Byla 2-1323-615/2015
Dėl deliktinės atsakomybės

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, dalyvaujant atsakovo BUAB „Evekas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ atstovui advokatui P. V., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB DK „PZU Lietuva“ ir Rusijos federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L. atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui BUAB „Evakas“, tretiesiems asmenims byloje esant A. K., UAB DK „PZU Lietuva“, Rusijos federacijoje įregistruotai draudimo įmonei R. L., dėl deliktinės atsakomybės,

Nustatė

2Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui ieškinį. Prašo iš atsakovo priteisti 1824, 06 Eur (6298,11 Lt) dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad 2012-07-09 Vokietijoje dėl A. K., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. K. buvo samdomas UAB „Evekas“, minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, atsakovas eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d. ir 41 str. 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino ieškovui eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1824,06 Eur (6298,11 Lt) sumai. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą 6298,11 Lt sumą. Atsakovas ieškovo reikalavimo neįvykdė.

4Ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais bei pateiktame dublike nurodė, kad atsakovas privalėjo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu, t. y. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios LR teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Be to, ieškovo turimais duomenimis, apie tai, kad rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, apie tai ieškovą informavo ir Biurų taryba. Kaip nurodė Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, kurios narys yra ir atsakovas, bei Biurui, rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas LR registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesąžiningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veikla. Dėl šios priežasties tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai be to, atsakovo nurodyta draudimo bendrovė R. L.. nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, nėra ir niekada nebuvo Biuro nare, minėtos bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 str. 3 ir 8 dalių reikalavimų. Nesutiko su atsakovo teiginiu, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, kad eismo įvykio metu puspriekabė Koegel SFHB24, valstybinis numeris MH932, buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, minėta draudimo bendrovė turėtų atlyginti ne mažiau kaip 50 procentų eismo įvykio metu padarytos žalos. Pažymėjo, kad puspriekabė negali savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, todėl už vilkiko ir priekabos junginiu padarytą žalą atsakingas vilkiko draudikas, tik atlyginęs ieškovui jo išmokėtą draudimo sumą, atsakovas ir R. F. registruota įmonė R. L.. galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.

5Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

6Bankroto byla atsakovui iškelta jau po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl CPK 163 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra.

7Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje nurodyta transporto priemonė MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ) 2012-07-09 eismo įvykio metu buvo apdrausta, minėtą aplinkybę patvirtina R. F. įregistruotos draudimo įmonės R. L.. tarptautinio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas RUS/010/03547248, taip pat pažymėjo, jog puspriekabė Koegel SFHB24, valstybinis numeris MH932, 2012-07-09 eismo įvykio metu buvo apdrausta, tai patvirtina UAB DK „PZU Lietuva“ tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji kortelė). Transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ) vairuotojas A. K. paaiškinime nurodė, kad vairuodamas vilkiką su puspriekabe, apgadino apsauginę tvorelę. Remiantis eismo įvykio vietos, t. y. Vokietijos teise, ne mažiau kaip 50 procentų žalos turėtų apmokėti puspriekabę apdraudusi bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad ieškovas nepagrįstai pateikė atsakovui pretenzijas dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, kad Tarptautinio transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas išduotas R. F. įregistruotos draudimo įmonės R. L.., kuri yra tikrasis Rusijos nacionalinio draudikų biuro narys, Rusijos nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimas vykdomas Biurų tarybos vidaus nuostatų, numatančių, kad nacionaliniai draudikų biurai organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje, pagrindu. Vadovaudamasis pirmiau minėtų 3 str. 1 d., teigė, jog biuras turėjo kreiptis į Rusijos nacionalinį draudikų biurą ar R. F. registruotą draudimo įmonę R. L.. ir jai perduoti minėtą žalos bylą. Mano, kad biuras pateikė pareiškimą netinkamam skolininkui, minėtą žalą turėtų atlyginti draudikas, su kuriuo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, t. y. draudimo įmonė R. L.. ir UAB DK „PZU Lietuva“, tik nepakakus draudimo sumos išieškojimas, atsakovo manymu, nukreipiamas į atsakingą asmenį.

8Triplike atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytu motyvu, jog Rusijos draudimo įmonės R. L.. dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kurios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, todėl atsakovas turėtų grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Taip pat nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas, atlyginęs ieškovui išmokėtą sumą, turės galimybę spręsti klausimus dėl Rusijos draudimo bendrovės teiktinos apsaugos tiesiogiai su pastarąja bendrove. Teigė, jog ieškovas, o ne atsakovas turėjo kreiptis į Rusijos nacionalinį draudikų biurą ar R. F. įregistruotą draudimo įmonę R. L.. ir jai perduoti minėtą žalos bylą bei reikalauti išmokų atlyginimo.

9Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus priekaba nėra laikytina savarankiška transporto priemone, kadangi ji kaip atskira transporto priemonė, funkcionuoti negali, todėl ji yra velkamoji transporto priemonė, už kuriuo padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė. Už žalą, padarytą velkamąja transporto priemone, kuri eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančiąja, yra atsakingas velkančiosios transporto priemonės valdytojas, nagrinėjamu atveju transporto priemonės MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. ( - ) valdytojas atsakovas BUAB „Evekas“. Pažymėjo, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis, su Rusijos draudimo bendrove R. L.. sudarytos draudimo sutarties pagrindu apdrausta atsakovo transporto priemonė negali būti laikoma tinkama ir atitinkančia minėto įstatymo nustatytus reikalavimus.

10Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas nepažeidžiant CPK reikalavimų.

11Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas nepažeidžiant CPK reikalavimų.

12Į civilinę bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukus Rusijos federacijoje įregistruotą draudimo įmonę R. L. ir jai įteikus procesinius dokumentus bei CPK 805 straipsnyje išvardintas procesines pareigas išaiškinančią nutartį, trečiasis asmuo atstovo ar Lietuvos Respublikoje gyvenančio įgalioto asmens, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nepaskyrė, jokių paaiškinimų ar įrodymų į civilinę bylą nepateikė, byla nesidomėjo, šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.

13Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-04-11 nutartimi iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013 suformavo teismų praktiką, kad šios kategorijos bylose, nagrinėjant ginčą tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir asmens, ieškovo teigimu neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atsakovo nurodomo tariamo draudiko- Rusijos draudimo įmonės „Rosgosstrakh“ Ltd- įtraukimas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu procesiškai netgi nėra būtinas.

14Ieškinys tenkintinas.

15Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos.

16Išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2012-07-09 Vokietijoje dėl A. K., vairavusio transporto priemonę M. B. 1841, v/n CZF, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1824,06 Eur (6298,11 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės- Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1824,06 Eur (6298,11 Lt). Atsakovas buvo aukščiau nurodytos transporto priemonės savininkas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ieškovo sumokėtą žalos atlyginimo išmoką. Atsakovas ieškinį prašo atmesti tokiu savo atsikirtimų faktiniu pagrindu: 1) atsakovas nurodytą transporto priemonę jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos federacijoje įregistruotai draudimo įmonei R. L.; 2) nurodytos transporto priemonės priekabos civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“.

17Dėl pareigos atlyginti ieškovo sumokėtą žalos atlyginimo išmoką.

18Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškovas, sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-555/2013, Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1947-343/2013 ir kt.). Todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl ieškovo sumokėtos žalos atlyginimo išmokos priteisimo.

20Dėl atsakovo sutarties su Rusijos draudimo bendrove.

21Atsakovas nurodo, kad transporto priemonę jis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos federacijoje įregistruotoje draudimo bendrovėje R. L.. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4 ir 6 dalis, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.

22Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Atsakovas, pasirinkdamas draudimo bendrovės, kuri nėra biuro narė, pasiūlytą draudimo apsaugą, veikia savo rizika ir jo atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nesilaikymas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-273/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013).

23Viešai internete skelbiamais Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis Rusijos draudimo bendrovė R. L. nėra biuro narė. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Jokių nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė ir nenurodė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad žalos įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija- tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pats pateikti užklausimą Rusijos draudimo bendrovei R. L. dėl informacijos suteikimo. Be to, atsakovas turėjo galimybę susisiekti su Rusijos draudimo bendrove R. L. bei imtis priemonių, kad tariamas draudikas R. L. vykdytų savo įsipareigojimus– gražintų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nurodyto eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą draudimo išmoką. Todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigas, procese buvo pasyvus, todėl aukščiau nurodyti jo argumentai laikytini nepagrįstais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013).

24Dėl transporto priemonės priekabos (puspriekabės) draudimo.

25Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį taip pat grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės priekaba (puspriekabė), todėl ieškovas nepagrįstai, atsakovo nuomone, sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biurui žalos atlyginimą. Šie atsakovo argumentai taip pat yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškinį ar jo dalį atmesti.

26TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Tai reiškia, kad atskirai draudžiamos visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, mopedai ir motociklai, mikroautobusai ir autobusai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai, lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Priekaba (puspriekabė)– tai transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 11 punktas; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punktas). Motorinė transporto priemonė– variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus (Kelių eismo taisyklių 2 punktas). Priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme. Ir nors motorinė transporto priemonė ir puspriekabė eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, kiekviena transporto priemonė turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

27TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal 17 straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų (TPVCAPDĮ- „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai" (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB))) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Vokietijoje). Bendradarbiavimo nuostatų- Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, ir biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Būtent eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į kitoje Europos Sąjungos valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustato visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygina neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikia reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-931-273/2013).

28Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas). Vokietijos draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir, nustatęs atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų- Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnyje 6 dalyje nustatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-557-657/2013). Civilinės bylos įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovui netenkinti eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neišmokėti padarytos ir eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo jokio teisinio pagrindo.

29Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į civilinę bylą pateiktiems įrodymams, ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu laikytini pagrįstais ir tenkintini (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 6 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Tokią teismų praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-557-657/2013; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-508-406/2013; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-244-280; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-931-273/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-555/2013, Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1947-343/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1251-232/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2366-601/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-273/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2117-555/2013; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-793-112/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656-555/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1915-173/2014).

30CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

31Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

32Ieškovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 54,74 Eur (189 Lt) žyminio mokesčio ir 58,50 Eur (202 Lt) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, iš viso – 113,24 Eur (391 Lt).

33Iš atsakovo priteistinos 18,14 Eur (62,65 Lt) teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

34Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

Nutarė

35Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui BUAB „Evakas“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, tenkinti.

36Priteisti iš atsakovo BUAB „Evakas“, įm.k. 134976941, buveinės registracijos adresas Taikos pr. 157, Kaunas, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, įm.k. 3029410112, buveinės adresas Trimitų g. 6-36, Vilnius, 1824, 06 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 6 cnt) (6298,11 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,24 Eur (vienas šimtas trylika eurų 24 euro eurus) (391 Lt) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, naudai.

37Priteisti iš atsakovo BUAB „Evakas“, įm.k. 134976941, buveinės registracijos adresas Taikos pr. 157, Kaunas, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, įm.k. 3029410112, buveinės adresas Trimitų g. 6-36, Vilnius, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 18,14 Eur (aštuoniolika eurų 14 euro centų) (62,65 Lt) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai... 2. Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui ieškinį. Prašo iš... 3. Ieškovas nurodė, kad 2012-07-09 Vokietijoje dėl A. K., vairavusio transporto... 4. Ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais bei... 5. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 6. Bankroto byla atsakovui iškelta jau po nutarties skirti bylą nagrinėti... 7. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu su... 8. Triplike atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytu motyvu, jog Rusijos draudimo... 9. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktuose rašytiniuose... 10. Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 11. Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 12. Į civilinę bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų... 13. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos.... 16. Išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2012-07-09... 17. Dėl pareigos atlyginti ieškovo sumokėtą žalos atlyginimo išmoką.... 18. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ)... 20. Dėl atsakovo sutarties su Rusijos draudimo bendrove.... 21. Atsakovas nurodo, kad transporto priemonę jis transporto priemonių valdytojų... 22. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už... 23. Viešai internete skelbiamais Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 24. Dėl transporto priemonės priekabos (puspriekabės) draudimo.... 25. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį taip pat grindžia aplinkybe, kad... 26. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos... 27. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka... 28. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, eismo įvykio valstybės... 29. Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į civilinę... 30. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 31. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi... 32. Ieškovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 54,74 Eur (189... 33. Iš atsakovo priteistinos 18,14 Eur (62,65 Lt) teismo turėtos išlaidos,... 34. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,... 35. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį... 36. Priteisti iš atsakovo BUAB „Evakas“, įm.k. 134976941, buveinės... 37. Priteisti iš atsakovo BUAB „Evakas“, įm.k. 134976941, buveinės... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...