Byla 2A-931-273/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9404-375/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, tretieji asmenys R. M., BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 46 732,99 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-06-19 Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835, valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra bei padaryta žala gamtai. Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortos sistemos) dalyvė. Vienas iš šios sistemos tikslų yra užtikrinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Sistema pagrįsta tuo, jog eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Olandijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spęsti visus reikalus, susijusius su žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltą žalų atlyginimą. Olandijos nacionalinis draudikų biuras (NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJGVERZ EKERAARS) vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais (3 ir 5 str.) sureguliavęs žalą išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą ir pateikė transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 13534,81 EU (46732,99 Lt) sumai. TPVCAPD 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių privalomuoju draudimu; taip pat ieškovas išmoka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų reikalavimus. Ieškovas Olandijos nacionalinio draudikų biurui išmokėjo 13534,81 EU (46732,99 Lt). Ieškovas, sumokėjęs Olandijos draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas , remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo kaip atsakingo už draudimo sutarties sudarymą asmens.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Beljana“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 46732,99 Lt nuostolių atlyginimo, 1402 Lt žyminio mokesčio, 512,70 Lt už vertimą į valstybinę kalbą, 324,95 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 233,71 Lt kelionės išlaidų, 75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

6Teismas nustatė, kad Olandijoje 2010-06-19 įvyko eismo įvykis , kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra ir padaryta žala gamtai. Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas su priekaba. Vilkikas įvykio metu nebuvo draustas, o priekaba buvo apdrausta privalomuoju draudimu „BTA draudimas“. Ieškovas išmokėjo Olandijos nacionalinio draudikų biurui 13534,81 EUR ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovui ( t.1, b.l.25-37, 51, 115-135). Teismas nurodė, kad eismo įvykis buvo Olandijoje, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisės aktus. 2012-06-26 rašte (t.1, b.l.130) Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras nurodė, jog „Nyderlanduose traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir, jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius“. Olandijos nacionaliniam draudikų biurui, kaip rodo bylos medžiaga, buvo žinoma, jog užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi priekaba Kaessbohrer vals. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) tempiant priekabą, todėl pagal Olandijos teisės aktus žala buvo administruojama pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą, o būtent vilkiko draudiminės apsaugos šiuo atveju ir nebuvo. Atsakovui pareiga atlyginti žalą atsirado dėl to, kad jis nevykdė TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu atsakovas būtų įvykdęs įstatymu nustatytą pareigą ir transporto priemonę apdraudęs, tai ieškovas nebūtų įtrauktas į 2010-06-19 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, nes atsakinga būtų vilkiką apdraudusi draudimo bendrovė. Teismas nurodė, kad atsakovui pažeidus TPVCAPDĮ imperatyvą ieškovas privalėjo išmokėti žalą atlyginusiam Olandijos nacionaliniam draudikų biurui išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Teismo nuomone, ieškovui netenkinti Olandijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo reikalavimo ir neišmokėti šios institucijos administruotos žalos atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo. TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato Biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingos už žalos padarymą asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtinti CPK 14 str. 1 d. nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pagrindu esančios aplinkybės gali būti patvirtinamos tik pateikiant originalius dokumentus ( CK 177 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka originalių dokumentų, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma įrodyta, nes pagrįsta rašytiniais įrodymais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Beljana“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir kooperacijos principus, LR CK 1.10 str., 1.12 str. įtvirtintas užsienio teisės turinio nustatymo ir taikymo taisykles, LR CPK 12,178 str., įtvirtintas įrodinėjimo nuostatas. Teismo sprendimu pripažinta ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovę yra pagrįsta tarptautiniu susitarimu - Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (2003/564EB), todėl vadovaujantis LR CK 1.12 str. 2d., ieškovas privalėjo teismui pateikti visus su Olandijos teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdamas į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio teisėje, nes LR CPK 12, 178 str. įpareigoja ieškovą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 46732,99 Lt nuostolių, todėl reikšdamas tokį reikalavimą, ieškovas privalėjo įrodyti net tik atgręžtinio reikalavimo teisę, bet ir tai, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. UAB „Beljana" neteisėti veiksmai, ieškovui padaryta žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei UAB „Beljana" kaltė. Teismas visiškai nepagrįstai besąlygiškai remiasi Nyderlandų nacionalinio draudiko biuro surinkta žalos bylos medžiaga bei kompetencija, kaip „ išimtinai kompetentingo asmens spręsti visus reikalus, susijusius su eismo Įvykio šalyje taikomu teisės aktu aiškinimu ir žalos reguliavimu". Tokią išvadą teismas grindžia TPVCAPDĮ 17 str. 5d. nuostatomis. Teismo sprendime minima įstatymo nuostata nesuteikia nei Nyderlandų, nei Lietuvos biurams, atliekantiems išmokas, tokių teisių - aiškinti teisės aktus bei jų taikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovas nepateikė, o teismas nesurinko duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Olandijoje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną todėl teismo išvada yra visiškai nepagrįsta.

9Apelianto nuomone teismas pažeidė LR CK 1.12 str. 3d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 5 d. nuostatas, nustatančias išmokos mokėjimo principus bei LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles, nes iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų bei nepadarė įrodymų visumos analizės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 16 str. 5d. nuostatas -„išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė". Lietuvos draudikų biuras nepranešė draudikui apie eismo įvykį, pats netyrė žalos priežasčių ir žalos dydžio pagrįstumo, gavęs pretenziją pats savarankiškai priėmė sprendimą dėl žalos išieškojimo kreiptis su ieškiniu į atsakovę, o ne į draudiką. Byloje nėra duomenų, kad Nyderlandų draudikų biurui būtų kilę abejonių dėl priekabos Kaessbohrer, valst. Nr.( - ) žalios kortos JB0157010 pagal draudimo liudijimą AJA 3226749 galiojimo. Žalios kortos galiojimo neginčijo nei ieškovė, nei draudikas. Nuostatuose nėra jokio straipsnio numatančio išimtis, jo neapdraudus vilkiko, priekabos draudimas negalioja. Atsakovė pagrįstai įsitikinusi, kad žala padaryta apdrausta transporto priemonės priekaba, turėjo būti atlyginta draudiko- UAB „BTA draudimas“. Tačiau teismas dėl šio draudiko pareigų pagal privalomos civilinės atsakomybės sutarties sąlygas ir TPVCAPDĮ nuostatas nepasisakė. Olandijos valstybės išimtinai kompetentinga institucija dėl didelės 46732,99 Lt reikalaujamos žalos sumos, nepateikia pasirašytų ir patvirtintų antspaudais dokumentų, todėl jų pakankamumas (ir leistinumas) kelia pagrįstų abejonių, kurios buvo išsakytos dar parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, tačiau nagrinėjant bylą ieškovo nebuvo pašalintos.

10Apeliantas skunde nurodo, kad viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų - žala - nėra preziumuojama, ją ieškovas turi įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kuri nepagrįsta konkrečiais rašytiniais įrodymais ir jų turinio analize, Olandijos draudikų biuro reikalavime nurodyti nuostoliai priteisti neatlikus visų byloje esančių rašytinių įrodymų analizės (LR CPK 185 str.), todėl toks teismo sprendimas yra formalus. Dėl 11300,00 EUR kelio apgadinimo padarytos žalos priteisimo, akivaizdu, kad teismas nevertino rašytinių įrodymų bei juose nurodytų duomenų, t.y. 2010-09-15d. rašto ir 2010-09-15d. gaisro padarytos žalos apžvalgos, kurioje rangos darbų kaina be PVM sudaro 9400 EUR, 2010-11-24d. Sąskaitos faktūros, kurioje galutinai atlikti darbai pagal užsakymą sudaro 9400 EUR be V. V. pateikta žalą pagrindžianti sąskaitos bendra suma sudaro 11186, 00 EUR, o ne 11300,00 EUR kaip išvadoje nurodė teismas. Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos - PVM mokestis 1786 EUR nėra įskaičiuojamas į draudiminės išmokos sumą ir negali būti pripažintas atsakovės atlygintina žala. Akivaizdu, kad PVM mokesčio 1786 EUR suma iš atsakovės yra priteista visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Iš bylos medžiagos yra nustatyta, jog jokio teisminio nagrinėjimo nevyko, ieškovė be teisminio ginčo apmokėjo visą Nyderlandų draudikų biuro reikalavimą, todėl papildomos teismo išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir pagal bylos aplinkybes neįmanomos.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju susitarimo tarp ginčo šalių dėl užsienio teisės taikymo nėra. Pareiga Biurui sumokėti išmoką 2010-06-19 Olandijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Olandijos nacionaliniam draudikų biurui įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju Olandijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei atlygino Olandijos nacionalinis draudikų biuras, t.y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais. Teismas tinkamai pagrįstai konstatavo, kad Biuras pagrįstai patenkino Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą bei pateikė atgręžtinį reikalavimą apeliantui. Olandijos nacionaliniam draudikų biurui buvo žinoma, jog puspriekabė Kaessbohrer, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835, valst. Nr. ( - ), tempiant minėtą priekabą, vadovaujantis Olandijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo metu nebuvo. Kad priekaba eismo įvykio metu buvo sukabinta patvirtino ir apelianto darbuotojas, vairavęs transporto priemonę MERCEDES BENZ 1835,valst. Nr. ( - ) - R. M.. Dėl šios aplinkybės ginčas nekilo. Taigi, aplinkybė jog puspriekabė Kaessbohrer, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi jokios įtakos Biuro pareikštam reikalavimui apeliantui. Dėl šios priežasties, skundžiamas teismo sprendimas neturi įtakos „BTA Insurance Company" SE filialo Lietuvoje teisėms ir pareigoms. Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sudaro 11.769,40 EUR (11.310,00 EUR dėl kelio apgadinimo padaryta žala; 170,17 EUR papildomos teisinės išlaidos; 289,23 EUR įstatymu nustatytos palūkanos) ir 1.765,41 EUR žalos administravimo išlaidos. Tiek teismui, tiek atsakovui yra pateiktos nukentėjusio patirtą žalą bei jos atlyginimą pagrindžiančios sąmatos, PVM sąskaita-faktūra, 2011-03-16 Olandijos nacionalinio draudikų biuro atliktas 11.769,40 EUR mokėjimas nukentėjusiajam. Olandijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą pagal sugadinimus atstačiusio subjekto, t.y. „BAM WEGEN bv" išrašytą, PVM sąskaitą-faktūrą. PVM, vadovaujantis Olandijoje galiojančiais teisės aktais, į žalos atlyginimą šiuo atveju įskaičiuojamas.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

13Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, be to, apeliantas naujų įrodymų nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad Olandijoje 2010-06-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra ir padaryta žala gamtai. Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas su priekaba. Vilkikas įvykio metu nebuvo draustas, o priekaba buvo apdrausta privalomuoju draudimu „BTA draudimas“. Ieškovas išmokėjo Olandijos nacionalinio draudikų biurui 13534,81 EUR ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovui ( t. 1, b. l. 25-37, 51, 115-135). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykis buvo Olandijoje, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisės aktus. 2012-06-26 rašte (t. 1, b. l. 130) Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras nurodė, jog „Nyderlanduose traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir, jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius“. Olandijos nacionaliniam draudikų biurui, kaip rodo bylos medžiaga, buvo žinoma, jog užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi priekaba Kaessbohrer vals. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) tempiant priekabą, todėl pagal Olandijos teisės aktus žala buvo administruojama pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą, o būtent vilkiko draudiminės apsaugos šiuo atveju ir nebuvo.

18Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos sąjungos narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

19Byloje nustatyta, kad Olandijoje eismo įvykio metu padarytą žalą administravo ir atlygino Olandijos nacionalinis draudikų biuras, t.y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais. Bendradarbiavimo nuostatai numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko eismo įvykis, tiria eismo įvykio aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaujantis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusios su eismo įvykiu šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Būtent Olandijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Olandijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Esant TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais ieškovui neišmokėti Olandijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo. (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.)

20Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priekaba Kaessbohrer, valst Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, todėl pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatas, Biuras turėtų nukreipti reikalavimą į priekabos draudiką. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes šioje byloje pagrįstai buvo vadovaujamasi TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuoroda, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliuojančius teisės aktus. Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui Mercedes Benz 1835, valst. Nr. ( - ), tempiant nurodytą priekabą, vadovaujantis Olandijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo atveju nebuvo. Todėl šioje nagrinėjamojoje byloje ta aplinkybė, kad priekaba buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei atsakovui bei priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

21Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo, nes ieškovo pateikti įrodymai patvirtinti CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka originalių dokumentų. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma yra įrodyta, nes pagrįsta rašytiniais įrodymais. (t. 1, b. l. 115-135). Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sudarė 11769.40 EUR ( 11300 EUR dėl kelio apgadinimo padaryta žala, 170,17 EUR papildomos teisinės paslaugos, 289,23 EUR įstatymu nustatytos palūkanos) ir 1765,41 EUR žalos administravimo išlaidos, kurios nustatytos vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1.3 punkto ir Biurų Tarybos sprendimo Nr. 2 nuostatomis. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 2006/12 EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ – PVM – 1.786,00 EUR suma priteista nepagrįstai, nes šioje byloje nagrinėjamu atveju paminėtos direktyvos nuostatos netaikytinos. Direktyvoje nėra kalbama apie eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą, o joje aptariamas tik draudimo ir perdraudimo sandorių apmokestinimas.

22Esant aukščiau nurodytiems duomenims atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė pateiktų įrodymų ir kad teismo išvada dėl ieškinio patenkinimo yra visiškai nepagrįsta, taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Biuro pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų formos reikalavimų. Pažymėtina, kad atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei apeliacinei instancijai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių savo išdėstytus argumentus dėl eismo įvykio aplinkybių ar išmokėtos draudimo išmokos.

23Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26apeliacinį skundą atmesti.

27Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, kad Olandijoje 2010-06-19 įvyko eismo įvykis , kurio metu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Beljana“ prašo Kauno miesto apylinkės... 9. Apelianto nuomone teismas pažeidė LR CK 1.12 str. 3d., LR transporto... 10. Apeliantas skunde nurodo, kad viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų -... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE... 13. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad Olandijoje 2010-06-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu... 18. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės... 19. Byloje nustatyta, kad Olandijoje eismo įvykio metu padarytą žalą... 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priekaba Kaessbohrer, valst Nr. ( - ), eismo... 21. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų... 22. Esant aukščiau nurodytiems duomenims atmestini apeliacinio skundo argumentai,... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo... 24. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 26. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti...