Byla 3K-3-283/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir N. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Z. V. dėl sutarties turinio nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra dėl buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties pakeitimo, sutarties sąlygą dėl nuosavybėn įgyjamo buto keičiant į 1/2 dalį namo.

6Ieškovai V. K. ir N. K. prašė teismo pakeisti 1991 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad ieškovai pirko, o atsakovas pardavė 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties l punktą išdėstant taip: „pagal Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr.552 iš 1991 m. lapkričio 5 d. ir įkainojimo aktą pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamojo namo (visas namas turi 183,18 kv. m naudingo ploto, iš jo 90,70 kv. m gyvenamojo ploto) ir 1/3 dalį rūsio“; sutarties 2 punktą išdėstant: „nurodytos namo dalies bendra kaina yra dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi (27684) rub. 97 kap. Namo dalis parduota už dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis (27684) rub. 97 kap., iš kurių:<...>; sutarties 2.1 punktą pakeisti į a papunktį išdėstant: „Tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis (3375) rub. 97 kap. sumokėjo Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje Nr.7260 į Butų ūkio privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 508405 grynais pinigais“; sutarties 2.2 punktą pakeisti į papunktį b, paliekant identišką keičiamos sutarties tekstą; pakeisti sutarties 3 ir 4 punktų numeraciją į 4 ir 5; sutarties 3 punktą išdėstyti: „Nusipirkta gyvenamojo namo dalimi pirkėjas naudosis taip: visu namo antruoju aukštu su bendru įėjimu į namą, rūsio naudosis patalpomis, plane žymimomis a-6 (15,20 kv. m), a-7 (15,44 kv. m), su bendru įėjimu į rūsį“.

7Ieškovai nurodė, kad 1991 m. lapkričio 16 d. privatizavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 1/2 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojo, kad ieškovo V. K. vardu įregistruotas butas, esantis tuo pačiu adresu. Ieškovų teigimu, privatizavimo sutarties dalykas pagal tuo metu galiojusias teisės normas galėjo būti tik namas arba jo dalis. Ieškovai taip pat nurodė, kad notaras registre įregistravo 1/2 dalies namo pirkimo?pardavimo sutartį, sutarties egzempliorius dėl namo dalies pardavimo saugomas Klaipėdos apskrities archyve, o valstybės įmonė Registrų centras nekilnojamojo turto teisinę registraciją atliko pagal ydingą sutartį ir įregistravo nekilnojamąjį turtą kaip butą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas.

10Byloje nustatyta, kad ieškovai bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgijo butą (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto savivaldybės ir V. K. 1991 m. lapkričio 16 d. sudarytą buto privatizavimo sutartį.

11Teismas nurodė, kad privatizavimo objektu galėjo būti ir butas dvibučiame name. Ieškovų sumokėtos valstybinio mokesčio sumos dydis atitiko sumą, nustatytą už buto privatizavimą. Teismas pripažino ieškovų teiginį, kad jie išreiškė valią įsigyti namo dalį, o ne butą, prieštaraujančiu byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nes ieškovas kreipėsi su prašymu leisti privatizuoti butą ir sumokėjo piniginį įnašą už butą. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1, 2 straipsnius, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio fondo privatizavimo taisyklių 7 punktą pirkimo-pardavimo objektu galėjo būti gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose ir bendrabučiai. Ginčijama 1991 m. lapkričio 16 d. sutartis jos sudarymo dieną įregistruota viešame registre. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovams teisė naudotis šiais duomenimis neapribota, tai ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 1991 m. lapkričio 16 d., dėl to praleistas ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 straipsnis, 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis).

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovų apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas.

13Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkti butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa ( Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalys). Būtinoji sąlyga privatizavimo procesui prasidėti buvo buvimas gyvenamosios patalpos nuomininku, todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad jie buvo ne buto Nr. 2, o gyvenamojo namo 1/2 dalies nuomininkai. Įvertinus ginčo patalpos privatizavimo dokumentus (T. 2, b. l. 19-18) ieškovai buvo buto Nr. 2, kaip turtinio vieneto, nuomininkai, todėl turėjo teisę privatizuoti tą nekilnojamojo turto vienetą, kurį nuomojosi. Namo dalis privatizavimo momentu nebuvo suformuota kaip nekilnojamojo turto vienetas. Ieškovų namas jo privatizavimo metu buvo dvibutis ir jo nuomininkai privatizavo du butus šiame name.

14Savo teisių pažeidimą ieškovai sieja su galimybe ateityje pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise įsigyti namo dalį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovams nurodžius, jog jie savo teisių pažeidimą sieja su momentu, kada buvę kaimynai 2005 m. rugpjūčio mėnesį pardavė savo butą ir jiems, kaip bendraturčiams, pirmenybės teise nepasiūlė pirkti buto. Nors ieškovai ir nesikreipė į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tačiau dešimties metų ieškinio senaties termino eiga ieškiniui pareikšti skaičiuotina nuo šios datos, dėl to ieškinys paduotas nepraleidus senaties termino.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovai V. K. ir N. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėto pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

171. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvykdė pareigos, nustatytos CPK 320 ir 331 straipsniuose, nepasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Buvusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja V. Balčytienė ir jos motina (trečiojo asmens Z. V. sesuo) yra šią bylą nagrinėjusios teisėjos A. Maškevičienės kaimynė ir palaiko draugiškus santykius. Trečiasis asmuo Z. V. nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini) įgijo iš dukterėčios V. Balčytienės. Kasatorių teigimu, Lietuvoje nuo seno išlikęs paprotys padėti kaimynui. Dėl to byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes teisėja A. Maškevičienė turėjo nusišalinti.

182. Teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje prilygino butą dvibučiame name butui daugiabučiame name. Kasaciniame skunde su tokia išvada nesutinkama ir teigiama, kad dvibutis namas yra vienas turtinis vienetas, priklausantis atitinkamomis dalimis buto savininkams kaip bendraturčiams, nepaisant to, kokia forma yra įregistruotas. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje, Vyriausybės nutarimo Nr. 309 ,,Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimosi tvarkos“ 7 punkte nurodyta, kad privatizavimo objektas yra gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, jeigu juose yra ne mažiau kaip dvylika butų. Galiojančiame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme daugiabučio namo sąvoka apima visus namus, kurie turi tris ar daugiau butų. Dėl to laikytina, kad butai, kaip atskiri turtiniai vienetai, galimi namuose, kuriuose įrengta trys ar daugiau butų, kituose namuose – tai gyvenamojo namo dalys, priklausančios keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sandorio sudarymo metu privatizavimo objektas galėjo būti tik gyvenamojo namo dalis, o ne butas. Tinkamos objekto formos apibrėžimo pareiga tenka sandorį tvirtinančiam notarui, turinčiam profesinę pareigą užtikrinti sandorio teisėtumą ir jo atitiktį įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-419/2007). Be to, kaimyninės namo dalies privatizavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad privatizuota namo dalis, ši sutartis nenuginčyta ir nepakeista, tik netinkamai įregistruotas kaip butas viešame registre. Kaimynų buto privatizavimo sutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, nes jos išdėstytos oficialiame rašytiniame dokumente. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-271/2006 konstatuota, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiame rašytiniame įrodyme (prima facie), laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.

19Trečiojo asmens Teisingumo ministerijos atsiliepimą į ieškovų kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartimi dėl to, kad trečiojo asmens pateiktame dokumente nesuformuluota prašymo, kuris atitiktų atsiliepimui į kasacinį skundą ar prisidėjimui prie kasacinio skundo keliamus reikalavimus (CPK 348 straipsnio 1 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisėjų nešališkumą, taikymo

23Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Tokios nuostatos laikomasi ir CPK 21 straipsnyje. Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą, jeigu jam nedarys įtakos nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. Teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas.

24Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai. Pirma, nepriklausomumas reiškia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Antra, šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos šalių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų, ar išorinių jėgų ir pan. Jeigu teisėjo sprendimą veikė kokia nors pašalinė įtaka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo. Taigi šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia proceso sąžiningumą. Šis nepriklausomumo aspektas reiškia ir teisėjo nešališkumą, t. y. situaciją, kai teisėjas, priimdamas sprendimą, nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas pašalinių veiksnių. Vadinasi, nepriklausomas ir nešališkas yra toks teisėjas, kuris nėra iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniškai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, ginčą sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sąmone.

25Kasatoriai (ieškovai) nurodė, kad asmeniniam teisėjos nepriklausomumui sprendžiant ir nagrinėjant bylą įtakos galėjo turėti teisėjos buvusi kolegė ir kaimynė, nes jos giminaitė dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovai (kasatoriai) pirmosios instancijos teisme nurodytu pagrindu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai. Pirmosios instancijos teismo pirmininkė CPK VI skyriuje nustatyta tvarka išnagrinėjo prašymą dėl teisėjos nušalinimo ir jo netenkino remiantis tuo, kad ieškovų (kasatorių) nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo teisėjos nušalinimui.

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kasatorių (ieškovų) apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nešališko teismo ir padarė apibendrintą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjusi teisėja galėjo būti šališka. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas 1991 m. lapkričio 16 d. ieškovų sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties dalies teisėtumo klausimas; byloje vertinami teisiniai ir faktiniai duomenys sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, kada gretimo buto, esančio tame pačiame name, savininkė nebuvo bylą nagrinėjusios teisėjos buvusi kolegė, kaimynė pagal gyvenamąją vietą. Todėl kasatorių keliamas abejones dėl šališko teismo apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pirmininkės nutarties dėl atsisakymo nušalinti teisėją argumentams, kad vien kaimynystės faktas negali būti neabejotinu pagrindu spręsti dėl teisėjos šališkumo. Kasatorių nurodytos teisėjos ilgiau kaip aštuonerius metus nedirba tame pačiame teisme, tarp jų nėra tarnybinio pavaldumo teisinių santykių. Byloje nėra pateikta duomenų dėl teisėjų artimo ryšio arba tarpusavio bendravimo ir tokių aplinkybių nekonstatuota. Kasatorių nurodytas asmuo, dėl kurio keliamas teisėjos nešališkumo klausimas, dalyvauja byloje ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dėl to trečiojo asmens turimų materialinių subjektinių teisių nenulems byloje priimtas teismo sprendimas. Taigi tokia faktinė situacija tiek kasatorių nurodytų aplinkybių, tiek ir kitų byloje patikrintų aplinkybių kontekste nesudaro prielaidų pagrįstoms abejonėms dėl teisėjos nešališkumo. Teismai, vertindami teisėjos nešališkumą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nutartis R. V. v. UAB ,,Aukštikalnių sodai“ byloje Nr. 3K-3-1034/2003; 2006 m. spalio 9 d. nutartis A. S. v. R. G. ir kt. byloje Nr. 3K-3-519/2006; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis A. V. K. v. R. P. ir kt. byloje Nr. 3K-3-590/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-389/2007 ir kt.).

27Dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto ir valios išreiškimo

28Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Valstybės teisinėje sistemoje įtvirtinus privačios nuosavybės teisės konstitucinį institutą, buvo priimti įstatymai dėl valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo. 1991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teisė Lietuvos gyventojams įsigyti privatinėn nuosavybėn nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo objektų pirkimo-pardavimo tvarka nuomininkams, pareiškusiems norą įgyti nuosavybėn nuomojamas patalpas (Įstatymo 1 straipsnis), apibrėžta nuomininko sąvoka ir nustatyta, kad tai asmuo, kuris Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar jo šeimos narys arba kuriam po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo turinio sisteminę analizę darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo objektas remiantis Butų privatizavimo įstatymu galėjo būti valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui priklausančios patalpos (gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose), kurios įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuomojamos asmens, sutinkančio jas privatizuoti, ar jo šeimos narių, arba patalpos, kurios suteiktos asmeniui nustatyta tvarka po įstatymo įsigaliojimo.

29Ieškovai (kasatoriai) prašė pakeisti jų sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties 1 ir 2 punktus dėl privatizuoto objekto, nurodant, kad yra parduotas ne butas (duomenys neskelbtini), o 1/2 dalis namo (duomenys neskelbtini). Spręsdami dėl sudarytos sutarties dalies teisėtumo teismai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, kurios buvo būtinos taikant ginčo santykį reglamentavusius teisės aktus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

30Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi buto privatizavimo dokumentais (prašymu privatizuoti butą, pilnamečių šeimos narių susitarimu dėl buto privatizavimo ir kt.), sprendė, kad kasatoriai buvo buto (duomenys neskelbtini) kaip turtinio vieneto nuomininkai, dėl to turėjo teisę privatizuoti tą nekilnojamojo turto vienetą, kurį nuomojo. Idealioji namo dalis privatizavimo metu kaip nekilnojamojo turto vienetas nebuvo suformuota ir negalėjo būti privatizavimo objektas. VĮ Registrų centro pažymos duomenimis, namas (duomenys neskelbtini) nuo 1958 m. inventorizuotas dviejų butų gyvenamuoju namu, ieškovo V. K. vardu nuosavybės teise registruotas butas Nr. 2, registracijos pagrindas – 1991 m. lapkričio 16 d. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; trečiojo asmens Z. V. vardu nuosavybės teise registruotas butas Nr. 1, registracijos pagrindas – 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis (kasatoriai klaidingai nurodo, kad trečiojo asmens vardu yra įregistruota 1/2 dalis namo). Įvertindami ieškovų buto privatizavimo aplinkybes teismai nurodė, kad lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka privatizuotas ir butas Nr. 1, esantis ginčo name (privatizuota ne 1/2 dalis namo, o butas Nr. 1).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių teisių ir (ar) pareigų asmuo gali įgyti tik teisės normų nustatytomis sąlygomis ir (ar) tvarka. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo sąlygos ir tvarka nustatyta Butų privatizavimo įstatyme, poįstatyminiuose teisės aktuose. Teismai, spręsdami dėl ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties dalies teisėtumo, išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir ginčo santykiams reglamentuoti tinkamai aiškino ir taikė butų privatizavimą reglamentavusius teisės aktus. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje teismų padarytų išvadų dėl teisminio ginčo ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Kasatorių nurodytas 1995 m. vasario 21 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas įsigaliojo vėliau, nei atliktos kasatorių buto privatizavimo procedūros, ir nereglamentuoja valstybinio ir visuomeninio butų fondo objektų privatizavimo tvarkos, jo paskirtis yra kita, todėl byloje ginčo santykiams netaikytinas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai teisiškai pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties pakeitimo, nes ši pirkimo-pardavimo sutartis dėl privatizavimo objekto sudaryta laikantis sutarties sudarymo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo reikalavimų, o ieškovų prašomas sutarties pakeitimas prieštarautų nurodyto įstatymo nuostatoms.

32Iš ieškovų V. K. ir N. K. solidariai priteistina 47,95 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

35Priteisti iš ieškovų V. K. ir N. K. solidariai 47,95 Lt (keturiasdešimt septynis litus 95 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra dėl buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties... 6. Ieškovai V. K. ir N. K. prašė teismo pakeisti 1991 m. lapkričio 16 d.... 7. Ieškovai nurodė, kad 1991 m. lapkričio 16 d. privatizavimo sutartimi... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovai bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgijo butą... 11. Teismas nurodė, kad privatizavimo objektu galėjo būti ir butas dvibučiame... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 13. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkti butą turėjo... 14. Savo teisių pažeidimą ieškovai sieja su galimybe ateityje pasinaudoti... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovai V. K. ir N. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvykdė pareigos, nustatytos... 18. 2. Teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje prilygino butą dvibučiame... 19. Trečiojo asmens Teisingumo ministerijos atsiliepimą į ieškovų kasacinį... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisėjų nešališkumą,... 23. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami... 24. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai. Pirma,... 25. Kasatoriai (ieškovai) nurodė, kad asmeniniam teisėjos nepriklausomumui... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 27. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto ir valios išreiškimo ... 28. Turto privatizavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.... 29. Ieškovai (kasatoriai) prašė pakeisti jų sudarytos buto pirkimo-pardavimo... 30. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi buto privatizavimo dokumentais (prašymu... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių teisių ir (ar) pareigų asmuo gali... 32. Iš ieškovų V. K. ir N. K. solidariai priteistina 47,95 Lt Lietuvos... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir... 35. Priteisti iš ieškovų V. K. ir N. K. solidariai 47,95 Lt (keturiasdešimt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...