Byla 2A-1709-553/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 8 270 Lt draudimo išmoką, 350 Lt išlaidų už nepriklausomų ekspertų išvadą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos draudimo išmokos sumos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2008-12-25 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0299169 (toliau – draudimo sutartis), kurios pagrindu ir draudimo taisyklių Nr. 030 pagrindu apdraudė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), nuo visų draudiminių įvykių. Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2009-08-17, su automobiliu jis pateko į autoavariją, kurioje automobilis buvo apgadintas. Apie draudiminį įvykį buvo pranešta draudimo bendrovei, bei policijai. Automobilis buvo pateiktas draudimo bendrovei apžiūrai. Kadangi įvyko draudimo taisyklėse Nr. 030 numatytas draudiminis įvykis, draudimo bendrovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką, ką numato draudimo taisyklių Nr. 030 3.1, 11.1, 13.1, 15.1 punktai. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, net neatlikus nuostolio paskaičiavimo, draudiminio įvykio tyrimo, t. y. neatlikęs draudimo taisyklėse nustatytos pareigos. Atsakovas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką motyvavo draudimo taisyklių 17.3.6 punktu, kuris numato draudimo išmokos nemokėjimo priežastį, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį aprašymą. Nei savo atsisakyme išmokėti draudimo išmoką, nei atsakyme į pretenziją atsakovas nenurodė ieškovui nei vienos iš šiame punkte nurodytos aplinkybės, juo labiau nei vienos iš jų nepatvirtino jokiais įrodymais, todėl tai galima vertinti kaip atsakovo siekį išvengti draudimo išmokos mokėjimo. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo įvykį. Visi apgadinimai užfiksuoti protokole, taip pat ir atsakovo surašytame Transporto priemonių apžiūros-defektų akte Nr. TPA 256016 bei Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 10-401-14. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pateikta neteisinga, melaginga ar tikrovės neatitinkanti informacija, todėl toks atsakovo atsisakymas nepagrįstas. Dėl draudiminio įvykio apgadintas automobilis buvo įvertintas nepriklausomų ekspertų ir nustatyta, kad automobilio atstatymas kainuos 8 270 Lt. Todėl tokią sumą atsakovas ir privalo išmokėti. Draudimo taisyklių 20.2 punktas numato, kad draudėjas ar draudikas laikomas pažeidusiu draudimo sutarties sąlygas tik nustačius jų kaltę. Apie nustatytą ieškovo kaltę atsakovas neužsimena. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1014 straipsnis numato galimybę draudikui nemokėti draudimo išmokos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta draudėjo tyčia. Tokių duomenų atsakovas taip pat nepateikė. Šiuo atveju atsakovo atsisakymas nemokėti draudimo išmokos niekuo nepagrįstas (b. l. 1-2).

8Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovo pranešimo tyrimo metu atsakovui kilo įtarimas, kad ieškovas pateikė melagingus duomenis apie automobilio apgadinimo aplinkybes ir kėsinasi apgaule gauti draudimo išmoką. Todėl atsakovo darbuotojai atidžiai apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo. Automobilio apžiūra buvo atlikta 2009-08-17, t. y. tą pačią dieną, kaip ir ieškovo nurodyta eismo įvykio data. Apžiūros metu buvo surašytas transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, kuriame užfiksuota, kad ant priekinės važiuoklės rėmo ir priekinės dešinės pusės durų apgadinimų matosi korozijos židiniai. Priekinio bamperio tvirtinimai apgadinti anksčiau. Priekinio dešinės pusės sparno laido jungties kontaktas apsioksidavęs. Automobilio stogo sugadinimas neaišku, ar susijęs su eismo įvykiu. Ieškovas šiame apžiūros akte nurodė tik vieną pastabą – nesutinka dėl bamperio tvirtinimų. Taigi atsakovas neneigė, kad apžiūros metu automobilio apgadinimai jau buvo aprūdiję, laido jungties kontaktas – apsioksidavęs. Ieškovas nei savo pretenzijose, nei ieškinyje nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu automobilio sugadinimus jau tą pačią dieną paveikė korozija. Sulyginę ieškovo nurodytus automobilio sugadinimus su to paties automobilio fotonuotraukomis, padarytomis tuo metu, kai ši transporto priemonė dar buvo JAV, atsakovo darbuotojai pastebėjo, kad ieškovo nurodyti sugadinimai buvo padaryti dar toje valstybėje. Būtent ši aplinkybė paaiškina, kodėl automobilio sugadinimai paveikti korozijos – jie yra seni. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 12.1.5 punkte nurodyta, kad draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui. Taisyklių 17.3.1 punkte nurodyta, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2 – 12.1.12, 12.2 – 12.4 punktuose numatytų pareigų. Taisyklių 17.3.6 punktas nustato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį aprašymą. Ieškinys turi būti atmestas dėl nesąžiningo ieškovo elgesio – bandymo apgaule gauti draudimo išmoką, nes žala nebuvo padaryta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Draudimo sutartis – tai pasitikėjimo sutartis, todėl ieškovui elgiantis nesąžiningai, atsakovas įgyja teisę nemokėti jam draudimo išmokos. Taisyklių 3.1 punktas nustato, kad draudiminiu įvykiu šių taisyklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis. Šiuo atveju ieškovo nurodyti automobilio sugadinimai negali būti laikomi padarytais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Ta aplinkybė, kad eismo įvykio deklaraciją surašė policijos pareigūnas, nesuteikia šiam dokumentui prejudicinės galios. Policijos pareigūnas vadovavosi tik paties ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, netyrė sugadinimų padarymo laiko ir mechanizmo, neturėjo galimybės išsamiai apžiūrėti automobilį. Prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais arba kuriems esant draudimo išmoka yra mažinama. Tuo tarpu ieškinyje yra suabsoliutinama atsakovo prievolė mokėti draudimo išmoką eliminuojant paties apdraustojo pareigą elgtis sąžiningai. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar jo automobilis yra suremontuotas. Jei taip įvyko, tuomet ieškovas yra įpareigotinas pateikti duomenis apie faktines automobilio remonto išlaidas. Ieškovas pateikė teismui vertintojo ataskaitą, kurioje nurodyti automobilio remonto darbų kaštai. Šia ataskaita ieškovas grindžia savo reikalavimo dydį. Tačiau ieškovas iš savo reikalavimo neišskaičiavo nei PVM bei besąlyginės išskaitos. Nepriklausomai nuo to ar įvykis pripažįstamas draudiminiu ar ne, atsakovas neprivalo kompensuoti ieškovui turto vertintojo ataskaitoje nurodytos 1 320 Lt PVM sumos, nes nėra duomenų, kad automobilis buvo remontuojamas. Kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Draudimo polise numatyta 400 Lt dydžio išskaita (frančizė) automobilio sugadinimo atveju (pagal Draudimo taisyklių 14.1.11 punktą), kurios ieškovas nepagrįstai neišskaičiavo (b. l. 35-38).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-30 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui pranešus draudimo bendrovei apie draudiminį įvykį, draudimo bendrovės atstovai apžiūrėję automobilio sugadinimus nustatė, kad dalis automobilio pažeidimų negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu, kadangi dalis eismo įvykyje patirtų apgadinimų buvo aprūdiję, neaišku, kaip atsitrenkus į akmenį buvo deformuotas automobilio stogas, ant priekinio važiuoklės rėmo ir priekinio dešinės pusės durų apgadinimų matėsi korozijos židiniai, priekinio dešinės pusės sparno laido jungties kontaktas apsioksidavęs (b. l. 7). Tokio pat išvados padarytos ir Lietuvos ekspertizės centro 2011-07-29 ekspertizės akte Nr. 11-724 (11). Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į akmenį, vairuotojo J. R. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti padaryti visi nuotraukose matomi ir ieškovo nurodyti sugadinimai. Iš esamų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokie būtent automobilio (duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo atsirasti jam nuvažiavus nuo kelio ieškovo nurodytomis ir administracinės teisės pažeidimo medžiagoje Nr. M 787471 užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 146-151). Remiantis atsakovo paaiškinimais, atsakovo darbuotojai internetiniame puslapyje www.crash-cars.ru sulyginę ieškovo nurodytus sugadinimus su to paties automobilio nuotraukomis, padarytomis, kai ši transporto priemonė dar buvo JAV, pastebėjo, kad ieškovo nurodyti sugadinimai buvo padaryti dar toje valstybėje. Todėl akivaizdu, kad didelė dalis ieškovo nurodytų apgadinimų buvo patiri prieš 2009-08-17 įvykusį eismo įvykį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad duodamas paaiškinimus teismui, ieškovas išsamiai ir smulkiai negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, automobilio kontakto su akmeniu mechanizmo, dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti įvykio aplinkybių. Nors Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-23 nutartimi byloje buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė, siekiant tikslai nustatyti autoįvykio aplinkybes, ieškovas buvo įpareigotas (b. l. 141) pateikti apgadintą automobilį ekspertams arba pateikti teismui kokybiškas apgadinto automobilio nuotraukas, tačiau ieškovas šių įpareigojimų neįvykdė, automobilį skubiai pardavė (šią aplinkybę pats nurodė teismo posėdžio metu). Draudimo sutarties šalių santykiai grindžiami šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu ne tik sudarant sutartį, bet ir ją vykdant. Be to, draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad po eismo įvykio ieškovas atsakovui nurodė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, todėl atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu bei įtarė ieškovą esant nesąžiningu. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis, 17.3.6.punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią neteisingą, melagingą ar tikrovė neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateikė tik remonto darbų sąmatą, tačiau nepateikė įrodymų, kad remonto darbai apskritai buvo atlikti ir kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kokius prašo priteisti iš atsakovo (CPK 178 straipsnis) (b. l. 173-178).

  1. Apeliacinio skundo argumentai

10Ieškovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas patvirtino, jog automobilis nėra apgadintas. Po 2009-08-17 eismo įvykio policija surašė eismo įvykio protokolą, kuriame užfiksavo eismo įvykį bei automobilio apgadinimus. Šis protokolas nėra nuginčytas. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog autoavarijos nebuvo ir automobilis nebuvo apgadintas įvykio metu. Atsakovas nevykdė draudimo taisyklėse jam numatytų įsipareigojimų, neskaičiavo žalos dydžio, nesikreipė į ekspertą dėl išvadų (taisyklių 13.1.4 – 13.1.6). Atsakovas netyrė draudiminio įvykio, o tik teisme paprašė atlikti ekspertizę. Atsakovas kaltas dėl to, kad ekspertas neturėdamas reikalingų duomenų negalėjo konkrečiai padaryti išvados apie automobilio apgadinimus, kadangi atsakovas neatliko draudiminio įvykio tyrimo ir neužtikrino reikalingų dokumentų pateikimo ekspertui. Apeliantas nurodo, kad ekspertas pateikė ne išvadą, o pamąstymus, kadangi nurodė, jog iš esamų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokie būtent automobilio apgadinimai galėjo atsirasti jam nuvažiavus nuo kelio nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neturėjo pagrindo pamąstymus įvertinti kaip kategorišką eksperto išvadą. Skundžiamas sprendimas pagrįstas spėlionėmis, o ne įrodymais. Teismas nenustatė, kad draudiminis įvykis įvyko dėl apdraustojo tyčios (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis), atsakovas to neįrodinėjo ir neprašė teismo pripažinti įvykį nedraudiminiu. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką neturėdamas jokių įrodymų, o tik motyvuodamas tuo, kad jis neįsitikino draudimo įvykio buvimo. Teisme atsakovas vadovavosi eksperto išvada, nors joje pasisakyta, kad ekspertas negali padaryti išvados, nes atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai reikalavo įrodymų apie atliktus remonto darbus. Draudimo išmoka išmokama pagal paskaičiuotą žalos dydį. Taip pat nepagrįsti teismo teiginiai apie tai, kad teismas įpareigojo ieškovą pateikti automobilį ekspertams arba kokybiškas apgadinto automobilio nuotraukas, bet ieškovas šių įpareigojimų neįvykdė. Apeliantas pažymi, kad po eismo įvykio atsakovas nereikalavo, kad ieškovas neremontuotų ar neparduotų automobilio (b. l. 180-182).

11Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

13Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2008-12-25 buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovo naudai apdraudė ieškovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Sutartyje numatytas draudimo laikotarpis: nuo 2008-12-25 iki 2009-12-24. Minėta draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, jos sudedamoji dalis Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau – Taisyklės). 2009-08-17 buvo užfiksuotas eismo įvykis, iškviestas policijos pareigūnas surašė 2009-08-17 Eismo įvykio protokolą Nr. M787471, kuriame pažymėjo automobilio apgadintas dalis (b. l. 6). Tą pačią dieną atsakovo atstovas apžiūrėjo apgadintą automobilį ir surašė Transporto priemonės apžiūros – defektų aktą Nr. TPA-256016 (b. l. 7). 2009-08-24 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad vadovaudamasis Taisyklių 17.3.6 punktu, atsisako jam mokėti draudimo išmoką, nes automobilio apžiūros metu nustatyta, kad didelė dalis automobilio sugadinimų yra patirti jau anksčiau. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta ekspertizė ir pateikta ekspertizės išvada, jog automobiliui (duomenys neskelbtini), nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į akmenį, vairuotojo J. R. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti padaryti visi nuotraukose matomi ir nutarties klausime nurodyti sugadinimai. Išvadoje taip pat nurodyta, kad iš esamų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokie būtent automobilio (duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo atsirasti jam nuvažiavus nuo kelio J. R. nurodytomis ir administracinės teisės pažeidimo medžiagoje Nr. M 787471 užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 146-151).

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvių įrodymų, kuriais vadovaudamasis galėtų atmesti ieškovo ieškinį. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad po eismo įvykio apeliantas atsakovui nurodė neteisingą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

15Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009-08-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis ir jo naudai atsakovo apdraustas automobilis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas netyrė draudiminio įvykio, nepaskaičiavo žalos dydžio, nesikreipė į ekspertą dėl išvadų (Taisyklių 13.1.4 – 13.1.6 punktai). Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pažymėtina, kad pats apeliantas pasirašė atsakovo atstovo 2009-08-17 surašytame Transporto priemonės apžiūros – defektų akte Nr. TPA-256016 (b. l. 7) ir jis šios aplinkybės neginčija (b. l. 2). Be to, kartu su atsiliepimu atsakovo pateiktos ginčo automobilio nuotraukos (b. l. 79-94) patvirtina, kad atsakovas tyrė eismo įvykį siekdamas nustatyti, ar privalo ieškovui išmokėti draudimo išmoką.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką vadovaudamasis Taisyklių 17.3.6 punktu, kuriame numatyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas pateikia klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, bei atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 ir 7 dalys). Pažymėtina, kad atsakovo atstovas Transporto priemonės apžiūros – defektų akte Nr. TPA-256016 nurodė, kad remontuoti reikės: priekinį bamperį, priekinį dešinės pusės sparną, priekines dešinės pusės duris, priekinį dešinės pusės ratlankį ir priekinę važiuoklę. Taip pat akte pažymėta, jog dalis eismo įvykyje patirtų apgadinimų yra aprūdiję, deformuotas automobilio stogas neaišku, ar susijęs su įvykiu. Ant priekinio važiuoklės rėmo ir priekinio dešinės pusės durų apgadinimų matosi korozijos židiniai. Priekinio bamperio tvirtinimai apgadinti ankščiau. Priekinio dešinės pusės sparno laido jungties kontaktas apsioksidavęs (b. l. 7). Apelianto teigimu, 2009-08-17 eismo įvykio metu nuvažiavęs į griovį, jis atsitrenkė į akmenį. Lietuvos ekspertizės centro 2011-07-29 ekspertizės akte Nr. 11-724 (11) nurodyta, kad sprendžiant iš akmens pozicijos, jo dydžio ir geometrinės formos, matomų pėdsakų ant akmens, automobilio (duomenys neskelbtini) pėdsakų susidarymą (ant automobilio dugno detalių ir priekinės dešinės pusės pakabos elementų) bei deformacijos (ant ratlankio vidinės pusės išorinio bortelio deformacija buvo padaryta kontaktuojant su riboto pločio aštriabriauniu standžiu objektu), galima teigti, kad pastarajam automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į akmenį, nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti padaryti visi nuotraukose matomi ir klausime nurodyti pažeidimai. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad iš esamų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokie būtent automobilio, sugadinimai galėjo atsirasti jam nuvažiavus nuo kelio J. R. nurodytomis ir administracinės teisės pažeidimo medžiagoje Nr. M 787471 užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 146-151). Tokiu būdu darytina išvada, kad teik atsakovo atstovas eismo įvykio dieną, tiek teismo paskirtas ekspertas ginčo nagrinėjimo teisme metu nustatė, kad visi užfiksuoti ginčo automobilio sugadinimai negalėjo būti padaryti 2009-08-17 eismo įvykio metu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų anksčiau nurodytas atsakovo atstovo ir ekspertizės išvadas. Tokiu būdu ieškovas nepaneigė atsakovo atsisakymo išmokėti ieškovui draudimo išmoką argumentų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), neturėjo objektyvaus pagrindo priimti ieškovui palankų teismo sprendimą.

17Apelianto teiginiai, susiję su eksperto išvados įrodomąja verte, nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu. Eksperto išvada tai yra viena iš daugelio kitų faktinių duomenų nustatymo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Kaip minėta anksčiau, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, kad ne visi 2009-08-17 Eismo įvykio protokole Nr. M787471 ir Transporto priemonės apžiūros – defektų akte Nr. TPA-256016 užfiksuoti ginčo automobilio sugadinimai buvo padaryti 2009-08-17 eismo įvykio metu.

18Taisyklių 12.1.5 punkte numatyta draudėjo pareiga teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį. Draudimo taisyklių 17.3.1 punkte įtvirtina draudiko teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu neįvykdoma minėtame Taisyklių punkte įtvirtinta draudėjo pareiga. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas atsakovui neatskleidė visos informacijos, kuri padėtų nustatyti, kurie ginčo automobilio sugadinimai buvo padaryti iki 2009-08-17 eismo įvykio, o kurie po šio eismo įvykio, ir tinkamai įvertinti draudiminio įvykio patirtą žalą bei apskaičiuoti ieškovui priklausančią draudimo išmoką. Minėtas informavimo pareigos netinkamas vykdymas šiuo atveju buvo esminė priežastis, kuri atsakovui suteikė pagrįstą teisę atsisakyti ieškovui išmokėti visą jo prašomą draudimo išmokos sumą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad po eismo įvykio ieškovas atsakovui nurodė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, todėl atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu bei įtarė ieškovą esant nesąžiningu, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 17.3.6 punkto sąlyga, pagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką.

19Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto J. R. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

20CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Apelianto J. R. apeliacinį skundą atmesti.

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. (J.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo UADB... 8. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-30 priėmė sprendimą ieškinį... 10. Ieškovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 11. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 13. Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2008-12-25 buvo sudaryta draudimo... 14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo... 15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009-08-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 17. Apelianto teiginiai, susiję su eksperto išvados įrodomąja verte, nėra... 18. Taisyklių 12.1.5 punkte numatyta draudėjo pareiga teisingai užpildyti... 19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 22. Apelianto J. R. apeliacinį skundą atmesti.... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą palikti nepakeistą....