Byla 2-396-124/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo

1.

2Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Ignei Maslovienei, dalyvaujant ieškovei J. K.,jos atstovei adv. padėjėjai I. B., atsakovei A. M., UAB„A.M.odontologijos kabinetas“ atstovei adv. S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. M.,uždarajai akcinei bendrovei „A.M.odontologijos kabinetas“, Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui BTA Insurance Company, atstovaujamam SE filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino dubliku (1t.,1-8, 110-113) bei teisme (3t.,49 b.l.) ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012-04-19 sprendimą Nr.56-30 „Dėl J. K. pareiškimo“,priteisti iš atsakovės UAB „A.M. odontologijos kabinetas“ir subsidiariai iš atsakovės A. M. 7 100 Lt už nekokybišką gydymą, 9240 Lt atstatomajam gydymui, 10 000 Lt neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas .

4Ieškovė nurodo, kad atsakovė gydytoja odontologė ortopedė A. M., kuri buvo odontologijos paslaugas teikiančios individualios įmonės savininkė, teikė jai odontologines paslaugas, jas suteikė nekokybiškai. Atsakovė 2007 metų. balandžio-gegužės mėn. protezavo abi ieškovės žandikaulio puses, ant 34 ir 35 dantų, tarpusavyje sujungtų metalo keramikos vainikėliu prikabino dirbtinius plastmasinius 36 ir 37 dantis, bazėje su užraktu (MK1).Atsakovė 47, 46, 45 dantų koronėles sujungė tarpusavyje. Atlikusi šią medicininę paslaugą, kuri ieškovei kainavo 4700 Lt, gydytoja neperspėjo, kad protezą reikia perbazuoti. Praėjus kuriam laikui, protezas pradėjo klibėti: tarp dantenų ir protezo atsirado tarpelis ir dėl to lūžo protezo išklibintas 35 dantis, kuris buvo pašalintas 2009 m. kovo mėn. gyd. J. A. odontologijos kabinete. Kol gijo dantenos po 35 danties pašalinimo, ieškovei gyventi teko turint tik keturis dantis apatinio žandikaulio kairiojoje pusėje. Po kelių mėnesių prie 33 ir 34 danties, tarpusavyje sujungtų metalo keramikos vainikėliu, gydytoja prikabino 35, 36 ir 37 plastmasinius dantis, bazėje su (užraktuMK1). Gydytoja informavo, kad taip nedaroma, bet esą nėra kitos išeities; kitų gydymo būdų nesiūlė, ieškovei gydytoja neišaiškino galimų pasirinkto gydymo komplikacijų ir jos sutikimo dėl tokio gydymo neklausė. Už šią procedūrą ieškovė sumokėjo 1300 Lt. Nurodo, kad tik tada ieškovė pirmą kartą buvo perspėta, kad perbazuoti protezą reikia po dviejų mėnesių, vėliau - kas šeši mėnesiai. Ieškovė nuosekliai laikėsi gydytojos nurodymų ir reguliariai lankėsi odontologijos kabinete, išsakydavo savo nusiskundimus dėl atsakovės įdėto protezo, kad po juo palenda maistas, jis pralaisvėja, o gydytoja vis bandydavo protezą pataisyti.

5Ieškinyje nurodo, kad 2011 m. birželio mėnesį atliekant protezo perbazavimą, atsakovė A. M., po protezu pildama korekcinę masę, užpylė jos po protezo užraktu, dėl ko nebegalėjo nuimti protezo. Protezą atsakovė išjudino ir išlupo tik trečio vizito metu, bet to nefiksavo medicininiuose dokumentuose, kur kortelės 13 psl. nurodoma tik apytikslė data- 2011-06 mėn., nurodant jog „paskirta ateiti sekančią dieną", tačiau sekantys vizitai atskirai nefiksuojami. Ieškinyje nurodo, jog atsakovė su protezu ištraukė ir 34 danties metalo keramikos vainikėlį kartu su kultiniu įklotu. 34 danties šaknis 2011-07-19 pašalinta Vilniaus implantologijos centre, kadangi dėl atsakovės teiktų nekokybiškų medicininių paslaugų, šis dantis buvo nebetinkamas protezavimui.

6Ieškovė teigia, kad atsakovė taip pat suteikė nekokybiškas medicinines paslaugas 46 ir 47 dantų atžvilgiu. Šių dantų metalo keramikos vainikėlius ji pritvirtino laikinu cementu ant endodontiškai nesugydytų dantų, ką patvirtina kortelės 7 psl. esantis įrašas. Po kažkurio laiko atsakovė bandė nuimti metalo keramikos vainikėlius, kad galėtų priklijuoti pastoviam nešiojimui, tačiau nepavykus to atlikti, šios procedūros nebaigė, paliko su laikinu priklijavimu. Po dviejų metų 2009 metų rudenį šie dantys po metalo keramikos vainikėliais ūmiai pradėjo skaudėti. Nors ieškovė 2007-2009 metais reguliariai lankėsi atsakovės kabinete dėl kitų dantų gydymo, tačiau netinkamai protezuotiems 46 ir 47 dantims gydytoja neskyrė jokio dėmesio ir gydymo. Dėl netinkamo fiksavimo šie dantys visiškai supuvo, tarp dantų ir metalo keramikos vainikėlio buvo tuščias tarpas, kur susidarė puiki terpė mikrobams veistis, tačiau jų išvalyti nebuvo jokių galimybių. Iš po metalo keramikos vainikėlių pradėjo veržtis balta masė. Atsakovei nuėmus vainikėlius, jos natūralūs dantys buvo varškės masės minkštumo. Po to atsakovė 46 ir 47 dantis sužemino žemiau dantenų lygio, o jų šaknys buvo pergydytos endodontiškai ir paruoštos įklotų pagaminimui. Ant pagamintų įklotų gydytoja vėl uždėjo metalo keramikos vainikėlius. Kadangi šiuos dantis teko protezuoti antrą kartą, už šią paslaugą sumokėjo 700 Lt.Ieškinyje nurodė, kad laikotarpyje nuo 2004-2011 metais teiktas medicinines paslaugas atsakovė paslaugų apmokėjimo kvitą išdavė tik vieną kartą.

7Ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad gydytoja, prieš protezuodama ieškovės dantis, turėjo įvertinti ieškovės bendrą burnos, sąkandžio, protezuojamų dantų būklę, rekomenduoti endodontinį dantų gydymą. Gydytojos odontologės ortopedės A. M. atliktuose įrašuose ieškovės ambulatorinėje kortelėje nėra duomenų, kad J. K. būtų suteikta informacija apie burnos ertmės organų būklę, numatomus atlikti odontologinės priežiūros gydymo metodus, jų galimas pasekmes, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę, galimus alternatyvius gydymo metodus bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo . Gydytoja A. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas J. K. teikė be pacientės sutikimo. Medicininiuose dokumentuose nėra ieškovės parašu patvirtinto sutikimo ar atsisakymo dėl jai siūlyto gydymo, nėra gydymo plano, nesuderino su ieškove gydymo etapų, kontrolinių apsilankymų, preliminarios gydymo ir protezavimo kainos. Paslaugas teikė nekokybiškai, nepateisino ieškovės lūkesčių. Ieškovei buvo suprotezuoti netinkamai sugydyti 46 ir 47 dantys, protezas netinkamai fiksuotas, pacientė neinformuota apie būtinus periodinius apsilankymus, dėl to vėliau nulūžo 35 dantis, reikėjo nuimti abu protezus, pakartotinai gydyti dantis.

8Ieškovė nurodo, kad dėl nekokybiškų suteiktų medicininių paslaugų ji neteko 2 dantų, t.y. 34 ir 35 danties, o 2 dantų-46 ir 47 dantų būklė yra kritiška. Netekus 34 ir 35 danties, vienintelė išeitis atstatyti ieškovės kramtymo funkciją buvo implantacija. Teisme nurodė, kad 34 –tam dančiui buvo pakenkta, kai nuėmė vainikėlį (3 t.,61-64 b.l.). Taip pat paskutiniame posėdyje ieškovė sutiko, kad gydymas gal ir buvo tinkamas, tačiau nebuvo priežiūros, dėl ko neteko 2dantų, o 46 ir 47 buvo visiškai sugadinti (3 t., 62 b. l.).

9Mano, kad yra visos sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.732,6.727 str.,Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d.,6,8,12, 13 str.1 d., CK 6.246,247,6.248,6.249, 6.248str.1 d.,6.283 str.). Ieškovė nurodo, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro sumokėtos lėšos už nekokybiškai teiktas paslaugas 7100Lt,kurią skaičiuoja už žalą, padarytą nuo 2007 metų, gydant 33,35,34,46,47 dantis (3t.49, 60 b. l.), iš kurių gavo kvitą tik 4700 Lt, todėl remiasi atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais apie sumokėtas paslaugas. Taip pat mano, kad turi būti atlygintos ir su sveikatos sužalojimu susijusios atstatymo išlaidos 9240 Lt, kurias patyrė atliekant gydymą pagal Vilniaus implantologijos centro sudarytą planą, procedūras užbaigė Šiaulių mieste UAB „R. G. odontologijos klinika“.

10Be to nurodo patyrusi 10 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl nekokybiškai teiktų procedūrų patyrė įvairius nepatogumus, fizinį skausmą, nuolat vartojo vaistus nuo skausmo, po vizitų pas gydytoją kiekvieną kartą nušašdavo, ieškovei buvo sunku valgyti, padaryta žala vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – sveikatai. Dėl blogai fiksuotų protezų, po jais nuolat pakliūdavo maistas, iš burnos ėjo blogas kvapas, mokytoja dirbanti ieškovė turėjo riboti bendravimą su žmonėmis, atsisakyti vesti miesto renginius.

11Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė medicininiuose dokumentuose netinkamai fiksavo gydymo eigą, atlikti įrašai iš dalies neatitinka tikrovės, įrašai prieštaringi, neatitinka jai taikyto gydymo ir protezavimo eigos (kortelės 11,12,13 psl.), aprašoma apie keleto dienų vizitus. , įrašai apie 46, 47 dantų gydymą visiškai neatitinka tikrovės, nes staigų ir ūmų skausmą pajuto tik 2009 metų rudenį. Kortelės 7psl.esantis įrašas , kad 46 ir 47 dantis liko nepergydyti endodontiškai, neatitinka tikrovės, nes ieškovė niekada nėra atsisakiusi gydytojos siūlomo/rekomenduojamo gydymo. Mano, kad kortelė galimai suklastota, nes jai išduota kortelės kopija neatitinka kortelės originalo, kai kurie įrašai atlikti atbuline data, atsiranda įdėtiniai lapai. Visus įrašus atsakovė atliko savo nuožiūra, su ieškove niekada nederindama ir neklausdama jos pritarimo. Atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes 2011-08-11 žodžiu pareikalavus susipažinti su jos ambulatorine kortele, atsakovė atsisakė ją pateikti, nurodė jos neturinti kabinete. Ieškovei 2011-09-10 raštu kreipusis dėl kortelės pateikimo, ji buvo pateikta tik 2011-09-19.

12Taip pat nurodo, kad įmonė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, neužpajamavo dalį ieškovės sumokėtų paslaugų.

13Atsakovei pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pasekmių paaiškėjimo, t.y. nuo to momento, kai išlūžo 35 dantis bei paaiškėjo, kad protezai netinkami, be to gydytoja vis žadėjo ir stengėsi pataisyti netinkamo protezavimo pasekmes (2 t., 20 b. l.). Teismui taikant ieškinio senatį, ją prašo atnaujinti, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo atveju buvo padaryta žala sveikatai.

14Ieškovė prašo panaikinti Komisijos 2012-04-19 sprendimą Nr. 56-30, nes jis priimtas remiantis Odontologijos Rūmų pateikta išvada, o visiškai nebuvo įvertinta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio Klinikos išvada, kur nurodyta, jog 34, 35 dantų gydymo taktika ir dantų lanko defekto protezavimas vienpusiu išimamu protezu yra galimi šį pasirinkimą suderinus su pacientu, informavus apie papildomą riziką, susijusią su tokiu protezavimo būdu ir galimas komplikacijas. Taip pat dėl 46-47 dantų protezavimo buvo nurodyta, jog fiksuojant protezus laikinai, su pacientu būtina suderinti tolimesnius gydymo etapus - kontrolinius apsilankymus (jei reikalinga) ir nuolatinį protezo cementavimą.

15Atsakovai A. M., UAB „A. M.odontologijos kabinetas“ su ieškiniu nesutiko, ką išdėstė atsiliepime į ieškinį, triplike (1 t., 61-69,131-133 b. l.) bei teismo posėdžiuose(2 t., 21-26, 147-148, 3 t.65-67,88-99 b. l.) .Nurodo, kad ieškovė gydėsi pas atsakovę A. M. nuo 2004-03-18 , jos burnos būklė buvo komplikuota. Konstatuotas nulūžęs 25 dantis ir stipriai plombuotas 26 dantis, 15 ir 16 bei 47 ir 46 dantys buvo protezuoti metalo keramikos vainikėliais. Be to, pacientės burnoje rastos 2 štampuotos koronėlės (dengtos titanu) su prikabintu lietu 36 dantimi prie 34 ir 35 dantų. Ieškovė skundėsi prastais dantimis, dėl ko jaučia diskomfortą, kad neturi dantų. Ieškovės J. K. apatinio žandikaulio 33-43 dantys buvo nudilę daugiau, kaip 50%, o viršutiniai priekiniai dantys juos dengė. Tiek atsiliepime, tiek teisme aiškinio, kad gydymas buvo komplikuotas dėl padidinto karioziškumo, sąlygoto galimo kalcio trūkumo ar mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų, konstatuotos paburkusios ir kraujuojančios dantenos, gležna ir atrofiška burnos gleivinė, suskilę lūpų kampučiai. Ieškovei buvo suteikta išsami konsultacija visais ją dominančiais klausimais, išaiškinta gydymo metodika ir taktika, paskaičiuota preliminari paslaugų kaina, o ieškovė sutiko, kad ortopedinės protezavimo paslaugos būtų teikiamos A. M. Odontologijos kabinete, paslaugas teikė gydytoja ortopedė A. M.. Taip pat buvo siūlyta dėl protezavimo kreiptis į klinikas Kaune ar Vilniuje, atlikti pasinaudojant implantologijos specialistų pagalba, bet ieškovė atsisakė. Per laikotarpį nuo 2004-03-18 iki 2004-05-03 buvo protezuoti 25, 26 dantys. Už visas paslaugas buvo išmuštas kasos aparato čekis. Ieškovė nevykdė gydytojos nurodymų reguliariai lankytis kabinete ir konsultuotis bei gydytis, sekantis jos apsilankymas užfiksuotas tik 2006-09-26. Burnos būklė buvo prasta. Ieškovė pageidavo, kad būtų protezuoti apatinio žandikaulio dantys (43-33). Jai išsamiai buvo paaiškintas gydymo planas, metodika ir gydymo taktika, išaiškinta, kad atlikus apatinio žandikaulio priekinių dantų restauraciją, būtina atvykti į odontologijos kabinetą atraminio protezo su MKl užraktu (trečioje pusėje) perbazavimui, o ant viršutinio žandikaulio dantų turi būti daroma naktinė „kapa". Ieškovė nevykdė nurodymo nešioti „kapą" nuo bruksimo.

162006-10-09 nuo J. K. 47 ir 46 dantų buvo nuimtos metalo keramikos koronėlės. Ieškovei buvo duotas nurodymas šiuos dantis gydytis endodontiškai. Išaiškinta, kad gydymas būtinas. Ieškovės vizitai fiksuoti medicininiuose dokumentuose, t.y. 2006-12-06 - įklotas į 45 danties šaknį ir kontrolinė „Ro". 2007-01-09 - padaryta 34 ir 35 danties rentgeno nuotrauka, 2007-01-17 nuimtos 2 plieno koronėlės nuo 34 ir 35 dantų, padaryti šių dantų kultiniai įklotai ir kontrolinė rentgeno nuotrauka, 2007-04-02 pacientė atvyko užsiregistruoti apatinio žandikaulio abiejų pusių dantų protezavimui. Padaryta rentgeno nuotrauka. 2007-04-06 pašlifuoti 47,46,45 dantys (ketvirtoje pusėje) ir 33,34,35 dantys. Buvo protezuotos abi apatinio žandikaulio pusės. 2007-04-06 už 6 metalo keramikos vainikėlius, 6 laikinas plastmasines koronėlės, vienpusį atraminį protezą su MKl užraktu pacientė sumokėjo 4700 Lt, išduotas kasos čekis. 2007-05-03 33, 34 ir 35 dantų metalo keramikos koronėlės, sujungtos tarpusavyje atraminiu protezu su MKl, užraktu, pricementuota „Fudži plūs" cementu. 47, 46, 45 dantų koronėlės sujungtos tarpusavyje ir pricementuotos laikinai dėl jautrumo. Atsakovė nurodo, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog būtina apsilankyti kabinete po dviejų - trijų mėnesių, nes reikės perbazuoti atraminį protezą ir pricementuoti 47, 46 ir 45 dantų koronėles, tačiau ieškovė atvyko praėjus beveik dviems metams, t.y. 2009 -03-09, lūžus 35 danties šakniai, kurią reikėjo pašalinti. 2009 m. kovo - gegužės mėnesiais pacientei J. K. vėl buvo teiktos odontologijos paslaugos: 2009-05-14 naujai padarytas 33 danties kultinis įklotas, 33, 34 dantų metalo keramikos koronėlės, sujungtos tarpusavyje ir atraminis protezas su MKl užraktu, nuimtos 47, 46, 45 dantų koronėlės, kurios buvo laikinai fiksuotos. A. M. IĮ išsiuntė J. K. 47, 46 dantų endodontiniam gydymui. Dėl 46, 47 dantų įklotų darymo ieškovė J. K. kreipėsi tik 2009-10-26, padaryta rentgeno nuotrauka. 2009-12-03 A. M. IĮ buvo padarytas 46 danties kultinis įklotas, kontrolinė nuotrauka. Buvo padarytas 47 danties išardomas kultinis įklotas ir 2 naujos metalo keramikos koronėlės ant 46, 47 dantų. 2010-01-07 padaryta naktinė „kapa" nuo bruksimo. Ieškovė sumokėjo 120 Lt. Išduotas čekis. Ieškovė medicininėje kortelėje savo ranka padarė įrašą, kad yra supažindinta su paskirtu gydymu ir burnos higiena. Pretenzijų dėl suteiktų paslaugų gydytojai ortopedei A. M. ieškovė neišsakė.

172011 m. vasarą ieškovė J. K. vėl kreipėsi į odontologijos kabinetą dėl pralaisvėjusio atraminio protezo su MKl užraktu. Konstatuotos atlūžusios jungtys tarp 33, 34 dantų koronėlių. Skaleriu nuimta 34 danties metalo keramikos koronėlė kartu su įklotu. Nesant burnoje 35,36,37 ir 38 dantų, pacientei rekomenduota konsultuotis pas gydytojus inplantologus. Pacientė išvyko, nepareiškusi pretenzijų dėl netinkamo gydymo, o vėliau buvo pareikštos pretenzijos komisijai dėl žalos atlyginimo. Atsakovė A. M. teigia, kad ji teikė tinkamas gydymo paslaugas, neatliko veiksmų, kuriais būtų padaryta žala. Ieškovė patiria nepatogumus dėl to, kad jai neprigijo gydymas , tuo tarpu ieškovė ne visada vykdė gydytojos nurodymus, nes suteikus 2007 05 03 metais medicinines paslaugas, ieškovė nebesilankė pas gydytoją iki 2009-03-09, nors buvo numatytas atvykimo laikas. Mano, kad nėra sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie neteisėtus atsakovės veiksmus, nėra ir priežastinio ryšio. Atsakovės veiksmuose pažeidimų nenustatė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija , kuri tai patvirtino 2012 04 19 sprendimu Nr.56-30 bei ekspertizės aktas. Ieškovė pastoviai gydėsi pas atsakovę, kas rodo, kad buvo patenkinta teikiamų paslaugų kokybe. Mano, kad genetiškai netvirti dantys dėl įvairių veiksnių , nepriklausančių nuo gydytojos valios, ėmė lūžinėti. Ieškovei jau 2004 metais buvo siūloma kreiptis į implantologus, bet ši atsisakė dėl paslaugų brangumo. Be to mano, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti byloje .Mano, kad ieškovės nurodyti įrašų pažeidimai, netinkamas informavimas nebuvo esminiai, kurie sukėlė žalą, nebuvo atsiradusių pasekmių priežastimi 8 metus ieškovė buvo patenkinta gydytojos darbu, nekeitė gydymo įstaigos, problemos yra nulemtos jos genetikos .

18Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, mano, kad yra netinkamas atsakovas, pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t.,79-82 b. .l), kurį palaikė ir teisme. Nurodo, kad Komisija nėra atsakovo padalinys, todėl ministerija negali atsakyti už Komisijos priimtus sprendimus. Nurodo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išklausiusi ieškovę, išanalizavusi medicininių dokumentų kopijas, padarė išvadas, kad J. K. 34 ir 35 dantų gydymo taktika buvo tinkama, 46 ir 47 dantys buvo protezuoti tinkamai, dantų gydymo planas įstaigoje buvo tinkamas ir teisingas, atitinkantis burnos būklę, paslaugų kokybė pakankama, atitinka pradinę klinikinę situaciją ir jos pokyčius, klaidų nebuvo nustatyta, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo nustatyti gydytojos veiksmai, kurie būtų sukėlę ieškovės sveikatos pablogėjimą, jos sužalojimą. Gydymo paslaugos teiktos laiku, kokybiškai, tinkamai, nebuvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, todėl prašė atmesti ieškinį.

19Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, atstovaujantis SE filialą su ieškiniu nesutiko (1t., 118-121 b. l.).Mano, kad nėra nustatytos sąlygos atsirasti gydytojo civilinei atsakomybei, nėra medicinos įstaigos neteisėtų veiksmų, komisijos sprendimui neprieštarauja ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išvados. Ieškovės nurodomas gydytojo implantologo planas 11 000 Lt sumai nėra gydymo įstaigos netinkamo gydymo pasekmė, o tik alternatyvus gydymas. Pacientė patiria nepatogumų dėl to, kad jai gydymas neprigijo, o ne dėl to, kad gydytoja netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškinyje ieškovė pati nurodo Odontologų rūmų atliktos apžiūros metu paaiškėjusias aplinkybes, kad jos dantys yra silpni. Mano, kad neįrodė ir žalos dydžio, nes ieškovė reikalauja tiek sumokėtų pinigų už paslaugas , tiek ir išlaidų pagal naujai parengtą gydymo planą, tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, dantų gydymas ieškovei taptų nemokamas (LR CK 6.213 str.).Be to ieškovė nepateikė įrodymų apie žalos dydį, nėra nurodyta, už kokią darbų apimtį konkrečiai buvo išrašytas fiskalinis 4700 Lt kvitas, todėl, nesant kitų įrodymų, laikytina, kad į šią sumą įskaitomos visos gydymo paslaugos. Mano, kad ieškovė reikalauja pernelyg didelio neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovė patiria skausmus ir išgyvenimus, yra neišvengiama kiekvieno gydymo proceso dalis, nes medicina nėra pasiekusi tokį lygį, kad nesukeltų skausmo, ypač sudėtingų paslaugų-protezavimo atveju. Nors ieškovė sieja šį dydį su turtinės žalos dydžiu, įrodžius likusias civilines atsakomybes sąlygas, ieškovė turėtų rinktis vieną iš sumų, t.y. gydymo išlaidas arba pergydymo išlaidas pagal parengtą planą, todėl neturtinė žala taip pat turėtų būti mažinama.

20Ieškinys atmestinas.

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gydymo įmonės teiktų odontologinių(protezavimo)paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Bylos duomenimis šios paslaugos buvo teikiamos nuo 2004 kovo 18 d. A. M. individualioje įmonėje Odontologijos kabinetas, kuris 2012 birželio 01 d. buvo pertvarkytas į UAB A.M.odontologijos kabinetas“, kuri yra A. M. individualios įmonės teisių ir pareigų perėmėja ((1 t., 71-74b.l.).CK 2.104straipsnio 2 dalis. numato, kad „Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre“, todėl šioje byloje subsidiariu atsakovu buvo patraukta ir gydytoja A. M..Abi įmonės gydymo paslaugas teikė, turint tam atitinkamas licenzijas ortopedinei odontologijai bei burnos higienai (2 t.,42-46 b.l.).

22Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

23Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str.1 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra ( 2004-07-13 įstatymo Nr.IX-2361 redakc.). Šio įstatymo 14 straipsnyje yra pateikiama sveikatos priežiūros įstaigų ir darbuotojų kaltės apibrėžtis, t.y. laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovės dantų protezavimo metu galiojęs Stomatologinės priežiūros įstatymo(red. galiojusi nuo2005-07 iki 2010-07-01) 9 straipsnis įtvirtino odontologų pareigas, tarp jų ir pareigą gerbti pacientų teises, jų nepažeisti (5p.,),laikytis odontologo profesinės etikos principų(6 p.), tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka(7 p.).

24Sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, susiduriama su profesine civiline atsakomybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, todėl ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t.y. jo veiksmai vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, ar parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus bei tai, ar jis tinkamus metodus taikė rūpestingai, atidžiai, atsargiai. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Nurodytų teismų praktikos nuostatų taikymas konkrečiu atveju reiškia, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Kartu teismas pažymi, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų.

25Ieškovė pareiškė ieškinį trims atsakovams, žalą prašo priteisti iš dviejų atsakovų subsidiariai , šią žalą kildina iš dviejų veiksnių, t.y. 34,35 danties netinkamo gydymo, jų praradimo bei 46 ir 47 danties netinkamo gydymo. Taip pat pareiškė reikalavimą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.

26Dėl 34ir 35 danties gydymo

27Bylos duomenimis –medicinine kortele, šalių paaiškinimais nustatyta, kad A. M. individualioje įmonėje A. M. Odontologijos kabinete teikiant odontologines paslaugas, 2004 metais ieškovei buvo protezuoti 25 ir 26 dantys. Ieškovė toliau tęsė procedūras 2006 rugsėjo 26 d., buvo pradėta ruoštis 34,35 bei 47 ir 46 dantų protezavimui, šie darbai buvo atliekami iki 2007-05-03 (kortelės 7 psl., 2 t.,15 b. l.).Atliktas 34 ir 35 dantų protezavimas, juos tarpusavyje sujungus metalo keramikos vainikėliu, prikabinus dirbtinius 36 ir 37 dantis bazėje su užraktu (MK1).Taip pat 47,46,45 dantų koronėlės buvo sujungtos tarpusavyje, bet esant jautriems dantims, jos pricementuotos laikinai. Esantis 2007-05-03 kortelės įrašas tvirtina, kad atlikus šias procedūras, ieškovei buvo nurodyta atvykti po pusantro mėnesio, t.y. 2007-06-27, tačiau ši neatvyko ir apsilankė tik 2009-03-09 d. dėl paburkusių, patinusių dantenų ties 35 dantimi. Ieškovė nurodo, kad po kurio laiko protezas ėmė klibėti. Padarius rentgeno nuotrauką, nustatytas 35 danties vertikalus šaknies atskilimas, vėliau dantis pašalintas gydytojos J. A. kabinete. Ieškovė nurodo, kad iki tol nebuvo nepatogumų ir nesilankė kabinete. Ieškovė teigia, kad nebuvo perspėta apie būtinybę koreguoti (perbazuoti) protezą, būtų atsiliepusi į atsakovės skambučius, jei būtų ieškojusi, nes tuo metu labai sirgo jos tėtis, kuris gulėjo ligoninėje(3 t., 61 b. l.). Tačiau tai paneigia medicininėje kortelėje esatis įrašas apie numatyto sekančio vizito pas gydytoją laiką, kuris buvo nurodytas 2007-06-27. Teigdama apie suklastotus įrašus, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, nenuneigė šių įrašų. Tai, kad yra surašyta kito atspalvio tušinuku, neįrodo klastojimo fakto. Nors kortelė ieškovei nebuvo pateikta iš karto, ją pareikalavus, tai irgi nepatvirtina šio fakto apie įrašų kortelėje atlikimą per vieną kartą, ją pareikalavus. Ieškovė teigia, kad ekspertizės išvados buvo atliktos remiantis kortelėje užfiksuotais duomenimis, kurie neatitiko buvusios realios situacijos. Teismas negali sutikti su tokiu ieškovės argumentu, kadangi nei ekspertizės išvadose, nei kitoje bylos medžiagoje nėra nustatyta, kad visi kortelėje esantys įrašai neatitiko buvusios realios pacientės sveikatos būklės ir buvusios situacijos. Ekspertizės išvadose 6 p. nurodyta, kad ambulatorinės kortelės įrašai neatitinka chronologinės eilės ir kituose dokumentuose nurodytų datų (3 t., 23-30 b. l.). Akte ekspertai nedetalizavo, kurie įrašai neatitinka chronologinės tvarkos. Kortelės medžiaga patvirtina, kad ne chronologine tvarka buvo ieškovės ranka atliktas 2009-05-14 įrašas apie supažindinimą su 33 ir 34 dantų protezo priežiūra, ko neneigė ir pati ieškovė (11 psl.). Aiškinant šio įrašo atlikimą , atsakovė nurodė, kad pati ieškovė šį įrašą padarė kitame puslapyje, ne prie jos atliekamų įrašų. Taip pat ne eilės tvarka, t.y. po 2010-06-23 įrašo atliktas 2009-09-17 dienos įrašas apie lauko atraminio protezo perbazavimą, kurį atsakovė aiškino prirašiusi vėliau.. Ieškovė neneigė, kad buvo atliktas šis lauko atraminio protezo perbazavimas, todėl šių kelių įrašų atlikimas ne chronologine tvarka , įvertinus visos ambulatorinės kortelės turinį, nerodo netinkamo gydymo. Nustatyti keletas pažeidimų, kurie negali turėti įtakos ekspertizės aktų išvadų teisėtumui ir teisingumui. Nors ieškovė nurodo, kad jai pateikta kortelės kopija skyrėsi nuo byloje esančio kortelės originalo(1t., 13-31;2 t.,15 b. l.), tačiau tokio neatitikimo teismas nenustatė, įrašai kopijoje identiškai atitinka įrašus originale.

28Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertizės išvados 2 punkte patvirtina, kad 35 danties netekimo priežastis buvo danties ir protezo perkrova, kuri atsirado padidėjus svertinėms jėgoms, kandant į pakitusią (lanko atraminę) protezo dalį. Toks protezo ir protezinės ložės neatitikimas atsirado dėl to, kad nuo protezo pagaminimo ir pritaikymo 2007-04-17 iki sekančio vizito (2009-03-09) praėjo beveik 2 metai. Praradimo rizika galėjo būti sumažinta, jei sekantys protezų priežiūros ir kontrolės etapai būtų buvę atlikti tinkamu laiku(3 t.,21-30 b. l.).Ekspertizės aktu patvirtinama, jog gydymo įstaigoje 34 ir 35 dantų gydymo taktika buvo galima ir tinkama. Šią gydymo taktiką, metodus analogiškai vertino ir kiti asmenys, tyrę ieškovės skundą, t.y. 2012-04-19 d. Komisijos aktas (1 t.11 b. l.), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos paaiškinimai (1 t., 12 b. l.).Ekspertizės aktu nėra duodama kategoriška išvada, kad šis dantis būtų išlikęs, esant ir kontroliniams etapams.

29Ieškovė teigia, kad su ja nebuvo derinama gydymo taktika, metodai, jai nebuvo žinoma apie būtinybę lankytis pas gydytoją, protezavus dantis, t.y. buvo pažeista jos teisė į informaciją. Byloje nėra pateikta rašytinės paslaugų teikimo sutarties, nėra sudarytas gydymo planas, šalys patvirtino, kad raštu tai nebuvo įforminta. Ieškovė ilgą laiką tęsė protezavimą šioje gydymo įstaigoje, tuo patvirtindama savo sutikimą atlikti gydymo procedūras.

301996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi sveikatos paslaugų ieškovei teikimo metu nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento sveikatai ir jo apsisprendimui sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti, taip pat apie padarinius atsisakant siūlomo gydymo. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsniu vienu iš tinkamo paciento informavimo pareigos elementų nustatyta ir pareiga sudaryti sąlygas pacientui sužinoti apie kito specialisto nuomonę apie sveikatos būklę ir siūlomą gydymą. Tokia informacija pacientui turi būti teikiama, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suteikiama suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies galiojusioje redakcijoje buvo nustatyta, kad pacientai gali būti gydomi arba jiems taikoma kuri nors kita sveikatos priežiūra ar slauga tik, kai yra jų sutikimas. Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų pasirinkimas įforminamas raštu (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Prieš prašant paciento sutikimo jam (jo atstovui) išaiškinami intervencijos tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Sutikimas dėl gydymo (dėl kurio nesudaryta sveikatos priežiūros sutartis) patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Kadangi 1996 m. spalio 3 d. redakcijoje nurodytame įstatyme nedetalizuota, kokia forma ir tvarka turėjo būti informuojamas pacientas, o konkretesni ir aiškesni reikalavimai paciento sutikimo formai buvo išdėstyti tik priėmus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 1 d., tai teismas nurodo, jog, sprendžiant klausimą dėl tinkamo informavimo ir gydymo įstaigos teisinės atsakomybės, nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė ieškovės sveikatos pablogėjimą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė.

31Atsakovė teisme aiškino, kad ieškovei buvo išaiškinta galimybė vietoj protezavimo paslaugų pasinaudoti implantavimo paslaugomis, buvo išaiškinta apie galimybę taikyti nurodytą gydymo metodą, siūlė pasinaudoti alternatyviu gydymo būdu ir siūlė vykti konsultacijai į Kauną, bet kaip teigia atsakovė, ieškovė atsisakė šio metodo, grįžo gydytis pas ją (3 t.,94 b. l.). Ieškovė neneigė, kad atsakovė žodžiu ją informavo, kad buvo nuvykusi į Kauną konsultacijai dėl implantacijos, tik teigė, kad gydytoja jai aiškino apie šio metodo riziką dėl neprigijimo(2t., 146 b. l.).Atsižvelgtina, kad ieškovės dantų protezavimo pradžia buvo 2004-2006 metais, šio metodo taikymas buvo dar mažai taikomas, susijęs su rizika. 2006 rugsėjo 26 dienos kortelės 2 puslapyje esantis įrašas, nors jis ir nepasirašytas ieškovės, patvirtina atsakovės aiškinimą dėl informacijos ieškovei apie gydymo metodiką suteikimą, ką iš dalies teismo posėdyje patvirtino ir ieškovė (2t., 146 b. l.). Ieškovė medicininę kortelę gavo iki kreipiantis į Komisiją dėl žalos nustatymo, todėl atmestinas jos nurodytas argumentas dėl kortelės įrašų suklastojimo. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, tai laikytina ieškovės subjektyvia nuomone. Taigi nors ieškovė nebuvo raštu informuota, nebuvo gautas jos rašytinis sutikimas dėl gydymo, atsižvelgiant į įrašus kortelėje, į atsakovės, ieškovės paaiškinimus, negalima laikyti kad pacientei nebuvo tinkamai suteikta informacija apie jos sveikatos būklę, galimybę taikyti kitus gydymo metodus, pasirinkto gydymo metodo ypatumus (juolab kad minėta, jog tuo metu nebuvo nustatyta konkrečios formos ir tvarkos, kaip pacientas turėjo būti informuotas apie sveikatos būklę).

32Vertinant gydytojos A. M. veiksmų visumą, darytina išvada, jog šioje byloje įstatymo reikalavimo pažeidimai vertintini labiau kaip formalūs įstatymo pažeidimai, nekeičiantys pasirinkto gydymo metodo padarinių, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir šių atsakovės veiksmų. Šie padariniai būtų atsiradę, jei ieškovė būtų tinkamai informuota apie gydymo eigą.. Atitinkamos srities ekspertai bei kiti šios srities specialistai patvirtino, kad 34,35 dantų protezavimas buvo tinkamas, gydymo taktika buvo tinkama. Pažymėtina, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos komisija vertino ne tik medicininių dokumentų kopijas, bet ir atliko ieškovės dantų apžiūrą Vadinasi, nėra pagrindo vertinti gydytojos kaltę kaip didelį neatsargumą. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, remiantis kitų atitinkamų specialistų išvadomis, darytina išvada, kad gydytojos parinktas gydymo procesas buvo adekvatus ieškovės būklei, o gydytojos kaltė, minėta, pasireiškė labiau formaliais įstatymo pažeidimais. Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie pareigą lankytis ir perbazuoti protezą. Nors ir nebuvo sudarytas rašytinis gydymo planas, numatant tikslų vizito laiką, tačiau kortelėje šis laikas yra užfiksuotas, numatant tikslią ieškovės apsilankymo pas gydytoją datą, t.y. 2007-06--27(8psl.). Pripažintina, kad pati ieškovė nepagrįstai ilgai nesilankė gydymo įstaigoje, esant nustatytai apsilankymo datai, šie įrašai nenuneigti. Ieškovė patvirtino, kad nesilankė, nes nebuvo nepatogumų, be to iš jos paaiškinimų matyti, kad tuo metu sirgo jos tėtis. Sekantis kortelės įrašas padarytas, ieškovei apsilankius beveik po 2 metų, t.y. 2009-03-09 patvirtina apie ieškovės apsilankymą, atsiradus problemai (9 psl.).

33Nors medicininiuose dokumentuose nėra fiksuojama apie ieškovės rašytinį supažindinimą iki 2009-05-14 su protezų naudojimo ir priežiūros instrukcijomis bei rekomendacijomis, tačiau ieškovė teisme pripažino, kad gydytoja supažindino su jų priežiūra (3 t., 63 b. l.).Nėra įrodymų, kad tai nulėmė danties praradimą, nes ekspertai neduoda kategoriškos išvados, kad atlikus sekančius protezų priežiūros ir kontrolės etapus, būtų besąlygiškai išvengta danties šaknies išlūžimo. Ekspertai nurodo, kad praradimo rizika tik būtų sumažinta. Atsižvelgtina į tai, kad kortelėje buvo fiksuojama prasta ieškovės burnos gleivinės, dantų būklė, kaulinio audinio patologija, akmenys(1 psl.), todėl pačios ieškovės sveikatos būklė irgi galėjo įtakoti danties netekimą. Tai patvirtina ir gydytojos V. B. kortelės įrašai, kur 2006-2008 metų laikotarpyje buvo fiksuoti 19 ieškovės apsilankymų pas šią gydytoją. Ieškovė atsakovės A. M. gydytojos kabinete nesilankė profilaktiškai, apie 2 metus, todėl ir ieškovės nerūpestingas elgesys turėjo įtakos danties praradimui. LR CK 6.731 straipsnyje nustatyta paciento pareiga bendradarbiauti su sveikatos paslaugos teikėju, ką nustato ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2d. numatanti, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Šio straipsnio 6d..numato,kad pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pažymėtina, kad iki kreipiantis pas atsakovę gydymuisi, ieškovės 34 ir 35 dantys jau buvo protezuoti metalo keramika, 35 dantis su didele plomba, žemas, kas irgi galėjo įtakoti danties šaknies skilimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė, kad atsakovė veikė tyčia ar nerūpestingai ir kad būtent gydytojos neatsargus veikimas lėmė 35 danties praradimą.

34Dėl 34 danties praradimo taip pat nėra nustatyta atsakovų kaltės. Ekspertai nurodo, kad šiuo metu yra pasirinktas kitoks gydymo planas, įsriegiant implantą. Vilniaus implantologijos centro pažyma patvirtina, kad atlikus kompiuterinę tomografiją centre nustatyta, jog 34 danties šaknis yra pažeista antrinio karieso, yra periodonto uždegimas, šaknis yra silpna ir rizikinga taikyti pakartotinam protezavimui, todėl priėmė sprendimą šalinti šią šaknį ir paskirstyti implantus į 34 ir 36 dantų sritis(3 t., 50 b.l.).VI Centras , įvertinęs 34 danties šaknies būklę, riziką jai išlūžti, priėmė sprendimą šalinti abejotinos prognozės šaknį ir paskirstyti implantus į 34 ir 36 dantų sritis. Šaknis pašalinta 2011-07-19 d. Ieškovė nenurodo jokių indikacijų šio danties šaknies šalinimui, ekspertai nenustatė dėl šio danties gydymo įstaigos kaltės bei nustatė, kad 34 danties vainikėlio nuėmimas ir įkloto išėmimas neturėjo jokios įtakos apsispręsti dėl 34 danties tinkamumo protezuoti ar būtinumo šalinti.Vilniaus implantologijos centras minėtoje pažymoje taip pat darė panašias išvadas, nurodydamas, kad antrinis kariesas ir periodonto uždegimas gali būti nesusiję su prieš tai buvusiu protezavimu.

35Dėl 46,47 danties protezavimo

36Prieš atlikdama šių dantų protezavimą, atsakovė A. M. 2006-10-09 nuėmė Mk koronėles nuo šių dantų, pasiuntė ieškovę pergydyti šiuos dantis, nes jie paliesti antrinio karieso, žemiau nušlifuotų dantų laiptelio, randasi vos ne po dantenomis(3 psl.). 2006-12-06 atsakovė žymi kortelėje apie 46 ir 47 danties neišgydymą, padaryta 45ir 46 danties rentgenologinė nuotrauka(4 psl.). Nurodo, kad pacientė nepageidauja endodontiškai gydytis. Liudytoja V. B. teisme patvirtino, kad šie dantys buvo gydomi jos kabinete, ką patvirtina 2007-03-08 įrašas jos kortelėje apie 46 danties gydymą( 2t,133b.l.). Laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2007-04-12 šiame kabinete buvo gydomas ir 47 dantis, kur ištraukti nervai, perplombuoti kanalai. Liudytoja patvirtino, kad 47 dantis buvo nušlifuotas ir negyvas, o valant 46 dantį, atsivėrė kanalas, todėl gydė endodontiškai(2 t.,157-158 b. l.). Atsakovė pakartotinai 2007-04-02 atliko 47 ir 46 rentgeno nuotrauką, kur matyti nepašalintas nervas 46-me dantyje. Pažymėtina, kad ši nuotrauka atlikta anksčiau, t.y. atlikta 2007-04-02, nei baigtas V. B. kabinete gydymas. Atsakovė A. M. teisme patvirtino, kad ji išsiuntė gydyti abiejų dantų, ieškovė keletą kartą vyko taisyti dantis, tik ji kortelėje vėliau neužfiksavo, kad 47 dantis jau buvo pergydytas (2 t., 159 b. l.). Vėlesnė 2009-10-26 šių dantų rentgeno nuotrauka (10 psl.) patvirtina, kad nervai yra pašalinti iš abiejų dantų. Ekspertizės akto 4 punkte ekspertai nurodo, kad karieso pažeistus dantis galima protezuoti ir be endodontinio gydymo(gyvus dantis)(nepašalinus nervo).Ekspertai duoda išvadą, kad ši taktika pasirinkta tinkamai ir tolimesnėms problemoms įtakos neturėjo, šių dantų protezai pagaminti ir fiksuoti laikinomis priemonėmis tinkamai, jei numatomas sekantis vizitas nuolatiniam tvirtinimui ir kitiems veiksmams. Kaip minėta anksčiau, toks vizitas buvo numatytas, tai užfiksuota medicininėje kortelėje, bet ieškovė kreipėsi beveik po 2 metų. Teisme ieškovė patvirtino, jog atsakovė A. M. sakė, kad yra atliktas laikinas priklijavimas, neatvykusi anksčiau, nes protezas laikėsi tvirtai, gydytoja nesakė, kad reikia atvykti perklijuoti, atvykdavo, kai kildavo nepatogumai (3 t., 63 b. l.). Ekspertai duoda išvadą, kad dėl šios priežasties galėjo kilti problemos po laikinu cementu fiksuotais protezais. Po to po vainikėliais karieso pažeisti dantys buvo gydomi endodontiškai, pagamintos naujos kultys lietais įklotais, dėl ko teko vainikėlius gaminti naujus. Iš kortelės 10 psl. įrašų matyti, kad protezavimo veiksmai buvo atliekami 2009-05-14,2009-12-03. Nors ieškovė nurodo, kad šiems dantims atsakovė ilgą laiką neskyrė dėmesio, tačiau po siuntimo pakartotinai pergydyti nurodytus dantis, ieškovė šį gydymą atliko tik po pusės metų pas gydytoją V. B., kurios kortelėje pažymėtas 47 ir 46 danties gydymas nuo 2009 spalio 07d. iki 2009 spalio 29 d. Ekspertizės akto 8 punkte nurodoma, kad šiuo metu 46 ir 47 dantų būklė nėra aprašoma kaip kritiška, šie dantys tinkamai protezuoti (2t., 133 b. l.).Tokiu būdu įvertinus visumą įrodymų-medicininių kortelių duomenis, šalių paaiškinimus, ekspertizės išvadas, darytina išvada, kad nėra nustatyta gydymo įstaigos kaltė dėl 46 ir 47 dantų gydymo.

37Ieškovė iš dalies nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau nepateikė šias išvadas nuneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais, kadangi šie įrodymai gauti, pritaikius specialiąsias žinias, atlikti konkrečios specifinės srities specialistų, kurie gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).Nagrinėjamu atveju būtent iš ekspertizės aktų gauta informacija yra labiausiai susijusi su įrodinėjimo dalyku. Taip pat teismas remiasi ir kitais rašytiniais įrodymais-medicininėmis kortelėmis, šalių paaiškinimais, ankstesnėmis gydytojų, tyrusių šias aplinkybes išvadomis, kurios neprieštarauja ekspertizės išvadoms.

38Paneigus gydytojo kaltės prezumpciją, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nenustačius sąlygų gydytojo civilinei atsakomybei atsirasti, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo(CK 178 str.).Pažymėtina, kad nėra įrodytas ir ieškovės patirtas turtinės žalos dydis, nes ieškovė teikia rašytinius įrodymus-kvitus už bendrai atliktas eilės dantų gydymo paslaugas, už kurias ir prašo priteisti. Be to ieškovė siekia prisiteisti už implantavimą ir 36 danties, dėl kurio nereiškė ieškinio. Nors ieškovė teigė, kad jai buvo išduotas tik vieną kartą paslaugų apmokėjimo kvitas, tačiau bylos medžiaga tai paneigia (1t.32,2t.49-51,99 b. l.)

39Dėl ieškinio senaties termino

40Atsakovė byloje nurodė , kad yra praleistas ir ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti, nes procedūros ieškovei buvo atliktos 2007 metais, o ieškinį dėl žalos pareiškė, praėjus daugiau negu 3 metai. Žalos atlyginimo atveju CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato 3 metų ieškinio senaties terminą.

41Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija,bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.).

42Gydymo paslaugos buvo suteiktos iki 2007 m. gegužės 3 d. , tačiau pasekmės dėl 35 danties atsirado 2009 kovo mėnesį, dėl 46-47 danties 2009-05-14 d, todėl laikytina, kad žalos priteisimui ieškinio terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos paaiškėjimo dienos, t.y.2009 kovo 16 d. bei 2009-05-14 d(CK 1.127 str. 1 d.).Ieškovė teismą kreipėsi 2012-05-21 d., nežymiai praleidusi ieškinio senatį, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekdama apginti savo teises, atliko tam tikrus veiksmus, t.y. kreipėsi į atsakovę, siekdama gauti informaciją, prašydama geruoju atlyginti žalą, vėliau kreipėsi į Komisiją dėl žalos įvertinimo, jos atlyginimo, yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas dėl vertybės-sveikatos sužalojimo, ieškovė nepiktnaudžiavo šiomis teisėmis, terminas praleistas nežymiai, tai būtų pagrindas, esant civilinės atsakomybės sąlygoms, jį atnaujinti (CK1.131str.2 d.).Dėl 34 danties senaties terminas nėra praleistas.

43Dėl 2012-04-19 d. Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56-30:Dėl J. K. pareiškimo“ panaikinimo

44Ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijai atmestinas. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Ieškiniu prašoma panaikinti Komisijos 2012-04-19 sprendimą Nr. 56-30“Dėl J. K. pareiškimo“, nes jis prieštarauja VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išvadoms.Nurodo, kad Komisija išvadas padarė, remdamasis Odontologų rūmų išvadomis ir priešingai, nepripažįsta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išvadų, į jas neatsižvelgė.

45Komisija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str., 2012-04-19 išnagrinėjo ieškovės pareiškimą ir nenustatė, kad A. M. IĮ odontologijos kabinetas“ padarė paciento sveikatai žalą, todėl ieškovės pareiškimo netenkino (1 t., 9-10 b. l.). Komisija nurodo, jog įvertinusi gautą tyrimo medžiagą , medicininius dokumentus nenustatė klaidų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje.

46Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato, kad Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisijos priimti sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 5 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-12-06, 2006-07-21 nutartyse (procesinių sprendimų kategorija 94.5) išaiškino, kad ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių. Ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Komisijoje, kuri ikiteisminė institucija šiems ginčams spręsti, paties ginčo pobūdžio nekeičia. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, perdavus šį ginčą nagrinėti teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. nenumato, kad Komisija gali būti įpareigojama dar kartą nagrinėti klausimą dėl žalos atlyginimo, t. y. dar kartą ikiteismine tvarka spręsti tarp šalių (paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos) kilusį ginčą. Be to ieškovė ir nenurodo, kokias pasekmes turės šio sprendimo panaikinimas. Įvertinus tai, kad ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jos ir gydymo įstaigos sprendimą perkėlė į teismą, todėl teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo šį ieškovės reikalavimą tenkinti.

47Tai vertintina, kaip pasinaudojimas ikiteismine tvarka, ginčas teisme nagrinėjamas tarp ieškovės ir atsakovų –gydymo įstaigos bei atsakovės A. M. ir teisme yra nustatinėjamos sąlygos, kurioms esant taikoma civilinė atsakomybė,sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Šis reikalavimas pripažintinas pertekliniu, sveikatos apsaugos ministerija nėra atsakinga už ieškovės nurodomą jai padarytą žalą ir netampa bylos šalimi.

48Taip pat pažymėtina, kad ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išvadoje ,kuria ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą Sveikatos apsaugos ministerijai, nėra konstatuota, kad ieškovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai, nekokybiškai ir kad tuo ieškovei buvo padaryta žala.

49Remiantis išdėstytu, ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu atmestinas.

50Ieškovė šioje byloje patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų (3t. 74-82 b. l.) bei yra įmokėjusi avansinę 3 000 lt ekspertizės išlaidų įmoką, ekspertizei panaudota 2207 Lt (3 t.,22,38 b. l.). Atsakovė patyrė 4350 Lt (2t,45,3 t.,51-52 b. l.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės(CPK 93 str. 1 d.).Atsakovės patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, yra mažesnės nei nustatyti maksimalūs dydžiai. Atsižvelgtina, kad byloje teismo posėdžiai užtruko 16 val., buvo ruošti du procesiniai dokumentai, teikiamos konsultacijos. Kadangi pagal pateiktus rašytinius įrodymus, pinigus sumokėjo atsakovė A. M. (2 t.,4-5 b.l.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais ,teismas

Nutarė

52Ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovės J. K. 4350 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. M..

54Sprendimui įsiteisėjus,grąžinti iš Šiaulių apygardos teismo pavedimo sąskaitos ieškovei J. K. 793 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt tris litus) avansinės įmokos už ekspertizę likutį.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. .... 2. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino... 4. Ieškovė nurodo, kad atsakovė gydytoja odontologė ortopedė A. M., kuri buvo... 5. Ieškinyje nurodo, kad 2011 m. birželio mėnesį atliekant protezo... 6. Ieškovė teigia, kad atsakovė taip pat suteikė nekokybiškas medicinines... 7. Ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad... 8. Ieškovė nurodo, kad dėl nekokybiškų suteiktų medicininių paslaugų ji... 9. Mano, kad yra visos sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK... 10. Be to nurodo patyrusi 10 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl nekokybiškai... 11. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė medicininiuose dokumentuose netinkamai... 12. Taip pat nurodo, kad įmonė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą,... 13. Atsakovei pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė teismo... 14. Ieškovė prašo panaikinti Komisijos 2012-04-19 sprendimą Nr. 56-30, nes jis... 15. Atsakovai A. M., UAB „A. M.odontologijos kabinetas“ su ieškiniu nesutiko,... 16. 2006-10-09 nuo J. K. 47 ir 46 dantų buvo nuimtos metalo keramikos koronėlės.... 17. 2011 m. vasarą ieškovė J. K. vėl kreipėsi į odontologijos kabinetą dėl... 18. Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, mano, kad... 19. Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, atstovaujantis SE filialą su ieškiniu... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gydymo įmonės teiktų... 22. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 23. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir... 24. Sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, susiduriama... 25. Ieškovė pareiškė ieškinį trims atsakovams, žalą prašo priteisti iš... 26. Dėl 34ir 35 danties gydymo ... 27. Bylos duomenimis –medicinine kortele, šalių paaiškinimais nustatyta, kad... 28. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 29. Ieškovė teigia, kad su ja nebuvo derinama gydymo taktika, metodai, jai nebuvo... 30. 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo... 31. Atsakovė teisme aiškino, kad ieškovei buvo išaiškinta galimybė vietoj... 32. Vertinant gydytojos A. M. veiksmų visumą, darytina išvada, jog šioje byloje... 33. Nors medicininiuose dokumentuose nėra fiksuojama apie ieškovės rašytinį... 34. Dėl 34 danties praradimo taip pat nėra nustatyta atsakovų kaltės. Ekspertai... 35. Dėl 46,47 danties protezavimo... 36. Prieš atlikdama šių dantų protezavimą, atsakovė A. M. 2006-10-09 nuėmė... 37. Ieškovė iš dalies nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau nepateikė... 38. Paneigus gydytojo kaltės prezumpciją, teikiant sveikatos priežiūros... 39. Dėl ieškinio senaties termino ... 40. Atsakovė byloje nurodė , kad yra praleistas ir ieškinio senaties terminas,... 41. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių... 42. Gydymo paslaugos buvo suteiktos iki 2007 m. gegužės 3 d. , tačiau pasekmės... 43. Dėl 2012-04-19 d. Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų... 44. Ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijai atmestinas. Ieškovė pareiškė... 45. Komisija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14... 46. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato,... 47. Tai vertintina, kaip pasinaudojimas ikiteismine tvarka, ginčas teisme... 48. Taip pat pažymėtina, kad ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio... 49. Remiantis išdėstytu, ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu... 50. Ieškovė šioje byloje patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų (3t. 74-82 b. l.)... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 52. Ieškinį atmesti.... 53. Priteisti iš ieškovės J. K. 4350 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus... 54. Sprendimui įsiteisėjus,grąžinti iš Šiaulių apygardos teismo pavedimo... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...