Byla 2A-735-555/2018
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7547-454/2017 pagal ieškovų P. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės D. M. L. priešieškinį ieškovams P. R., R. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovai P. R. ir R. R. ir atsakovė D. M. L. yra žemės sklypo ( - ) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 291/583 dalys, o atsakovei – 292/583 dalys žemės sklypo. Ieškovai P. R. ir R. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: nustatyti P. R., R. R. ir D. M. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), kurio registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarką, pagal UAB „Geoera“ atliktą schemą – P. R. ir R. R. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „A“, D. M. L. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypą naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „C“; ieškovų P. R. ir R. R. naudojimui paskirtame sklype esančią, per 0,4 m nuo sklypų ribos tarp taškų 7 ir 22 nutolusią tvorą palikti esamoje vietoje; įpareigoti šalis esant būtinybei (namo konstrukcijų remontui ar priežiūrai), iš jų naudojamos žemės sklypo dalies leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų; iš atsakovės ieškovų naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė D. M. L. kreipėsi į tesimą su priešieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą; įpareigoti, ieškovus per 14 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai užveistus krūmus ir jos naudai skirti ieškovams 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą; likusioje dalyje priešieškinį atmetė; iš ieškovų P. R. ir R. R. atsakovei D. M. L. priteisė 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei priteisė 9,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų siūlomą tvarką, atsakovei tektų kiekvieną kartą prašyti leisti patekti į ieškovų sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie atsakovei tenkančių statinio sienų, langų, ir sprendė, jog šalims šiuo metu nesusitariant dėl naudojimosi tvarkos, yra tikėtina, jog ateityje kils problemų dėl statinio priežiūros, naudojimosi sklypu tvarka, todėl pasisakė, kad siekiant išvengti galimų ginčų tarp bendrasavininkų, turėtų būti nustatytos aiškios ribos ir naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų. Teismas laikė, kad atsakovės pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu labiau atitiks šalių interesus bei poreikius.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovai P. R. ir R. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pagal atsakovės byloje pateiktą UAB „Žemės matavimai“ atliktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovų naudojimui skiriamos žemės sklypo dalies dydis neatitinka jo dalies, ieškovų turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priimtu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir absoliučiai prieštarauja 18 metų tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusiems faktiniams žemės naudojimo santykiams. Atsakovės pateiktame plane yra neteisingai apskaičiuotos užstatytos pastatu žemės ploto dalys bendrasavininkams, t. y. apskaičiavimo būdas naudotas pagal įstatymus ir CK straipsnius, skirtus daugiabučiams ir parduodant valstybinę žemę bendrasavininkams. Atsakovė ieškovams nesiūlė jokio kompensavimo mechanizmo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal 1999 m. gegužės 29 d. atliktus matavimus. 1990 m. atsakovės siūlytas projektas buvusiam bendraturčiui V. V., 1999 m. gegužės 29 d. planas, kurį šalys rengė kartu ir ieškovų šioje byloje pateikta UAB „Geoera“ iš esmės niekuo nesiskiria, išskyrus tai, kad sklypų riba tarp taškų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm į atsakovės sklypo dalies pusę. Tačiau dėl to, faktinė situacija nebūtų pasikeitusi niekuo, t. y. tiek ieškovai, tiek ir atsakovė naudotųsi tomis pačiomis žemės sklypo dalimis dėl ieškovų geranoriško sutikimo sklypus skiriančią tvorą palikti esamoje vietoje, t. y. ieškovų naudojimui paskirtame sklype. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vieno metro pločio žemės sklypo juosta aplink gyvenamąjį namą, skirta namo priežiūrai, negali būti paskirta bendram šalių naudojimui, kadangi atsakovė, pastatydama priestatą 3a1p ir neįregistruotą nekilnojamojo turto registre terasą, minėto dydžio žemės juostą faktiškai užstatė, todėl pritariant atsakovės parengtam planui, turėjo būti svarstomas kompensavimo ieškovams klausimas. Atsakovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės pateikta schema, kuri apibūdina šalims skirtinas naudoti žemės sklypo dalis ne pagal kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai iš ieškovų atsakovės naudai priteisė visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės, todėl jos turėjo būti sumažintos iki ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų dydžio. Atsakovė D. M. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovai į bylą nėra nurodę jokių faktinių aplinkybių, taip pat nėra pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovų naudojimui skiriamas žemės sklypo dalies dydis neatitinka jo dalies, ieškovų turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą planą, ieškovų naudojimui atiteko 291 m2 ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei 292 m2, taigi realiosios dalys visiškai atitinka idealiąsias bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybės teisėje. Patys ieškovai iniciavo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo procesą bei atsakovei pateikė siūlymą notariškai patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų schemą, tračiau būtent ieškovų siekiama nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka realios faktinės situacijos bei aktualių teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu pažeidžia atsakovės teises. Tuo tarpu nustačius atsakovės siūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsiranda jokių esminių pasikeitimų, t. y. šalys valdys iš esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kurias valdė iki šiol. Vienintelis pasikeitimas, tai ribos skiriančios žemės sklypo dalis schemoje pažymėtas „A“ ir „B“, tačiau žemės sklypus skirsiančios ribos nukėlimo būtinybę pripažįsta ir ieškovai. Be to, pasikeitus bendrajam plotui ir bendraturčių idealiosioms pastato nuosavybės dalims, atsirado pagrindas šiek tiek nukrypti nuo ankstesnės faktiškai susiklosčiusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovai nepateikia jokių argumentų ir teisinių pagrindų, kurie patvirtintų, jog atsakovės plane pateikta ir teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, jog pastatu užstatyta žemės sklypo paskirstyta tokiu būdu kaip ir parduodant valstybinę žemę daugiabučių bendrasavininkams, jokiu būdu negali reikšti, kad ši tvarka prieštarauja teisės aktams, yra neteisėta ir negalėjo būti nustatyta. Skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visus kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, į kuriuos privalu atsižvelgti, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, jog žemės sklypo dalis skirta užtikrinti bendraturčių priėjimą prie pastato sienų yra užstatyta atsakovei priklausančiais statiniais, todėl jiems turi būti mokama kompensacija. Be to, ieškovams paskyrus atskirai naudoti 233 m2 faktiškai laisvą žemės sklypo plotą, o atsakovei tik 172 m2 (atėmus užstatytą plotą 61 m2), nebūtų išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai, kadangi jai atitektų kur kas mažesnio vertingumo žemės sklypo dalis. Nepagrįstas ir ieškovų argumentas dėl atsakovės pateikto plano neatitikties teisės aktų reikalavimams, nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti, jog jis parengtas pagal kadastrinius matavimus. Tuo tarpu atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl negali būti mažinamos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio ( - ) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 291/583 dalys, o atsakovei – 292/583 dalys žemės sklypo. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoera“ atliktą schemą – ieškovams naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „A“, atsakovės naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypą naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „C“ (t. 1, b. l. 93–96). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (t. 1, b. l. 121–128). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Ieškovai, nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, kad žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatyta pagal 1999 m. gegužės 29 d. atliktus matavimus, neatsižvelgta į tai, kad faktinė situacija nuo šio momento nepasikeitė, šalims nėra poreikio naudotis vieno metro juosta bendrai aplink namą, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, jog atsakovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų. Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį teismas byloje nustatė, kad ginčo šalys pripažįsta, jog riba, skirianti šalių faktiškai naudojamas sklypų dalis yra nustatyta netinkamai, šalys nesutaria dėl laisvo priėmimo prie namo sienų, be to pagal atsakovės pateiktą planą užstatytas namu žemės plotas sudaro 188 kv. m., o ne 117 kv. m., kaip nurodoma ieškovų užsakymu parengtame plane. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasikeitus užstatytam žemės sklypo plotui, bei paaiškėjus, kad faktiškai naudojamas žemės plotas neatitinka bendrasavininkio idealiosios dalies bendrojoje nuosavybėje, buvo pagrindas iš dalies pakeisti ankstesnę naudojimosi tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75, 1.5 straipsnių nuostatas ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliantų teismui pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą, kuris kaip teigia apeliantai atitinka nusistovėjusią tvarką, pripažino netinkamu visų pirma dėl to, kad jame pateikti duomenys apie užstatytą žemės sklypo plotą neatitinka realios faktinės padėties. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iš byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektą nustatyti naudojimosi tvarką, visiškai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino faktinę padėtį ir žemės naudojimo racionalumą. Vadovaudamasis šiuo kriterijumi ir atmesdamas ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką, o tuo pačiu ir ieškinį, teismas nustatė, kad faktiškai pastatu yra užstatyta 188 kv. m. ploto sklypo dalis, todėl priskirdamas bendram naudojimui pastatu užimtą žemės sklypo dalį, atsižvelgė į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovams nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys pastato, tuo tarpu atsakovei 56/100 dalys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pasikeitė statiniu užstatyto žemės sklypo plotas bei ieškovams bendram naudojimui paskyrus 109 kv. m., o atsakovei 139 kv. m. pastatu užimtas žemės sklypo dalis yra pagrindas spręsti, kad atsakovės pateiktas planas visiškai atitinka proporcingumo principą. Byloje nėra ginčo ir faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog teismo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią tarp šalių tvarką: šalys valdys tas pačias žemės sklypo dalis, kuriomis naudojosi iki skundžiamo sprendimo priėmimo, šiuo atveju keičiama tik šalių naudojamų žemės plotų riba, be to papildomai išspręstas klausimas dėl priėjimo prie statinio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus atsakovės pateikto projekto sprendinius, yra pagrindas spręsti, kad kylant ginčams tarp bendrasavininkų buvo būtinybė numatyti protingą / pakankamą – vieno metro pločio bendro naudojimo juostą prie pastato, sudarant bendrasavininkams galimybę prieiti prie gyvenamojo pastato dėl jo priežiūros ir eksploatavimo. Žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką vadovavosi atsakovės pateiktu planu, kuriame siūlomos šalims sklypo dalys yra identifikuotos bei pažymėtos, o šis identifikavimas nebuvo ginčijamas. Taigi byloje atsakovės pateiktame žemės sklypo plane yra aiškiai nurodytas bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, jame nubrėžta taip, kad šalims ir teismui buvo galima konkrečiai ją identifikuoti ir vadovaujantis planu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ir priimti naują sprendimą ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantų P. R. ir R. R. atsakovės D. M. L. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė D. M. L. prašė teismo jos naudai iš ieškovų priteisti 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 166-179). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 242,00 Eur už pranešimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo surašymas, 544,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 145,20 Eur už pasiruošimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, 484,00 Eur už priešieškinio parengimą, 75,00 Eur už žyminį mokestį, 9,30 Eur už mokestį registrų centrui, 150,00 Eur už pasiruošimą 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame ir 150,00 Eur už pasiruošimą 2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiui ir atstovavimui jame. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atsakovės išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (822,80*2,5), už pasiruošimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiui bei atstovavimą jame (822,80*3*0,1), už atstovavimą 2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje (838,70*3*0,1 (pasirengimo teismo posėdžiui trukmė 2017 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta)), už priešieškinio parengimą (817,60*2,5) neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Kitos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius: bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdis truko apie vieną valandą, pasirengimo teismo posėdžiui trukmė 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, todėl išlaidos sudarytų 817,60*0,1*1=81,76 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.), o už pranešimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo parengimą – 793,30*0,1=79,33 Eur (Rekomendacijų 8.17 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismui patenkinus pagrindinį priešieškinio reikalavimą, atsakovės naudai pagrįstai priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą sudarytų 1 569,09 Eur (79,33+ 544,50+ 145,20+ 568,30+ 81,76+ 150,00). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei D. M. L. yra keistina, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 569,09 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), patikslinant teismo rezoliucinę dalį, jog iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina suma sudaro po 784,55 Eur.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinės instancijos teisme netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas atsakovės naudai, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsakovė D. M. L. pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje ji turėjo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimas (t. 2, b. l. 39-40). Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atsakovės išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių (850,80*1,3), todėl iš ieškovų atsakovės naudai priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 332,75 Eur), turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,94 Eur sumą, todėl ieškovų apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 3,47 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

17Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) atsakovės D. M. L., a. k. ( - ) naudai priteistas 1 800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 1 569,09 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 09 ct), patikslinant, jog atsakovės naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 784,55 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 55 ct).

18Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19Iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) atsakovės D. M. L., a. k. ( - ) naudai priteisti po 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

20Iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti po 3,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai