Byla 2-1547-943/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. L. ir R. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi skirtas UAB „Tamtamas“.

6BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. M. ir S. L., prašydamas pripažinti UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu.

7Nurodė, kad išanalizavus 2011–2013 metų laikotarpio įmonės finansinius dokumentus matyti, jog jau 2011 metais UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turėjo finansinių sunkumų, nes jos įsipareigojimai kreditoriams (2 734 270 Lt) viršijo pusę (76 proc.) į balansą įrašyto turto vertės (3 594 235 Lt), o tai sudarė pagrindą teigti, kad įmonė buvo nemoki ir jau 2011 metais jai turėjo būti iškelta bankroto byla. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo metu pagal 2013 m. vasario 12 d. balansą įmonės įsiskolinimas kreditoriams sudarė 2 396 900 Lt, o turto vertė – 1 362 625 Lt. Iš nuostolių ataskaitos matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. veiklos sąnaudos sudarė 1 342 908 Lt, t. y. 13,70 proc. nuo pardavimo pajamų. Tuo tarpu už 2011 m. dešimt mėnesių veiklos sąnaudos sudarė 3,6 proc. nuo pardavimo pajamų – 233 859 Lt. Didinant veiklos sąnaudas buvo mažinamas veiklos pelnas ir jau 2012 m. tapo minusiniu (240 724 Lt nuostolių), nors 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ užbaigė su 995 597 Lt pelnu.

8Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sėkmingai dirbo ir gavo pelną, o pagrindinis užsakovas buvo UAB „Birių krovinių terminalas“. Pareiškėjo teigimu, dėl įmonės 2 mln. litų lėšų netektų Snoro banke ji nebūtų bankrutavusi, nes UAB „Birių krovinių terminalas“ užsakymai buvo milijoninių verčių, tačiau 2012 m. visus užsakymus iš UAB „Birių krovinių terminalas“ perėmė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (savininkas ir vienintelis direktorius S. L.), nors darbus atliko UAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Tarp UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buvo sudaryta sutartis, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ suteiks darbus, o UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ juos vykdys. Iš darbų atlikimo aktų matyti, kad visi darbai yra atliekami UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje. 2012 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ženkliai padidėjo išlaidos, nes visos sąnaudos buvo perkeliamos į UAB „Pamario metalo konstrukcijos“.

9FNTT ikiteisminį tyrimo bylos Nr. 06-1-02039-12 duomenimis - atsakovams UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad minėtų įmonių vadovai buvo tarpusavyje susiję, vykdė bendrą veiklą, buvo vedama iš esmės bendra buhalterija, todėl UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sąmoningai buvo valdoma blogai, įmonės turtas buvo pasisavintas.

10R. M. ir S. L. blogas įmonės valdymas lėmė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą, vadovai suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkino UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Būtent šie veiksmai ir lėmė įmonės nemokumą.

11Suinteresuoti asmenys R. M. ir S. L. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutiko ir nurodė, kad nebuvo jokių sąmoningų veiksmų privesti bendrovę prie bankroto, o priešingai, įmonė nesudarė jokių sandorių, kurie blogintų įmonės finansinę padėtį. Nors bendrovė 2011 m. turėjo 849 965 Lt pelno, tačiau bankrutavus AB bankui Snoras, bendrovė patyrė 2 mln. Lt nuostolių, ir tai lėmė bendrovės nemokumą.

12Nurodė, kad buvo stengtasi išbristi iš susidariusios situacijos, todėl įmonė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl 240 000 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir mokėjimas buvo atidėtas. Įmonė taip pat kreipėsi į didžiuosius kreditorius dėl skolų sumažinimo ir atidėjimo: su UAB „Aldasta“ ir pavykus susitarti per metus šiam kreditoriui buvo sumokėta beveik 600 000 Lt skola, taip pat susitarta su kreditoriumi UAB „Vilniaus rentinys“ ir per metus šiam kreditoriui grąžinta daugiau nei 150 000 Lt skolos.

13Bendrovėje buvo įdiegtas tarptautinis kokybės valdymas ISO 9001, darbų saugos valdymas ISO 9014, aplinkosaugos valdymas ISO 9018, bendrovė gavo metalo konstrukcijų gamybos sertifikatą EN 9010, kurie padėjo bendrovei gauti pelningesnius užsakymus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, buvo pradėta ieškoti partnerių užsienio rinkose, bendrovė pradėjo bendradarbiauti su užsakovais iš Švedijos.

142012 metais su UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pagalba susirado ir išsinuomojo naujas veiklos patalpas adresu Pramonės g. 17, Klaipėda. Taip pat padėjo bendradarbiauti ir gauti užsakymus iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“.

15Visi aukščiau įvardinti veiksmai įrodo, kad vadovai nesistengė sąmoningai blogai valdyti įmonės ir privesti prie bankroto. Priešingai, buvo imtasi visų įmanomų priemonių pagerinti finansinę padėti ir apsaugoti bendrovę nuo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, o 2014 m. Bendrovės buhalterinės apskaitos bei ūkinės veiklos patikrinimo aktas, sudarytas suinteresuotų bylos išnagrinėjimu asmenų – įmonės kreditorių, nelaikytinas patikimu įrodymu sprendžiant dėl tyčinio įmonės bankroto.

16II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažino tyčiniu.

18Nurodė, kad UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės, nes jas valdė ir joms vadovavo bei apskaitą tvarkė tie patys asmenys (R. M. veikė kaip direktorius ne įmonės naudai ir ne jos interesais, o vykdė S. L. nurodymus), įmonės veiklą vykdė tose pačiose patalpose, įmonės naudojo tas pačias buhalterinės apskaitos programas. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ atsakingas asmuo R. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19R. M., būdamas formaliu UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būnant atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatus apgaulingai tvarkė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinę apskaitą. Atsakovams veikiant kartu, iš bendrovės buvo pasisavinti pinigai – apie 700 000 Lt, kurie galėjo būti panaudoti įmonės reikmėms.

20Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto.

21III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Suinteresuotas asmuo S. L. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria klausimas dėl BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai, ir joje nurodytomis, vertintomis aplinkybėmis.

242. Teismas, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo pastebėjimų, neskyrė byloje ekspertizės, siekiant įvertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

253. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, joje iš esmės perrašyti tik įmonės kreditorių procesinių dokumentų bei nuosprendžio baudžiamojoje byloje fragmentai, nepateikiant paties teismo vertinimų ginčo klausimu.

264. Teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktų pagrindu, nors bankroto administratorius prašė bankrotą tyčiniu pripažinti tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

275. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų aplinkybių, sąlygojusių įmonės bankrotą, nenurodė nė vieno sandorio, kuris galėjo lemti bankrotą ir nepagrindė, kodėl susiejo BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdytą veiklą.

28Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Byloje klaidingai teigiama, kad BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovavo S. L..

302. 2014 m. sausio 15 d. BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinės apskaitos bei ūkinės veiklos patikrinimo aktas neįrodo tyčinio bankroto sąlygų egzistavimo, ji parengta suinteresuotų asmenų.

313. FNTT specialistės išvada ir nuosprendis baudžiamojoje byloje niekaip nesusiję su ginčo dalyku byloje, kadangi juose tirtas tik laikotarpis nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

324. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buvo sudariusios sutartį, pagal kurią sąnaudos likdavo BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“, o pelnas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kadangi tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

33Pareiškėjas BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“, atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

34Atsiliepime į atskiruosius skundus teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismui diskrecijos teisę spręsti, kokias įrodymais remiantis priimti byloje išvadas. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu nuosprendžiu byloje padarytomis išvadomis, todėl poreikio skirti byloje ekspertizę nebuvo. Nuosprendis patvirtino, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies punkte numatytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

35Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus apie BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ieškinį BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kuriuo siekiama įrodyti, kad S. L., būdamas abiejų bendrovių akcininku ir valdymo organo nariu pažeidė CK 2.134 straipsnyje įtvirtintą draudimą ir sudarė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nenaudingus sandorius.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

38Dėl papildomų įrodymų priėmimo

39Po bylos, pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, perdavimo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus – ieškinio su priedais nuorašus, kuriais pareiškėjas įrodinėja, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovui BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir sutarties modifikavimo. Nurodytu ieškiniu įrodinėjama, kad S. L. būdamas UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcininku ir valdymo organų nariu, sudarė UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nenaudingus sandorius. Apelianto teigimu, šie dokumentai buvo gauti tik po to, kai byla su atskiraisiais skundais buvo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl pareiškėjas jų pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ar pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės.

40Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prašymą priimti naujus įrodymus, pažymi, kad papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

41Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

42Šiuo atveju pareiškėjas papildomai į bylą teikia duomenis apie teisme inicijuotą ir nagrinėjamą civilinę bylą tarp BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kurioje bus vertinami nurodytų šalių tarpusavio santykiai, kilę iš kartu su ieškiniu teikiamų sutarčių. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, kadangi aptarta civilinė byla nėra išnagrinėta, be to nenurodyta, kaip jos išnagrinėjimo rezultatas įtakos (jei įtakos) nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų įvertinimą. Kartu su teikiamu ieškiniu pridedami įrodymai bus vertinami ir aptariami ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet inicijuojamoje bylą. Teismas, vertindamas, ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindai BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu, negali pasisakyti dėl UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sudarytų sandorių galiojimo ir įvertinti iš jų šalims kylančių teisių ir pareigų vykdymo teisėtumo.

43Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai nesuteikia bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos, ir nevertintini nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo ir neapkrauti bylos esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturinčia informacija, pareiškėjų teikiamus papildomus įrodymus atsisako priimti.

44Dėl ginčo esmės

45Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

46ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

47Bankroto administratorius prašyme atsakovo bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 2 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių ar sprendimų įmonei sudarymu ir priėmimu bei netinkamai (aplaidžiai) tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą.

48Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015, kuriuo be kitų nustatytų aplinkybių, S. L. ir R. M. pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (piniginių lėšų pasisavinimas, turtinės prievolės panaikinimas), o R. M. pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas UAB „Pamario metalo konstrukcijos“), pripažino UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu.

49Atskiraisiais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymima, kad prašymas dėl BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas pakartotinai. 2014 m. lapkričio 17 d. pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-296-178/2015, nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankrutavusios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje apeliacinio teismo nutartyje, apeliantų vertinimu, buvo nustatyti įpareigojimai pirmosios instancijos teismui, t. y. tirti ir vertinti, ar neteisėtai išrašytų sąskaitų faktūrų anuliavimas iš tiesų neturėjo įtakos įmonės patirtoms išlaidoms, kokia įmonės patirtų sąnaudų dalis buvo priskaičiuota įmonei nepagrįstai (perimta iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“). Šia nutartimi taip pat buvo pažymėta, kad šiems ir kitiems byloje tirtiniems klausimams įvertinti gali būti pasitelkta ir eksperto pagalba. Atskiraisiais skundais atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas bylą grąžinus pakartotinai tirti, nurodytų aukštesnės instancijos teismo įpareigojimų neįvykdė, ekspertizės neskyrė, o rėmėsi tik nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

50Pasisakant dėl šių skundų argumentų pažymima, kad niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodoma kokiais aspektais buvo neatskleista bylos esmė ją nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, ji nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, procesas vyksta iš naujo, dalyvaujantys byloje asmenys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, yra renkami bei į bylą pateikiami nauji įrodymai ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -3-218/2009). Todėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas buvo laisvas remtis įrodymais, kurie leido suformuoti ginčijamu klausimu vieną ar kitą nuomonę.

51Tęsiant šiuos argumentus, nesutinkama ir su skundo argumentu, jog ginčijamas teismo procesinis sprendimas nepagrįstas vien dėl to, kad teismas neskyrė byloje ekspertizės.

52Eksperto išvada – viena iš civiliniame procese leistinų rašytinių įrodinėjimo priemonių (CPK XIII skyrius „Įrodymai ir įrodinėjimas“, septintas skirsnis „Eksperto išvada“). Ekspertizę skiria teismas savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, kad išsiaiškintų bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus, kuriems reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės paskyrimas reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turės papildomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, nes paprastai, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol ekspertas (kompetentinga ekspertizės įstaiga) pateiks ekspertizės išvadą (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas ir jos paskyrimas atitiks pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

53Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju egzistavo poreikis skirti ekspertizę, būtina pabrėžti, kad šis klausimas keliamas bankroto byloje, todėl ekspertizės išlaidos (avanso sumokėjimas), įmonei turinčiai finansinių sunkumų, sukurtų papildomą finansinę naštą, kurį būtų perkelta ant kreditorių pečių. Be to, pareiškėjas, bankrutuojančios įmonės administratorius, nėra laisvas priimti tokius sprendimus, dėl to, šioje byloje, kreditorių komitetui nepritarus ekspertizės skyrimui (t. 3, b. l. 149), ji nebuvo atlikta, tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo išvados ginčijamu klausimu yra nepagrįstos ir neteisėtos.

54Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

55Šioje byloje teismo vidiniam įsitikinimui dėl vienų ar kitų faktų buvimo susiformuoti padėjo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2013 m. kovo 26 d. specialisto išvada, bei kita bylos medžiaga, todėl apeliacinis teismas atmeta skundo argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo dėl to, jog ji priimta nepaskyrus byloje ekspertizės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovai, manę, jog byloje keliamo klausimo išsprendimui būtina specialių žinių turinčio asmens išvada – patys galėjo prašyti skirti byloje finansinę, buhalterinę ekspertizę, tačiau to nepadarė.

56Nesutinkama ir su tuo, jog teismas spręsdamas byloje kilusį ginčą rėmėsi nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog kaip išaiškinta teismų praktikoje – pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama). Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-554/2008.).

57Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015, atsakovai S. L. ir R. M. buvo kaltinami veikdami kartu su kitais asmenimis, pasisavinę didelės vertės UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ turtą, apgaule panaikinę didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, o R. M. dar ir apgaulingu UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pareikštų įtarimų įvertinimui buvo analizuojami šių asmenų veiksmai nuo 2011 metų valdant UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, šių įmonių buhalteriniai duomenys. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje vertintos aplinkybės ir konstatuota nurodytų asmenų nusikalstama veika laikytina prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje vertinama, ar atsakovų veiksmai leidžia laikyti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu, kurio vienas iš požymių, nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ir (arba) netinkamai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kadangi šios aplinkybės sudaro ir aptariamos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes laikė įrodytomis ir nustatytomis, dėl ko nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas neteisėtai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais.

58ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius bent vieną iš šioje dalyje vardijamų požymių, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Todėl teismui nustačius, kad remiantis įsiteisėjusius teismo nusprendžiu baudžiamojoje byloje yra pagrindas BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškimas buvo tenkintas. Teismo motyvai patvirtina, kad iš esmės buvo vertinti ir nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte aptarti tyčinio bankroto požymiai, t. y. teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai, mokesčių mokėjimo vengimas. Be to, ginčijamoje teismo nutartyje, remiantis aptartu įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sąnaudos buvo didinamos išrašant jai apmokėti sąskaitas faktūras už realiai neatliktus darbus: nuosprendyje konstatuota, kad S. L., nuo 2011 m. vasario 25 d. būdamas faktiniu UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ direktoriumi, nors teisiniais santykiais su įmone nebuvo susijęs, veikdamas su formaliu įmonės direktoriumi R. M., turėdami tikslą pasisavinti didelės vertės įmonės turtą, susitarė su T. O., kuris vadovavo UAB „Dakotas“ bei kontroliavo UAB „Fernitela“, kad šios įmonės išrašys UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ sąskaitas faktūras už realiai nesuteiktas prekes ir paslaugas (t. 4, b. l. 89). Tokiais veiksmais, S. L. ir R. M. pasisavino 646 784,09 Lt UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ lėšas. Šios aplinkybės teismui pagrįstai leido ginčijamame sprendime nurodyti, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.

59Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė nė vieno sandorio, kurį būtų galima vertinti kaip nuostolingą įmonei bei sudarytą tyčia siekiant įmonei sukelti neigiamų finansinių pasekmių. Teismų praktikoje nurodyta, kad nagrinėdami klausimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai neprivalo nustatyti konkrečių sandorių ar veiksmų, kurie leistų teigti, jog įmonės bankrotas buvo tyčinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015 ir joje nurodytą praktiką), esminis faktorius yra nustatyti, ar įmonės vadovybės ar akcininkų tikslai buvo įmonės privedimas prie nemokumo, vienų kreditorių protegavimas prieš kitus ir kitos aplinkybės, tačiau šie veiksmai nebūtinai turi pasireikšti konkrečiai apibrėžtu sandoriu ar veiksmu, kadangi įmonės tyčinį bankrotą gali lemti sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai, įmonės veikla ir turtas nukreipiami į kitą susijusią įmonę.

60Taigi, iš teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nėra saistomas nustatytų tyčinio bankroto požymių, ir tam, kad pripažintų, jog įmonės nemokumas yra nulemtas sąmoningai, nebūtinai privalo nustatyti vieną iš aukščiau minėtų požymių, bei neprivalo konkrečiai įvardinti, kuris iš įmonės vadovybės veiksmų ar kuris konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą, kadangi yra vertinami, ne konkretūs įmonės valdymo organų veiksmai, o aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno iš aukščiau minėtų tyčinio bankroto požymių ir neįvardijo, kokie konkrečiai veiksmai ar neveikimas privedė įmonę prie nemokumo, atmestini kaip nepagrįsti.

61Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).

62Įvertinus šios bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, jog BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankrotas yra tiesioginis įmonės vadovo (tiek faktinio (kaip konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu -S. L.), tiek ir formalaus – R. M.) nesąžiningų veiksmų ir aplaidaus neveikimo pasekmė.

63Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dėl R. M. padarytų nusikalstamų veikų, UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, dėl ko tiksliai nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio nėra galimybės (t. 4, b. l. 128 - 129), tačiau iš byloje esančių įmonės finansinių ataskaitų matyti, kad nuo 2011 metų įmonės finansiniai rodikliai prastėja – 2011 metais įmonė turėjo turto už 3 594 235 Lt sumą, gautas pelnas sudarė 849 965 Lt (t. 4, b. l. 67); 2012 metais įmonės turtas tesudaro – 1 362 625 Lt, įmonė patiria 2 136 672,49 Lt nuostolio (t. 1, b. l. 37-38), 2013 metais įmonei iškeliama bankroto byla (t. 1, b. l. 98-99). Jau remiantis 2012 metų finansinių ataskaitų duomenimis įmonės turtas (1 362 625 Lt) nedengia per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (2 396 900 Lt), minėtu laikotarpiu UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ finansinė padėtis buvo prasta. Apeliantai teigia, jog tokią įmonės būklę iš esmės lėmė AB banko Snoras bankrotas, dėl kurio įmonės sąskaitoje liko įšaldyta virš 2 000 000 Lt suma. Teismas neginčija to fakto, kad banko bankrotas prisidėjo prie neigiamų įmonės finansinių rodiklių, tačiau bet kokiu atveju, įmonės vadovai pasisavindami įmonės turto už daugiau kaip pusę milijono litų, neteisingai apskaitydami įmonės turtą finansinėse ataskaitose - sąmoningai žlugdė įmonę.

64Apeliantų teigimu, teismas nevertino atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų veiksmų, kuriais buvo siekiama sumažinti atsakovo įmonės patiriamus kaštus. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant stabilizuoti įmonės finansinę padėtį įmonės vadovybė įprastomis verslo sąlygomis turėtų būti suinteresuota pritraukti į įmonę investuotojus, akcininkams savo piniginiais įnašais didinant įmonės įstatinį kapitalą, o ne savintis įmonės lėšas. Be to, tik tos aplinkybės, kad apeliantai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir išsiderėjo dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo atidėjimo, nesudaro pagrindo spręsti, dėl šių priemonių, gelbėjant įmonę iš sudėtingos finansinės padėties, efektyvumo, kadangi mokesčiai nebuvo sumokėti (t. 3, b. l. 159-160). Įrodymų apie kitų apeliantų nurodytų priemonių efektyvumą, gelbėjant įmonės finansinę padėtį, nepateikta. Įmonės vadovų nesąžiningi ir nelojalūs veiksmai BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ atžvilgiu, dėl kurių įmonė neteko turto, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais bei padengiat susidariusius nuostolius, įrodo įmonės vadovų akivaizdžiai įmonei nenaudingus ir netgi žalingus veiksmus.

65Kaip buvo minėta, teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog nustatytos aplinkybės įrodo, jog BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ teisinis vadovas R. M. ir faktinis vadovas S. L. neatsakingai vadovavo įmonės veiklai, nesilaikė elementarių verslo praktikos principų, nesiekė gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusios įmonės, tačiau sąmoningai ir tyčia pasisavino įmonės turtą, sukeldami UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nemokumą.

66Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimamo sprendimo, o iš esmės perrašė pareiškimo ir nuosprendžio baudžiamojoje byloje fragmentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008) Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio suprantami pareiškimo tenkinimo motyvai, pasisakoma kokiais pareiškimo argumentais ir bylos medžiaga remiantis buvo nuspręsta tenkinti pareiškimą. Ta aplinkybė, kad teismo motyvai iš esmės sutampa su nuosprendžio baudžiamojoje byloje motyvais ar bylos šalies procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

67Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ nemokumo priežasčių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.).

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėja... 4. I. Ginčo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Pamario metalo... 6. BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bankroto administratorius kreipėsi į... 7. Nurodė, kad išanalizavus 2011–2013 metų laikotarpio įmonės finansinius... 8. Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. UAB „Pamario metalo konstrukcijos“... 9. FNTT ikiteisminį tyrimo bylos Nr. 06-1-02039-12 duomenimis - atsakovams UAB... 10. R. M. ir S. L. blogas įmonės valdymas lėmė UAB „Pamario metalo... 11. Suinteresuoti asmenys R. M. ir S. L. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu... 12. Nurodė, kad buvo stengtasi išbristi iš susidariusios situacijos, todėl... 13. Bendrovėje buvo įdiegtas tarptautinis kokybės valdymas ISO 9001, darbų... 14. 2012 metais su UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pagalba susirado ir... 15. Visi aukščiau įvardinti veiksmai įrodo, kad vadovai nesistengė sąmoningai... 16. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi BUAB „Pamario... 18. Nurodė, kad UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, UAB „Pajūrio metalo... 19. R. M., būdamas formaliu UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ direktoriumi,... 20. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad bendrovė buvo privesta prie... 21. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Suinteresuotas asmuo S. L. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2015... 24. 2. Teismas, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo pastebėjimų, neskyrė... 25. 3. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, joje iš esmės perrašyti tik... 26. 4. Teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies... 27. 5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytų aplinkybių,... 28. Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 29. 1. Byloje klaidingai teigiama, kad BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir... 30. 2. 2014 m. sausio 15 d. BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ buhalterinės... 31. 3. FNTT specialistės išvada ir nuosprendis baudžiamojoje byloje niekaip... 32. 4. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad BUAB „Pajūrio metalo... 33. Pareiškėjas BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“, atsiliepimu į... 34. Atsiliepime į atskiruosius skundus teigiama, kad apeliacinės instancijos... 35. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. Dėl papildomų įrodymų priėmimo... 39. Po bylos, pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, perdavimo... 40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prašymą priimti naujus... 41. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos... 42. Šiuo atveju pareiškėjas papildomai į bylą teikia duomenis apie teisme... 43. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai nesuteikia bylos nagrinėjimui... 44. Dėl ginčo esmės... 45. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 46. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 47. Bankroto administratorius prašyme atsakovo bankrotą prašė pripažinti... 48. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktą Klaipėdos... 49. Atskiraisiais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 50. Pasisakant dėl šių skundų argumentų pažymima, kad niekas negali nurodyti... 51. Tęsiant šiuos argumentus, nesutinkama ir su skundo argumentu, jog ginčijamas... 52. Eksperto išvada – viena iš civiliniame procese leistinų rašytinių... 53. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju egzistavo poreikis skirti ekspertizę,... 54. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 55. Šioje byloje teismo vidiniam įsitikinimui dėl vienų ar kitų faktų buvimo... 56. Nesutinkama ir su tuo, jog teismas spręsdamas byloje kilusį ginčą rėmėsi... 57. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.... 58. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius bent vieną iš šioje... 59. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė nė vieno sandorio, kurį... 60. Taigi, iš teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad... 61. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, susijusias su įmonės... 62. Įvertinus šios bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nustatytas... 63. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dėl R. M. padarytų nusikalstamų... 64. Apeliantų teigimu, teismas nevertino atsakovų procesiniuose dokumentuose... 65. Kaip buvo minėta, teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu... 66. Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 67. Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 69. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti...