliantas teigia, kad asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ buvo įsteigta jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Taigi ieškovas, teigdamas, kad asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ buvo įsteigta jungtinės veiklos sutarties pagrindu, turėjo pateikti pačią sutartį ar kitus įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta sutartis, kurios pagrindu įsteigta asociacija „Gerulaičio g. 1 bendrija“. Dėl to nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai išaiškino Asociacijos sutarties esmę. Be to, nagrinėjamu atveju tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

50Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.).

51Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011 m. lapkričio 15 d. Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų Bendrijos steigiamąjį susirinkimą neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti Bendrijos, kodas 302692130, registraciją nedelsiant po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šie reikalavimai apibrėžia ieškinio dalyką. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad negalėjo būti įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija esant įsteigtai Asociacijai, kurios įstatuose įrašyta, kad Asociacija - tai savarankiška ne pelno organizacija, vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, esančius administracinio komplekso V. G. g. 1, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) savininkais ir (ar) teisėtais faktiniais naudotojais, minėto komplekso administravimo, priežiūros bei ūkio valdymo paslaugų organizavimui bei bendriems poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti.

52Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad vien šis įstatuose įrašytas tikslas nesuteikia asociacijai „V. G. g. 1 bendrija“ teisės prižiūrėti ir atsakyti už gyvenamojo namo ūkį, jo valdymą ir eksploataciją (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėdama, kad nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, jog Asociacija buvo įsteigta namo, adresu V. G. g. 1, Vilnius, butų ir kitų patalpų daugumos savininkų bendru sutarimu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sutinka su pirmosios teismo išvada, kad trečiajam asmeniui asociacijai „V. G. g. 1 bendrija“ nėra suteikta teisė vykdyti veiklą, susijusią su namo patalpų savininkų bendrosiomis teisėmis, pareigomis ir interesais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, jo priežiūra ir tvarkymu.

53Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumentų apie tai, jog Bendrija įsteigta išimtinai tik gyvenamajai daliai ir toks įsteigimas prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrija įsteigta viso namo, esančio adresu V. G. g. 1, Vilniuje, kurio unikalus Nr. ( - ), bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, bendrojo naudojimo konstrukcijų ir kt. bendrojo naudojimo objektams valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti.

54Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastatas, esantis adresu V. G. g. 1, Vilnius, unikalus Nr. ( - ), yra negamybinės paskirties. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pastato bendras plotas 27 539,36 kv. m, naudingasis plotas - 6564,88 kv. m, o gyvenamasis plotas - 5779,80 kv. m. Gyvenamosios paskirties patalpų yra daugiau nei 3, t. y. 118. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis bendrijos steigimo metu galiojusios DNSBĮ redakcijos 34 straipsniu, kuriame buvo įtvirtinta, kad individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, padarė išvadą, kad administracinės paskirties pastatuose, galėjo būti steigiamos bendrijos. Be to, DNSBĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

55Atsižvelgiant į šį reglamentavimą bei į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija gali būti įsteigta pastate, adresu V. G. g. 1, Vilnius, kurio unikalus Nr. ( - ).

56Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įgaliojimų notarinės formos nesilaikymo bei perįgaliojimų teisėtumo.

57Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos 2011 m. lapkričio 15 d. steigiamajame susirinkime dalyvavo 62 patalpų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso 81 pastate esanti patalpa, iš viso pastate yra 156 patalpos. Už steigiamojo susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą (1 svarstytą klausimą) buvo 80 balsų, svarstant 4 klausimą (Bendrijos steigimą) 79 balsais nutarta įsteigti Daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendriją.

58Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog asmenys, kurių vardu buvo dalyvauta bei balsuota steigiamajame susirinkime, būtų išreiškę pretenzijas dėl veikimo jų vardu. Įgaliotiniai yra realizavę jiems suteiktas įgaliotojų teises, balsavę susirinkime, įgaliojimai nebuvo panaikinti įgaliotojų iniciatyva, byloje nėra duomenų, kad susirinkime dalyvavusių įgaliotinių veiksmai būtų pažeidę jiems įgaliojimus išdavusių asmenų teises ar interesus bei kad jie nesutiktų su balsavimo rezultatais. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat pateikti 10 savininkų patvirtinimai dėl jų įgaliotų asmenų veiksmų dalyvaujant ir balsuojant Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime įgaliotinių vardu (t. 3., b.l. 170-180).

59Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį galiojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog faktinės aplinkybės, kad dalį bendrijos narių ginčo steigiamajame susirinkime atstovavo asmenys, neturintys notariškai patvirtintų įgaliojimų, suteikiančių teisę balsuoti susirinkime, nesudaro pagrindo konstatuoti 2011 m. lapkričio 15 d. steigiamąjį susirinkimą buvus neteisėtą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2011 m. lapkričio 15 d. steigiamojo susirinkimo metu dalyvavo būtinas pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 2 d. asmenų, turinčių balsavimo teisę, skaičius.

60Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

61Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

63Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64Atsakovas daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrija patyrė 1300 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisia 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

66Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš apelianto M. J. (a. k. ( - ) atsakovo daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrijos (į. k. 302692130) naudai 1300,00 Lt (tūkstantį tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas M. J. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011 m. lapkričio 15... 6. Atsakovas Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrija su... 7. Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš... 8. Trečiasis asmuo asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ sutiko su ieškiniu ir... 9. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. su ieškiniu... 10. Trečiasis asmuo AB „C. S.“ atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismo nuomone, ieškovas M. J. veikė ir veikia kartu su savo darbdaviu AB... 14. Teismas nustatė, kad 2011-02-09 Juridinių asmenų registre įregistruotos... 15. Teismas nustatė, kad Asociacijos prezidentas yra J. D., kuris nurodytas kaip... 16. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis... 17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš bendrijos kūrimo sprendimą buvo... 18. Teismas nustatė, kad 2011-10-21 Daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje,... 19. Teismas nustatė, kad 2011-11-15 daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1,... 20. Teismas nustatė, kad pastate V. G. g. 1, Vilniuje, yra 118 gyvenamųjų... 21. Teismas nustatė, kad 2011-11-24 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K.... 22. 2011-11-29 Juridinių asmenų registre įregistruota daugiabučio namo V. G. g.... 23. Teismas pažymėjo, kad tik savininkų bendrijai, kaip specifinės formos... 24. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad administracinės paskirties... 25. Teismo vertinimu, ieškovas ir trečiasis asmuo (ieškovo pusėje) neįrodė,... 26. Teismas sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro argumentais, kuris nurodė, kad... 27. Teismas nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, kad bendrijos... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 31. 1. Dėl AB „C. S.“ ir ieškovo sąsajų. Teismo argumentai dėl galimų... 32. 2. Dėl asociacijos „V. G. g. 1 bendrija“. Asociacijos įstatuose... 33. 3. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą... 34. 4. Dėl bendrijos statuso. Teismas nevertino nekilnojamojo turto registro... 35. 5. Dėl steigiamojo susirinkimo teisėtumo. Teismas nepagrįstai atsisakė... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas daugiabučio gyvenamojo namo V. G.... 37. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 41. Dėl teismo šališkumo... 42. Apeliantas teigia, kad teismas, tirdamas faktines bylos aplinkybes, galimai... 43. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir... 44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, kad pirmosios... 45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 46. Dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo... 47. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar esant įsteigtai... 48. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų... 49. Apeliantas teigia, kad asociacija „V. G. g. 1 bendrija“ buvo įsteigta... 50. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas... 51. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2011... 52. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei... 53. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastatas, esantis adresu V. G. g. 1,... 55. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą bei į nustatytas aplinkybes,... 56. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl... 57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio V. G. g. 1,... 58. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog asmenys, kurių vardu buvo... 59. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo,... 60. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 61. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,... 63. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 64. Atsakovas daugiabučio namo V. G. g. 1, Vilniuje, savininkų bendrija patyrė... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 66. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti... 67. Priteisti iš apelianto M. J. (a. k. ( - ) atsakovo daugiabučio namo V. G. g....